Skip to main content

Erasmus+

EU programme for education, training, youth and sport
Search the guide

Šis tinklalapis dar neatitinka 2023 m. programos „Erasmus+“ vadovo turinio.

Tačiau visą 2023 m. vadovą pasirinkta kalba galite parsisiųsti PDF formatu, spustelėję parsisiuntimo mygtuką šio puslapio dešinėje.

Virtualieji mainai aukštojo mokslo ir jaunimo srityje

Virtualiųjų mainų projektai – internetinė žmonių veikla, kuria skatinamas kultūrų dialogas ir socialinių emocinių įgūdžių ugdymas. Šie projektai padeda kiekvienam jaunuoliui gauti prieigą prie kokybiško tarptautinio ir tarpkultūrinio švietimo (tiek formaliojo, tiek neformaliojo) be fizinio mobilumo. Nors virtualieji debatai ar mokymas nesuteikia tokios pačios naudos kaip fizinis mobilumas, virtualiųjų mainų dalyviai turėtų gauti bent dalį tarptautinės mokymosi patirties naudos. Skaitmeninės platformos – vertinga priemonė, iš dalies padedanti įveikti COVID-19 pandemijos nulemtus pasaulinius mobilumo suvaržymus. Virtualieji mainai taip pat padeda skleisti europines vertybes. Be to, kai kuriais atvejais jie gali padėti pasirengti fiziniams mainams, juos pagilinti ir išplėsti ar paskatinti didesnę jų paklausą.

Virtualieji mainai gali būti vykdomi nedidelėse grupėse; juos visada moderuoja tinkamai parengtas moderatorius. Juos turėtų būti galima nesunkiai integruoti į jaunimo (neformaliojo švietimo) projektus arba aukštųjų mokyklų programas. Virtualieji mainai gali pritraukti dalyvių iš abiejų sektorių net jeigu – priklausomai nuo konkrečių projektų – į juos įtraukiami dalyviai iš vieno ar iš abiejų sektorių. Visuose projektuose pagal kvietimą teikti paraiškas dalyvaus organizacijos ir dalyviai tiek iš ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių, tiek iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės.

Veiksmo tikslai

Veiksmu bus siekiama:

  • skatinti kultūrų dialogą su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ir puoselėti toleranciją vykdant internetinius žmonių tarpusavio mainus, remiantis skaitmeninėmis, jaunimui patogiomis technologijomis;
  • skatinti įvairių tipų virtualiuosius mainus, papildančius „Erasmus+“ fizinį mobilumą ir padedančius jaunimui gauti naudos iš tarpkultūrinės ir tarptautinės patirties;
  • plėtoti kritinį mąstymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, visų pirmą interneto ir socialinių tinklų naudojimą siekiant kovoti su diskriminacija, indoktrinacija, poliarizacija ir smurtine radikalizacija;
  • ugdyti besimokančių asmenų, jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų1  skaitmeninius ir socialinius emocinius įgūdžius2 , įskaitant užsienio kalbų praktikavimą ir kolektyvinį darbą, taip visų pirma siekiant padidinti įsidarbinamumą;
  • skatinti pilietiškumą ir bendras laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybes pasitelkiant švietimą;
  • stiprinti jaunimo aspektą ES bendraujant su trečiosiomis valstybėmis.

Teminės sritys / konkretūs tikslai

„Erasmus+“ virtualieji mainai yra principu „iš apačios į viršų“ grindžiama iniciatyva. Pagal šį kvietimą teikti paraiškas dalyvaujančios organizacijos gali pačios pasirinkti joms aktualias temas, tačiau pasiūlymai turėtų įtikinamai parodyti, kaip laukiamas poveikis koreliuoja su vienu ar daugiau pirmiau nurodytų tikslų (taip pat žr. skirsnį „Numatomas poveikis“). Prireikus, priklausomai nuo projekto aprėpties ir temų, turėtų būti atsižvelgiama į lyties aspektą (pavyzdžiui, į mokymą įtraukiant lyties atžvilgiu svarbius aspektus). Itin daug dėmesio reikia skirti socialiai ir ekonomiškai pažeidžiamų žmonių bei asmenų, kurie negali dalyvauti fizinio mobilumo veikloje, įtraukčiai. Kadangi virtualiuosius mainus lengviau suorganizuoti studentams ir universitetams, paraiškų teikėjai raginami įtraukti jaunimą ir organizacijas, nepriklausančius aukštojo mokslo sektoriui.

