Skip to main content

Erasmus+

EU programme for education, training, youth and sport
Search the guide

Šis tinklalapis dar neatitinka 2023 m. programos „Erasmus+“ vadovo turinio.

Tačiau visą 2023 m. vadovą pasirinkta kalba galite parsisiųsti PDF formatu, spustelėję parsisiuntimo mygtuką šio puslapio dešinėje.

Gebėjimų stiptinimas profesinio mokymo srityje

Gebėjimų stiprinimo projektai yra tarptautinio bendradarbiavimo projektai, grindžiami daugiašale profesinio mokymo srityje veikiančių organizacijų iš Programos šalių ar trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, partneryste. Jais siekiama prisidėti prie trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, profesinio mokymo – kaip tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi veiksnio – aktualumo, prieinamumo ir reaktyvumo.

Veiksmo tikslai

Veiksmu bus siekiama:

  • stiprinti sąsajas tarp trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, profesinio mokymo sistemos ir darbo rinkos siekiant kuo geriau priderinti profesinį mokymą prie (naujų) vietos darbo rinkos galimybių;
  • sustiprinti sąsajas tarp profesinio mokymo profilių ir su įgūdžiais susijusių vietos, regioninių ar nacionalinių strategijų ir prioritetų, visų pirma tų, kurie remiami Europos Sąjungos veiksmais, taip siekiant užtikrinti nuoseklumą;
  • padidinti profesinio mokymo paslaugų teikėjų gebėjimus tokiose srityse kaip vadovavimas, valdymas, įtrauktis, kokybės užtikrinimas, inovacijos ir tarptautinimas;
  • remti darbuotojų, vadovų, politikos formuotojų, vyresniųjų dėstytojų supratimą, kaip galima suartinti darbo rinką ir profesinį mokymą (pvz., dualiniu mokymu, mokymo programų rengimu įtraukiant privačiojo sektoriaus partnerius ir t. t.);
  • gerinti profesijos mokytojų ir instruktorių žinias, techninius, vadovavimo ir pedagoginius įgūdžius;
  • sudarant mokymo programas, kuriant profilius ir reformuojant mokymą atsižvelgti į profesijos mokytojų ir instruktorių, besimokančių asmenų ir darbdavių (visų pirma privačiojo sektoriaus) indėlį;
  • didinti profesinio mokymo įstaigose besimokančių asmenų gebėjimus, įgūdžius ir įsidarbinamumo potencialą rengiant naujas ir novatoriškas profesinio mokymo programas, visų pirma tas, kuriomis padedama įgyti bendrųjų gebėjimų, bazinių kalbos ir IRT įgūdžių;
  • skatinti skirtingų pasaulio regionų bendradarbiavimą vykdant jungtines iniciatyvas.

Teminės sritys

Gebėjimų stiprinimo profesinio mokymo srityje ypatumai apima kelias toliau nurodytas temines sritis. Pasiūlymai turėtų būti skirti vienai ar daugiau šių teminių sričių:

  • mokymasis darbo vietoje (jaunimui ir (arba) suaugusiesiems);
  • kokybės užtikrinimo mechanizmai;
  • profesijos mokytojų ir instruktorių profesinis tobulėjimas;
  • bendrieji gebėjimai, įskaitant verslumą;
  • įgūdžių pasiūlos ir paklausos derinimas perspektyviniuose ekonomikos sektoriuose;
  • žaliųjų ir skaitmeninių įgūdžių plėtotės siekiant dvejopos pertvarkos rėmimas.

Be to, pareiškėjas gali vykdyti veiklą čia nepaminėtose teminėse srityse. Turi būti įrodyta, kad ta veikla labai padeda siekti kvietimo teikti paraiškas tikslų ir patenkinti nustatytus poreikius.

Veikla

Siūloma veikla turi tiesiogiai sietis su veiksmo tikslais ir teminėmis sritimis, t. y. ji turi atitikti vieną ar daugiau pirmiau nurodytų teminių sričių ir būti išsamiai aprašyta projekto aprašyme ir apimti visą įgyvendinimo laikotarpį.

Tarptautinės pasaulinio masto veiklos kontekste projekto veikla daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama profesinio mokymo srityje veikiančių organizacijų pajėgumų didinimui ir stiprinimui visų pirma trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, kurioms taikomas šis veiksmas.

