Iniciatyvos „Europos jaunimas kartu“ projektais siekiama suburti tinklus, kuriais skatinama regioninė partnerystė, įgyvendinama bendradarbiaujant su jaunimu iš visos Europos (ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių). Šie tinklai turėtų rengti mainus, skatinti mokymą (pavyzdžiui, jaunimo lyderių) ir padėti patiems jaunuoliams imtis jungtinių projektų. Visa ši veikla gali būti fizinė arba virtuali.

Veiksmo tikslai

Iniciatyvos „Europos jaunimas kartu“ projektais siekiama plėtoti bendradarbiavimą, padedantį jaunimui iš visos Europos imtis jungtinių projektų, organizuoti mainus ir remti mokymą (pavyzdžiui, jaunimo lyderių/su jaunimu dirbančių asmenų) tiek per fizinę, tiek per virtualiąją veiklą. Pagal šį veiksmą bus remiamos tiek vietos, tiek didelio masto jaunimo organizacijų tarpvalstybinės partnerystės, kuriomis siekiama stiprinti jų veiklos europinį aspektą.

Svarbūs teminiai prioritetai yra 2019–2027 m. ES jaunimo strategijos¹  ir ES jaunimo tikslų įgyvendinimas ir rėmimas. Europos jaunimo tikslai taip pat atspindėti Komisijos Pirmininkės U. von der Leyen politinėse gairėse² . Projektų pasiūlymuose taip pat gali būti atsižvelgiama į Europos jaunimo metų (2022 m.) poveikį ir Konferencijos dėl Europos ateities rezultatus. Šio veiksmo kontekste svarbūs 2024 m. Europos Parlamento rinkimai.

Jaunimo tinklai turėtų apsvarstyti būdus, kaip stiprinti solidarumą ir įtraukumą atsigaunant po COVID-19 pandemijos.

Konkretūs tikslai

Šiuo veiksmu konkrečiai siekiama bent vieno iš šių konkrečių tikslų:

• skatinti ir plėtoti labiau tarpvalstybinį struktūruotą įvairių jaunimo organizacijų bendradarbiavimą internetu ir ne internetu, siekiant kurti arba stiprinti partnerystę, sutelkiant dėmesį į solidarumą ir įtraukų visuotinį demokratinį dalyvavimą, atsižvelgiant į nepalankias socialinių ir ekonominių struktūrų aplinkybes ir vadovaujantis 2019-2027 m. ES jaunimo strategija, Europos jaunimo tikslais, ES jaunimo dialogu ir Europos jaunimo metais (2022 m.).
• propaguoti šešias pagrindines ES vertybes³ , kurios sudaro mūsų visuomenės pagrindą: pagarbą žmogaus orumui; laisvę, demokratiją; lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises;
• iniciatyvose dalyvaujančios jaunimo organizacijos turi skatinti jaunimą dalyvauti demokratijos procesuose ir visuomenės gyvenime organizuojant mokymus, demonstruoti jaunų europiečių bendrystę ir skatinti diskusijas ir debatus apie jų ryšį su ES, jos vertybes ir demokratijos pagrindus. Tai apima renginių organizavimą rengiantis 2024 m. Europos Parlamento rinkimams ir vėliau, nepakankamai atstovaujamų jaunimo grupių dalyvavimo politikoje, jaunimo organizacijose ir kitose pilietinės visuomenės organizacijose skatinimą, įtraukiant mažiau galimybių turinčius jaunuolius, pavyzdžiui, pažeidžiamus ir palankių socialinių bei ekonominių sąlygų neturinčius jaunuolius;
• ieškoti naujų būdų įgalinti jaunimo organizacijas, remiant novatoriškus bendradarbiavimo ir tinklų kūrimo, plėtotės ir valdymo būdus. Be kita ko, tai galėtų apimti jaunimo organizacijų bendradarbiavimo skaitmeniniame kontekste stiprinimą naudojant neformaliojo mokymosi metodus ir organizacinius modelius, tokius kaip alternatyvūs mainų būdai ir savitarpio pagalba;
• stiprinti visuomeninių jaunimo organizacijų veiklos europinį aspektą, įskaitant veiklą, kuria sprendžiama, kaip geriau gyventi kartu ir padėti kurti tvarius ateities gyvenimo būdus tarpvalstybiniu mastu, laikantis Europos žaliojo kurso ir naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos.

