Gebėjimų stiprinimas jaunimo projektų srityje yra tarptautinio bendradarbiavimo projektai, grindžiami daugiašalėmis jaunimo srityje veikiančių organizacijų iš ES ir Programos asocijuotųjų šalių arba trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, partnerystėmis. Trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, atveju šis veiksmas skirtas tik 1 regiono (Vakarų Balkanai), 2 regiono (Rytų partnerystė) ir 3 regiono (Pietinės Viduržemio jūros regiono dalies) šalims. Projektais siekiama remti tarptautinį bendradarbiavimą jaunimo srityje ir neformaliojo mokymosi veikloje; šie projektai bus tvarios socialinės ir ekonominės plėtros bei jaunimo organizacijų ir jaunimo gerovės varomoji jėga.

Veiksmo Tikslai

Šis veiksmas skirtas jaunimo srityje veikiančioms organizacijoms ir juo siekiama:  

• didinti organizacijų, dirbančių su jaunuoliais už formaliojo švietimo ribų, pajėgumus;  
• skatinti neformaliojo mokymosi veiklą reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ypač organizacijose, kurios orientuojasi į mažiau galimybių turintį jaunimą, ir skatinti įvairiapusį jaunuolių dalyvavimą, siekiant didinti jų gebėjimus ir galimybes veikti, taip sudarant sąlygas užtikrinti aktyvų jaunimo dalyvavimą visuomenėje;  
• remti darbo su jaunimu plėtrą reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, gerinant jo kokybę ir pripažinimą;  
• skatinti sistemų ir programų kūrimą, testavimą ir diegimą siekiant sudaryti sąlygas organizacijoms padidinti mobilumą neformaliojo mokymosi tikslais trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;  
• remti reikalavimus atitinkančių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, organizacijas, kad jos prisidėtų prie ES jaunimo strategijos (2019–2027 m.), įskaitant 11 Europos jaunimo tikslų, Europos darbo su jaunimu darbotvarkės ir ES išorės jaunimo veiksmų plano (2022–2027 m.) įgyvendinimo ir prie tolesnės veiklos, susijusios su 2023 m. paskelbtais Europos įgūdžių metais;  
• skatinti skirtingų pasaulio regionų jaunimo organizacijų bendradarbiavimą vykdant jungtines iniciatyvas;  
• skatinti mažesnių organizacijų, taip pat atokių regionų ir mažesnių vietovių organizacijų dalyvavimą; 
• didinti jaunimo organizacijų, dirbančių su formaliojoje mokymosi sistemoje nedalyvaujančiais jaunuoliais, sinergiją ir papildomumą su formaliojo švietimo sistemomis ir (arba) darbo rinka. 

Teminės sritys / konkretūs tikslai

Pasiūlymuose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama jaunimo organizacijų, dirbančių su formaliojoje mokymosi sistemoje nedalyvaujančiais jaunuoliais, rėmimui vienoje ar keliose iš šių teminių sričių:

• politinis dalyvavimas, pilietinis aktyvumas ir dialogas su sprendimų priėmėjais;
• mažiau galimybių turinčio jaunimo įtrauktis;
• demokratija, teisinė valstybė ir vertybės, jaunimo lyderystė;
• galių suteikimas jaunimui / įtraukimas / užimtumas;
• taika ir susitaikymas po konflikto;
• aplinka ir klimatas;
• nediskriminavimas ir lyčių lygybė;
• skaitmeniniai ir verslumo įgūdžiai.

Veikla

Siūloma veikla turi tiesiogiai sietis su bendraisiais ir konkrečiaisiais veiksmo tikslais, t. y. ji turi atitikti vieną ar daugiau pirmiau nurodytų teminių sričių ir būti išsamiai aprašyta projekto aprašyme ir apimti visą įgyvendinimo laikotarpį. Svarbu tai, kad tarptautinės veiklos kontekste projekto veikla daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama jaunimo organizacijų gebėjimų didinimui ir stiprinimui, kad jos būtų geriau pasirengusios remti jaunimą, visų pirma trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, kurioms taikomas šis veiksmas. 