Finansuojamuose projektuose bus galima integruoti įvairią bendradarbiavimo, mainų, komunikacijos ir kitą veiklą, be kita ko:

  • kurti ir plėtoti profesinio mokymo paslaugų teikėjų tinklus ir gerosios patirties mainus tarp trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ir ES valstybių narių ar Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių;
  • kurti institucijų iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, gebėjimus stiprinančias priemones, programas ir kitą medžiagą (pavyzdžiui, praktinio mokymo modelius, mokymo programas, profesinio mokymo rezultatų vertinimo ir patvirtinimo priemones, individualius dalyvaujančių institucijų veiksmų planus, profesinio orientavimo, konsultavimo ir ugdomojo vadovavimo metodus ir t. t.);
  • kurti mechanizmus, skirtus pritraukti privatųjį sektorių tiek į mokymo programos rengimo, tiek į jos įgyvendinimo veiklą ir teikti profesinio mokymo įstaigose besimokantiems asmenims kokybiškos darbu grindžiamos patirties;
  • kurti ir perduoti pedagoginius metodus, teorinio ir praktinio mokymo medžiagą ir metodus, įskaitant mokymąsi darbo vietoje, virtualųjį mobilumą, atviruosius švietimo išteklius ir geresnį IRT potencialo išnaudojimą;
  • rengti ir įgyvendinti visų pirma darbuotojams (įskaitant pedagogus ir ne pedagogus, pavyzdžiui, mokyklų lyderius, vadovus, patarėjus, konsultantus ir t. t.) skirtą tarptautinių (virtualiųjų) mainų veiklą.

Jei siūloma besimokančių asmenų ir darbuotojų mobilumo veikla, ja turėtų būti tiesiogiai prisidedama prie projekto tikslų ir ji turėtų būti logiška viso projekto dalis.

Siūloma veikla turėtų teikti pridėtinės vertės ir daryti tiesioginį poveikį projekto rezultatų pasiekimui.

Geografinės pusiausvyros tikslai

Turimas biudžetas padalytas skirtingiems pasaulio regionams į 12 biudžeto paketų, o jų dydis įvairuoja. Daugiau informacijos apie kiekvieno biudžeto paketo sumas bus paskelbta portale „Funding and Tender Opportunities Portal“. Lėšų paskirstymas turės būti subalansuotas geografiškai.

ES yra nustačiusi įvairių orientacinių tikslų, susijusių su geografine pusiausvyra ir prioritetais. Be to, institucijos raginamos bendradarbiauti su partneriais neturtingiausiose ir mažiausiai išsivysčiusiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės.

Toliau pristatomi šio veiksmo geografinės pusiausvyros tikslai.

  • Šiaurės ir Pietų Amerika ir Karibų regionas: pirmenybė bus teikiama regioniniams projektams (projektams, kuriuose dalyvauja daugiau nei viena reikalavimus atitinkanti trečioji valstybė, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė) ar projektams mažesnių ar vidurinių pajamų šalyse;
  • Užsachario Afrika: pirmenybė bus teikiama mažiausiai išsivysčiusioms šalims; itin daug dėmesio bus skiriama prioritetinėms migracijos šalims; nė vienai šaliai nebus skirta daugiau nei 8 proc. tam regionui numatytų lėšų.
  • Vakarų Balkanai: pirmenybė bus teikiama besimokančių asmenų mobilumui.

Regioniniai ir kompleksiniai prioritetai

Priklausomai nuo projekte dalyvaujančių šalių, gali būti nustatyti projekto, regioniniai ar kompleksiniai prioritetai. Tokiu atveju projektų rengėjai turi parodyti, kaip ir kokiu mastu jie atsižvelgs į tuos prioritetus.

Išsamus prioritetų, taikytinų gebėjimų stiprinimo projektams, sąrašas bus paskelbtas portale „Funding and Tender Opportunities Portal“.