Veikla

Veiksmas yra skirtas NVO (nesiekiančioms pelno) ir viešojo sektoriaus įstaigoms, siūlančioms projektus, kuriais jaunimas suburiamas į partnerystę, apimančią skirtingas šalis ir regionus iš ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių, ir prisidedama prie ES jaunimo strategijos rengimo ir įgyvendinimo, politikos formavimo ir bendravimo su pagrindiniais jaunimo srities suinteresuotaisiais subjektais.

Jaunimo mobilumo veikla gali būti svarbiausias iniciatyvos „Europos jaunimas kartu“ elementas. Mobilumo veikla turėtų apimti tarpvalstybinius mainus ir neformaliojo mokymo bei savaiminio mokymosi galimybes visos Europos jaunimui. Šiai veiklai, siekiant veiksmo tikslų, galima rengtis ir ją remti interneto forumuose. Ši mobilumo veikla turi būti labai aiškiai pagrįsta atsižvelgiant į veiksmo tikslus ir ekonominio naudingumo principus. Visa vykdoma veikla turėtų būti prisidedama prie platesnio jaunimo įtraukimo ir pritraukiami patys įvairiausi jaunuoliai, priklausantys ir nepriklausantys jaunimo organizacijoms, įskaitant mažiau galimybių turinčius jaunuolius, taip užtikrinant, kad būtų išgirsti visų balsai⁴ .

Kokie kriterijai taikomi paraiškoms dėl visuomeninės veiklos pagal iniciatyvą „Europos Jaunimas Kartu“?

Tinkamumo kriterijai

Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, projektų pasiūlymai dėl iniciatyvos „Europos jaunimas kartu“ turi tenkinti toliau nurodytus kriterijus.

Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančiosios organizacijos (Kas gali teikti paraišką?)

Kad atitiktų reikalavimus, pareiškėjai (dotacijos gavėjai ir susiję subjektai, jei taikoma) turi būti:

• teisės subjektai;
• įsteigti ES valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje;
• – NVO (įskaitant Europos jaunimo NVO ir nacionalines jaunimo reikalų tarybas), dirbančios jaunimo srityje;
• vietos, regioninio ar nacionalinio lygmens valstybinės institucijos;

Viešosios ar privačios įmonės (mažos, vidutinės ar didelės įmonės (įskaitant socialines įmones) taip pat gali dalyvauti, bet ne kaip koordinatorės.

Dotacijos gavėjai gali būti, pavyzdžiui:

• ne pelno organizacija, asociacija, NVO (įskaitant Europos jaunimo NVO);
• nacionalinė jaunimo reikalų taryba;
• vietos, regioninio ar nacionalinio lygmens valstybinė institucija;
• švietimo ar mokslinių tyrimų institucija;
• fondas.

Konsorciumo sudėtis (Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius ir pobūdis)

Pasiūlymus turi pateikti konsorciumas, kurį sudaro ne mažiau kaip 5 pareiškėjai (dotacijų gavėjai, nesusiję subjektai) iš bent 5 ES valstybių narių ir (arba) Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių.

Leidžiama dalyvauti asocijuotiesiems partneriams. Susiję subjektai ir asocijuotieji partneriai neįtraukiami į minimalius konsorciumo sudėties tinkamumo kriterijus.

Geografinė vietovė (Veiklos vieta (-os))

Veikla turi būti vykdoma ES valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje.

Projekto trukmė

Projektai paprastai turėtų trukti 24 mėnesius (galima pratęsti, jei tai tinkamai pagrindžiama ir priimamas pakeitimas).

Kam teikti paraišką?

Briuselyje įsikūrusiai Europos Švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA).

Organizacija gali pateikti tik vieną to paties termino paraišką.

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius: ERASMUS-YOUTH-2024-YOUTH-TOG

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki kovo 7 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Kaip teikti paraišką?

Informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Daugiau informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

Projekto rengimas

„Europos jaunimas kartu“ projektą sudaro keturi etapai, kurie prasideda dar prieš projekto pasiūlymą atrenkant finansavimui:

1. projekto nustatymas ir inicijavimas;
2. projekto rengimas, struktūra ir planavimas;
3. projekto įgyvendinimas ir veiklos stebėsena;
4. projekto peržiūra ir poveikio vertinimas. Dalyvaujančiosios organizacijos ir veiklos dalyviai turėtų išplėsti savo mokymosi patirtį aktyviai įsitraukdami į visus etapus.

