Gebėjimų stiprinimo projektai yra tarptautinio bendradarbiavimo projektai, grindžiami daugiašale profesinio mokymo srityje veikiančių organizacijų iš ES valstybių narių, Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių ar trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, partneryste. Jais siekiama prisidėti prie trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, profesinio mokymo – kaip tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi veiksnio – aktualumo, prieinamumo ir reaktyvumo. 

Vykdant bendras iniciatyvas, kuriomis skatinamas bendradarbiavimas skirtinguose pasaulio regionuose, šiuo veiksmu siekiama stiprinti profesinio mokymo paslaugų teikėjų gebėjimus, ypač vadybos, valdymo, įtraukties, kokybės užtikrinimo ir inovacijų srityse, kad jie būtų geriau pasirengę bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi/įmonėmis/verslo asociacijomis ir kartu ieškoti įsidarbinimo galimybių bei rengti veiksmingas profesinio mokymo intervencines priemones. Tarptautinės partnerystės turėtų padėti gerinti profesinio mokymo kokybę trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, visų pirma stiprinant profesinio mokymo darbuotojų ir mokytojų gebėjimus, taip pat stiprinant profesinio mokymo paslaugų teikėjų ir darbo rinkos ryšį.

Numatoma, kad gebėjimų stiprinimo projektais profesinio rengimo ir mokymo srityje bus prisidedama prie platesnių politikos tikslų, kurių siekia Europos Komisija ir trečiosios valstybės, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės ar atitinkamas regionas, įskaitant strategijos „Global Gateway“ investicijų paketus ir specialistų pritraukimo partnerysčių plėtojimą bei specialistų rezervą, kaip nustatyta 2022 m. balandžio mėn. Komisijos komunikate dėl įgūdžių ir talentų pritraukimo į ES¹ .

Veiksmu bus siekiama:

• stiprinti profesinio mokymo paslaugų teikėjų gebėjimus, siekiant stiprinti privačiųjų ir viešųjų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą profesinio švietimo ir mokymo srityje, kad profesinio mokymo intervencinės priemonės būtų orientuotos į paklausą ir galimybes;
• gerinti profesinio mokymo kokybę ir gebėjimą reaguoti į socioekonomines galimybes ir socialinius pokyčius, kad įgūdžiai būtų labiau pritaikyti darbo rinkai;
• suderinti profesinio mokymo teikimą su vietos, regioninėmis ir nacionalinėmis vystymosi strategijomis.

Gebėjimų stiprinimo profesinio mokymo srityje ypatumai apima kelias toliau nurodytas temines sritis. Pasiūlymai turėtų būti skirti vienai ar daugiau šių teminių sričių:

• mokymasis darbo vietoje (jaunimui ir (arba) suaugusiesiems);
• kokybės užtikrinimo mechanizmai;
• profesijos mokytojų ir instruktorių profesinis tobulėjimas;
• Bendrieji gebėjimai, įskaitant verslumo ir pilietiškumo gebėjimus;
• viešojo ir privačiojo sektorių dialogas ir partnerystė profesinio mokymo srityje;
• inovacijos profesinio mokymo srityje;
• dvejopai pertvarkai reikalingi žalieji ir skaitmeniniai įgūdžiai;
• įgūdžių pasiūlos ir paklausos derinimas su esamomis ir būsimomis darbo galimybėmis, be kita ko, kuriamose perspektyviose vertės grandinėse.
• Mokymo programų ir mokymo modulių rengimas.

Be to, pareiškėjai gali įtraukti čia nepaminėtas temines sritis. Turi būti įrodyta, kad ta veikla labai padeda siekti kvietimo teikti paraiškas tikslų ir patenkinti nustatytus poreikius.

Siūloma veikla turi tiesiogiai sietis su veiksmo tikslais ir teminėmis sritimis, t. y. ji turi atitikti vieną ar daugiau pirmiau nurodytų teminių sričių ir būti išsamiai aprašyta projekto aprašyme ir apimti visą įgyvendinimo laikotarpį. 

Tarptautinės pasaulinio masto veiklos kontekste projekto veikla daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama profesinio mokymo srityje veikiančių organizacijų pajėgumų didinimui ir stiprinimui visų pirma trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, kurioms taikomas šis veiksmas.