Projekto rengimas

Gebėjimų stiprinimo profesinio mokymo srityje projektą sudaro keturi etapai:

  1. projekto nustatymas ir inicijavimas;
  2. projekto rengimas, struktūra ir planavimas;
  3. projekto įgyvendinimas ir veiklos stebėsena;
  4. projekto peržiūra ir poveikio vertinimas.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad parengiamoji veikla gali prasidėti dar iki pasiūlymo pateikimo ar jo atrinkimo finansavimui, išlaidas patirti ir veiklą įgyvendinti galima tik pasirašius dotacijos sutartį.

Dalyvaujančiosios organizacijos ir veiklos dalyviai turėtų išplėsti savo mokymosi patirtį aktyviai įsitraukdami į visus etapus.

Nustatymas ir inicijavimas

Nustatyti problemą, poreikį arba galimybę, su kuria gali būti susijusi projekto idėja atsižvelgiant į kvietimą teikti paraiškas; nustatyti pagrindinę veiklą ir pagrindinius rezultatus, kurių galima tikėtis iš projekto; sudaryti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir galimų partnerių sąrašus; suformuluoti projekto tikslą (-us); užtikrinti projekto tikslų derėjimą su dalyvaujančiųjų organizacijų strateginiais tikslais; imtis pradinio planavimo, kad būtų galima sėkmingai pradėti projektą, sukaupti kitam etapui įgyvendinti reikalingą informaciją ir kt.

Rengimas, struktūra ir planavimas

Nustatyti projekto aprėptį ir tinkamus metodus; aiškiai apibrėžti siūlomą metodiką, užtikrinant nuoseklumą tarp projekto tikslų ir veiklos; nuspręsti dėl užduočių vykdymo grafiko; numatyti būtinus išteklius ir parengti išsamią projekto informaciją, pavyzdžiui, poreikių vertinimą; nustatyti tinkamus tikslus ir poveikio rodiklius (konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, aktualius ir įvykdytinus per tam tikrą laiką); nustatyti projekto ir mokymosi rezultatus; parengti darbo programą, veiklos formatus, numatyti poveikį, bendro biudžeto sąmatą; parengti projekto įgyvendinimo planą ir aiškų ir realų komunikacijos planą, įskaitant strateginius projekto valdymo, stebėsenos, kokybės kontrolės, ataskaitų teikimo ir rezultatų sklaidos aspektus; nustatyti numatomos veiklos praktinį organizavimą ir tikslines grupes; parengti susitarimus su partneriais, paruošti pasiūlymą ir kt.

Veiklos įgyvendinimas ir stebėsena

Įgyvendinti projektą pagal ataskaitų teikimo ir komunikacijos reikalavimus atitinkančius planus; stebėti vykdomą veiklą ir vertinti projekto vykdymą pagal projekto planus; nustatyti taisomuosius veiksmus ir jų imtis nukrypimams nuo plano šalinti, problemoms spręsti ir rizikai mažinti; nustatyti neatitikimus nustatytiems kokybės standartams ir imtis taisomųjų veiksmų ir kt.

Peržiūra ir poveikio vertinimas

įvertinti projekto įvykdymą pagal projekto tikslus ir įgyvendinimo planus; įvertinti veiklą ir jos poveikį įvairiais lygmenimis, dalytis projekto rezultatais ir jais naudotis ir t. t.

Be to, prireikus ir laikantis proporcingumo principo, tikimasi, kad projektais bus:

  • numatytas ilgalaikis veiksmų planas, kuriuo siekiama laipsniškai diegti projekto rezultatus projektui pasibaigus (plėtojant tvarią partnerystę), įskaitant išplėstinio taikymo ir finansinio tvarumo priemones;
  • užtikrinamas tinkamas matomumas ir plati projekto rezultatų sklaida tarptautiniu, nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu su atitinkamais partneriais.

Horizontalieji aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant projektą

Be oficialių kriterijų laikymosi ir tvarių bendradarbiavimo susitarimų su visais projekto partneriais sudarymo, toliau išvardytais elementais galima prisidėti prie gebėjimų stiprinimo projektų poveikio didinimo ir kokybiško įgyvendinimo įvairiais projekto etapais.

Pareiškėjai raginami rengiant projektą atsižvelgti į šias galimybes ir aspektus.