• Nustatymas ir inicijavimas. Nustatyti problemą, poreikį arba galimybę, su kuria gali būti susijusi projekto idėja atsižvelgiant į kvietimą teikti paraiškas; nustatyti pagrindinę veiklą ir pagrindinius rezultatus, kurių galima tikėtis iš projekto; sudaryti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir galimų partnerių sąrašus; suformuluoti projekto tikslą (-us); užtikrinti projekto tikslų derėjimą su dalyvaujančiųjų organizacijų strateginiais tikslais; imtis pradinio planavimo, kad būtų galima sėkmingai pradėti projektą, sukaupti kitam etapui įgyvendinti reikalingą informaciją ir kt.;
• Rengimas, struktūra ir planavimas. Nustatyti projekto aprėptį ir tinkamus metodus, nuspręsti dėl užduočių vykdymo grafiko; numatyti būtinus išteklius ir parengti išsamią projekto informaciją, pavyzdžiui, poreikių vertinimą; nustatyti tinkamus tikslus ir poveikio rodiklius (konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, aktualius ir įvykdytinus per tam tikrą laiką); nustatyti projekto ir mokymosi rezultatus; parengti darbo programą, veiklos formatus, numatyti poveikį, bendro biudžeto sąmatą; parengti projekto įgyvendinimo planą, įskaitant strateginius projekto valdymo, stebėsenos, kokybės kontrolės, ataskaitų teikimo ir rezultatų sklaidos aspektus; nustatyti numatomos veiklos praktinį organizavimą ir tikslines grupes; parengti susitarimus su partneriais, paruošti pasiūlymą ir kt.;
• Veiklos įgyvendinimas ir stebėsena. Įgyvendinti projektą pagal ataskaitų teikimo ir komunikacijos reikalavimus atitinkančius planus; stebėti vykdomą veiklą ir vertinti projekto vykdymą pagal projekto planus; nustatyti taisomuosius veiksmus ir jų imtis nukrypimams nuo plano šalinti, problemoms spręsti ir rizikai mažinti; nustatyti neatitikimus nustatytiems kokybės standartams ir imtis taisomųjų veiksmų ir kt.;
• Peržiūra ir poveikio vertinimas. įvertinti projekto įvykdymą pagal projekto tikslus ir įgyvendinimo planus; įvertinti veiklą ir jos poveikį įvairiais lygmenimis, dalytis projekto rezultatais ir jais naudotis ir t. t.

Horizontalieji aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant projektą:

Be oficialių kriterijų laikymosi ir tvarių bendradarbiavimo susitarimų su visais projekto partneriais sudarymo, toliau išvardytais elementais galima prisidėti prie iniciatyvos „Europos jaunimas kartu“ projektų poveikio didinimo ir kokybiško įgyvendinimo įvairiais projekto etapais. Pareiškėjai raginami rengiant projektą atsižvelgti į šias galimybes ir aspektus.

Aplinkos tvarumas

Projektais turėtų būti numatoma tausoti aplinką, o žalioji praktika turėtų būti įtraukta į visus jų aspektus. Dalyvaujančiosios organizacijos ir dalyviai turėtų planuoti savo veiklą vadovaudamiesi aplinką tausojančiu požiūriu – tai skatins visus dalyvaujančius subjektus diskutuoti ir mokytis apie aplinkos problemas ir apmąstyti, ką būtų galima padaryti įvairiais lygmenimis ir kaip padėti organizacijoms ir dalyviams rasti alternatyvių ekologiškesnių projekto veiklos vykdymo būdų.

Įtrauktis ir įvairovė

Pagal programą „Erasmus+“ siekiama skatinti lygias galimybes ir didinti prieinamumą, įtrauktį ir teisingumą vykdant visus veiksmus. Siekiant įgyvendinti šiuos principus, buvo parengta Įtraukties ir įvairovės strategija, kuria siekiama įtraukti įvairios socialinės padėties dalyvius, ypač tuos, kurie turi mažiau galimybių dalyvauti Europos projektuose. Organizacijos turėtų parengti prieinamą ir įtraukią projektų veiklą, atsižvelgdamos į mažiau galimybių turinčių dalyvių nuomonę ir įtraukdamos juos į sprendimų priėmimo procesą viso proceso metu.

