Iniciatyvos „Europos jaunimas kartu“ projektais siekiama suburti tinklus, kuriais skatinama regioninė partnerystė, įgyvendinama bendradarbiaujant su jaunimu iš visos Europos (ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių). Šie tinklai turėtų rengti mainus, skatinti mokymą (pavyzdžiui, jaunimo lyderių) ir padėti patiems jaunuoliams imtis jungtinių projektų. Visa ši veikla gali būti fizinė arba virtuali.

Veiksmo tikslai

Iniciatyvos „Europos jaunimas kartu“ projektais siekiama burti tinklus, kuriais būtų puoselėjama regioninė partnerystė, padedanti jaunimui iš visos Europos imtis jungtinių projektų, organizuoti mainus ir remti mokymą (pavyzdžiui, jaunimo lyderių) tiek per fizinę, tiek per virtualiąją veiklą. Šiuo veiksmu bus remiamos tarpvalstybinės visuomeninių jaunimo organizacijų partnerystės arba didelio masto partnerystės, siekiant sustiprinti europinį veiklos aspektą, be kita ko, spręsti, kaip geriau bendradarbiauti ir padėti kurti tvarios gyvensenos būdus, laikantis Europos žaliojo kurso ir naujojo europinio bauhauzo iniciatyvų1 .

Svarbūs teminiai prioritetai yra ES jaunimo tikslų ir apskritai 2019–2027 m. ES jaunimo strategijos2 įgyvendinimas ir rėmimas. Europos jaunimo tikslai taip pat atspindėti Komisijos Pirmininkės U. von der Leyen politinėse gairėse3 . Projekto pasiūlymuose taip pat gali būti nagrinėjamos Konferencijos dėl Europos ateities temos. Šio veiksmo kontekste svarbūs 2024 m. Europos Parlamento rinkimai.

Jaunimas ir jaunimo organizacijos – svarbiausi veikėjai ekonomikai atsigaunant nuo COVID-19 pandemijos. Jaunimo tinklai turėtų ieškoti solidarumo ir įtraukties užtikrinimo būdų ir siekti padidinti gyvenimo po pandemijos kokybę drauge sprendžiant skaitmeninių įgūdžių ir tvaraus ekologiško gyvenimo būdo keliamus uždavinius4 .

Konkretūs tikslai

Šiuo veiksmu konkrečiai siekiama:

• Skatinti ir plėtoti labiau tarpvalstybinį struktūruotą įvairių jaunimo organizacijų bendradarbiavimą internetu ir ne internetu, siekiant kurti arba stiprinti partnerystę, sutelkiant dėmesį į solidarumą ir įtraukų visuotinį demokratinį dalyvavimą, atsižvelgiant į nepalankias socialinių ir ekonominių struktūrų aplinkybes ir laikantis ES jaunimo strategijos, ES jaunimo tikslų ir jaunimo dialogo;
• Įgyvendinti ES programas ir ES iniciatyvas, pavyzdžiui, konkrečioms šalims skirtas Europos semestro5 rekomendacijas, kiek jos susijusios su jaunimo sritimi;
• Iniciatyvose dalyvaujančios jaunimo organizacijos turi skatinti jaunimą dalyvauti demokratijos procesuose ir visuomenės gyvenime organizuojant mokymus, demonstruoti jaunų europiečių bendrystę ir skatinti diskusijas ir debatus apie jų ryšį su ES, jos vertybes ir demokratijos pagrindus. Be kita ko, būtina organizuoti renginius prieš 2024 m. Europos Parlamento rinkimus;
• Skatinti nepakankamai atstovaujamų jaunimo grupių dalyvavimą politikoje, jaunimo organizacijose ir kitose pilietinės visuomenės organizacijose, įtraukiant pažeidžiamus ir palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturinčius jaunuolius;
• Ieškoti naujų būdų suteikti galimybę jaunimo organizacijoms kovoti su COVID-19 pandemijos padariniais, remiant novatoriškus bendradarbiavimo ir tinklų kūrimo, plėtotės ir valdymo būdus. Be kita ko, tai galėtų apimti jaunimo organizacijų bendradarbiavimo skaitmeniniame kontekste stiprinimą naudojant neformaliojo mokymosi metodus ir organizacinius modelius, tokius kaip alternatyvūs mainų būdai ir savitarpio pagalba;
• Stiprinti jaunimo organizacijų veiklos, įskaitant veiklą, kuria sprendžiama, kaip geriau bendradarbiauti pandemijai pasibaigus ir padėti tarptautiniu mastu kurti tvarios gyvensenos būdus, europinį aspektą.

