Gebėjimų stiprinimo projektai yra tarptautinio bendradarbiavimo projektai, grindžiami daugiašale jaunimo srityje veikiančių organizacijų iš Programos ar trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, partneryste. Jais siekiama remti tarptautinį bendradarbiavimą ir politikos dialogą jaunimo srityje ir neformaliojo mokymosi veikloje; šie projektai bus tvarios socialinės ir ekonominės plėtros bei jaunimo organizacijų ir jaunimo gerovės varomoji jėga.

Veiksmo Tikslai

Veiksmu bus siekiama:

• didinti organizacijų, dirbančių su jaunuoliais už formaliojo švietimo ribų, pajėgumus;
• trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, skatinti neformaliojo mokymosi veiklą, ypač skirtą mažiau galimybių turintiems jaunuoliams, siekiant stiprinti jų gebėjimus drauge užtikrinant aktyvų jaunimo dalyvavimą visuomenės gyvenime;
• remti darbo su jaunimu plėtrą trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, gerinant jo kokybę ir pripažinimą;
• skatinti mobilumo neformaliojo mokymosi tikslais sistemų ir programų kūrimą, testavimą ir diegimą trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;
• prisidėti prie 2019–2027 m. ES Jaunimo strategijos, įskaitant 11 Europos Jaunimo tikslų, ir ES išorės jaunimo veiksmų plano įgyvendinimo;
• skatinti skirtingų pasaulio regionų bendradarbiavimą vykdant jungtines iniciatyvas;
• didinti sinergiją ir papildomumą su formaliojo švietimo sistemomis ir (arba) darbo rinka.

Teminės sritys / konkretūs tikslai

Pasiūlymai turėtų būti skirti vienai ar daugiau šių teminių sričių:

• politinis dalyvavimas, pilietinis aktyvumas ir dialogas su sprendimų priėmėjais;
• mažiau galimybių turinčio jaunimo įtrauktis;
• demokratija, teisinė valstybė ir vertybės;
• galių suteikimas jaunimui / įtraukimas / užimtumas;
• taika ir susitaikymas po konflikto;
• aplinka ir klimatas;
• nediskriminavimas ir lyčių lygybė;
• skaitmeniniai ir verslumo įgūdžiai.

Veikla

Siūloma veikla turi tiesiogiai sietis su bendraisiais ir konkrečiaisiais veiksmo tikslais, t. y. ji turi atitikti vieną ar daugiau pirmiau nurodytų teminių sričių ir būti išsamiai aprašyta projekto aprašyme ir apimti visą įgyvendinimo laikotarpį. Galiausiai tarptautinės pasaulinio masto veiklos kontekste projekto veikla daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama jaunimo srityje veikiančių organizacijų ir paties jaunimo gebėjimų didinimui ir stiprinimui visų pirma trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, kurioms taikomas šis veiksmas.

Finansuojamuose projektuose bus galima integruoti įvairią bendradarbiavimo, mainų, komunikacijos ir kitą veiklą, kuria:

• padedama skatinti politinį dialogą, bendradarbiavimą, tinklaveiką ir praktikos mainus;
• skatinamas jaunimo organizacijų ir valdžios institucijų strateginis bendradarbiavimas, visų pirma reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;
• skatinamas jaunimo organizacijų ir švietimo ir mokymo srityse veikiančių organizacijų bendradarbiavimas, taip pat bendradarbiavimas su darbo rinkos organizacijomis;
• didinami jaunimo reikalų tarybų, jaunimo platformų ir su jaunimu dirbančių vietos, regioninių ir nacionalinių institucijų, visų pirma reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, gebėjimai;
• gerinamas jaunimo organizacijų valdymas, administravimas, inovacinis pajėgumas, lyderystė ir tarptautinimas visų pirma reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;
• remiama informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijų plėtotė ir informavimo, komunikacijos ir medijų priemonių kūrimas;
• padedama kurti darbo su jaunimu metodus, priemones ir medžiagą, įskaitant skatinamąsias bendro projektų kūrimo ir rengimo iniciatyvas, sudarant sąlygas dalyvauti kuriant projektus;
• kuriamos naujos darbo su jaunimu įgyvendinimo formos ir teikiamos mokymo ir paramos paslaugos; lengvinama mobilumo neformaliojo mokymosi tikslais veikla.

