Virtualiųjų mainų projektai – internetinė žmonių veikla, kuria skatinamas tarpkultūrinis dialogas ir socialinių emocinių įgūdžių ugdymas. Jie padeda kiekvienam jaunuoliui gauti prieigą prie kokybiško tarptautinio ir tarpkultūrinio švietimo be fizinio mobilumo. Nors virtualieji debatai ar mokymas nesuteikia tokios pačios naudos kaip fizinis mobilumas, virtualiųjų mainų dalyviai turėtų gauti bent dalį tarptautinės mokymosi patirties naudos. Skaitmeninės platformos – vertinga priemonė, iš dalies padedanti įveikti COVID-19 pandemijos nulemtus pasaulinius mobilumo suvaržymus. Virtualieji mainai taip pat padeda skleisti europines vertybes. Be to, kai kuriais atvejais virtualieji mainai gali suteikti idėjų ir padėti pagrindą būsimiems fiziniams mainams, kurie nefinansuojami pagal šį veiksmą.

Virtualieji mainai gali būti vykdomi nedidelėse grupėse; juos visada moderuoja tinkamai parengtas moderatorius. Juos turėtų būti galima nesunkiai integruoti į jaunimo (neformaliojo švietimo) projektus arba aukštųjų mokyklų programas. Virtualieji mainai gali pritraukti dalyvių iš abiejų sektorių net jeigu – priklausomai nuo konkrečių projektų – į juos įtraukiami dalyviai iš vieno ar iš abiejų sektorių. Visuose projektuose pagal kvietimą teikti paraiškas dalyvaus organizacijos ir dalyviai tiek iš ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių, tiek iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, reikalavimus atitinkančių regionų. 

Veiksmo Tikslai

Veiksmu bus siekiama:

• skatinti tarpkultūrinį dialogą su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ir puoselėti toleranciją vykdant internetinius žmonių tarpusavio mainus, remiantis skaitmeninėmis, jaunimui patogiomis technologijomis;
• skatinti įvairių tipų virtualiuosius mainus, papildančius „Erasmus+“ fizinį mobilumą ir padedančius jaunimui gauti naudos iš tarpkultūrinės ir tarptautinės patirties;
• plėtoti kritinį mąstymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, visų pirmą interneto ir socialinių tinklų naudojimą siekiant kovoti su diskriminacija, indoktrinacija, poliarizacija ir smurtine radikalizacija;
• ugdyti besimokančių asmenų, jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų¹  skaitmeninius ir socialinius emocinius įgūdžius² , įskaitant užsienio kalbų praktikavimą ir kolektyvinį darbą, taip visų pirma siekiant padidinti įsidarbinamumą;
• skatinti pilietiškumą ir bendras laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybes pasitelkiant švietimą;
• stiprinti jaunimo aspektą ES bendraujant su trečiosiomis valstybėmis.

Teminės Sritys / Konkretūs Tikslai

Virtualieji mainai turėtų būti organizuojami vienoje ar keliose iš šių teminių sričių, atitinkančių programos „Erasmus+“ prioritetus:

• įtrauktis ir įvairovė; 
• skaitmeninė transformacija;
• aplinka ir kova su klimato kaita;
• dalyvavimas demokratiniame gyvenime, bendros vertybės ir pilietinis aktyvumas.

Virtualieji mainai yra principu „iš apačios į viršų“ grindžiama iniciatyva, todėl pagal šią plačią sistemą dalyvaujančiosios organizacijos gali pačios pasirinkti joms aktualias temas, tačiau pasiūlymai turi parodyti, kaip numatomas poveikis dera su vienu ar daugiau pirmiau nurodytų tikslų (taip pat žr. skirsnį „Numatomas poveikis“). Prireikus, priklausomai nuo projekto aprėpties ir temų, turėtų būti atsižvelgiama į lyties aspektą (pavyzdžiui, į mokymą įtraukiant lyties atžvilgiu svarbius aspektus). Itin daug dėmesio reikia skirti socialiai ir ekonomiškai pažeidžiamų žmonių bei asmenų, kurie negali dalyvauti fizinio mobilumo veikloje, įtraukčiai.