Veikla

Veiksmas yra skirtas NVO (nesiekiančioms pelno) ir viešojo sektoriaus įstaigoms, siūlančioms projektus, kuriais jaunimas suburiamas į partnerystę, apimančią skirtingas šalis ir regionus iš ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių.

Jaunimo mobilumo veikla turėtų būti svarbiausias iniciatyvos „Europos jaunimas kartu“ elementas. Mobilumo veikla turėtų apimti tarpvalstybinius mainus ir neformaliojo mokymo bei savaiminio mokymosi galimybes visos Europos (t. y. rytinių, vakarinių, šiaurinių ir pietinių Europos regionų) jaunimui. Šiai veiklai, siekiant veiksmo tikslų, galima rengtis ir ją remti interneto forumuose. Ši mobilumo veikla turi būti labai aiškiai pagrįsta, atsižvelgiant į veiksmo tikslus.

Visa vykdoma veikla turėtų būti prisidedama prie platesnio jaunimo įtraukimo ir pritraukiami patys įvairiausi jaunuoliai, priklausantys ir nepriklausantys jaunimo organizacijoms, įskaitant mažiau galimybių turinčius jaunuolius, taip užtikrinant, kad būtų išgirsti visų balsai.

Kokie kriterijai taikomi paraiškoms dėl visuomeninės veiklos pagal iniciatyvą „Europos Jaunimas Kartu“?

Tinkamumo kriterijai

Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, projektų pasiūlymai dėl iniciatyvos „Europos jaunimas kartu“ turi tenkinti toliau nurodytus kriterijus.

Kas gali teikti paraišką?

Pareiškėjai (koordinatoriai ir visateisiai partneriai) turi būti teisės subjektai:

• NVO (įskaitant Europos jaunimo NVO ir nacionalines jaunimo reikalų tarybas), dirbančios jaunimo srityje;
• vietos, regioninio ar nacionalinio lygmens valstybinės institucijos.                                                                                                                                         

Jos turėtų būti įsteigtos ES valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje.

Viešosios ar privačios įmonės (mažos, vidutinės ar didelės įmonės, įskaitant socialines įmones) ir jų susiję subjektai taip pat gali dalyvauti, bet ne kaip koordinatoriai.

Kokios organizacijos gali dalyvauti projekte?

Dalyvaujančioji organizacija gali būti bet kokia viešoji ar privati organizacija su savo susijusiais subjektais (jei tokių yra), dirbanti su jaunimu už formaliosios sistemos ribų, įsteigta ES valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje.

Tokios organizacijos gali, pavyzdžiui, būti:

• ne pelno organizacija, asociacija, NVO (įskaitant Europos jaunimo NVO);
• nacionalinė jaunimo reikalų taryba;
• vietos, regioninio ar nacionalinio lygmens valstybinė institucija;
• švietimo ar mokslinių tyrimų institucija;
• fondas.

Gali būti įtraukta valstybinė arba privati organizacija (mažoji, vidutinė arba didelė įmonė, įskaitant socialines įmones). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad šiuo veiksmu visų pirma orientuojamasi į ne pelno organizacijas, pelno siekiančios organizacijos gali dalyvauti, jei projekte įrodyta aiški pridėtinė vertė.

Konsorciumo sudėtis

Pasiūlymus turi pateikti konsorciumas, kurį sudaro ne mažiau kaip 5 pareiškėjai (koordinatorius ir visateisiai partneriai) iš bent 5 ES valstybių narių ir (arba) Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių.   

Susiję subjektai neįtraukiami į minimalius konsorciumo sudėties tinkamumo kriterijus.

Veiklos vieta (-os)

Veikla turi būti vykdoma reikalavimus atitinkančiose šalyse.