Veiklos pavyzdžiai:

• su jaunimu dirbančių asmenų ir instruktorių socialinės ir profesinės raidos priemonių ir metodų kūrimas;
• neformaliojo mokymosi metodų, ypač tų, kuriais skatinamas gebėjimų įgijimas ir (arba) gerinimas, įskaitant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kūrimas;
• naujų praktinio mokymo sistemų kūrimas ir realių visuomenės gyvenimo situacijų imitavimas;
• naujų darbo su jaunimo formų kūrimas, visų pirma strategiškai naudojant atvirą ir lankstų mokymąsi, virtualų bendradarbiavimą, atviruosius švietimo išteklius (AŠI) ir geriau išnaudojant IRT potencialą;
• renginių / seminarų / praktinių seminarų / gerosios patirties mainų organizavimas bendradarbiavimo, tinklaveikos, informuotumo didinimo ir tarpusavio mokymosi tikslais;
• jaunimo ir (arba) su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo veiklos organizavimas siekiant patikrinti partnerystės sukurtas priemones ir metodus. Atkreipkite dėmesį, kad mobilumo veikla turi papildyti pagrindinius veiksmo tikslus, ji turi būti padėti siekti šių tikslų ir tą veiklą palaikyti.

Projekto rengimas

Gebėjimų stiprinimo projektą jaunimo srityje sudaro keturi etapai, kurie prasideda dar prieš projekto pasiūlymą atrenkant finansavimui ¹ : 1) projekto nustatymas ir inicijavimas; 2) projekto rengimas, struktūra ir planavimas; 3) projekto įgyvendinimas ir veiklos stebėsena; 4) projekto peržiūra ir poveikio vertinimas.

Dalyvaujančiosios organizacijos ir veiklos dalyviai turėtų išplėsti savo mokymosi patirtį aktyviai įsitraukdami į visus etapus.

• Nustatymas ir inicijavimas. Nustatyti problemą, poreikį arba galimybę, su kuria gali būti susijusi projekto idėja atsižvelgiant į kvietimą teikti paraiškas; nustatyti pagrindinę veiklą ir pagrindinius rezultatus, kurių galima tikėtis iš projekto; sudaryti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir galimų partnerių sąrašus; suformuluoti projekto tikslą (-us); užtikrinti projekto tikslų derėjimą su dalyvaujančiųjų organizacijų strateginiais tikslais; imtis pradinio planavimo, kad būtų galima sėkmingai pradėti projektą, sukaupti kitam etapui įgyvendinti reikalingą informaciją ir kt.;
• Rengimas, struktūra ir planavimas. Nustatyti projekto aprėptį ir tinkamus metodus; aiškiai apibrėžti siūlomą metodiką, užtikrinant nuoseklumą tarp projekto tikslų ir veiklos; nuspręsti dėl užduočių vykdymo grafiko; numatyti būtinus išteklius ir parengti išsamią projekto informaciją, pavyzdžiui, poreikių vertinimą; nustatyti tinkamus tikslus ir poveikio rodiklius (konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, aktualius ir įvykdytinus per tam tikrą laiką); nustatyti projekto ir mokymosi rezultatus; parengti darbo programą, veiklos formatus, numatyti poveikį, bendro biudžeto sąmatą; parengti projekto įgyvendinimo planą ir aiškų ir realų komunikacijos planą, įskaitant strateginius projekto valdymo, stebėsenos, kokybės kontrolės, ataskaitų teikimo ir rezultatų sklaidos aspektus; nustatyti numatomos veiklos praktinį organizavimą ir tikslines grupes; parengti susitarimus su partneriais, paruošti pasiūlymą ir kt.;
• Veiklos įgyvendinimas ir stebėsena. Įgyvendinti projektą pagal ataskaitų teikimo ir komunikacijos reikalavimus atitinkančius planus; stebėti vykdomą veiklą ir vertinti projekto vykdymą pagal projekto planus; nustatyti taisomuosius veiksmus ir jų imtis nukrypimams nuo plano šalinti, problemoms spręsti ir rizikai mažinti; nustatyti neatitikimus nustatytiems kokybės standartams ir imtis taisomųjų veiksmų ir kt.;
• Peržiūra ir poveikio vertinimas. įvertinti projekto įvykdymą pagal projekto tikslus ir įgyvendinimo planus; įvertinti veiklą ir jos poveikį įvairiais lygmenimis, dalytis projekto rezultatais ir jais naudotis ir t. t.