Įtrauktis ir įvairovė

Programa remiami projektai, kuriais skatinama socialinė įtrauktis ir siekiama labiau įtraukti mažiau galimybių turinčius asmenis, įskaitant neįgaliuosius ir iš migrantų šeimų kilusius žmones, taip pat kaimo ir atokiose vietovėse gyvenančius asmenis, su socialiniais ir ekonominiais sunkumais susiduriančius žmones ir asmenis, kurie yra galimai diskriminuojami dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Projektais bus padedama įveikti kliūtis, su kuriomis susiduria šios grupės, kai nori pasinaudoti Programos teikiamomis galimybėmis, ir prisidedama prie įtraukios aplinkos, kurioje ugdomas teisingumas ir lygybė ir kurioje atsižvelgiama į platesnės bendruomenės poreikius, kūrimo.

Aplinkos tvarumas

Programa remiamas informuotumo apie aplinkos ir klimato kaitos problemas didinimas. Projektais skatinama stiprinti įvairių tvarumui svarbių sektorių gebėjimus, rengti konkrečių sektorių žaliųjų įgūdžių įgijimo strategijas ir metodikas, taip pat į ateitį orientuotas ir geriau pavienių asmenų poreikius atitinkančias mokymo programas. Pagal Programą padedama testuoti novatorišką praktiką, kad besimokantys asmenys ir profesinio mokymo paslaugų teikėjai taptų tikrais pokyčių skatintojais (pavyzdžiui, tausotų išteklius, mažintų energijos suvartojimą ir atliekų susidarymą, kompensuotų išmetamą anglies dioksido kiekį, rinktųsi aplinką tausojančią mitybą ir susisiekimo priemones ir t. t.).

Skaitmeninis aspektas

Programa remiami pradinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo įstaigų skaitmeninės transformacijos planai. Ji skatina tikslingą skaitmeninių technologijų naudojimą. Tai apima skaitmeninės pedagogikos ir patirties skaitmeninių priemonių naudojimo srityje plėtotę, įskaitant prieinamas pagalbines technologijas bei skaitmeninio švietimo turinio kūrimą ir novatorišką naudojimą.

Bendros vertybės, pilietinis aktyvumas ir dalyvavimas

Programa remiamas aktyvus pilietiškumas ir mokymosi visą gyvenimą etika. Projektai turėtų suteikti galimybių žmonėms dalyvauti demokratiniame gyvenime, būti socialiai ir pilietiškai aktyviems. Be to, ypač daug dėmesio skiriama informuotumo ir supratimo apie Europos Sąjungą – ypač apie ES bendrąsias vertybes, vienybės ir įvairovės principus, kultūrinį identitetą ir sąmoningumą ir socialinį bei istorinį paveldą – didinimui.

Kokie kriterijai taikomi paraiškoms dėl gebėjimų stiprinimo projektų profesinio mokymo srityje?

Tinkamumo kriterijai

Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus“ dotacijai gauti, projektų pasiūlymai dėl gebėjimų stiprinimo profesinio mokymo srityje turi tenkinti toliau nurodytus kriterijus.

Kas gali teikti paraišką?

Bet kuri viešoji ar privačioji organizacija, veikianti profesinio mokymo srityje ir teisėtai įsteigta ES valstybėje narėje ar reikalavimus atitinkančioje Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje. Ši organizacija teikia paraišką visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu.

Kokios organizacijos gali dalyvauti projekte?

Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančiosios organizacijos:

  • profesinio mokymo paslaugų teikėjai, teisėtai įsteigti ES valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje ar reikalavimus atitinkančioje trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė;
  • kitos viešosios ar privačiosios organizacijos, veikiančios profesinio mokymo srityje ir darbo rinkoje ir teisėtai įsteigtos ES valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje ar reikalavimus atitinkančioje trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė;
  • asocijuotieji partneriai iš viešojo ar privačiojo sektoriaus, kurie prisideda prie konkrečių projekto užduočių ar veiklos įgyvendinimo arba projekto sklaidos ir tvarumo rėmimo. Sutarčių valdymo prasme asocijuotieji partneriai nelaikomi projekto partneriais ir finansavimo negauna.

Reikalavimus atitinkančios trečiosios valstybės, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, šio veiksmo atveju:

  • Visos trečiosios valstybės, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“), 1, 2, 3, 4, 9, 10 ir 11 regionuose.