Projekto trukmė

Projektai paprastai turėtų trukti 24 mėnesius (galima pratęsti, jei tai tinkamai pagrindžiama ir priimamas pakeitimas).

Kam teikti paraišką?

Briuselyje įsikūrusiai Europos Švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA).

Organizacija gali pateikti tik vieną to paties termino paraišką.

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius: ERASMUS-YOUTH-2023-YOUTH-TOG

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki kovo 9 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Daugiau informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

Projekto rengimas

„Europos jaunimas kartu“ projektą sudaro keturi etapai, kurie prasideda dar prieš projekto pasiūlymą atrenkant finansavimui: 1) projekto nustatymas ir inicijavimas; 2) projekto rengimas, struktūra ir planavimas; 3) projekto įgyvendinimas ir veiklos stebėsena; 4) projekto peržiūra ir poveikio vertinimas. Dalyvaujančiosios organizacijos ir veiklos dalyviai turėtų išplėsti savo mokymosi patirtį aktyviai įsitraukdami į visus etapus.

• Nustatymas ir inicijavimas. Nustatyti problemą, poreikį arba galimybę, su kuria gali būti susijusi projekto idėja atsižvelgiant į kvietimą teikti paraiškas; nustatyti pagrindinę veiklą ir pagrindinius rezultatus, kurių galima tikėtis iš projekto; sudaryti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir galimų partnerių sąrašus; suformuluoti projekto tikslą (-us); užtikrinti projekto tikslų derėjimą su dalyvaujančiųjų organizacijų strateginiais tikslais; imtis pradinio planavimo, kad būtų galima sėkmingai pradėti projektą, sukaupti kitam etapui įgyvendinti reikalingą informaciją ir kt.;
• Rengimas, struktūra ir planavimas. Nustatyti projekto aprėptį ir tinkamus metodus, nuspręsti dėl užduočių vykdymo grafiko; numatyti būtinus išteklius ir parengti išsamią projekto informaciją, pavyzdžiui, poreikių vertinimą; nustatyti tinkamus tikslus ir poveikio rodiklius (konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, aktualius ir įvykdytinus per tam tikrą laiką); nustatyti projekto ir mokymosi rezultatus; parengti darbo programą, veiklos formatus, numatyti poveikį, bendro biudžeto sąmatą; parengti projekto įgyvendinimo planą, įskaitant strateginius projekto valdymo, stebėsenos, kokybės kontrolės, ataskaitų teikimo ir rezultatų sklaidos aspektus; nustatyti numatomos veiklos praktinį organizavimą ir tikslines grupes; parengti susitarimus su partneriais, paruošti pasiūlymą ir kt.;
• Veiklos įgyvendinimas ir stebėsena. Įgyvendinti projektą pagal ataskaitų teikimo ir komunikacijos reikalavimus atitinkančius planus; stebėti vykdomą veiklą ir vertinti projekto vykdymą pagal projekto planus; nustatyti taisomuosius veiksmus ir jų imtis nukrypimams nuo plano šalinti, problemoms spręsti ir rizikai mažinti; nustatyti neatitikimus nustatytiems kokybės standartams ir imtis taisomųjų veiksmų ir kt.;
• Peržiūra ir poveikio vertinimas. įvertinti projekto įvykdymą pagal projekto tikslus ir įgyvendinimo planus; įvertinti veiklą ir jos poveikį įvairiais lygmenimis, dalytis projekto rezultatais ir jais naudotis ir t. t.

Horizontalieji aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant projektą

Be oficialių kriterijų laikymosi ir tvarių bendradarbiavimo susitarimų su visais projekto partneriais sudarymo, toliau išvardytais elementais galima prisidėti prie iniciatyvos „Europos jaunimas kartu“ projektų poveikio didinimo ir kokybiško įgyvendinimo įvairiais projekto etapais. Pareiškėjai raginami rengiant projektą atsižvelgti į šias galimybes ir aspektus.