Horizontalieji aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant projektą

Be oficialių kriterijų laikymosi ir tvarių bendradarbiavimo susitarimų su visais projekto partneriais sudarymo, toliau išvardytais elementais galima prisidėti prie gebėjimų stiprinimo projektų poveikio didinimo ir kokybiško įgyvendinimo įvairiais projekto etapais. Pareiškėjai raginami rengiant projektą atsižvelgti į šias galimybes ir aspektus.

Aplinkos tvarumas

Projektais turėtų būti numatoma tausoti aplinką, o žalioji praktika turėtų būti įtraukta į visus jų aspektus. Dalyvaujančiosios organizacijos ir dalyviai turėtų planuoti savo veiklą vadovaudamiesi aplinką tausojančiu požiūriu – tai skatins visus dalyvaujančius subjektus diskutuoti ir mokytis apie aplinkos problemas ir apmąstyti, ką būtų galima padaryti įvairiais lygmenimis ir kaip padėti organizacijoms ir dalyviams rasti alternatyvių ekologiškesnių projekto veiklos vykdymo būdų.

Įtrauktis ir įvairovė

Pagal programą „Erasmus+“ siekiama skatinti lygias galimybes ir didinti prieinamumą, įtrauktį ir teisingumą vykdant visus veiksmus. Siekiant įgyvendinti šiuos principus, buvo parengta Įtraukties ir įvairovės strategija, kuria siekiama įtraukti įvairios socialinės padėties dalyvius, ypač tuos, kurie turi mažiau galimybių dalyvauti Europos projektuose. Organizacijos turėtų parengti prieinamą ir įtraukią projektų veiklą, atsižvelgdamos į mažiau galimybių turinčių dalyvių nuomonę ir įtraukdamos juos į sprendimų priėmimo procesą viso proceso metu.

Skaitmeninis aspektas

Sėkmingų projektų pagrindas – virtualusis bendradarbiavimas ir eksperimentai su virtualiojo ir mišriojo mokymosi galimybėmis. Visų pirma projektų rengėjai primygtinai raginami bendradarbiauti naudojantis Europos jaunimo portalu ir Europos jaunimo strategijos platforma tiek rengiantis vykdyti veiklą, tiek ją vykdant ar užbaigus.

Bendros vertybės, pilietinis aktyvumas ir dalyvavimas

Projektais bus skatinamas aktyvus pilietiškumas ir etika, taip pat socialinių ir tarpkultūrinių gebėjimų, kritinio mąstymo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymas. Daug dėmesio bus skiriama informuotumo apie Europos Sąjungos kontekstą pasaulyje ir jo supratimo didinimui.

Kokie kriterijai taikomi paraiškoms dėl Gebėjimų Stiprinimo projektų jaunimo srityje?

Tinkamumo kriterijai

Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus“ dotacijai gauti, projektų pasiūlymai dėl gebėjimų stiprinimo jaunimo srityje turi tenkinti toliau nurodytus kriterijus.