Laikydamosi universalumo principo, dalyvaujančiosios organizacijos turėtų siekti įgyvendinti strategijas, kad visuomeniniu pagrindu suburtų įvairios padėties jaunuolius. Tai apima įvairių mažiau galimybių turinčių jaunuolių grupių įtraukimą, įskaitant jaunuolius iš atokių ir (arba) kaimo vietovių ir (arba) iš migrantų šeimų kilusius jaunuolius. Todėl visa veikla turėtų būti prisidedama prie platesnio jaunimo įtraukimo ir aktyvaus dalyvavimo, kad būtų suburti patys įvairiausi jaunuoliai.

Skaitmeninis aspektas

Sėkmingų projektų pagrindas – virtualusis bendradarbiavimas ir eksperimentai su virtualiojo ir mišriojo mokymosi galimybėmis. Visų pirma projektų rengėjai primygtinai raginami bendradarbiauti naudojantis Europos jaunimo portalu ir Europos jaunimo strategijos platforma tiek rengiantis vykdyti veiklą, tiek ją vykdant ar užbaigus.

Bendros vertybės, pilietinis aktyvumas ir dalyvavimas

Projektais bus skatinamas aktyvus pilietiškumas ir etika, taip pat socialinių ir tarpkultūrinių gebėjimų, kritinio mąstymo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymas. Daug dėmesio bus skiriama informuotumo apie Europos Sąjungos kontekstą ir jo supratimo didinimui.

Dotacijų skyrimo kriterijai

Projekto aktualumas (daugiausia 30 balų)

• Tikslas ir ES pridėtinė vertė: pasiūlymu nustatomas ir plėtojamas ES pridėtinės vertės projektas, kuriuo remiama jaunimui aktuali ES lygmens politika, visų pirma 2019–2027 m. ES jaunimo strategija, pvz., remiamas politikos kūrimas ir (arba) įgyvendinimas, politinės diskusijos ir bendradarbiavimas su jaunimo srities suinteresuotaisiais subjektais atsižvelgiant į 2019–2027 m. ES jaunimo strategiją, Europos jaunimo metų (2022 m.) poveikį ir Europos darbo su jaunimu darbotvarkę.
• ES vertybės: pasiūlymas yra aktualus siekiant gerbti ir skatinti bendras ES vertybes, pavyzdžiui, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat kovoti su bet kokia diskriminacija.
• Tikslai: pasiūlymo tikslai padeda siekti bent bendrųjų veiksmo tikslų ir bent vieno konkretaus tikslo; be to, pasiūlymo tikslai yra konkretūs ir aiškiai apibrėžti, pasiekiami, išmatuojami, realūs ir savalaikiai; sprendžiami dalyvaujančiosioms organizacijoms aktualūs klausimai ir numatoma aiški pasirinktoms tikslinėms grupėms kuriama pridėtinė vertė.
• Poreikiai: projektu įrodoma, kad jis grindžiamas išsamiu poreikių vertinimu, kiek įmanoma pagrįstu patikrinamais faktais ir skaičiais, paremtais bendrais ir konkrečiais duomenimis, kurie taikomi visoms konsorciumo šalims ir organizacijoms. Tikimasi aiškios poreikių analizės, susijusios su konkrečiomis pareiškėjų, partnerių ir tikslinių grupių realijomis.
• Jaunimo įtraukimas: pasiūlymu įrodomas aktyvus partnerystės bendradarbiavimas su įvairiais jaunuoliais, įskaitant jaunuolius iš atokių ir (arba) kaimo vietovių ir (arba) mažiau galimybių turinčius jaunuolius.

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (daugiausia 30 balų)

• Planavimas: Pasiūlymas yra aiškus, išsamus ir kokybiškas, apima tinkamus projekto parengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapus pagal aiškią projekto valdymo metodiką.
• Metodika: Įgyvendinimas grindžiamas tinkama metodika; tikslai dera su veikla ir yra aiškiai išdėstyti, nurodyti loginiai ryšiai tarp nustatytų problemų, poreikių ir sprendimų; darbo planas yra nuoseklus ir konkretus; nustatytos tinkamos kokybės kontrolės priemonės ir rodikliai, kuriais užtikrinama, kad projektas bus tinkamai įgyvendintas, laikantis kokybės, aprėpties, terminų ir biudžeto reikalavimų; nustatyti konkretūs ir tinkami rizikos valdymo ir nenumatytų atvejų planai.
• Ekonominis veiksmingumas: siūlomas biudžetas yra nuoseklus, pakankamai išsamus, tinka projekto įgyvendinimui ir yra parengtas taip, kad užtikrintų didžiausią ekonominę naudą. Darbo paketams priskirti ištekliai atitinka jų tikslus ir rezultatus. Biudžetas atitinka visuomeninių organizacijų ir pažeidžiamų jaunuolių poreikius, kad būtų skatinama jų įtrauktis į programą „Erasmus+“.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė (daugiausia 20 balų)