Finansuojamuose projektuose bus galima integruoti įvairią jaunimo organizacijų, dirbančių su formaliojoje mokymosi sistemoje nedalyvaujančiais jaunuoliais, bendradarbiavimo, mainų, komunikacijos ir kitą veiklą, kuria:  

• padedama skatinti politinį dialogą, bendradarbiavimą, tinklaveiką ir praktikos mainus;  
• skatinamas jaunimo organizacijų ir valdžios institucijų strateginis bendradarbiavimas, visų pirma reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;  
• skatinamas jaunimo organizacijų ir švietimo ir mokymo srityse veikiančių organizacijų bendradarbiavimas, taip pat bendradarbiavimas su darbo rinkoje veikiančiomis organizacijomis;  
• didinami jaunimo reikalų tarybų, jaunimo platformų ir su jaunimu dirbančių vietos, regioninių ir nacionalinių institucijų, visų pirma reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, gebėjimai;  
• gerinamas jaunimo organizacijų valdymas, administravimas, inovacinis pajėgumas, lyderystė ir tarptautinimas visų pirma reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;  
• remiamas jaunimo organizacijų vykdomas informavimo ir informuotumo didinimo kampanijų rengimas, visų pirma reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, taip pat informavimo, komunikacijos ir žiniasklaidos priemonių kūrimas;  
• jaunimo organizacijoms, visų pirma reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, padedama kurti darbo su jaunimu metodus, priemones ir medžiagą, įskaitant skatinamąsias bendro projektų kūrimo ir rengimo iniciatyvas, sudarant sąlygas dalyvauti kuriant projektus;  
• jaunimo organizacijoms, visų pirma reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, padedama kurti naujas darbo su jaunimu įgyvendinimo formas ir teikti mokymo ir paramos paslaugas; lengvinama mobilumo neformaliojo mokymosi tikslais veikla.  

Veiklos pavyzdžiai:  

• su jaunimu dirbančių asmenų ir instruktorių socialinės ir profesinės raidos priemonių ir metodų kūrimas;  
• neformaliojo mokymosi metodų, ypač tų, kuriais skatinamas gebėjimų įgijimas ir (arba) gerinimas, įskaitant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kūrimas;  
• naujų praktinio mokymo sistemų kūrimas ir realių visuomenės gyvenimo situacijų imitavimas;  
• naujų darbo su jaunimo formų kūrimas, visų pirma strategiškai naudojant atvirą ir lankstų mokymąsi, virtualų bendradarbiavimą, atviruosius švietimo išteklius (AŠI) ir geriau išnaudojant IRT potencialą;  
• renginių / seminarų / praktinių seminarų / gerosios patirties mainų organizavimas bendradarbiavimo, tinklaveikos, informuotumo didinimo ir tarpusavio mokymosi tikslais;  
• su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo veiklos organizavimas siekiant patikrinti partnerystės sukurtas priemones ir metodus. Atkreipkite dėmesį, kad mobilumo veikla turi papildyti pagrindinius veiksmo tikslus, ji turi būti padėti siekti šių tikslų ir tą veiklą palaikyti.  

Projekto rengimas

Gebėjimų stiprinimo projektą jaunimo srityje sudaro keturi etapai, kurie prasideda dar prieš projekto pasiūlymą atrenkant finansavimui¹ : 1) projekto nustatymas ir inicijavimas; 2) projekto rengimas, struktūra ir planavimas; 3) projekto įgyvendinimas ir veiklos stebėsena; 4) projekto peržiūra ir poveikio vertinimas.

Dalyvaujančiosios organizacijos ir veiklos dalyviai turėtų išplėsti savo mokymosi patirtį aktyviai įsitraukdami į visus etapus.