Finansuojamuose projektuose bus galima integruoti įvairią bendradarbiavimo, mainų, komunikacijos ir kitą veiklą, be kita ko:

• kurti ir plėtoti profesinio mokymo paslaugų teikėjų tinklus ir gerosios patirties mainus tarp trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ir ES valstybių narių ar Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių;
• kurti institucijų iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, gebėjimus stiprinančias priemones, programas ir kitą medžiagą (pavyzdžiui, praktinio mokymo modelius, mokymo programas, profesinio mokymo rezultatų vertinimo ir patvirtinimo priemones, individualius dalyvaujančių institucijų veiksmų planus, profesinio orientavimo, konsultavimo ir ugdomojo vadovavimo metodus ir t. t.);
• kurti mechanizmus, skirtus pritraukti privatųjį sektorių tiek į mokymo programos rengimo, tiek į jos įgyvendinimo veiklą ir teikti profesinio mokymo įstaigose besimokantiems asmenims kokybiškos darbu grindžiamos patirties;
• kurti ir perduoti pedagoginius metodus, teorinio ir praktinio mokymo medžiagą ir metodus, įskaitant mokymąsi darbo vietoje, virtualųjį mobilumą, atviruosius švietimo išteklius ir geresnį IRT potencialo išnaudojimą;
• rengti ir įgyvendinti visų pirma darbuotojams (įskaitant pedagogus ir ne pedagogus, pavyzdžiui, mokyklų lyderius, vadovus, patarėjus, konsultantus ir t. t.) skirtą tarptautinių (virtualiųjų) mainų veiklą.

Jei siūloma besimokančių asmenų ir darbuotojų mobilumo veikla, ja turėtų būti tiesiogiai prisidedama prie projekto tikslų ir ji turėtų būti logiška viso projekto dalis. 

Siūloma veikla turėtų teikti pridėtinės vertės ir daryti tiesioginį poveikį projekto rezultatų pasiekimui. 

Turimas biudžetas padalytas skirtingiems pasaulio regionams (t. y. Vakarų Balkanams, rytinėms kaimyninėms šalims, pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims, Užsachario Afrikai, Lotynų Amerikai ir Karibams), o biudžeto paketų dydis skiriasi. Pasiūlymai bus suskirstyti pagal regionus (žr. toliau, pagal teminį ID) pagal konkretų biudžeto paketą.

Daugiau informacijos apie kiekvieno biudžeto paketo sumas bus paskelbta ES finansavimo ir konkursų portale. 

ES yra nustačiusi įvairių prioritetų, susijusių su geografine pusiausvyra ir konkrečiais tikslais. Be to, organizacijos raginamos bendradarbiauti su partneriais neturtingiausiose ir mažiausiai išsivysčiusiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės.

Toliau pristatomi šio veiksmo regioniniai prioritetai.

Jei paraiška apima vieną ar kelias ETF (Europos mokymo fondo) šalis partneres, paraiškoje turėtų būti pateikti įrodymai, kad atsižvelgiama į ETF rekomendacijas, suformuluotas atitinkamose Turino proceso² šalių ataskaitose³ . 

Vakarų Balkanai 

• Pirmenybė bus teikiama projektams, kuriais prisidedama prie Ekonomikos ir investicijų plano pirmiau). ⁴ ir (arba) Europos mokymo fondo rekomendacijų pagal Turino procesą (žr.
• Privilegijų bus suteikta besimokančių asmenų (studentų) ir darbuotojų (mokytojų, instruktorių, direktorių, vadovų ir t. t.) mobilumui.

Kaimynystės Rytų regionas

• Pirmenybė bus teikiama projektams, kuriais prisidedama prie Ekonomikos ir investicijų plano pirmiau). ⁵ ir (arba) Europos mokymo fondo rekomendacijų pagal Turino procesą (žr.

Pietinės Viduržemio jūros regiono šalys

• Pirmenybė bus teikiama projektams, kuriais prisidedama prie Ekonomikos ir investicijų plano pirmiau). ⁶ ir (arba) Europos mokymo fondo rekomendacijų pagal Turino procesą (žr.

Užsachario Afrika

• Pirmenybė bus teikiama mažiausiai išsivysčiusioms šalims; itin daug dėmesio bus skiriama prioritetinėms migracijos šalims; nė vienai šaliai nebus skirta daugiau nei 8 proc. tam regionui numatytų lėšų.
• Pirmenybė bus teikiama projektams, kuriais prisidedama prie ES ir Afrikos strategijos „Global Gateway“ investicinių priemonių rinkinio⁷ .
• Pirmenybė bus teikiama projektams, kuriais prisidedama prie viešojo ir privačiojo sektorių dialogo tarp profesinio mokymo įstaigų ir privačiojo sektoriaus.

Lotynų Amerika 

• Pirmenybė bus teikiama regioniniams projektams (projektams, kuriuose dalyvauja daugiau nei viena reikalavimus atitinkanti trečioji valstybė, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė) arba projektams žemesnių ir aukštesnių nei vidutinių pajamų šalyse.
• Pirmenybė bus teikiama projektams, kuriais prisidedama prie ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų strategijos „Global Gateway“ investicijų darbotvarkės⁸ .