• Partnerystės profilis: partnerystė suburia įvairias viena kitą papildančias organizacijas, turinčias reikiamą profilį, įgūdžių, patirties, žinių ir valdymo paramą, kad galėtų siekti savo tikslų; pelno siekiančių organizacijų, jei jos dalyvauja konsorciume, pridėtinė vertė aiškiai įrodyta.
• Geografinis pasiskirstymas: partneryste demonstruojami pajėgumai atspindėti Europos ekonominę, socialinę ir (arba) kultūrinę įvairovę remiantis jos geografine sudėtimi, kad būtų užtikrintas išties europinis bendradarbiavimas.
• Vietos NVO plėtotė: partnerystė gali stiprinti vietos NVO, kurios dar nėra gerai žinomos Europos lygmeniu, pajėgumus ir žinias siekiant išplėsti NVO tarpusavio bendradarbiavimą visoje Europoje.
• Įsipareigojimai ir užduotys: partnerystės dalyvių įsipareigojimų ir užduočių paskirstymas yra aiškus ir tinkamas; koordinatorius rodo gebėjimą kokybiškai valdyti ir potencialą koordinuoti tarpvalstybinius tinklus ir vadovauti sudėtingoje aplinkoje; jaunimas tinkamai dalyvauja visuose projekto įgyvendinimo etapuose.
• Bendradarbiavimo susitarimai: siūlomi valdymo mechanizmai užtikrins veiksmingą dalyvaujančiųjų organizacijų, dalyvių ir visų kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio koordinavimą, sprendimų priėmimą, komunikaciją ir konfliktų sprendimą.

Poveikis (daugiausia 20 balų)

• Poveikis ir tvarumas: pasiūlyme nustatyti būdai, kaip prisidėti prie bent vienos iš numatomo veiksmo poveikio sričių. Veiksmai, kuriais siekiama numatomo projekto poveikio, yra aiškiai nustatyti, logiški ir patikimi. Be to, projekto rezultatai turės teigiamą ir realų poveikį dalyviams ir organizacijoms partnerėms. Visų pirma, projektas galės padėti nukreipti visuomeninių organizacijų dėmesį nuo nacionalinės, regioninės ar vietos veiklos į tarptautinio lygmens veiklą, jei veikla buvo sustiprinta ar plėtojama ES lygmeniu įgyvendinant projektą ir jam pasibaigus, ir į visą jaunimo bendruomenę. Pasiūlyme nustatyta, kaip būtų galima projekto rezultatais prisidėti prie sisteminių pokyčių jaunimo sektoriuje tiek įgyvendinant projektą, tiek jam pasibaigus, suteikiant galimybių tęsti ilgalaikį bendradarbiavimą ES lygmeniu ir (arba) įkvėpti kurti naują ES jaunimo politiką ir iniciatyvas.
• Komunikacija ir sklaida: pasiūlyme įrodyti pajėgumai imtis jaunimo įtraukimo veiklos ir gebėjimas veiksmingai viešinti bendruomenių, kurioms atstovaujama, problemas ir sprendimus platesnei pasaulio auditorijai; visų pirma pasiūlyme numatytas aiškus rezultatų viešinimo ir sklaidos planas ir nurodyti atitinkami tikslai, veikla ir užduočių paskirstymas partneriams, tvarkaraštis, priemonės ir kanalai, kuriais bus užtikrinta, kad rezultatai ir nauda tiek projekto metu, tiek jam pasibaigus būtų veiksmingai skleidžiami politikos formuotojams ir būtų prieinami galutiniams vartotojams. Visos priemonės yra proporcingos projekto mastui ir apima konkrečius veiksmus, kurie turi būti įgyvendinti projekto metu ir jam pasibaigus.