• Nustatymas ir inicijavimas. Nustatyti problemą, poreikį arba galimybę, su kuria gali būti susijusi projekto idėja atsižvelgiant į kvietimą teikti paraiškas; nustatyti pagrindinę veiklą ir pagrindinius rezultatus, kurių galima tikėtis iš projekto; sudaryti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir galimų partnerių sąrašus; suformuluoti projekto tikslą (-us); užtikrinti projekto tikslų derėjimą su dalyvaujančiųjų organizacijų strateginiais tikslais; imtis pradinio planavimo, kad būtų galima sėkmingai pradėti projektą, sukaupti kitam etapui įgyvendinti reikalingą informaciją ir kt.;
• Rengimas, struktūra ir planavimas. Nustatyti projekto aprėptį ir tinkamus metodus; aiškiai apibrėžti siūlomą metodiką, užtikrinant nuoseklumą tarp projekto tikslų ir veiklos; nuspręsti dėl užduočių vykdymo grafiko; numatyti būtinus išteklius ir parengti išsamią projekto informaciją, pavyzdžiui, poreikių vertinimą; nustatyti tinkamus tikslus ir poveikio rodiklius (konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, aktualius ir įvykdytinus per tam tikrą laiką); nustatyti projekto ir mokymosi rezultatus; parengti darbo programą, veiklos formatus, numatyti poveikį, bendro biudžeto sąmatą; parengti projekto įgyvendinimo planą ir aiškų ir realų komunikacijos planą, įskaitant strateginius projekto valdymo, stebėsenos, kokybės kontrolės, ataskaitų teikimo ir rezultatų sklaidos aspektus; nustatyti numatomos veiklos praktinį organizavimą ir tikslines grupes; parengti susitarimus su partneriais, paruošti pasiūlymą ir kt.;
• Veiklos įgyvendinimas ir stebėsena. Įgyvendinti projektą pagal ataskaitų teikimo ir komunikacijos reikalavimus atitinkančius planus; stebėti vykdomą veiklą ir vertinti projekto vykdymą pagal projekto planus; nustatyti taisomuosius veiksmus ir jų imtis nukrypimams nuo plano šalinti, problemoms spręsti ir rizikai mažinti; nustatyti neatitikimus nustatytiems kokybės standartams ir imtis taisomųjų veiksmų ir kt.;
• Peržiūra ir poveikio vertinimas. įvertinti projekto įvykdymą pagal projekto tikslus ir įgyvendinimo planus; įvertinti veiklą ir jos poveikį įvairiais lygmenimis, dalytis projekto rezultatais ir jais naudotis ir t. t.

Horizontalieji aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant projektą

Be oficialių kriterijų laikymosi ir tvarių bendradarbiavimo susitarimų su visais projekto partneriais sudarymo, toliau išvardytais elementais galima prisidėti prie gebėjimų stiprinimo projektų poveikio didinimo ir kokybiško įgyvendinimo įvairiais projekto etapais. Pareiškėjai raginami rengiant projektą atsižvelgti į šias galimybes ir aspektus.

Aplinkos tvarumas

Projektais turėtų būti numatoma tausoti aplinką, o žalioji praktika turėtų būti įtraukta į visus jų aspektus. Dalyvaujančiosios organizacijos ir dalyviai turėtų planuoti savo veiklą vadovaudamiesi aplinką tausojančiu požiūriu – tai skatins visus dalyvaujančius subjektus diskutuoti ir mokytis apie aplinkos problemas ir apmąstyti, ką būtų galima padaryti įvairiais lygmenimis ir kaip padėti organizacijoms ir dalyviams rasti alternatyvių ekologiškesnių projekto veiklos vykdymo būdų.

Įtrauktis ir įvairovė

Pagal programą „Erasmus+“ siekiama skatinti lygias galimybes ir didinti prieinamumą, įtrauktį ir teisingumą vykdant visus veiksmus. Siekiant įgyvendinti šiuos principus, buvo parengta Įtraukties ir įvairovės strategija, kuria siekiama įtraukti įvairios socialinės padėties dalyvius, ypač tuos, kurie turi mažiau galimybių dalyvauti Europos projektuose. Organizacijos turėtų parengti prieinamą ir įtraukią projektų veiklą, atsižvelgdamos į mažiau galimybių turinčių dalyvių nuomonę ir įtraukdamos juos į sprendimų priėmimo procesą viso proceso metu.

Skaitmeninis aspektas

Sėkmingų projektų pagrindas – virtualusis bendradarbiavimas ir eksperimentai su virtualiojo ir mišriojo mokymosi galimybėmis. Visų pirma projektų rengėjai primygtinai raginami bendradarbiauti naudojantis Europos jaunimo portalu ir Europos jaunimo strategijos platforma tiek rengiantis vykdyti veiklą, tiek ją vykdant ar užbaigus.

Bendros vertybės, pilietinis aktyvumas ir dalyvavimas

Projektais bus skatinamas aktyvus pilietiškumas ir etika, taip pat socialinių ir tarpkultūrinių gebėjimų, kritinio mąstymo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymas. Daug dėmesio bus skiriama informuotumo apie Europos Sąjungos kontekstą pasaulyje ir jo supratimo didinimui.

Kokie kriterijai taikomi paraiškoms dėl Gebėjimų Stiprinimo projektų jaunimo srityje?

Tinkamumo kriterijai

Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus“ dotacijai gauti, projektų pasiūlymai dėl gebėjimų stiprinimo jaunimo srityje turi tenkinti toliau nurodytus kriterijus.

Kas gali teikti paraišką?