Karibai 

• Pirmenybė bus teikiama regioniniams projektams (projektams, kuriuose dalyvauja daugiau nei viena reikalavimus atitinkanti trečioji valstybė, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė) arba projektams mažiausiai išsivysčiusiose, žemesnių ir aukštesnių nei vidutinių pajamų šalyse.
• Pirmenybė bus teikiama projektams, kuriais prisidedama prie ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų strategijos „Global Gateway“ investicijų darbotvarkės⁹ . 

Jei bus atsižvelgiama į pirmiau minėtus regioninius prioritetus, projektuose turės būti parodyta, kaip ir kokiu mastu tai daroma. 

Gebėjimų stiprinimo profesinio mokymo srityje projektą sudaro keturi etapai:

• projekto nustatymas ir inicijavimas;
• projekto rengimas, struktūra ir planavimas;
• projekto įgyvendinimas ir veiklos stebėsena;
• projekto peržiūra ir poveikio vertinimas. 

Dalyvaujančiosios organizacijos ir veiklos dalyviai turėtų išplėsti savo mokymosi patirtį aktyviai įsitraukdami į visus etapus. 

Nustatymas ir inicijavimas

Nustatyti problemą, poreikį arba galimybę, su kuria gali būti susijusi projekto idėja atsižvelgiant į kvietimą teikti paraiškas; nustatyti pagrindinę veiklą ir pagrindinius rezultatus, kurių galima tikėtis iš projekto; sudaryti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir galimų partnerių sąrašus; suformuluoti projekto tikslą (-us); užtikrinti projekto tikslų derėjimą su dalyvaujančiųjų organizacijų strateginiais tikslais; imtis pradinio planavimo, kad būtų galima sėkmingai pradėti projektą, sukaupti kitam etapui įgyvendinti reikalingą informaciją ir kt.

Rengimas, struktūra ir planavimas

Nustatyti projekto aprėptį ir tinkamus metodus; aiškiai apibrėžti siūlomą metodiką, užtikrinant nuoseklumą tarp projekto tikslų ir veiklos; nuspręsti dėl užduočių vykdymo grafiko; numatyti būtinus išteklius ir parengti išsamią projekto informaciją, pavyzdžiui, poreikių vertinimą; nustatyti tinkamus tikslus ir poveikio rodiklius (konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, aktualius ir įvykdytinus per tam tikrą laiką); nustatyti projekto ir mokymosi rezultatus; parengti darbo programą, veiklos formatus, numatyti poveikį, bendro biudžeto sąmatą; parengti projekto įgyvendinimo planą ir aiškų ir realų komunikacijos planą, įskaitant strateginius projekto valdymo, stebėsenos, kokybės kontrolės, ataskaitų teikimo ir rezultatų sklaidos aspektus; nustatyti numatomos veiklos praktinį organizavimą ir tikslines grupes; parengti susitarimus su partneriais, paruošti pasiūlymą ir kt. 

Veiklos įgyvendinimas ir stebėsena

Įgyvendinti projektą pagal ataskaitų teikimo ir komunikacijos reikalavimus atitinkančius planus; stebėti vykdomą veiklą ir vertinti projekto vykdymą pagal projekto planus; nustatyti taisomuosius veiksmus ir jų imtis nukrypimams nuo plano šalinti, problemoms spręsti ir rizikai mažinti; nustatyti neatitikimus nustatytiems kokybės standartams ir imtis taisomųjų veiksmų ir kt.

Peržiūra ir poveikio vertinimas

įvertinti projekto įvykdymą pagal projekto tikslus ir įgyvendinimo planus; įvertinti veiklą ir jos poveikį įvairiais lygmenimis, dalytis projekto rezultatais ir jais naudotis ir t. t.

Be to, prireikus ir laikantis proporcingumo principo, tikimasi, kad projektais bus:

• numatytas ilgalaikis veiksmų planas, kuriuo siekiama laipsniškai diegti projekto rezultatus projektui pasibaigus (plėtojant tvarią partnerystę), įskaitant išplėstinio taikymo ir finansinio tvarumo priemones;
• užtikrinamas tinkamas matomumas ir plati projekto rezultatų sklaida tarptautiniu, nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu su atitinkamais partneriais.

Horizontalieji aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant projektą

Be oficialių kriterijų laikymosi ir tvarių bendradarbiavimo susitarimų su visais projekto partneriais sudarymo, toliau išvardytais elementais galima prisidėti prie gebėjimų stiprinimo projektų poveikio didinimo ir kokybiško įgyvendinimo įvairiais projekto etapais. 

Pareiškėjai raginami rengiant projektą atsižvelgti į šias galimybes ir aspektus. 