Aplinkos tvarumas

Projektais turėtų būti numatoma tausoti aplinką, o žalioji praktika turėtų būti įtraukta į visus jų aspektus. Dalyvaujančiosios organizacijos ir dalyviai turėtų planuoti savo veiklą vadovaudamiesi aplinką tausojančiu požiūriu – tai skatins visus dalyvaujančius subjektus diskutuoti ir mokytis apie aplinkos problemas ir apmąstyti, ką būtų galima padaryti įvairiais lygmenimis ir kaip padėti organizacijoms ir dalyviams rasti alternatyvių ekologiškesnių projekto veiklos vykdymo būdų.

Įtrauktis ir įvairovė

Pagal programą „Erasmus+“ siekiama skatinti lygias galimybes ir didinti prieinamumą, įtrauktį ir teisingumą vykdant visus veiksmus. Siekiant įgyvendinti šiuos principus, buvo parengta Įtraukties ir įvairovės strategija, kuria siekiama įtraukti įvairios socialinės padėties dalyvius, ypač tuos, kurie turi mažiau galimybių dalyvauti Europos projektuose. Organizacijos turėtų parengti prieinamą ir įtraukią projektų veiklą, atsižvelgdamos į mažiau galimybių turinčių dalyvių nuomonę ir įtraukdamos juos į sprendimų priėmimo procesą viso proceso metu.

Laikydamosi universalumo principo, dalyvaujančiosios organizacijos turėtų siekti įgyvendinti strategijas, kad visuomeniniu pagrindu suburtų įvairios padėties jaunuolius. Tai apima įvairių mažiau galimybių turinčių jaunuolių grupių įtraukimą, įskaitant jaunuolius iš atokių ir (arba) kaimo vietovių ir (arba) iš migrantų šeimų kilusius jaunuolius. Todėl visa veikla turėtų būti prisidedama prie platesnio jaunimo įtraukimo ir aktyvaus dalyvavimo, kad būtų suburti patys įvairiausi jaunuoliai.

Skaitmeninis aspektas

Sėkmingų projektų pagrindas – virtualusis bendradarbiavimas ir eksperimentai su virtualiojo ir mišriojo mokymosi galimybėmis. Visų pirma projektų rengėjai primygtinai raginami bendradarbiauti naudojantis Europos jaunimo portalu ir Europos jaunimo strategijos platforma tiek rengiantis vykdyti veiklą, tiek ją vykdant ar užbaigus.

Bendros vertybės, pilietinis aktyvumas ir dalyvavimas

Projektais bus skatinamas aktyvus pilietiškumas ir etika, taip pat socialinių ir tarpkultūrinių gebėjimų, kritinio mąstymo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymas. Daug dėmesio bus skiriama informuotumo apie Europos Sąjungos kontekstą ir jo supratimo didinimui.

Numatomas poveikis

Dotaciją gavę projektai turėtų pademonstruoti planuojamą indėlį į ES jaunimo politiką:

• remiantis 2019–2027 m. ES jaunimo strategijos tikslais ir, kalbant konkrečiau, atskleidžiant, kaip jais prisidedama prie strategijos prioritetų – įtraukti, susieti, suteikti galių;
• remiantis Europos jaunimo tikslų, Jaunimo dialogo ir kitų su Europos ateitimi susijusių jaunimo diskusijų projektų ir nuomonių apklausų rezultatais ir susiejant juos su politikos plėtote vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis;
• remiantis konkrečioms šalims skirtomis Europos semestro rekomendacijomis, susijusiomis su jaunimo sritimi;
• gerinant jaunimo dalyvavimą demokratiniame gyvenime, užtikrinant aktyvų pilietiškumą ir dalyvavimą priimant sprendimus (suteikiant galių, ugdant naujus įgūdžius, įtraukiant jaunimą į projektų rengimą ir t. t.);
• padedant gerinti jaunimo sektoriaus visuomeninio lygmens pajėgumus aktyviau įgyvendinti tarpvalstybinę veiklą ir darbą skatinant įtrauktį, solidarumą ir tvarumą, skatinti tarpvalstybinį mokymąsi ir jaunimo bei sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą;
• skleidžiant turimą gerąją patirtį ir informaciją už įprasto tinklo ribų, įskaitant naudojimąsi skaitmeninėmis priemonėmis, kad būtų galima palaikyti ryšį bet kokiomis aplinkybėmis, net ir atokumo, izoliacijos ar atskirties sąlygomis;
• veiksmingai ir patraukliai skleidžiant rezultatus jaunimui, priklausančiam jaunimo organizacijoms, taip pat jaunimui, nesusijusiam su jaunimo struktūromis, arba mažiau galimybių turinčiam jaunimui, kad būtų nutiestas kelias sistemingesnės partnerystės link.