Veikla

Projektai bus finansuojami remiantis darbo planais, į kuriuos gali būti įtraukta įvairi internetinio bendradarbiavimo veikla, įskaitant, pavyzdžiui, tokią veiklą kaip:

  • skirtingų šalių jaunimo organizacijų narių diskusijos internetu, kaip jaunimo projektų dalis. Galima įtraukti ir vaidmenų žaidimus;
  • su jaunimu dirbančių asmenų, norinčių parengti virtualiųjų mainų projektą su kolegomis iš kitų šalių, mokymas;
  • internetinės moderuojamos skirtingų šalių aukštojo mokslo ir studijų institucijų studentų diskusijos, kaip aukštojo mokslo programos dalis;
  • universitetų dėstytojų ir (arba) darbuotojų, norinčių parengti virtualiųjų mainų projektą su kolegomis iš kitų šalių, mokymas;
  • sąveikieji atviri internetiniai kursai, įskaitant tradicinę mokymosi medžiagą, kaip antai filmuotas paskaitas, skaitymo užduotis ir uždavinių rinkinius (panašūs į plačiai žinomus MOOC – atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus, tačiau daugiau dėmesio skiriant interaktyviems nedidelių naudotojų grupių forumams, skatinantiems bendruomeninius studentų, dėstytojų, lektorių, jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų ryšius).

Projekto rengimas

Visi mobiliųjų mainų projektai turi būti:

  • moderuojami tinkamai parengtų moderatorių;
  • saugūs dalyviams bei priimančiosioms organizacijoms ir visiškai atitinkantys ES duomenų apsaugos taisykles3 ;
  • politiškai tinkami ir kultūriškai aktualūs: virtualiųjų manų veikla turi būti tvirtai integruota į jaunimo ir aukštojo mokslo sektorius, ir derėti su dalyvaujančių šalių jaunimo internetine ir neinternetine kultūra;
  • atviri ir prieinami dalyvių patirties ir sąveikumo lygmeniu. Registracija ir ryšiai su bendraamžiai, fasilitatoriais, administratoriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais turėtų būti neproblemiški ir patogūs;
  • daugiausia tikralaikiai su galimais asinchroniniais elementais (pavyzdžiui, skaitymo užduotimis, vaizdo siužetais).

Dalyvaujančiosios organizacijos virtualiuosius mainus turėtų rengti 13–30 m. jaunimui. Jeigu projekte dalyvauja jaunuoliai iki 18 metų, dalyvaujančiosios organizacijos turi iš anksto gauti jų tėvų arba jiems atstovaujančių asmenų leidimą. Dalyviai turi gyventi projekte dalyvaujančių organizacijų šalyse.

Veiklai vykdyti projektams, kiek įmanoma, turi būti naudojamos jau sukurtos priemonės ir platformos. Jeigu konkretiems projektams reikėtų parengti naujų priemonių ir platformų, tą reikėtų tinkamai pagrįsti.

Kokie kriterijai taikomi virtualiųjų mainų aukštojo mokslo ir jaunimo srityje projektų paraiškoms?

Tinkamumo kriterijai

Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, projektų pasiūlymai dėl virtualiųjų mainų aukštojo mokslo ir jaunimo srityje turi tenkinti toliau nurodytus kriterijus.

Kas gali teikti paraišką?

Šios organizacijos gali dalyvauti kaip koordinatorės:

  • viešosios ar privačiosios organizacijos, veikiančios aukštojo mokslo ar jaunimo (neformaliojo švietimo) srityje;
  • aukštojo mokslo ir studijų institucijos, aukštojo mokslo ir studijų institucijų asociacijos ar organizacijos, taip pat teisiškai pripažintos nacionalinės ar tarptautinės rektorių, dėstytojų ar studentų organizacijos.

Organizacija paraišką teikia visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu; ji turi būti teisėtai įsteigta ir veikti ES valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje.

Kokios organizacijos gali dalyvauti projekte?

Dalyvaujančios organizacijos gali būti įsteigtos ES valstybėje narėje, Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje arba reikalavimus atitinkančioje trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė. Į siūlomą projektą galima įtraukti organizacijas ir dalyvius tik iš vieno trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, reikalavimus atitinkančio regiono. Reikalavimus atitinkantys regionai, galintys dalyvauti šiame veiksme, yra 1, 2, 3, 4 ir 9 regionai (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“).

Dalyvaujančiosios organizacijos gali būti:

  • jaunimo organizacijos4 ;
  • aukštojo mokslo ir studijų institucijos, aukštojo mokslo ir studijų institucijų asociacijos ar organizacijos, taip pat teisiškai pripažintos nacionalinės ar tarptautinės rektorių, dėstytojų ar studentų organizacijos;
  • švietimo sistemos pokyčių skatintojai (universitetų vadovai, tarptautinių ryšių skyriai, dekanai, kokybės agentūros ir t. t.); viešosios ar privačiosios organizacijos, veikiančios aukštojo mokslo ar jaunimo srityje, įsteigtos ES valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje ar vienoje iš reikalavimus atitinkančių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės.