Išimtis: šiame veiksme negali dalyvauti organizacijos iš Baltarusijos (2 regionas).

Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius ir pobūdis

Gebėjimų stiprinimo projektai yra tarptautiniai; juose dalyvauja bent 4 organizacijos iš bent 3 šalių: Bent 1 organizacija iš 2 skirtingų ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių ir bent 2 organizacijos iš bent 1 reikalavimus atitinkančios trečiosios valstybės, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė.

Organizacijų iš ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių skaičius negali viršyti organizacijų iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, skaičiaus.

Veiklos vieta (-os)

Veikla turi vykti dalyvaujančiųjų organizacijų šalyse, išskyrus tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su veiksmo tikslais.

Be to, jei tinkamai pagrindžiama projekto tikslų ar įgyvendinimo atžvilgiu:

  • veikla taip pat gali būti vykdoma Europos Sąjungos institucijos buveinėje, net jei projekte nedalyvauja organizacijos iš šalies, kurioje įsikūrusi šios institucijos buveinė;
  • veikla, susijusi su dalijimusi rezultatais ir jų sklaida, taip pat gali būti vykdoma atitinkamuose teminiuose tarpvalstybiniuose renginiuose ar konferencijose ES valstybėse narėse, Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse ar trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės.

Projekto trukmė

Projektai gali trukti vienerius, dvejus arba trejus metus. Trukmė turi būti pasirinkta paraiškos teikimo etape pagal projekto tikslą ir planuojamos veiklos rūšį.

Kam teikti paraišką?

Europos Švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA).

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius: ERASMUS-EDU-2022-CB-VET

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki kovo 31 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Kiti kriterijai

Vienas pareiškėjas vienam paraiškų teikimo terminui gali pateikti tik vieną pasiūlymą. Jei tas pats pareiškėjas teikia daugiau kaip vieną pasiūlymą, bus atsižvelgta tik į anksčiau pateiktą pasiūlymą, o kiti pasiūlymai bus automatiškai atmesti.

Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Daugiau informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

Numatomas poveikis

Sėkmingi projektai turėtų įrodyti savo numatomą poveikį pasiekdami toliau nurodytus rezultatus:

  • stipresnės sąsajos tarp trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, profesinio mokymo sistemos ir darbo rinkos;
  • geresnės sąsajos tarp profesinio mokymo profilių ir vietos, regioninių ar nacionalinių strategijų ir prioritetų;
  • geresni profesinio mokymo paslaugų teikėjų gebėjimai tokiose srityse kaip administravimas, valdymas, įtrauktis, kokybės užtikrinimas, inovacijos ir tarptautinimas;
  • didesnis darbuotojų, vadovų, politikos formuotojų, vyresniųjų dėstytojų supratimas, kaip galima suartinti darbo rinką ir profesinį mokymą;
  • geresnės profesijos mokytojų ir instruktorių žinios, techniniai, vadovavimo ir pedagoginiai įgūdžiai;
  • geresnis profesijos mokytojų ir instruktorių, besimokančių asmenų ir darbdavių indėlis sudarant mokymo programas, kuriant profilius ir reformuojant mokymą;
  • geresni profesinio mokymo įstaigose besimokančių asmenų gebėjimai, įgūdžiai ir įsidarbinamumo potencialas;
  • geresnis skirtingų pasaulio regionų bendradarbiavimas vykdant jungtines iniciatyvas;
  • dalyvaujančių organizacijų gebėjimų aplinkos tvarumo srityje plėtotė;
  • geresni tikslinės auditorijos skaitmeniniai įgūdžiai ir gebėjimai, įgyti per atitinkamą veiklą ir iniciatyvas;
  • didesni socialiniai ir tarpkultūriniai gebėjimai profesinio mokymo srityje.