Kas gali teikti paraišką?

Pareiškėjai (koordinatorius ir visateisiai partneriai) turi būti teisės subjektai:

• NVO (įskaitant Europos jaunimo NVO ir nacionalines jaunimo reikalų tarybas), dirbančios jaunimo srityje;
• vietos, regioninio ar nacionalinio lygmens valstybinės institucijos.                            

Jos turėtų būti įsteigtos ES valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje, arba tai turėtų būti organizacijos trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, 1 ir 3 regionuose (žr. Programos vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“).

Viešosios ar privačios įmonės (mažos, vidutinės ar didelės įmonės (įskaitant socialines įmones) taip pat gali dalyvauti, bet ne kaip koordinatorės.

Pasiūlymus turi pateikti bent 4 pareiškėjų konsorciumas (koordinatorius ir visateisiai partneriai), atitinkantis šias sąlygas:                               

• jį sudaro bent 1 ES valstybė narė arba Programos asocijuotoji trečioji valstybė;                             
• jį sudaro bent 2 reikalavimus atitinkančios trečiosios valstybės, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės.          

Susiję subjektai neįtraukiami į minimalius konsorciumo sudėties tinkamumo kriterijus.  

Veiklos vieta (-os)

Veikla turi būti vykdoma paraiškas teikiančių organizacijų (koordinatoriaus ir visateisių partnerių) šalyse.

Tinkamai pagrįstais atvejais veikla gali būti vykdoma ir kitose šio veiksmo reikalavimus atitinkančiose šalyse.

Projekto trukmė

Projektai paprastai turėtų trukti 12, 24 arba 36 mėnesius (galima pratęsti, jei tai tinkamai pagrindžiama ir priimamas pakeitimas).

Kam teikti paraišką?

Europos Švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA).

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius: ERASMUS-YOUTH-2023-CB

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki kovo 8 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Daugiau informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

Numatomas poveikis

Sėkmingi projektai turėtų įrodyti savo numatomą poveikį:

• prisidedant prie 2019–2027 m. ES jaunimo strategijos prioritetų „Įtraukti, suburti, įgalinti“;
• remiantis Europos jaunimo tikslų, jaunimo dialogo ir kitų su jaunimu susijusių projektų rezultatais;
• gerinant jaunimo dalyvavimą demokratiniame gyvenime, užtikrinant aktyvų pilietiškumą ir dalyvavimą priimant sprendimus (suteikiant galių, ugdant naujus įgūdžius, įtraukiant jaunimą į projektų rengimą ir t. t.) visų pirma reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;
• gerinant jaunuolių verslumo ir inovacinius gebėjimus reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;
• gerinant jaunimo sektoriaus pajėgumus dirbti tarpvalstybiniu lygmeniu, atsižvelgiant į įtraukumą, solidarumą ir tvarumą;
• skatinant tarpvalstybinį mokymąsi ir jaunuolių ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą ir prie to prisidedant, ypač reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;
• skleidžiant turimą patirtį ir informaciją už partnerystės ribų, įskaitant naudojimąsi skaitmeninėmis priemonėmis, kad būtų galima palaikyti ryšį bet kokiomis aplinkybėmis, net ir atokumo, izoliacijos ar atskirties sąlygomis;
• susiejant rezultatus su vietos bendruomenėmis, kuriant įsidarbinimo galimybes ir puoselėjant novatoriškas idėjas, kurias būtų galima atkartoti ir patobulinti kitame kontekste trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;
• užtikrinant mažiau galimybių turinčių tikslinių grupių ir asmenų trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, įtrauktį ir pasiekiamumą;
• kuriant naujas priemones ir neformaliojo mokymosi metodus, ypač tuos, kuriais skatinamas gebėjimų įgijimas ir (arba) gerinimas, įskaitant gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis novatorišką praktiką, ypač reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;
• veiksmingai ir patraukliai skleidžiant rezultatus jaunimo organizacijoms priklausantiems jaunuoliams.