Įtrauktis ir įvairovė

Programa remiami projektai, kuriais skatinama socialinė įtrauktis ir siekiama labiau įtraukti mažiau galimybių turinčius asmenis, įskaitant neįgaliuosius ir iš migrantų šeimų kilusius žmones, taip pat kaimo ir atokiose vietovėse gyvenančius asmenis, su socialiniais ir ekonominiais sunkumais susiduriančius žmones ir asmenis, kurie yra galimai diskriminuojami dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. 

Projektais bus padedama įveikti kliūtis, su kuriomis susiduria šios grupės, kai nori pasinaudoti Programos teikiamomis galimybėmis, ir prisidedama prie įtraukios aplinkos, kurioje ugdomas teisingumas ir lygybė ir kurioje atsižvelgiama į platesnės bendruomenės poreikius, kūrimo.

Aplinkos tvarumas

Programa remiamas informuotumo apie aplinkos ir klimato kaitos problemas didinimas. 

Projektais skatinama stiprinti įvairių tvarumui svarbių sektorių gebėjimus, rengti konkrečių sektorių žaliųjų įgūdžių įgijimo strategijas ir metodikas, taip pat į ateitį orientuotas ir geriau pavienių asmenų poreikius atitinkančias mokymo programas. 

Pagal Programą padedama testuoti novatorišką praktiką, kad besimokantys asmenys ir profesinio mokymo paslaugų teikėjai taptų tikrais pokyčių skatintojais (pavyzdžiui, tausotų išteklius, mažintų energijos suvartojimą ir atliekų susidarymą, kompensuotų išmetamą anglies dioksido kiekį, rinktųsi aplinką tausojančią mitybą ir susisiekimo priemones ir t. t.). 

Skaitmeninis aspektas

Programa remiami pradinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo įstaigų skaitmeninės transformacijos planai. Ji skatina tikslingą skaitmeninių technologijų naudojimą. 

Tai apima skaitmeninės pedagogikos ir patirties skaitmeninių priemonių naudojimo srityje plėtotę, įskaitant prieinamas pagalbines technologijas bei skaitmeninio švietimo turinio kūrimą ir novatorišką naudojimą. 

Bendros vertybės, pilietinis aktyvumas ir dalyvavimas

Programa remiamas aktyvus pilietiškumas ir mokymosi visą gyvenimą etika. Projektai turėtų suteikti galimybių žmonėms dalyvauti demokratiniame gyvenime, būti socialiai ir pilietiškai aktyviems. 

Be to, ypač daug dėmesio skiriama informuotumo ir supratimo apie Europos Sąjungą – ypač apie ES bendrąsias vertybes, vienybės ir įvairovės principus, kultūrinį identitetą ir sąmoningumą ir socialinį bei istorinį paveldą – didinimui.

Kokie kriterijai taikomi paraiškoms dėl gebėjimų stiprinimo projektų profesinio mokymo srityje?

Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus“ dotacijai gauti, projektų pasiūlymai dėl gebėjimų stiprinimo profesinio mokymo srityje turi tenkinti toliau nurodytus kriterijus.

Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančiosios organizacijos (kas gali teikti paraišką?)

Kad atitiktų reikalavimus, pareiškėjai (dotacijos gavėjai ir susiję subjektai, jei taikoma) turi:

• būti teisės subjektai (viešosios arba privačiosios įstaigos);
• vykdyti veiklą profesinio mokymo srityje arba darbo rinkoje;

dalyvaujančiosios organizacijos gali būti, pavyzdžiui (neišsamus sąrašas):

• profesinio mokymo paslaugų teikėjai;
• bendrovės, pramonė, kiti darbdaviai arba sektoriui atstovaujančios organizacijos;
• nacionalinės ar regioninės kvalifikacijos institucijos;
• užimtumo tarnybos;
• mokslinių tyrimų institutai;
• inovacijų agentūros;
• regioninės plėtros institucijos;
• tarptautines organizacijos;

ir turi būti įsteigti vienoje iš reikalavimus atitinkančių šalių, t. y., ES valstybėje narėje, Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje, trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, iš reikalavimus atitinkančio regiono.

Reikalavimus atitinkantys regionai, kuriems taikomas šis veiksmas, yra 1, 2¹⁰ , 3, 9, 10 ir 11 regionai (žr. šio vadovo A dalį).

Koordinatorė turi būti profesinio mokymo srityje veikianti organizacija. Ji teikia paraišką visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu. Ji negali būti susijęs subjektas. Trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, įsteigtos organizacijos kaip koordinatorės dalyvauti negali.

Kiti subjektai gali dalyvauti atliekant kitas konsorciumo funkcijas, pavyzdžiui, kaip asocijuotieji partneriai. 

Išimtis: Šiame veiksme negali dalyvauti organizacijos iš Baltarusijos ir Rusijos kaip asocijuotosios partnerės.