Kad atitiktų reikalavimus, pareiškėjai (dotacijos gavėjai ir susiję subjektai, jei taikoma) turi būti: 

• teisės subjektai:  
  • NVO (įskaitant Europos jaunimo NVO ir nacionalines jaunimo reikalų tarybas), dirbančios jaunimo srityje;  
  • vietos, regioninio ar nacionalinio lygmens valstybinės institucijos;  
  • viešosios ar privačios įmonės (mažos, vidutinės ar didelės įmonės (įskaitant socialines įmones) taip pat gali dalyvauti, bet ne kaip koordinatorės;  
• teisėtai įsteigti ES valstybėje narėje, Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje arba trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, iš 1 regiono (Vakarų Balkanai), 2 regiono ( Rytų kaimyninės šalys² ) arba 3 regiono (pietinės Viduržemio jūros regiono šalys). Žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“.  

Konsorciumo sudėtis  (Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius ir pobūdis)

Pasiūlymus turi pateikti bent 4 pareiškėjų konsorciumas (dotacijų gavėjai, nesusiję subjektai), atitinkantis šias sąlygas:  

• bent 1 teisės subjektas iš ES valstybės narės arba Programos asocijuotosios trečiosios valstybės;  
• bent 2 teisės subjektai iš dviejų skirtingų reikalavimus atitinkančių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, priklausančių tam pačiam reikalavimus atitinkančiam regionui, nurodytam dalyje „Kas gali teikti paraišką?“;
  • organizacijos iš skirtingų reikalavimus atitinkančių regionų negali dalyvauti tuose pačiuose projektuose. Tarpregioniniai projektai nėra tinkami finansuoti.

Susiję subjektai ir asocijuotieji partneriai į konsorciumo sudėtį neįskaičiuojami.  

Geografinė vietovė (veiklos vieta (-os))

Veikla turi būti vykdoma paraiškas pateikusių organizacijų (koordinatorių, dotacijos gavėjų ir susijusių subjektų, jei tokių yra) šalyse.

Tinkamai pagrįstais atvejais veikla gali būti vykdoma ir kitose šio veiksmo reikalavimus atitinkančiose šalyse.

Projekto trukmė

Projektai paprastai turėtų trukti 12– 36 mėnesius (galima pratęsti, jei tai tinkamai pagrindžiama ir priimamas pakeitimas).

Kam teikti paraišką?

Europos švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA).

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius: ERASMUS-YOUTH-2023-CB

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki kovo 6 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Daugiau informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

Dotacijų skyrimo kriterijai

Projekto aktualumas (daugiausia 30 balų)

• Pasiūlymo aktualumas atsižvelgiant į veiksmo tikslus;
• pasiūlymas yra aktualus siekiant gerbti ir skatinti bendras ES vertybes, pavyzdžiui, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat kovoti su bet kokia diskriminacija.
• Kokiu mastu:
  • poreikių analizė grindžiama patikrinamais bendrais ir konkrečiais duomenimis, susijusiais su konkrečiomis pareiškėjų, partnerių ir tikslinių grupių realijomis;
  • tikslai yra aiškiai apibrėžti, realistiški ir padeda spręsti dalyvaujančiosioms organizacijoms ir tikslinėms grupėms aktualius klausimus;
  • pasiūlymas yra novatoriškas ir (arba) papildo kitas dalyvaujančiųjų organizacijų jau įgyvendinamas iniciatyvas;
  • gebėjimų stiprinimo veikla aiškiai apibrėžta ir ja siekiama stiprinti dalyvaujančiųjų organizacijų gebėjimus;
  • projektu stiprinami jaunimo organizacijų, visų pirma reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, gebėjimai įtraukti mažiau galimybių turinčius jaunuolius.

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (daugiausia 30 balų)

• Darbo programos, įskaitant atitinkamus parengiamosios veiklos, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir sklaidos etapus, aiškumas, išsamumas ir kokybė;
• Nustatytiems poreikiams tenkinti skirtos metodikos tinkamumas ir kokybė;
• Projekto tikslų ir siūlomos veiklos suderinamumas;
• Darbo plano kokybė ir veiksmingumas, be kita ko, mastas, kuriuo darbo paketams priskirti ištekliai atitinka jų tikslus ir rezultatus.
• Siūlomų neformaliojo mokymosi metodų kokybė;
• Dalyvių mokymosi rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo priemonių kokybė, taip pat nuoseklus naudojimasis europinėmis skaidrumo ir pripažinimo priemonėmis;
• Kokybės kontrolės priemonių, kuriomis užtikrinama, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai, užbaigtas laiku ir neviršijant biudžeto, buvimas ir aktualumas;
• Kokiu mastu projektas yra ekonomiškai efektyvus ir kiekvienos rūšies veiklai skiriami tinkami ištekliai.
• Dalyvių atrankos ir (arba) dalyvavimo mobilumo veikloje priemonių, jei yra, tinkamumas (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Dalyvių apsauga, sveikata ir saugumas“ ir kitus 1 pagrindinio veiksmo mobilumo projektams taikomus reikalavimus bei rekomendacijas).