Dotacijų skyrimo kriterijai

Projekto aktualumas - (daugiausia 30 balų)

  • Pasiūlymo aktualumas atsižvelgiant į veiksmo tikslus ir temines sritis.
  • Kokiu mastu:
    • pasiūlymu atsižvelgiama į veiksmo geografinės pusiausvyros tikslus;
    • pasiūlymu atsižvelgiama į trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, regioninius ir kompleksinius prioritetus;
    • pasiūlymą įmanoma įgyvendinti tikslinės (-ių) šalies (-ių) vietos kontekste;
    • tikslai yra aiškiai apibrėžti, realistiški ir padeda spręsti dalyvaujančiosioms organizacijoms ir tikslinėms grupėms aktualius klausimus;
    • pasiūlymas yra novatoriškas ir (arba) papildo kitas dalyvaujančiųjų organizacijų jau įgyvendinamas iniciatyvas;
    • gebėjimų stiprinimo veikla aiškiai apibrėžta ir ja siekiama stiprinti dalyvaujančiųjų organizacijų gebėjimus;
    • veikla atsispindi tikslinių profesinio mokymo paslaugų teikėjų vystymosi strategijose ir remia šalies lygmens strategijas, įskaitant didesnį dėmesį įsidarbinamumui, įtraukčiai, įvairovei ir socialiai ir ekonomiškai nepalankioje padėtyje esantiems dalyviams, jei tai aktualu;
    • atsižvelgiama į horizontaliuosius Programos aspektus.

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė - (daugiausia 30 balų)

  • Darbo programos, įskaitant atitinkamus parengiamosios veiklos, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir sklaidos etapus, aiškumas, išsamumas ir kokybė;
  • nustatytiems poreikiams tenkinti skirtos metodikos tinkamumas ir kokybė;
  • siūlomų metodų novatoriškumas: skaitmeninių technologijų naudojimas ir prieinamumas, skaitmeninio švietimo turinio kūrimas ir novatoriškas naudojimas, novatoriška praktika, padedanti besimokantiems asmenims ir profesinio mokymo paslaugų teikėjams tapti aplinkos tvarumo ir pokyčių skatintojais ir t. t.;
  • projekto tikslų ir siūlomos veiklos suderinamumas;
  • darbo plano kokybė ir veiksmingumas, be kita ko, mastas, kuriuo darbo paketams skirti ištekliai atitinka jų tikslus ir rezultatus;
  • siūlomų neformaliojo mokymosi metodų kokybė;
  • dalyvių atrankos tvarkos kokybė, kiek tai susiję su įtraukties ir įvairovės tikslais;
  • dalyvių mokymosi rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo priemonių kokybė, taip pat nuoseklus naudojimasis europinėmis skaidrumo ir pripažinimo priemonėmis;
  • kokybės kontrolės priemonių, kuriomis užtikrinama, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai, užbaigtas laiku ir neviršijant biudžeto, buvimas ir aktualumas;
  • kokiu mastu projektas yra ekonomiškai efektyvus ir kiekvienos rūšies veiklai skiriami tinkami ištekliai;
  • dalyvių atrankos ir (arba) dalyvavimo mobilumo veikloje priemonių, jei yra, tinkamumas (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Dalyvių apsauga, sveikata ir saugumas“ ir kitus 1 pagrindinio veiksmo mobilumo projektams taikomus reikalavimus bei rekomendacijas).

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė - (daugiausia 20 balų)

  • Kokiu mastu:
    • projekte dalyvauja įvairios viena kitą papildančios organizacijos, turinčios reikiamą profilį, patirties ir žinių, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą visais jo aspektais;
    • pareigų ir užduočių paskirstymas parodo visų dalyvaujančių organizacijų įsipareigojimą ir aktyvų indėlį;
  • taikomi veiksmingi dalyvaujančiųjų organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio koordinavimo ir komunikacijos mechanizmai.

Poveikis - (daugiausia 20 balų)

  • Projekto rezultatų vertinimo priemonių kokybė;
  • Galimas projekto poveikis:
    • dalyviams ir dalyvaujančiosioms organizacijoms įgyvendinant projektą ir jam pasibaigus;
    • vietos, regioniniu, nacionaliniu ir (arba) tarptautiniu lygmeniu organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai nedalyvaujantiems projekte.
  • Sklaidos plano kokybė: priemonių, kuriomis siekiama dalytis projekto rezultatais dalyvaujančiose organizacijose ir už jų ribų, tinkamumas ir kokybė.
  • Jei aktualu, pasiūlyme apibūdinama, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.
  • Projekto tvarumo užtikrinimo planų kokybė: jo gebėjimas daryti poveikį ir duoti rezultatų net ir išnaudojus ES dotaciją.

Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 60 balų (iš 100).

Be to, kiekvienoje iš keturių minėtų dotacijų skyrimo kriterijų jiems turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus (t. y. bent po 15 balų „projekto aktualumo“ ir „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijose; po 10 balų „partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ ir „poveikio“ kategorijose).

Papildoma informacija

Paraiškos priėmimas nereiškia, kad įsipareigojama skirti pareiškėjo prašomai sumai lygų finansavimą. Prašomo finansavimo dydis gali būti sumažintas remiantis veiklai taikytinomis finansavimo taisyklėmis ir vertinimo rezultatais.

Paprastai, atsižvelgiant į dabartinių nacionalinių ir Europos teisinių sistemų aprėptį, rezultatai turėtų būti pateikiami kaip atvirieji švietimo ištekliai (AŠI), taip pat atitinkamose profesinėse, sektorių ar kompetentingų institucijų platformose. Pasiūlyme apibūdinama, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtų duomenų, medžiagos, dokumentų, audiovizualinės medžiagos ir socialinių tinklų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.

Kokios yra finansavimo taisyklės?

Šis veiksmas finansuojamas pagal fiksuotosios sumos modelį. Kiekvienos dotacijos vienkartinė fiksuotoji suma bus nustatoma pagal pareiškėjo siūlomos veiklos numatomą biudžetą. Dotaciją teikianti institucija nustatys kiekvienos dotacijos fiksuotąją sumą remdamasi pasiūlymu, vertinimo rezultatais, finansavimo normomis ir didžiausia kvietime teikti paraiškas nustatyta dotacijos suma.

ES dotacija vienam projektui įvairuos nuo bent 100 000 EUR iki ne daugiau kaip 400 000 EUR.

Kaip nustatoma projekto fiksuotoji suma?

Pareiškėjai turi užpildyti išsamią biudžeto lentelę pagal paraiškos formą, atsižvelgdami į šiuos aspektus:

  • biudžetas turėtų būti tiek išsamus, kiek tai būtina dotacijos gavėjui (-ams) ir suskirstytas į nuoseklius darbo paketus (pavyzdžiui, projekto valdymo, mokymo, renginių organizavimo, pasirengimo mobilumui ir jo įgyvendinimo, komunikacijos ir sklaidos, kokybės užtikrinimo ir t. t.);
  • pasiūlyme turi būti aprašyta į kiekvieną darbo paketą įtraukta veikla;
  • pareiškėjai savo pasiūlyme turi fiksuotąją sumą paskirstyti pagal darbo paketus (ir kiekviename darbo pakete pagal kiekvienam dotacijos gavėjui ir susijusiam subjektui priskirtą dalį);
  • numatytomis lėšomis bus galima padengti personalo išlaidas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, išlaidas įrangai ir subrangos bei kitas išlaidas (pavyzdžiui, informacijos sklaidos, leidybos, vertimo raštu).

Pasiūlymai bus vertinami remiantis standartine vertinimo tvarka ir pasitelkiant vidaus ir (arba) išorės ekspertus. Ekspertai įvertins pasiūlymų kokybę pagal kvietime teikti paraiškas nustatytus reikalavimus, numatomą poveikį, veiksmo kokybę ir veiksmingumą. Įvertinus pasiūlymą, leidimus suteikiantis pareigūnas nustatys fiksuotąją sumą, atsižvelgdamas į atlikto vertinimo išvadas. Fiksuotoji suma neviršys 80 proc. po vertinimo nustatytos biudžeto sąmatos.

Dotacijos parametrai (didžiausia dotacijos suma, finansavimo norma, visos tinkamos finansuoti išlaidos ir kt.) bus nustatyti dotacijos sutartyje.

Projekto pasiekimai bus vertinami užbaigus veiklą. Tokia finansavimo schema leistų sutelkti dėmesį į rezultatus, o ne į sąnaudas ir taip pabrėžti kokybę ir išmatuojamų tikslų įgyvendinimo lygį.

Daugiau informacijos pateikta dotacijos sutarties šablone, kurį rasite portale „Funding and Tender Opportunities Portal“.

Tagged in:  Profesinio mokymo įstaigose besimokantys asmenys ir šių įstaigų darbuotojai