Konsorciumo sudėtis Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius ir pobūdis

Pasiūlymus turi pateikti konsorciumas, kurį sudaro ne mažiau kaip 4 pareiškėjai (dotacijos gavėjai, nesusiję subjektai) iš ne mažiau kaip 3 reikalavimus atitinkančių šalių:

• bent 2 ES valstybės narės arba Programos asocijuotosios trečiosios valstybės;
  • kiekvienoje iš šių dalyvaujančių šalių turi būti bent viena organizacija;
• bent 1 reikalavimus atitinkanti trečioji valstybė, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė;
  • bent 2 organizacijos iš dalyvaujančios (-ių) reikalavimus atitinkančios (-ių) trečiosios (-iųjų) valstybės (-ių), kuri (-ios) nėra asocijuotoji (-osios) Programos valstybė (-ės) iš to paties regiono;
  • organizacijos iš skirtingų reikalavimus atitinkančių regionų negali dalyvauti tuose pačiuose projektuose. Tarpregioniniai projektai nėra tinkami finansuoti.

Konsorciume turi dalyvauti bent vienas neaukštojo profesinio mokymo paslaugų teikėjas.

Organizacijų iš ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių skaičius negali viršyti organizacijų iš reikalavimus atitinkančių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, skaičiaus.

Susiję subjektai ir asocijuotieji partneriai į konsorciumo sudėtį neįskaičiuojami.

Geografinė vietovė Veiklos vieta (-os)

Veikla turi būti vykdoma projekte dalyvaujančių organizacijų šalyse.

Jei tinkamai pagrindžiama projekto tikslų ar įgyvendinimo atžvilgiu:

• veikla taip pat gali būti vykdoma Europos Sąjungos institucijos buveinėje, net jei projekte nedalyvauja organizacijos iš šalies, kurioje įsikūrusi šios institucijos buveinė;
• veikla, susijusi su dalijimusi rezultatais ir jų sklaida, taip pat gali būti vykdoma atitinkamuose teminiuose tarpvalstybiniuose renginiuose ar konferencijose ES valstybėse narėse, Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse arba reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės.

Projekto trukmė

Projektai paprastai turėtų trukti 24 arba 36 mėnesius (galima pratęsti, jei tai tinkamai pagrindžiama ir priimamas pakeitimas).

Kam teikti paraišką?

Europos švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA) per ES finansavimo ir konkursų portalą:

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius:

• ERASMUS-EDU-2025-CB-VET-WB – gebėjimų stiprinimas profesinio mokymo srityje Vakarų Balkanuose
• ERASMUS-EDU-2025-CB-VET-NE – gebėjimų stiprinimas profesinio mokymo srityje Rytų kaimynystės šalyse
• ERASMUS-EDU-2025-CB-VET-SMC – gebėjimų stiprinimas profesinio mokymo srityje pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse
• ERASMUS-EDU-2025-CB-VET-SSA – gebėjimų stiprinimas profesinio mokymo srityje Užsachario Afrikoje
• ERASMUS-EDU-2025-CB-VET-LA – gebėjimų stiprinimas profesinio mokymo srityje Lotynų Amerikoje
• ERASMUS-EDU-2025-CB-VET-CA – gebėjimų stiprinimas profesinio mokymo srityje Karibuose

Prieš pateikdami paraišką, žr. atitinkamus ES finansavimo ir konkursų portale pateiktus DUK.

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki vasario 27 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Kaip teikti paraišką?

Informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Daugiau informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

Taikomi toliau nurodyti kriterijai.

Projekto aktualumas (daugiausia 30 balų)

• Sąsaja su tikslais, teminėmis sritimis ir gebėjimų stiprinimu: pasiūlymas aktualus ir juo atsižvelgiama į veiksmo tikslus ir temines sritis; visų pirma, gebėjimų stiprinimo veikla aiškiai apibrėžta ir ja realistiškai siekiama stiprinti gebėjimus, visų pirma dalyvaujančiųjų organizacijų iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės.
• Regioniniai prioritetai: pasiūlyme aiškiai nurodomi regioniniai prioritetai ir į juos atsižvelgiama, įskaitant atitinkamus politikos dokumentus, išvardytus šiame veiksme (ES ir Afrikos strategijos „Global Gateway“ investicinių priemonių rinkinys, ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų strategijos „Global Gateway“ investicijų darbotvarkė, ekonomikos ir investicijų planai ir Turino proceso regioninės ataskaitos (atitinkamoms šalims);
• ES vertybės: pasiūlymas yra aktualus siekiant gerbti ir skatinti bendras ES vertybes, pavyzdžiui, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat kovoti su bet kokia diskriminacija.