Kiti subjektai konsorciume gali dalyvauti kaip asocijuotieji partneriai, rangovai, trečiosios šalys, kurių įnašas nepiniginis, ir t. t. Susiję subjektai finansavimo gauti negali.

Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius ir pobūdis

Pasiūlymą turi pateikti bent 4 organizacijų (dotacijų gavėjų, o ne susijusių subjektų) konsorciumas. Konsorciumas turi tenkinti tokias sąlygas:

  • bent 2 aukštojo mokslo ir studijų institucijos ar jaunimo organizacijos iš 2 ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių ir 2 aukštojo mokslo ir studijų institucijos ar jaunimo organizacijos iš 2 reikalavimus atitinkančių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, priklausančių tam pačiam regionui (išskyrus projektus su Rusija, kuriuose trečioji valstybė, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, bus tik Rusija);
  • organizacijų iš ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių skaičius negali viršyti organizacijų iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, skaičiaus;
  • Užsachario Afrikos atveju paraiškų teikėjai raginami į pasiūlymą įtraukti dalyvius iš pačių įvairiausių šalių, įskaitant mažiausiai išsivysčiusias šalis5 , ir (arba) mažiau dalyvavimo programoje „Erasmus+“ patirties turinčius partnerius.

Veiklos vieta (-os)

Veikla turi būti vykdoma vienos iš dalyvaujančiųjų organizacijų šalyse.

Projekto trukmė

Virtualiųjų mainų aukštojo mokslo ir jaunimo srityje projektų trukmė – 3 metai.

Kam teikti paraišką?

Europos Švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA).

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius: ERASMUS-EDU-2022-VIRT-EXCH

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki rugsėjo 20 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Daugiau informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

Numatomas poveikis

Skirtingų projektų veikla ir rezultatais bus siekiama teigiamų poslinkių siekiant kvietimo teikti paraiškas tikslų, kurie turėtų būti glaudžiai susieti su virtualiųjų mainų mokymosi aspektu, drauge atsižvelgiant į projekto specifiškumą. Į kiekvieną projekto pasiūlymą turėtų būti įtraukta informacija apie numatomą poveikį, kuri turėtų derėti su paraiškos loginio pagrindimo forma. Paraiškų teikėjai raginami numatyti dalyvių – pavienių asmenų ir organizacijų – grįžtamąjį ryšį, visų pirma projekto poveikio ataskaitose siekiant įvertinti mokymosi vertę.

Dotacijų skyrimo kriterijai

Projekto aktualumas - (daugiausia 30 balų)

  • Paraiška yra aktuali kvietimo bendrųjų ir konkrečiųjų tikslų atžvilgiu. Siūlomas projektas atitinka kvietimo teikti paraiškas reikalavimus. Pasiūlymas yra tinkamai pagrįstas.
  • Suderinamumas: atskiri paraiškos komponentai yra nuoseklūs ir dera tarpusavyje. Paraiška yra pagrįsta adekvačia uždavinių ir poreikių analize; tikslai yra realistiški ir padeda spręsti dalyvaujančiųjų organizacijų ir tiesioginių bei netiesioginių tikslinių grupių problemas. Pateikta įrodymų, kad siūlomi virtualieji mainai bus veiksmingi.
  • Plėtra: Paraiškoje parodytas praktikos plėtros skirtingais lygmenimis (pavyzdžiui, vietos, regioniniu, nacionaliniu, ES) ir jos perkeliamumo į kitus sektorius potencialas. Tokia plėtra veikiausiai nulemtų poveikį ne tik pavienių organizacijų partnerių lygmeniu, bet ir sisteminiu ir (arba) strateginiu lygmeniu. Pasiūlymas turi potencialo sukurti tarpusavio pasitikėjimą ir padidinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
  • Europos pridėtinė vertė: Paraiška suteikia ES lygmens pridėtinės vertės, nes tokių rezultatų nebūtų įmanoma pasiekti pavienių šalių lygmeniu, be to, yra potencialo perkelti rezultatus į šalis, kurios projekte nedalyvavo. Projekto rezultatai turi potencialo būti integruoti į atitinkamas ES politines darbotvarkes.