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė (daugiausia 20 balų)

• Kokiu mastu:
  • projekte dalyvauja įvairios viena kitą papildančios organizacijos, turinčios reikiamą profilį, patirties ir žinių, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą visais jo aspektais;
  • pareigų ir užduočių paskirstymas parodo visų dalyvaujančių organizacijų įsipareigojimą ir aktyvų indėlį.
• Taikomi veiksmingi dalyvaujančiųjų organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio koordinavimo ir komunikacijos mechanizmai.

Poveikis (daugiausia 20 balų)

• Projekto rezultatų vertinimo priemonių kokybė;
• galimas projekto poveikis:
  • dalyviams ir dalyvaujančiosioms organizacijoms įgyvendinant projektą ir jam pasibaigus;
  • kiek tai susiję su dalyvaujančiųjų organizacijų pajėgumu įgalinti jaunimą ir skatinti juos aktyviai dalyvauti su projektu nesusijusioje veikloje;
  • vietos, regioniniu, nacionaliniu ir (arba) tarptautiniu lygmeniu organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai nedalyvaujantiems projekte.
• Sklaidos plano kokybė: priemonių, kuriomis siekiama dalytis projekto rezultatais dalyvaujančiose organizacijose ir už jų ribų, tinkamumas ir kokybė;
• Jei aktualu, apibūdinama, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, be jokių neproporcingų apribojimų.
• Projekto tvarumo užtikrinimo planų kokybė: jo gebėjimas daryti poveikį ir duoti rezultatų net ir išnaudojus ES dotaciją.

Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų jiems turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus (t. y. bent po 15 balų „projekto aktualumo“ ir „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijose; po 10 balų „partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ ir „poveikio“ kategorijose).

Ex aequo pasiūlymų atvejais pirmenybė bus teikiama projektams, surinkusiems daugiausia balų „aktualumo“. Jei šie balai bus vienodi, pirmenybė bus teikiama atsižvelgiant į jų balus pagal kriterijų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė“. Jei šie balai bus vienodi, pirmenybė bus teikiama atsižvelgiant į jų balus pagal kriterijų „poveikis“. 

Jei tai nepadės nustatyti pirmenybės, tolesnis pirmenybės nustatymas gali būti atliekamas atsižvelgiant į bendrą projekto portfelį ir teigiamą projektų sinergiją arba kitus veiksnius, susijusius su kvietimo teikti pasiūlymus tikslais. Šie veiksniai bus dokumentuoti ekspertų grupės ataskaitoje. 

Paprastai, atsižvelgiant į dabartinių nacionalinių ir Europos teisinių sistemų aprėptį, rezultatai turėtų būti pateikiami kaip atvirieji švietimo ištekliai (AŠI), taip pat atitinkamose profesinėse, sektorių ar kompetentingų institucijų platformose. Pasiūlyme apibūdinama, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtų duomenų, medžiagos, dokumentų, audiovizualinės medžiagos ir socialinių tinklų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.

Numatomas poveikis

Projektų, kuriems skirta dotacija, numatomas poveikis turėtų būti įrodytas gerinant jaunimo organizacijų, visų pirma reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, gebėjimus:  