Dotacijų skyrimo kriterijai

Projekto aktualumas (daugiausia 30 balų)

• Pasiūlymo aktualumas atsižvelgiant į veiksmo tikslus
• Kokiu mastu:

• tikslai yra aiškiai apibrėžti, realistiški ir padeda spręsti dalyvaujančiosioms organizacijoms ir tikslinėms grupėms aktualius klausimus;
• pasiūlymas yra novatoriškas ir (arba) papildo kitas dalyvaujančiųjų organizacijų jau įgyvendinamas iniciatyvas;
• gebėjimų stiprinimo veikla aiškiai apibrėžta ir ja siekiama stiprinti dalyvaujančiųjų organizacijų gebėjimus;
• į projektą įtraukiami mažiau galimybių turintys jaunuoliai.

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (daugiausia 30 balų)

• Darbo programos, įskaitant atitinkamus parengiamosios veiklos, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir sklaidos etapus, aiškumas, išsamumas ir kokybė;
• Nustatytiems poreikiams tenkinti skirtos metodikos tinkamumas ir kokybė;
• Projekto tikslų ir siūlomos veiklos suderinamumas;
• Darbo plano kokybė ir veiksmingumas, be kita ko, mastas, kuriuo darbo paketams priskirti ištekliai atitinka jų tikslus ir rezultatus.
• Siūlomų neformaliojo mokymosi metodų kokybė;
• Dalyvių mokymosi rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo priemonių kokybė, taip pat nuoseklus naudojimasis europinėmis skaidrumo ir pripažinimo priemonėmis;
• Kokybės kontrolės priemonių, kuriomis užtikrinama, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai, užbaigtas laiku ir neviršijant biudžeto, buvimas ir aktualumas;
• Kokiu mastu projektas yra ekonomiškai efektyvus ir kiekvienos rūšies veiklai skiriami tinkami ištekliai.
• Dalyvių atrankos ir (arba) dalyvavimo mobilumo veikloje priemonių, jei yra, tinkamumas (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Dalyvių apsauga, sveikata ir saugumas“ ir kitus 1 pagrindinio veiksmo mobilumo projektams taikomus reikalavimus bei rekomendacijas).

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė (daugiausia 20 balų)

• Kokiu mastu:

• projekte dalyvauja įvairios viena kitą papildančios organizacijos, turinčios reikiamą profilį, patirties ir žinių, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą visais jo aspektais;
• pareigų ir užduočių paskirstymas parodo visų dalyvaujančių organizacijų įsipareigojimą ir aktyvų indėlį.

• Taikomi veiksmingi dalyvaujančiųjų organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio koordinavimo ir komunikacijos mechanizmai.

Poveikis (daugiausia 20 balų)

• Projekto rezultatų vertinimo priemonių kokybė;
• Galimas projekto poveikis:

• dalyviams ir dalyvaujančiosioms organizacijoms įgyvendinant projektą ir jam pasibaigus;
• vietos, regioniniu, nacionaliniu ir (arba) tarptautiniu lygmeniu organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai nedalyvaujantiems projekte.

• Sklaidos plano kokybė: priemonių, kuriomis siekiama dalytis projekto rezultatais dalyvaujančiose organizacijose ir už jų ribų, tinkamumas ir kokybė;
• Jei aktualu, pasiūlyme apibūdinama, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.
• Projekto tvarumo užtikrinimo planų kokybė: jo gebėjimas daryti poveikį ir duoti rezultatų net ir išnaudojus ES dotaciją.

Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų jiems turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus (t. y. bent po 15 balų „projekto aktualumo“ ir „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijose; po 10 balų „partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ ir „poveikio“ kategorijose).