Veikla

Projektai bus finansuojami remiantis darbo planais, į kuriuos įtraukiama įvairi internetinio bendradarbiavimo veikla, įskaitant, pavyzdžiui, tokią veiklą kaip:

• skirtingų šalių jaunimo organizacijų narių diskusijos internetu, kaip jaunimo projektų dalis. Galima įtraukti ir vaidmenų žaidimus;
• su jaunimu dirbančių asmenų, norinčių parengti virtualiųjų mainų projektą su kolegomis iš kitų šalių, mokymas;
• internetinės moderuojamos skirtingų šalių aukštojo mokslo ir studijų institucijų studentų diskusijos, kaip aukštojo mokslo programos dalis;
• universitetų profesorių/asmenų, norinčių parengti virtualiųjų mainų projektą su kolegomis iš kitų šalių, mokymai;
• sąveikieji atviri internetiniai kursai, įskaitant tradicinę mokymosi medžiagą, kaip antai filmuotas paskaitas, skaitymo užduotis ir uždavinių rinkinius (panašūs į plačiai žinomus MOOC – atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus, tačiau daugiau dėmesio skiriant interaktyviems nedidelių naudotojų grupių forumams, skatinantiems bendruomeninius studentų, dėstytojų, lektorių, jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų ryšius).

Projekto rengimas

Visi mobiliųjų mainų projektai turi būti:

• moderuojami tinkamai parengtų moderatorių;
• saugūs dalyviams bei priimančiosioms organizacijoms ir visiškai atitinkantys ES duomenų apsaugos taisykles³ ;
• politiškai tinkami ir kultūriškai aktualūs: virtualiųjų manų veikla turi būti tvirtai integruota į jaunimo ir aukštojo mokslo sektorius, ir derėti su dalyvaujančių šalių jaunimo internetine ir neinternetine kultūra;
• atviri ir prieinami dalyvių patirties ir sąveikumo lygmeniu. Registracija ir ryšiai su bendraamžiai, fasilitatoriais, administratoriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais turėtų būti neproblemiški ir patogūs;
• daugiausia tikralaikiai su galimais asinchroniniais elementais (pavyzdžiui, skaitymo užduotimis, vaizdo siužetais)
• galiausiai jais turi būti numatytas jaunimo dalyvavimo ir mokymosi pripažinimo būdas pasibaigus mainams.

Dalyvaujančiosios organizacijos virtualiuosius mainus turėtų rengti 13–30 m. jaunimui. Jeigu projekte dalyvauja jaunuoliai iki 18 metų, dalyvaujančiosios organizacijos turi iš anksto gauti jų tėvų arba jiems atstovaujančių asmenų leidimą. Dalyviai turi gyventi projekte dalyvaujančių organizacijų šalyse.

Veiklai vykdyti projektams, kiek įmanoma, turi būti naudojamos jau sukurtos priemonės ir platformos.

Tinkamumo kriterijai

Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, projektų pasiūlymai dėl virtualiųjų mainų aukštojo mokslo ir jaunimo srityje turi tenkinti toliau nurodytus kriterijus.

Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančiosios organizacijos (Kas gali teikti paraišką?)

Pareiškėjai (dotacijos gavėjai ir susiję subjektai, jei taikoma) turi būti juridiniai asmenys (viešosios arba privačiosios įstaigos) ir gali būti priskiriami šioms kategorijoms:

• subjektai, veikiantys aukštojo mokslo arba jaunimo (neformaliojo švietimo) srityje;
• jaunimo organizacijos⁴ ;
• aukštojo mokslo ir studijų institucijos, aukštojo mokslo ir studijų institucijų asociacijos ar organizacijos, taip pat teisiškai pripažintos nacionalinės ar tarptautinės rektorių, dėstytojų ar studentų organizacijos.

Šie subjektai turi būti įsteigti vienoje iš reikalavimus atitinkančių šalių, t. y.:

• ES valstybėje narėje;
• Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje;
• trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, iš reikalavimus atitinkančio regiono. Reikalavimus atitinkantys regionai, galintys dalyvauti šiame veiksme, yra 1, 2, 3 ir 9 regionai (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“). Į siūlomą projektą reikia įtraukti organizacijas ir dalyvius tik iš vieno trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, reikalavimus atitinkančio regiono.

Koordinuojančioji organizacija turi būti jaunimo organizacija arba aukštojo mokslo ir studijų institucija, teisiškai įsteigta ir įsikūrusi ES valstybėje narėje arba Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje. Koordinuojančioji organizacija teikia paraišką visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu. Ji negali būti susijęs subjektas.

Kiti subjektai gali dalyvauti atliekant kitas konsorciumo funkcijas, pavyzdžiui, kaip asocijuotieji partneriai.