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (daugiausia 30 balų)

• Vietos poreikiai ir aplinkybės: pasiūlymas grindžiamas išsamia dalyvaujančių organizacijų, galutinių paramos gavėjų ir tikslinių grupių iš trečiųjų šalių, kurios nėra asocijuotosios Programos šalys, poreikių analize ir yra įmanomas atsižvelgiant į jų vietos aplinkybes;
• Nuoseklumas: bendru projekto planu užtikrinamas projekto tikslų ir veiklos nuoseklumas. Pasiūlyme pateikiamas nuoseklus ir išsamus atitinkamos veiklos ir paslaugų, kuriais bus siekiama patenkinti nustatytus poreikius ir gauti planuojamus rezultatus, aprašas. Numatyti tinkami parengiamosios veiklos, įgyvendinimo, stebėsenos, rezultatų naudojimo, vertinimo ir sklaidos etapai.
• Metodika: nustatytiems poreikiams tenkinti skirtos metodikos tinkamumas ir kokybė.
• Darbo planas: darbo plano kokybė ir veiksmingumas, be kita ko, mastas, kuriuo darbo paketams skirti ištekliai atitinka jų tikslus ir rezultatus, kaip naudojami kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai vertinant veiklą ir rezultatus;.
• Dalyvių atranka: dalyvių, dalyvaujančių siūlomoje veikloje, atrankos tvarkos kokybė, atsižvelgiant į įtraukties ir įvairovės tikslus.
• Pripažinimas ir patvirtinimas: dalyvių mokymosi rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo priemonių turėjimas ir jų kokybė ir, taip pat nuoseklus naudojimasis Europos skaidrumo ir pripažinimo priemonėmis (EKS¹¹ , EQAVET¹² , „Europass“¹³ , ESCO¹⁴ ir atitinkamomis kompetencijų sistemomis, pvz., „DigComp“¹⁵ , „EntreComp“¹⁶ , „LifeComp“¹⁷ , „GreenComp“¹⁸ ).
• Kokybės kontrolės priemonės: kokybės kontrolės priemonių, kuriomis užtikrinama, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai, užbaigtas laiku ir neviršijant biudžeto, buvimas ir aktualumas.
• Ekonominis veiksmingumas: pasiūlymas yra ekonomiškai efektyvus ir kiekvienos rūšies veiklai skiriami tinkami ištekliai; biudžetas yra subalansuotas ir jame atsižvelgiama į pajėgumų ugdymo projektų tikslą: Jais siekiama prisidėti prie trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, profesinio mokymo – kaip tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi veiksnio – aktualumo, prieinamumo ir reaktyvumo.
• Mobilumo veikla: dalyvių atrankos ir (arba) dalyvavimo mobilumo veikloje priemonių tinkamumas (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Dalyvių apsauga, sveikata ir saugumas“ ir kitus 1 pagrindinio veiksmo mobilumo projektams taikomus reikalavimus bei rekomendacijas) – jei taikoma, t. y. jei paraiškoje nurodyta mobilumo veikla.
• Inovacijos: pasiūlyme atsižvelgiama į pažangiausius metodus, technikas ir ankstesnes panašias iniciatyvas, kurias jau įgyvendino dalyvaujančiosios organizacijos; jį įgyvendinant bus gauta novatoriškų rezultatų ir problemų sprendimo būdų, susijusių su šia sritimi apskritai arba su geografiniu projekto kontekstu.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė (daugiausia 20 balų)

• Sudėtis: projekte dalyvauja įvairios viena kitą papildančios organizacijos, turinčios reikiamą profilį, patirties ir žinių, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą visais jo aspektais;
• Įsipareigojimai: projekto partnerių indėlis yra reikšmingas, aktualus ir vienas kitą papildantis. Pasiūlyme parodomas partnerių, visų pirma iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, įsitraukimas, įsipareigojimas ir atsakomybė už projekto konkrečius tikslus ir rezultatus.
• Bendradarbiavimas: taikomi veiksmingi dalyvaujančiųjų organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio koordinavimo ir komunikacijos mechanizmai.

Poveikis (daugiausia 20 balų)

• Poveikis: galimas projekto poveikis:
  • dalyviams ir dalyvaujančioms organizacijoms – projekto įgyvendinimo laikotarpiu (trumpalaikis poveikis) ir jam pasibaigus (vidutinis ir ilgalaikis poveikis);
  • vietos, regioniniu, nacionaliniu ir (arba) tarptautiniu lygmeniu organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai nedalyvaujantiems projekte.
  • ar poveikio rodikliai yra patikimi (konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, aktualūs ir per nustatytą laiką įvykdytini)?
• Sklaida: sklaidos plano kokybė: priemonių, kuriomis siekiama dalytis projekto rezultatais dalyvaujančiose organizacijose ir už jų ribų, tinkamumas ir kokybė;
• Rezultatų panaudojimas: pasiūlyme parodoma, kaip partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai naudosis projekto rezultatais. Aprašomos rezultatų panaudojimo priemonės projekto įgyvendinimo laikotarpiu ir jam pasibaigus.
• Atviroji prieiga: jei aktualu, pasiūlyme apibūdinama, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.
• Tvarumas: projekto tvarumo užtikrinimo planų kokybė: jo gebėjimas daryti poveikį ir duoti rezultatų net ir išnaudojus ES dotaciją. Jei aktualu, pasiūlyme nurodoma, kaip privatusis sektorius bus įtrauktas finansuojant projektą ir jam pasibaigus.

Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 60 balų (iš 100). Be to, kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų jiems turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus (t. y. bent po 15 balų „projekto aktualumo“ ir „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijose; po 10 balų „partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ ir „poveikio“ kategorijose). 

Ex aequo pasiūlymų atvejais pirmenybė bus teikiama projektams, surinkusiems daugiausia balų „aktualumo“. Jei šie balai bus vienodi, pirmenybė bus teikiama atsižvelgiant į jų balus pagal kriterijų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė“. Jei šie balai bus vienodi, pirmenybė bus teikiama atsižvelgiant į jų balus pagal kriterijų „poveikis“. 

Jei tai nepadės nustatyti pirmenybės, tolesnis pirmenybės nustatymas gali būti atliekamas atsižvelgiant į bendrą projekto portfelį ir teigiamą projektų sinergiją arba kitus veiksnius, susijusius su kvietimo teikti pasiūlymus tikslais. Šie veiksniai bus dokumentuoti ekspertų grupės ataskaitoje.

Sėkmingi projektai turėtų įrodyti savo numatomą poveikį pasiekdami toliau nurodytus rezultatus:

• stipresnės sąsajos tarp trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, profesinio mokymo sistemos ir darbo rinkos;
• geresnės sąsajos tarp profesinio mokymo profilių ir vietos, regioninių ar nacionalinių strategijų ir prioritetų;
• geresni profesinio mokymo paslaugų teikėjų gebėjimai tokiose srityse kaip administravimas, valdymas, įtrauktis, kokybės užtikrinimas, inovacijos ir tarptautinimas;
• didesnis darbuotojų, vadovų, politikos formuotojų, vyresniųjų dėstytojų supratimas, kaip galima suartinti darbo rinką ir profesinį mokymą;
• geresnės profesijos mokytojų ir instruktorių žinios, techniniai, vadovavimo ir pedagoginiai įgūdžiai;
• geresnis profesijos mokytojų ir instruktorių, besimokančių asmenų ir darbdavių indėlis sudarant mokymo programas, kuriant profilius ir reformuojant mokymą;
• geresni profesinio mokymo įstaigose besimokančių asmenų gebėjimai, įgūdžiai ir įsidarbinamumo potencialas;
• geresnis skirtingų pasaulio regionų bendradarbiavimas vykdant jungtines iniciatyvas;
• dalyvaujančių organizacijų gebėjimų aplinkos tvarumo srityje plėtotė;
• geresni tikslinės auditorijos skaitmeniniai įgūdžiai ir gebėjimai, įgyti per atitinkamą veiklą ir iniciatyvas;
• didesni socialiniai ir tarpkultūriniai gebėjimai profesinio mokymo srityje.

Atsižvelgiant į dabartinių nacionalinių ir Europos teisinių sistemų aprėptį, rezultatai turėtų būti pateikiami kaip atvirieji švietimo ištekliai (AŠI), taip pat atitinkamose profesinėse, sektorių ar kompetentingų institucijų platformose. Pasiūlyme apibūdinama, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtų duomenų, medžiagos, dokumentų, audiovizualinės medžiagos ir socialinių tinklų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.

Šis veiksmas finansuojamas pagal fiksuotosios sumos modelį. Kiekvienos dotacijos vienkartinė fiksuotoji suma bus nustatoma pagal pareiškėjo siūlomos veiklos numatomą biudžetą. Sumą nustatys dotaciją teikianti institucija, remdamasi projekto biudžeto sąmata, vertinimo rezultatais ir 80 proc. finansavimo norma.

ES dotacija vienam projektui įvairuos nuo bent 100 000 EUR iki ne daugiau kaip 400 000 EUR.

Finansinė parama trečiosioms šalims dotacijų ar apdovanojimų forma neleidžiama.

Neleidžiamos finansinio audito išlaidos. 

Leidžiamos savanorių išlaidos. Jos nurodomos kaip vieneto įkainiai, apibrėžti Komisijos sprendime dėl savanorių vieneto įkainių¹⁹ .

MVĮ savininkams leidžiami MVĮ vieneto įkainiai. Jie nurodomi kaip vieneto įkainiai, apibrėžti Komisijos sprendime dėl MVĮ savininkų vieneto įkainių²⁰ .