Ar skirti finansavimą, svarstoma, jeigu paraiška įvertinama ne mažiau kaip 60 balų, taip pat atsižvelgiant į mažiausią būtiną balų skaičių pagal kiekvieną iš keturių dotacijos skyrimo kriterijų (t. y. bent po 15 balų „projekto aktualumo“ ir „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijose; po 10 balų „partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ ir „poveikio“ kategorijose).

Ex aequo pasiūlymų atvejais pirmenybė bus teikiama projektams, surinkusiems daugiausia balų „aktualumo“. Jei šie balai bus vienodi, pirmenybė bus teikiama atsižvelgiant į jų balus pagal bendrus „kokybės“ kriterijus. Jei šie balai bus vienodi, pirmenybė bus teikiama atsižvelgiant į jų balus pagal kriterijų „poveikis“.

Jei tai nepadės nustatyti pirmenybės, tolesnis pirmenybės nustatymas gali būti atliekamas atsižvelgiant į bendrą projekto portfelį ir teigiamą projektų sinergiją arba kitus veiksnius, susijusius su kvietimo teikti pasiūlymus tikslais. Šie veiksniai bus dokumentuoti ekspertų grupės ataskaitoje.

Numatomas poveikis

Dotaciją gavę projektai turėtų pademonstruoti planuojamą indėlį į ES jaunimo politiką:

• remiantis 2019–2027 m. ES jaunimo strategijos tikslais ir, kalbant konkrečiau, atskleidžiant, kaip jais prisidedama prie strategijos prioritetų – įtraukti, susieti, suteikti galių;
• remiantis Europos jaunimo tikslų, ES jaunimo dialogo, Europos jaunimo metų (2022 m.) poveikio ir kitų jaunimo diskusijų projektų ir nuomonių apklausų, susijusių su Europos ateitimi, pavyzdžiui, Europos darbo su jaunimu darbotvarkės⁵ , rezultatais ir susiejant juos su politikos plėtra vietos, regionų, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu;
• gerinant jaunimo dalyvavimą demokratiniame gyvenime, užtikrinant aktyvų pilietiškumą ir dalyvavimą priimant sprendimus (suteikiant galių, ugdant naujus įgūdžius, įtraukiant jaunimą į projektų rengimą ir t. t.);
• padedant gerinti jaunimo sektoriaus visuomeninio lygmens pajėgumus aktyviau įgyvendinti tarpvalstybinę veiklą ir darbą skatinant įtrauktį, solidarumą ir tvarumą, skatinti tarpvalstybinį mokymąsi ir jaunimo bei sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą;
• skleidžiant turimą gerąją patirtį ir informaciją už įprasto tinklo ribų, įskaitant naudojimąsi skaitmeninėmis priemonėmis, kad būtų galima palaikyti ryšį bet kokiomis aplinkybėmis, net ir atokumo, izoliacijos ar atskirties sąlygomis;
• veiksmingai ir patraukliai skleidžiant rezultatus jaunimui, priklausančiam jaunimo organizacijoms, taip pat jaunimui, nesusijusiam su jaunimo struktūromis, arba mažiau galimybių turinčiam jaunimui, kad būtų nutiestas kelias sistemingesnės partnerystės link.

Paprastai, atsižvelgiant į dabartinių nacionalinių ir Europos teisinių sistemų aprėptį, rezultatai turėtų būti pateikiami kaip atvirieji švietimo ištekliai (AŠI), taip pat atitinkamose profesinėse, sektorių ar kompetentingų institucijų platformose. Pasiūlyme turėtų būti apibūdinta, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtų duomenų, medžiagos, dokumentų, audiovizualinės medžiagos ir socialinių tinklų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatyta jokių neproporcingų apribojimų.

Kokios yra finansavimo taisyklės?

Dotacija bus vienkartinė⁶ . Tai reiškia, kad ja bus kompensuojama nustatyta suma, pagrįsta fiksuotąja suma arba finansavimu, nesusijusiu su išlaidomis. Sumą nustatys dotaciją teikianti institucija, remdamasi projekto biudžeto sąmata, vertinimo rezultatais ir 80 proc. finansavimo norma.