Dotacijų skyrimo kriterijai

Projekto aktualumas (daugiausia 30 balų)

• Tikslas ir ES pridėtinė vertė: pasiūlymu nustatomas ir plėtojamas projektas, kuriuo remiama jaunimo politika ES lygmeniu, visų pirma 2019–2027 m. ES jaunimo strategija. Pasiūlyme aiškiai parodoma ES pridėtinė vertė sisteminiu lygmeniu, kurią užtikrina jo tarptautinis pobūdis ir galimas perkeliamumas.
• Tikslai: pasiūlymo tikslai padeda siekti bendrųjų veiksmo tikslų ir bent vieno konkretaus tikslo; be to, pasiūlymo tikslai yra konkretūs ir aiškiai apibrėžti, pasiekiami, išmatuojami, realūs ir savalaikiai; sprendžiami dalyvaujančiosioms organizacijoms aktualūs klausimai ir numatoma aiški pasirinktoms tikslinėms grupėms kuriama pridėtinė vertė.

• Poreikiai: projektu įrodoma, kad jis grindžiamas išsamiu poreikių vertinimu, kiek įmanoma pagrįstu patikrinamais faktais ir skaičiais, paremtais bendrais ir konkrečiais duomenimis, kurie taikomi visoms konsorciumo šalims ir organizacijoms. Tikimasi aiškios poreikių analizės, susijusios su konkrečiomis pareiškėjų, partnerių ir tikslinių grupių realijomis. Jaunimo įtraukimas: partneryste įrodoma, kad gebama užtikrinti aktyvų įvairių jaunuolių, įskaitant gyvenančius atokiose ir (arba) kaimo vietovėse, kilusius iš migrantų šeimų, ir (arba) nepalankioje socialinėje padėtyje esančius asmenis, dalyvavimą nuo pat su jaunimu susijusios veiklos rengimo etapo.

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (daugiausia 30 balų)

• Planavimas: Pasiūlymas yra aiškus, išsamus ir kokybiškas, apima tinkamus projekto parengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapus pagal aiškią projekto valdymo metodiką.
• Metodika: Įgyvendinimas grindžiamas tinkama metodika; tikslai dera su veikla ir yra aiškiai išdėstyti, nurodyti loginiai ryšiai tarp nustatytų problemų, poreikių ir sprendimų; darbo planas yra nuoseklus ir konkretus; nustatytos tinkamos kokybės kontrolės priemonės ir rodikliai, kuriais užtikrinama, kad projektas bus tinkamai įgyvendintas, laikantis kokybės, aprėpties, terminų ir biudžeto reikalavimų; nustatyti konkretūs ir tinkami rizikos valdymo ir nenumatytų atvejų planai.
• Ekonominis veiksmingumas: siūlomas biudžetas yra nuoseklus, pakankamai išsamus, tinka projekto įgyvendinimui ir yra parengtas taip, kad užtikrintų didžiausią ekonominę naudą. Darbo paketams priskirti ištekliai atitinka jų tikslus ir rezultatus. Biudžetas atitinka visuomeninių organizacijų ir pažeidžiamų jaunuolių poreikius, kad būtų skatinama jų įtrauktis į programą „Erasmus+“.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė (daugiausia 20 balų)