Konsorciumo sudėtis (Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius ir pobūdis)

Pasiūlymus turi pateikti bent 4 pareiškėjų konsorciumas (dotacijos gavėjai, nesusiję subjektai), atitinkantis šias sąlygas:

• bent 4 nepriklausomi subjektai (ne susiję subjektai) iš 4 skirtingų reikalavimus atitinkančių šalių;
• bent 2 aukštojo mokslo ir studijų institucijos ar jaunimo organizacijos iš 2 ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių ir 2 aukštojo mokslo ir studijų institucijos ar jaunimo organizacijos iš 2 reikalavimus atitinkančių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, priklausančių tam pačiam reikalavimus atitinkančiam regionui,
• organizacijų iš ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių skaičius neturi viršyti organizacijų iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, skaičiaus;

Į konsorciumo sudėtį įtraukiami tik dotacijos gavėjai (nesusiję subjektai). Asocijuotieji partneriai į konsorciumo sudėtį neįtraukiami.

Geografinė vietovė (Veiklos vieta (-os))

 Veikla turi būti vykdoma dalyvaujančiųjų organizacijų šalyse.

Projekto trukmė

Projektai paprastai turėtų trukti 36 mėnesius (galima pratęsti, jei tai tinkamai pagrindžiama ir priimamas dotacijos sutarties pakeitimas).

Kam teikti paraišką?

Europos švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA) per Finansavimo ir konkursų galimybių portalą (FTOP).

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius: ERASMUS-EDU-2024-VIRT-EXCH

Prieš pateikdami paraišką, žr. atitinkamus FTOP pateiktus DUK.

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki balandžio 25 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Daugiau informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

Dotacijų skyrimo kriterijai

Projekto aktualumas - (daugiausia 30 balų)

• Aktualumas: paraiška yra aktuali kvietimo bendrųjų ir konkrečiųjų tikslų atžvilgiu. Ji atitinka kvietimo teikti pasiūlymus reikalavimus ir yra aiškiai paaiškinta. Paraiška susijusi su šiame kvietime nurodytomis teminėmis sritimis.
• ES vertybės: paraiška yra aktuali siekiant gerbti ir skatinti bendras ES vertybes, pavyzdžiui, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat kovoti su bet kokia diskriminacija.
• Poreikių analizė: paraiška yra pagrįsta adekvačia uždavinių ir poreikių analize. Nustatyti įvairūs skirtingų partnerių poreikiai ir į juos atsižvelgta.
• Suderinamumas: atskiri paraiškos komponentai yra nuoseklūs ir dera tarpusavyje. paraiškoje nurodyti tikslai turi būti yra aiškiai apibrėžti, realistiški ir padėti spręsti dalyvaujančiosioms organizacijoms ir tikslinėms grupėms aktualius klausimus.
• Veikla: virtualieji mainai yra aiškiai apibrėžti ir jais skatinamas kultūrų dialogas ir socialinių emocinių įgūdžių ugdymas, taip pat iš esmės prisidedama prie dalyvių iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, švietimo, asmeninio ar profesinio tobulėjimo. Pateikta įrodymų, kad siūlomi virtualieji mainai bus veiksmingi.
• Plėtra: paraiškoje parodytas praktikos plėtros skirtingais lygmenimis (pavyzdžiui, vietos, regioniniu, nacionaliniu, ES) ir jos perkeliamumo į kitus sektorius potencialas. Tokia plėtra veikiausiai nulemtų poveikį ne tik pavienių organizacijų partnerių lygmeniu, bet ir sisteminiu ir (arba) strateginiu lygmeniu. Pasiūlymas turi potencialo sukurti tarpusavio pasitikėjimą ir padidinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
• Europos pridėtinė vertė: paraiška suteikia ES lygmens pridėtinės vertės, nes tokių rezultatų nebūtų įmanoma pasiekti pavienių šalių lygmeniu, be to, yra potencialo perkelti rezultatus į šalis, kurios projekte nedalyvavo. Projekto rezultatai turi potencialo būti integruoti į atitinkamas ES politines darbotvarkes. 