Didžiausia ES parama vienam projektui: 500 000 EUR

Finansinė parama trečiosioms šalims dotacijoms ir apdovanojimams gali būti teikiama šiomis sąlygomis:

• kvietimai teikti pasiūlymus turi būti atviri, plačiai skelbiami ir atitikti ES skaidrumo, vienodo požiūrio, interesų konflikto nebuvimo ir konfidencialumo standartus;
• kvietimai teikti pasiūlymus turi būti atviri ne trumpiau kaip du mėnesius;
• kvietimo teikti pasiūlymus rezultatai turi būti skelbiami dalyvių interneto svetainėse, įskaitant atrinktų projektų aprašymą, dotacijos skyrimo datas, projektų trukmę ir galutinių dotacijos gavėjų teisinius pavadinimus ir šalis;
• kvietimai teikti pasiūlymus turi turėti aiškų europinį aspektą.

Trečiosioms šalims teikiama finansinė parama bus priimtina projektuose, kurie suteikia galimybę patiems jaunuoliams rengti bendrus projektus.

Jūsų projekto paraiškoje turi būti aiškiai nurodyta, kodėl reikalinga finansinė parama trečiosioms šalims, kaip ji bus valdoma ir pateiktas įvairių veiklos, kuriai trečioji šalis gali gauti finansinę paramą, rūšių sąrašas. Pasiūlyme taip pat turi būti aiškiai aprašyti rezultatai, kuriuos reikia pasiekti. 

Didžiausia finansinės paramos trečiosioms šalims suma yra 60 000 EUR.

Savanoriai dalyvauti negali.

Kaip nustatoma projekto fiksuotoji suma?

Pareiškėjai turi užpildyti išsamią biudžeto lentelę pagal paraiškos formą, atsižvelgdami į šiuos aspektus:

• biudžetas turėtų būti tiek išsamus, kiek tai būtina dotacijos gavėjui (-ams) ir suskirstytas į nuoseklius darbo paketus (pavyzdžiui, projekto valdymo, mokymo, renginių organizavimo, pasirengimo mobilumui ir jo įgyvendinimo, komunikacijos ir sklaidos, kokybės užtikrinimo ir t. t.);
• pasiūlyme turi būti aprašyta į kiekvieną darbo paketą įtraukta veikla;
• pareiškėjai savo pasiūlyme turi numatomas išlaidas paskirstyti pagal darbo paketų dalis (ir kiekviename darbo pakete pagal kiekvienam dotacijos gavėjui ir susijusiam subjektui priskirtą dalį);
• numatytomis lėšomis bus galima padengti personalo išlaidas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, išlaidas įrangai ir subrangos bei kitas išlaidas (pavyzdžiui, informacijos sklaidos, leidybos, vertimo raštu).

Pasiūlymai bus vertinami remiantis standartine vertinimo tvarka ir pasitelkiant vidaus ir (arba) išorės ekspertus. Ekspertai įvertins pasiūlymų kokybę pagal kvietime teikti paraiškas nustatytus reikalavimus, numatomą poveikį, veiksmo kokybę ir veiksmingumą.

Įvertinus pasiūlymą, leidimus suteikiantis pareigūnas nustatys fiksuotąją sumą, atsižvelgdamas į atlikto vertinimo išvadas.

Projekto pasiekimai bus vertinami užbaigus veiklą. Tokia finansavimo schema leistų sutelkti dėmesį į rezultatus, o ne į sąnaudas ir taip pabrėžti kokybę ir išmatuojamų tikslų įgyvendinimo lygį.

Daugiau informacijos pateikta dotacijos sutarties šablone, kurį rasite portale „Funding and Tender Opportunities Portal“.

Footnote

1. Tarybos rezoliucija 2018/C 456/01, paskelbta 2018 m. gruodžio mėn.: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:42018Y1218(01)&from=LT ↩ back
2. Žr. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_19_5542. ↩ back
3. C_2012326LT.01001301.xml (europa.eu) ↩ back

4. „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso įtraukties ir įvairovės strategijos įgyvendinimo gairės https://erasmus-plus.ec.europa.eu/document/implementation-guidelines-erasmus-and-european-solidarity-corps-inclusion-and-diversity-strategy ↩ back

5. EUR-Lex - 42020Y1201(01) - LT - EUR-Lex (europa.eu) ↩ back
6. 2022 m. spalio 18 d. sprendimas, kuriuo leidžiama naudoti fiksuotosios sumos įnašus ir vienetinius įnašus pagal 2021–2027 m. programą „Erasmus+“. ↩ back