• Sudėtis: partnerystė suburia įvairias viena kitą papildančias organizacijas, turinčias reikiamą profilį, įgūdžių, patirties, žinių ir valdymo paramą, kad galėtų siekti savo tikslų; pelno siekiančių organizacijų, jei jos dalyvauja konsorciume, pridėtinė vertė aiškiai įrodyta.
• Geografinė sudėtis: partneryste demonstruojami pajėgumai atspindėti Europos ekonominę, socialinę ir (arba) kultūrinę įvairovę remiantis jos geografine sudėtimi (t. y. rytinių, vakarinių, šiaurinių ir pietinių Europos regionų aprėptimi), kad būtų užtikrintas išties europinis bendradarbiavimas.
• Vietos NVO plėtotė: partnerystė gali stiprinti vietos NVO, kurios dar nėra gerai žinomos Europos lygmeniu, pajėgumus ir žinias siekiant išplėsti NVO tarpusavio bendradarbiavimą visoje Europoje.
• Įsipareigojimai ir užduotys: partnerystės dalyvių įsipareigojimų ir užduočių paskirstymas yra aiškus ir tinkamas; koordinatorius rodo gebėjimą kokybiškai valdyti ir potencialą koordinuoti tarpvalstybinius tinklus ir vadovauti sudėtingoje aplinkoje.
• Bendradarbiavimo susitarimai: siūlomi valdymo mechanizmai užtikrins veiksmingą dalyvaujančiųjų organizacijų, dalyvių ir visų kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio koordinavimą, sprendimų priėmimą, komunikaciją ir konfliktų sprendimą.
• Jaunimo įtraukimas: jaunuoliai tinkamai įtraukiami į visus projekto įgyvendinimo etapus, o jaunimo įtrauktis pabrėžiama visuose projekto etapuose ir lygiuose, suteikiant įgalinančius vaidmenis ir (arba) konkrečias strategijas dalyvavimo įvairovei užtikrinti.

Poveikis (daugiausia 20 balų)

• Poveikis: potencialus projekto poveikis dalyviams ir organizacijoms partnerėms yra didžiulis – visų pirma siekiama nukreipti visuomeninių organizacijų dėmesį nuo nacionalinės, regioninės ar vietos veiklos į tarptautinio lygmens veiklą, jei veikla buvo sustiprinta ar plėtojama ES lygmeniu įgyvendinant projektą ir jam pasibaigus, ir į visą jaunimo bendruomenę. Numatomi rezultatai atskleidžia pareiškėjo ir partnerių supratimą ir pajėgumus viešinti Europos Sąjungos vertybes, ypač susijusias su pilietybe.
• Sklaida: pasiūlyme įrodyti pajėgumai imtis jaunimo įtraukimo veiklos ir gebėjimas veiksmingai viešinti bendruomenių, kurioms atstovaujama, problemas ir sprendimus platesnei pasaulio auditorijai; visų pirma pasiūlyme numatytas aiškus rezultatų viešinimo ir sklaidos planas ir nurodyti atitinkami tikslai, veikla ir užduočių paskirstymas partneriams, tvarkaraštis, priemonės ir kanalai, kuriais bus užtikrinta, kad rezultatai ir nauda tiek projekto metu, tiek jam pasibaigus būtų veiksmingai skleidžiami politikos formuotojams ir būtų prieinami galutiniams vartotojams.
• Tvarumas: pasiūlyme aiškiai nustatyta, kaip būtų galima projekto rezultatais prisidėti prie sisteminių pokyčių jaunimo sektoriuje tiek įgyvendinant projektą, tiek jam pasibaigus, suteikiant didelių galimybių tęsti ilgalaikį bendradarbiavimą ES lygmeniu ir (arba) įkvėpti kurti naują ES jaunimo politiką ir iniciatyvas.

Ar skirti finansavimą, svarstoma, jeigu paraiška įvertinama ne mažiau kaip 60 balų, taip pat atsižvelgiant į mažiausią būtiną balų skaičių pagal kiekvieną iš keturių dotacijos skyrimo kriterijų (t. y. bent po 15 balų „projekto aktualumo“ ir „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijose; po 10 balų „partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ ir „poveikio“ kategorijose). Ex aequo atvejais pirmenybė bus teikiama projektams, surinkusiems daugiausiai balų „aktualumo“ ir „poveikio“ kategorijose.

Paprastai, atsižvelgiant į dabartinių nacionalinių ir Europos teisinių sistemų aprėptį, rezultatai turėtų būti pateikiami kaip atvirieji švietimo ištekliai (AŠI), taip pat atitinkamose profesinėse, sektorių ar kompetentingų institucijų platformose. Pasiūlyme turėtų būti apibūdinta, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtų duomenų, medžiagos, dokumentų, audiovizualinės medžiagos ir socialinių tinklų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatyta jokių neproporcingų apribojimų.