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė - (daugiausia 30 balų)

• Nuoseklumas: projektas iš esmės parengtas taip, kad būtų užtikrintas jo tikslų, metodikos, veiklos ir siūlomo biudžeto suderinamumas. Paraiškoje pateikiamas nuoseklus ir išsamus atitinkamos veiklos, kuria bus siekiama patenkinti nustatytus poreikius ir gauti planuojamus rezultatus, aprašas.
• Metodika: siūlomos metodikos kokybė ir įgyvendinamumas bei jos tinkamumas nustatytiems poreikiams, įskaitant įvairių partnerių poreikius, patenkinti. Parengta aiški šių skirtingų poreikių valdymo koncepcija. Pasirinkti pedagoginiai metodai taip pat dera su šiais skirtingais poreikiais.
• Mokymosi rezultatai: mokymosi rezultatai vertinami ir pripažįstami (pvz., „Youthpass“). Prieš kiekvienus virtualiuosius mainus aiškiai nustatomi planuojami mokymosi rezultatai, o veiklai pasibaigus rezultatai įvertinami, užfiksuojama pažanga ir pripažįstami pasiekimai.
• Darbo planas: darbo plano kokybė ir veiksmingumas yra aiškūs ir apima visus projekto etapus.
• Valdymas: projekto valdymo planas yra aiškus, numatyti adekvatūs ištekliai skirtingoms užduotims atlikti. Tvarkaraštis, organizavimas, užduotys ir pareigos yra tinkamai apibrėžti ir tikroviški.
• Biudžetas: biudžetas demonstruoja ekonominį veiksmingumą ir ekonominę naudą. Partneriams paskirstytos užduotys, vaidmenys ir finansiniai ištekliai dera tarpusavyje. Finansinio valdymo tvarka yra aiški ir tinkama.
• Vertinimas. specialiomis stebėsenos procesų ir siekiamų rezultatų (t. y. rezultatų rodiklių ir patikros priemonių) priemonėmis užtikrinama, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai. Parengtas aiškus kokybės užtikrinimo planas, tinkamai aprėpiantis projekto valdymą. Į stebėsenos strategiją įtrauktas rizikos nustatymas ir jos švelninimo veiksmų planas.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė - (daugiausia 20 balų)

• Sudėtis: partnerystė yra pajėgi visiškai pasiekti projekto tikslus. Konsorciumas turi visus reikiamus įgūdžius, žinias ir patirtį projekto srityse. Užtikrintas adekvatus partnerių laiko ir indėlio paskirstymas. Partnerystės įgūdžiai ir gebėjimai papildo vieni kitus.
• Įsipareigojimas: visos dalyvaujančios organizacijos demonstruoja visapusišką įsitraukimą, atitinkantį jų pajėgumus ir srities žinias.
• Bendradarbiavimas: sudarant bendradarbiavimo susitarimus išlaikyta pusiausvyra. Pasiūlyti veiksmingi mechanizmai dalyvaujančiųjų organizacijų, suinteresuotųjų subjektų ir kitų svarbių veikėjų koordinavimui, sprendimų priėmimui ir komunikacijai užtikrinti.

Poveikis - (daugiausia 20 balų)

• Sklaida: aiškia informuotumo didinimo, skaidos ir komunikacijos strategija užtikrinama, kad per visą projekto ciklą bus pasiektos svarbios tikslinės grupės ir kiti suinteresuotieji subjektai bei visuomenė. Į šią strategiją įtraukti planai, kaip bus užtikrintas visos sukurtos medžiagos prieinamumas pagal atvirąsias licencijas.
• Rezultatų panaudojimas: paraiškoje parodyta, kaip pasirinkti virtualiųjų mainų metodai gali būti sėkmingai skleidžiami, kad būtų sukurtas didesnis poveikis ir skatinami sisteminiai pokyčiai. Rezultatų panaudojimas yra aiškiai aprašytas, o siūlomos projekto rezultatų panaudojimo priemonės yra potencialiai veiksmingos.
• Poveikis: numatomas poveikis, visų pirma nustatytoms tikslinėms grupėms, aiškiai apibrėžtas, taip pat nustatytos priemonės, kuriomis bus užtikrinama, kad poveikis bus padarytas ir įvertintas. Veiklos rezultatai yra potencialiai reikšmingi. Projekto rezultatai turi potencialo paskatinti ilgalaikius pokyčius, tobulėjimą arba raidą, kurie teiktų naudos atitinkamoms tikslinėms grupėms ir sistemoms. Paraiškoje taip pat paaiškinama, kaip virtualiųjų mainų mokymosi poveikis (mokymosi rezultatai) bus įvertintas, kad būtų galima teikti (duomenimis) pagrįstas rekomendacijas dėl virtualiųjų mainų mokymo ir mokymosi patirties gerinimo projektui pasibaigus.
• Tvarumas: paraiškoje numatytos tinkamos priemonės ir ištekliai, kuriais būtų užtikrinta, kad rezultatai ir nauda išliktų ir projektui pasibaigus.

Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų jiems turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus (t. y. bent po 15 balų „projekto aktualumo“ ir „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijose; po 10 balų „partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ ir „poveikio“ kategorijose).

Ex aequo pasiūlymų atvejais pirmenybė bus teikiama projektams, surinkusiems daugiausia balų „aktualumo“. Jei šie balai bus vienodi, pirmenybė bus teikiama atsižvelgiant į jų balus pagal kriterijų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė“. Jei šie balai bus vienodi, pirmenybė bus teikiama atsižvelgiant į jų balus pagal kriterijų „poveikis“.

Jei tai nepadės nustatyti pirmenybės, tolesnis pirmenybės nustatymas gali būti atliekamas atsižvelgiant į bendrą projekto portfelį ir teigiamą projektų sinergiją arba kitus veiksnius, susijusius su kvietimo teikti pasiūlymus tikslais. Šie veiksniai bus dokumentuoti ekspertų grupės ataskaitoje.

Numatomas poveikis

Skirtingų projektų veikla ir rezultatais bus siekiama teigiamų poslinkių siekiant kvietimo teikti paraiškas tikslų, kurie turėtų būti glaudžiai susieti su virtualiųjų mainų mokymosi aspektu, drauge atsižvelgiant į projekto specifiškumą.

Kiekviename siūlomame projekte turėtų būti pateikta informacijos apie šį numatomą poveikį. Paraiškų teikėjai raginami numatyti dalyvių – pavienių asmenų ir organizacijų – grįžtamąjį ryšį, visų pirma projekto poveikio ataskaitose siekiant įvertinti mokymosi vertę.

Geografinės pusiausvyros tikslai

Prie šio veiksmo prisidedama ES išorės veiksmų priemonėmis. Turimas biudžetas padalytas skirtingiems regionams, o biudžeto paketų dydis įvairuoja. Daugiau informacijos apie kiekvieno biudžeto paketo sumas bus paskelbta portale „Funding and Tender Opportunities Portal“.

Užsachario Afrika: Pareiškėjai raginami teikti pirmenybę mažiausiai išsivysčiusioms šalims⁵  šiame regione ir ypatingą dėmesį skirti prioritetinėms migracijos šalims⁶ ; nė vienai šaliai nebus skirta daugiau nei 8 proc. tam regionui numatytų lėšų. Paraiškų teikėjai raginami į pasiūlymą įtraukti dalyvius iš pačių įvairiausių šalių, įskaitant mažiau dalyvavimo programoje „Erasmus+“ patirties turinčius partnerius.

Paprastai, atsižvelgiant į dabartinių nacionalinių ir Europos teisinių sistemų aprėptį, rezultatai turėtų būti pateikiami kaip atvirieji švietimo ištekliai (AŠI), taip pat atitinkamose profesinėse, sektorių ar kompetentingų institucijų platformose. Pasiūlyme apibūdinama, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtų duomenų, medžiagos, dokumentų, audiovizualinės medžiagos ir socialinių tinklų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.

Kokios yra finansavimo taisyklės?

Šis veiksmas finansuojamas pagal fiksuotosios sumos modelį. Kiekvienos dotacijos vienkartinė fiksuotoji suma bus nustatoma pagal pareiškėjo siūlomos veiklos numatomą biudžetą. Dotaciją teikianti institucija nustatys sumą remdamasi projekto biudžeto sąmata, vertinimo rezultatais ir 95 proc. finansavimo norma.

ES dotacija vienam projektui bus ne didesnė kaip 500 000 EUR, vienam dalyviui organizacijoje skiriant ne didesnę kaip 200 EUR investiciją (t. y. 500 000 EUR vertės projektas turėtų pritraukti bent 2 500 dalyvių).

Skirta dotacija gali būti mažesnė nei prašoma suma.

Finansinė parama trečiosioms šalims dotacijų ar apdovanojimų forma neleidžiama.

Leidžiamos savanorių išlaidos. Jos nurodomos kaip vieneto įkainiai, apibrėžti Komisijos sprendime dėl savanorių vieneto įkainių⁷ .

MVĮ savininkams leidžiami MVĮ vieneto įkainiai. Jie nurodomi kaip vieneto įkainiai, apibrėžti Komisijos sprendime dėl MVĮ savininkų vieneto įkainių⁸ .

Kaip nustatoma projekto fiksuotoji suma?