Pareiškėjai turi užpildyti išsamią biudžeto lentelę pagal paraiškos formą, atsižvelgdami į šiuos aspektus: 

1. biudžetas turėtų būti tiek išsamus, kiek tai būtina dotacijos gavėjui (-ams) ir suskirstytas į nuoseklius darbo paketus (pavyzdžiui, projekto valdymo, mokymo, renginių organizavimo, pasirengimo mobilumui ir jo įgyvendinimo, komunikacijos ir sklaidos, kokybės užtikrinimo ir t. t.);
2. pasiūlyme turi būti aprašyta į kiekvieną darbo paketą įtraukta veikla;
3. pareiškėjai savo pasiūlyme turi fiksuotąją sumą paskirstyti pagal darbo paketus (ir kiekviename darbo pakete pagal kiekvienam dotacijos gavėjui ir susijusiam subjektui priskirtą dalį);
4. numatytomis lėšomis bus galima padengti personalo išlaidas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, išlaidas įrangai ir subrangos bei kitas išlaidas (pavyzdžiui, informacijos sklaidos, leidybos, vertimo raštu).

Pasiūlymai bus vertinami remiantis standartine vertinimo tvarka ir pasitelkiant vidaus ir (arba) išorės ekspertus. Ekspertai įvertins pasiūlymų kokybę pagal kvietime teikti paraiškas nustatytus reikalavimus, numatomą poveikį, veiksmo kokybę ir veiksmingumą.

Įvertinus pasiūlymą, leidimus suteikiantis pareigūnas nustatys fiksuotąją sumą, atsižvelgdamas į atlikto vertinimo išvadas. 

Dotacijos parametrai (didžiausia dotacijos suma ir kt.) bus nustatyti dotacijos sutartyje. Žr. šio programos vadovo C dalies skirsnį „Tinkamos finansuoti tiesioginės išlaidos“. 

Projekto pasiekimai bus vertinami užbaigus veiklą. Toks finansavimo modelis leis sutelkti dėmesį į rezultatus, o ne į sąnaudas ir taip pabrėžti kokybę ir išmatuojamų tikslų įgyvendinimo lygį.

Daugiau informacijos pateikta dotacijos sutarties šablone, kurį rasite ES finansavimo ir konkursų portale.

Footnote

1. eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52022DC0657 ↩ back
2. Turino procesas – tai dalyvaujamasis procesas, kurio metu atliekama įrodymais pagrįsta šalies profesinio mokymo politikos analizė. 2010 m. pradėtas ir kas dvejus metus vykdomas Turino procesas leidžia susidaryti bendrą vaizdą apie profesinio mokymo sistemų plėtrą ETF šalyse partnerėse, apžvelgti padarytą pažangą ir ateities prioritetus. ↩ back
3. https://www.etf.europa.eu/en/publications-and-resources/publications/trp-assessment-reports ↩ back
4. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_20_1811 ↩ back
5. https://www.eeas.europa.eu/sites/default/files/swd_2021_186_f1_joint_staff_working_paper_en_v2_p1_1356457_0.pdf  (1 priede pateikiamas Ekonomikos ir investicijų planas) . ↩ back
6. https://neighbourhood-enlargement.ec.europa.eu/joint-staff-working-document-renewed-partnership-southern-neighbourhood-economic-and-investment-plan_en ↩ back
7. https://international-partnerships.ec.europa.eu/policies/global-gateway/initiatives-region/initiatives-sub-saharan-africa/eu-africa-global-gateway-investment-package_en ↩ back
8. https://international-partnerships.ec.europa.eu/policies/global-gateway/eu-lac-global-gateway-investment-agenda_en ↩ back
9. https://international-partnerships.ec.europa.eu/policies/global-gateway/eu-lac-global-gateway-investment-agenda_en ↩ back
10. Šiame veiksme negali dalyvauti organizacijos iš Baltarusijos (2 regionas). ↩ back
11. Europos kvalifikacijų sandara (EKS) |  „Europass“ . ↩ back
12. EQAVET – Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema. Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis. Europos Komisija (europa.eu). ↩ back
13. „Europass“ skaitmeninės priemonės |  „Europass“ . ↩ back
14. ESCO (Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorius) . ↩ back
15. Skaitmeninės kompetencijos programa „DigComp“ . ↩ back
16. Verslumo kompetencijos sistema „EntreComp“ . ↩ back
17. Europos asmeninių, socialinių ir mokymosi bendrųjų gebėjimų sistema „LifeComp“ . ↩ back
18. Europos tvarumo kompetencijos sistema „GreenComp“ . ↩ back
19. https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/docs/2021-2027/common/guidance/unit-cost-decision-volunteers_en.pdf ↩ back
20. https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/docs/2021-2027/common/guidance/unit-cost-decision-sme-owners-natural-persons_en.pdf ↩ back