Vertinimui ir dotacijų sutartims taikomas galutinis terminas ir orientacinis tvarkaraštis

Etapai	Data ir laikas arba orientacinis laikotarpis
Galutinis paraiškų pateikimo terminas:	kovo 9 d. 17.00 val. (Briuselio laiku)
Vertinimo laikotarpis	2023 m. kovo–rugpjūčio mėn.
Pareiškėjų informavimas	2023 m. rugsėjo mėn.
Susitarimo dėl dotacijos pasirašymas	2023 m. rugsėjo–lapkričio mėn.
Veiksmo pradžios data	2023 m. pabaiga – 2024 m. pradžia

Kokios yra finansavimo taisyklės?

Šis veiksmas finansuojamas pagal fiksuotosios sumos modelį. Kiekvienos dotacijos vienkartinė fiksuotoji suma bus nustatoma pagal pareiškėjo siūlomos veiklos numatomą biudžetą. Dotaciją teikianti institucija nustatys kiekvienos dotacijos fiksuotąją sumą remdamasi pasiūlymu, vertinimo rezultatais, finansavimo normomis ir didžiausia kvietime teikti paraiškas nustatyta dotacijos suma.

Mažiausia dotacija vienam projektui yra 150 000 EUR, o didžiausia negali viršyti 500 000 EUR.

Kaip nustatoma projekto fiksuotoji suma?

Pareiškėjai turi užpildyti išsamią biudžeto lentelę pagal paraiškos formą, atsižvelgdami į šiuos aspektus:

• biudžetas turėtų būti tiek išsamus, kiek tai būtina dotacijos gavėjui (-ams) ir suskirstytas į nuoseklius darbo paketus (pavyzdžiui, projekto valdymo, mokymo, renginių organizavimo, pasirengimo mobilumui ir jo įgyvendinimo, komunikacijos ir sklaidos, kokybės užtikrinimo ir t. t.);
• pasiūlyme turi būti aprašyta į kiekvieną darbo paketą įtraukta veikla;
• pareiškėjai savo pasiūlyme turi numatomas išlaidas paskirstyti pagal darbo paketų dalis (ir kiekviename darbo pakete pagal kiekvienam dotacijos gavėjui ir susijusiam subjektui priskirtą dalį);
• numatytomis lėšomis bus galima padengti personalo išlaidas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, išlaidas įrangai ir subrangos bei kitas išlaidas (pavyzdžiui, informacijos sklaidos, leidybos, vertimo raštu).

Pasiūlymai bus vertinami remiantis standartine vertinimo tvarka ir pasitelkiant vidaus ir (arba) išorės ekspertus. Ekspertai įvertins pasiūlymų kokybę pagal kvietime teikti paraiškas nustatytus reikalavimus, numatomą poveikį, veiksmo kokybę ir veiksmingumą.

Įvertinus pasiūlymą, leidimus suteikiantis pareigūnas nustatys fiksuotąją sumą, atsižvelgdamas į atlikto vertinimo išvadas. Fiksuotoji suma neviršys 80 proc. po vertinimo nustatytos biudžeto sąmatos.

Dotacijos parametrai (didžiausia dotacijos suma, finansavimo norma, visos tinkamos finansuoti išlaidos ir kt.) bus nustatyti dotacijos sutartyje.

Projekto pasiekimai bus vertinami užbaigus veiklą. Tokia finansavimo schema leistų sutelkti dėmesį į rezultatus, o ne į sąnaudas ir taip pabrėžti kokybę ir išmatuojamų tikslų įgyvendinimo lygį.

Daugiau informacijos pateikta dotacijos sutarties šablone, kurį rasite portale „Funding and Tender Opportunities Portal“.

• 1 https://europa.eu/new-european-bauhaus/index_en
• 2 Tarybos rezoliucija 2018/C 456/01, paskelbta 2018 m. gruodžio mėn.: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:42018Y1218(01)&from=LT
• 3 Žr. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_19_5542.
• 4 Žr. https://europa.eu/new-european-bauhaus/index_lt.
• 5 https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/economic-and-fiscal-policy-coordination/eu-economic-governance-monitoring-prevention-correction/european-semester_lt.