• prisidėti prie 2019–2027 m. ES jaunimo strategijos ir Europos darbo su jaunimu darbotvarkės prioritetų „Įtraukti, suburti, įgalinti“; 
• remtis Europos jaunimo tikslų, jaunimo dialogo ir kitų su jaunimu susijusių projektų rezultatais;  
• gerinti jaunimo dalyvavimą demokratiniame gyvenime, užtikrinant aktyvų pilietiškumą ir dalyvavimą priimant sprendimus (suteikiant galių, ugdant naujus įgūdžius, įtraukiant jaunimą į projektų rengimą ir t. t.) visų pirma reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;  
• gerinti jaunuolių verslumo ir inovacinius gebėjimus reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;  
• dirbti tarptautiniu mastu, kartu užtikrinant įtrauktį, solidarumą ir tvarumą;  
• skatinti tarpvalstybinį mokymąsi ir jaunuolių ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą ir prie to prisidėti, ypač reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;  
• skleisti turimą patirtį ir informaciją už partnerystės ribų, įskaitant naudojimąsi skaitmeninėmis priemonėmis, kad būtų galima palaikyti ryšį bet kokiomis aplinkybėmis, net ir atokumo, izoliacijos ar atskirties sąlygomis;  
• susieti jų rezultatus su vietos bendruomenėmis, kuriant įsidarbinimo galimybes ir puoselėjant novatoriškas idėjas, kurias būtų galima atkartoti ir patobulinti kitame kontekste trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;  
• užtikrinti mažiau galimybių turinčių tikslinių grupių ir asmenų trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, įtrauktį ir pasiekiamumą;  
• kurti naujas priemones ir neformaliojo mokymosi metodus, ypač tuos, kuriais skatinamas gebėjimų įgijimas ir (arba) gerinimas, įskaitant gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis novatorišką praktiką, ypač reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;  
• veiksmingai ir patraukliai skleisti rezultatus jaunimo organizacijoms priklausantiems jaunuoliams.   

Kokios yra finansavimo taisyklės?

Dotacija bus vienkartinė. Tai reiškia, kad ja bus kompensuojama nustatyta suma, pagrįsta fiksuotąja suma arba finansavimu, nesusijusiu su išlaidomis. Sumą nustatys dotaciją teikianti institucija, remdamasi projekto biudžeto sąmata ir 80 proc. finansavimo norma. 

Didžiausia ES parama vienam projektui: 300 000 EUR. 

Finansinė parama trečiosioms šalims dotacijų ar apdovanojimų forma neleidžiama. 

Neleidžiamos savanorių išlaidos.

Kaip nustatoma projekto fiksuotoji suma?  

1. biudžetas turėtų būti tiek išsamus, kiek tai būtina dotacijos gavėjui (-ams) ir suskirstytas į nuoseklius darbo paketus (pavyzdžiui, projekto valdymo, mokymo, renginių organizavimo, pasirengimo mobilumui ir jo įgyvendinimo, komunikacijos ir sklaidos, kokybės užtikrinimo ir t. t.);  
2. pasiūlyme turi būti aprašyta į kiekvieną darbo paketą įtraukta veikla;  
3. pareiškėjai savo pasiūlyme turi numatomas išlaidas paskirstyti pagal darbo paketų dalis (ir kiekviename darbo pakete pagal kiekvienam dotacijos gavėjui ir susijusiam subjektui priskirtą dalį);  
4. numatytomis lėšomis bus galima padengti personalo išlaidas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, išlaidas įrangai ir subrangos bei kitas išlaidas (pavyzdžiui, informacijos sklaidos, leidybos, vertimo raštu).  

Pasiūlymai bus vertinami remiantis standartine vertinimo tvarka ir pasitelkiant vidaus ir (arba) išorės ekspertus. Ekspertai įvertins pasiūlymų kokybę pagal kvietime teikti paraiškas nustatytus reikalavimus, numatomą poveikį, veiksmo kokybę ir veiksmingumą.

Įvertinus pasiūlymą, leidimus suteikiantis pareigūnas nustatys fiksuotąją sumą, atsižvelgdamas į vertinimo išvadas. Dotacijos parametrai (didžiausia dotacijos suma, finansavimo norma, visos tinkamos finansuoti išlaidos ir kt.) bus nustatyti dotacijos sutartyje. Projekto pasiekimai bus vertinami užbaigus veiklą. Tokia finansavimo schema leistų sutelkti dėmesį į rezultatus, o ne į sąnaudas ir taip pabrėžti kokybę ir išmatuojamų tikslų įgyvendinimo lygį.

Daugiau informacijos pateikta dotacijos sutarties šablone, kurį rasite portale „Funding and Tender Opportunities Portal“.  

Footnote

• 1 Atkreipkite dėmesį į tai, kad parengiamoji veikla gali prasidėti dar iki pasiūlymo pateikimo ar jo atrinkimo finansavimui, išlaidas patirti ir veiklą įgyvendinti galima tik pasirašius dotacijos sutartį. ↩ back
• 2 Šiame veiksme negali dalyvauti organizacijos iš Baltarusijos. Armėnijos ir Azerbaidžano organizacijos gali dalyvauti, bet ne kaip koordinatorės. ↩ back