Pareiškėjai turi užpildyti išsamią biudžeto lentelę pagal paraiškos formą, atsižvelgdami į šiuos aspektus:

1. biudžetas turėtų būti tiek išsamus, kiek tai būtina dotacijos gavėjui (-ams) ir suskirstytas į nuoseklius darbo paketus (pavyzdžiui, projekto valdymo, mokymo, renginių organizavimo, pasirengimo mobilumui ir jo įgyvendinimo, komunikacijos ir sklaidos, kokybės užtikrinimo ir t. t.);
2. pasiūlyme turi būti aprašyta į kiekvieną darbo paketą įtraukta veikla;
3. pareiškėjai savo pasiūlyme turi fiksuotąją sumą paskirstyti pagal darbo paketus (ir kiekviename darbo pakete pagal kiekvienam dotacijos gavėjui ir susijusiam subjektui priskirtą dalį);
4. numatytomis lėšomis bus galima padengti personalo išlaidas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, išlaidas įrangai ir subrangos bei kitas išlaidas (pavyzdžiui, informacijos sklaidos, leidybos, vertimo raštu).

Pasiūlymai bus vertinami remiantis standartine vertinimo tvarka ir pasitelkiant vidaus ir (arba) išorės ekspertus. Ekspertai įvertins pasiūlymų kokybę pagal kvietime teikti paraiškas nustatytus reikalavimus, numatomą poveikį, veiksmo kokybę ir veiksmingumą.

Įvertinus pasiūlymą, leidimus suteikiantis pareigūnas nustatys fiksuotąją sumą, atsižvelgdamas į atlikto vertinimo išvadas.

Dotacijos parametrai (didžiausia dotacijos suma, finansavimo norma, visos tinkamos finansuoti išlaidos ir kt.) bus nustatyti dotacijos sutartyje. Žr. šio programos vadovo C dalies skirsnį „Tinkamos finansuoti tiesioginės išlaidos“.

Projekto pasiekimai bus vertinami užbaigus veiklą. Toks finansavimo modelis leis sutelkti dėmesį į rezultatus, o ne į sąnaudas ir taip pabrėžti kokybę ir išmatuojamų tikslų įgyvendinimo lygį.

Daugiau informacijos pateikta dotacijos sutarties šablone, kurį rasite portale „Funding and Tender Opportunities Portal“.

Footnote

1. Su jaunimu dirbantys asmenys yra specialistai ar savanoriai, dalyvaujantys neformaliojo mokymosi veikloje ir remiantys jaunuolius, vykstant jų asmeninei socialinei, edukacinei ir profesinei raidai. ↩ back
2. Socialiniai emociniai įgūdžiai – tai, be kita ko, gebėjimas kritiškai mąstyti, būti smalsiam ir kūrybiškam, imtis iniciatyvos, spręsti problemas ir bendradarbiauti, veiksmingai bendrauti daugiakultūrėje ir tarpdisciplininėje aplinkoje, prisitaikyti prie aplinkybių, valdyti stresą ir įveikti abejones. Šie įgūdžiai – bendrųjų gebėjimų dalis, kaip nustatyta Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (OL C 189/1, 2018 6 4). ↩ back
3. https://ec.europa.eu/info/law/law-topic/data-protection/eu-data-protection-rules_en. ↩ back
4. T. y. bet kuri viešoji ar privačioji organizacija, dirbanti su jaunimu už oficialiosios sistemos ribų. Tokios organizacijos gali, pavyzdžiui, būti: ne pelno organizacija, asociacija, NVO (įskaitant Europos jaunimo NVO); nacionalinė jaunimo reikalų taryba; vietos, regioninio ar nacionalinio lygmens valstybinė institucija; švietimo ar mokslinių tyrimų institucija; fondas. ↩ back
5. Mažiausiai išsivysčiusių šalių sąrašą yra parengęs EBPO Paramos vystymuisi komitetas: https://www.oecd.org/dac/financing-sustainable-development/development-finance-standards/DAC-List-of-ODA-Recipients-for-reporting-2024-25-flows.pdf. ↩ back
6. Svarbiausios migracijos trečiosios valstybės, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės: Burkina Fasas, Burundis, Etiopija, Gambija, Dramblio Kaulo Krantas, Gvinėja, Malis, Mauritanija, Nigeris, Nigerija, Senegalas, Pietų Afrika, Pietų Sudanas ir Sudanas. ↩ back
7. https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/docs/2021-2027/common/guidance/unit-cost-decision-volunteers_en.pdf ↩ back
8. unit-cost-decision-sme-owners-natural-persons_en.pdf (europa.eu) ↩ back