Ex aequo atvejais pirmenybė bus teikiama projektams, surinkusiems daugiausiai balų „projekto aktualumo“ ir „poveikio“ kategorijose.

Paprastai, atsižvelgiant į dabartinių nacionalinių ir Europos teisinių sistemų aprėptį, rezultatai turėtų būti pateikiami kaip atvirieji švietimo ištekliai (AŠI), taip pat atitinkamose profesinėse, sektorių ar kompetentingų institucijų platformose. Pasiūlyme apibūdinama, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtų duomenų, medžiagos, dokumentų, audiovizualinės medžiagos ir socialinių tinklų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.

Kokios yra finansavimo taisyklės?

Šis veiksmas finansuojamas pagal fiksuotosios sumos modelį. Kiekvienos dotacijos vienkartinė fiksuotoji suma bus nustatoma pagal pareiškėjo siūlomos veiklos numatomą biudžetą. Dotaciją teikianti institucija nustatys kiekvienos dotacijos fiksuotąją sumą remdamasi pasiūlymu, vertinimo rezultatais, finansavimo normomis ir didžiausia kvietime teikti paraiškas nustatyta dotacijos suma.

ES dotacija vienam projektui įvairuos nuo bent 100 000 EUR iki ne daugiau kaip 300 000 EUR.

Kaip nustatoma projekto fiksuotoji suma?

Pareiškėjai turi užpildyti išsamią biudžeto lentelę pagal paraiškos formą, atsižvelgdami į šiuos aspektus:

1. biudžetas turėtų būti tiek išsamus, kiek tai būtina dotacijos gavėjui (-ams) ir suskirstytas į nuoseklius darbo paketus (pavyzdžiui, projekto valdymo, mokymo, renginių organizavimo, pasirengimo mobilumui ir jo įgyvendinimo, komunikacijos ir sklaidos, kokybės užtikrinimo ir t. t.);
2. pasiūlyme turi būti aprašyta į kiekvieną darbo paketą įtraukta veikla;
3. pareiškėjai savo pasiūlyme turi numatomas išlaidas paskirstyti pagal darbo paketų dalis (ir kiekviename darbo pakete pagal kiekvienam dotacijos gavėjui ir susijusiam subjektui priskirtą dalį);
4. numatytomis lėšomis bus galima padengti personalo išlaidas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, išlaidas įrangai ir subrangos bei kitas išlaidas (pavyzdžiui, informacijos sklaidos, leidybos, vertimo raštu).

Pasiūlymai bus vertinami remiantis standartine vertinimo tvarka ir pasitelkiant vidaus ir (arba) išorės ekspertus. Ekspertai įvertins pasiūlymų kokybę pagal kvietime teikti paraiškas nustatytus reikalavimus, numatomą poveikį, veiksmo kokybę ir veiksmingumą.

Įvertinus pasiūlymą, leidimus suteikiantis pareigūnas nustatys fiksuotąją sumą, atsižvelgdamas į atlikto vertinimo išvadas. Fiksuotoji suma neviršys 80 proc. po vertinimo nustatytos biudžeto sąmatos.

Dotacijos parametrai (didžiausia dotacijos suma, finansavimo norma, visos tinkamos finansuoti išlaidos ir kt.) bus nustatyti dotacijos sutartyje.

Projekto pasiekimai bus vertinami užbaigus veiklą. Tokia finansavimo schema leistų sutelkti dėmesį į rezultatus, o ne į sąnaudas ir taip pabrėžti kokybę ir išmatuojamų tikslų įgyvendinimo lygį.

Daugiau informacijos pateikta dotacijos sutarties šablone, kurį rasite portale „Funding and Tender Opportunities Portal“.

Footnote

• 1 Atkreipkite dėmesį į tai, kad parengiamoji veikla gali prasidėti dar iki pasiūlymo pateikimo ar jo atrinkimo finansavimui, išlaidas patirti ir veiklą įgyvendinti galima tik pasirašius dotacijos sutartį. ↩ back