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė - (daugiausia 20 balų)

  • Strateginis planas: Paraiškoje nustatyta aiški strategija, pagrįsta galimybių analize, ir veikla, kurios reikia virtualiųjų mainų praktikai testuoti, pritaikyti ir (arba) išplėsti naujame projekto partnerystės kontekste.
  • Poreikiai: Nustatyti įvairūs skirtingų partnerių poreikiai ir į juos atsižvelgta. Parengta aiški šių skirtingų poreikių valdymo koncepcija. Pasirinkti pedagoginiai metodai taip pat dera su šiais skirtingais poreikiais.
  • Struktūra: Darbo programa yra aiški, pagrįsta ir apima visus projekto etapus. Nustatyti aiškūs kiekvieno rezultato pasiekimo rodikliai ir patikros priemonės.
  • Valdymas: Projekto valdymo planas yra aiškus, numatyti adekvatūs ištekliai skirtingoms užduotims atlikti. Parengti veiksmingi ir visiems suinteresuotiesiems subjektams suprantami bendradarbiavimo ir sprendimų priėmimo procesai. Biudžetas demonstruoja ekonominį veiksmingumą ir ekonominę naudą. Partneriams paskirstytos užduotys, vaidmenys ir finansiniai ištekliai dera tarpusavyje. Finansinio valdymo tvarka yra aiški ir tinkama.
  • Vertinimas. Specialiomis stebėsenos procesų ir siekiamų rezultatų (t. y. rezultatų rodiklių ir patikros priemonių) priemonėmis užtikrinama, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai. Mokymosi rezultatai yra vertinami ir pripažįstami. Parengtas aiškus kokybės užtikrinimo planas, tinkamai aprėpiantis projekto valdymą. Į stebėsenos strategiją įtrauktas rizikos nustatymas ir jos švelninimo veiksmų planas. Šie elementai taip pat įtraukti ir detalizuoti loginio pagrindimo formoje (privalomoje paraiškos dalyje).

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė - (daugiausia 20 balų)

  • Sudėtis: Partnerystė yra pajėgi visiškai pasiekti projekto tikslus. Konsorciumas turi visus reikiamus įgūdžius, žinias ir patirtį projekto srityse. Užtikrintas adekvatus partnerių laiko ir indėlio paskirstymas. Partnerystės įgūdžiai ir gebėjimai papildo vieni kitus.
  • Įsipareigojimai: visos dalyvaujančios organizacijos demonstruoja visapusišką įsitraukimą, atitinkantį jų pajėgumus ir srities žinias.
  • Bendradarbiavimas: sudarant bendradarbiavimo susitarimus išlaikyta pusiausvyra. Pasiūlyti veiksmingi mechanizmai dalyvaujančiųjų organizacijų, suinteresuotųjų subjektų ir kitų svarbių veikėjų koordinavimui, sprendimų priėmimui ir komunikacijai užtikrinti.

Poveikis - (daugiausia 30 balų)

  • Sklaida: Aiškia informuotumo didinimo, skaidos ir komunikacijos strategija užtikrinama, kad per visą projekto ciklą bus pasiektos svarbios tikslinės grupės ir kiti suinteresuotieji subjektai bei visuomenė. Į šią strategiją įtraukti planai, kaip bus užtikrintas visos sukurtos medžiagos prieinamumas pagal atvirąsias licencijas.
  • Rezultatų panaudojimas: Paraiškoje parodyta, kaip pasirinkti virtualiųjų mainų metodai gali būti sėkmingai skleidžiami ir (arba) plečiami, kad būtų sukurtas didesnis poveikis ir skatinami sisteminiai pokyčiai. Rezultatų panaudojimas yra aiškiai aprašytas, o siūlomos projekto rezultatų panaudojimo priemonės yra potencialiai veiksmingos.
  • Poveikis: Numatomas poveikis, visų pirma nustatytoms tikslinėms grupėms, aiškiai apibrėžtas, taip pat nustatytos priemonės, kuriomis bus užtikrinama, kad poveikis bus padarytas ir įvertintas. Prieš kiekvienus virtualiuosius mainus aiškiai nustatomi planuojami mokymosi rezultatai, o veiklai pasibaigus rezultatai įvertinami, užfiksuojama pažanga ir pripažįstami pasiekimai. Veiklos rezultatai yra potencialiai reikšmingi. Projekto rezultatai turi potencialo paskatinti ilgalaikius pokyčius, tobulėjimą arba raidą, kurie teiktų naudos atitinkamoms tikslinėms grupėms ir sistemoms. Paraiškoje taip pat paaiškinama, kaip virtualiųjų mainų mokymosi poveikis (mokymosi rezultatai) bus įvertintas, kad būtų galima teikti (duomenimis) pagrįstas rekomendacijas dėl virtualiųjų mainų mokymo ir mokymosi patirties gerinimo projektui pasibaigus. Šie elementai taip pat įtraukti ir detalizuoti loginio pagrindimo formoje (privalomoje paraiškos dalyje).
  • Tvarumas: paraiškoje numatytos tinkamos priemonės ir ištekliai, kuriais būtų užtikrinta, kad rezultatai ir nauda išliktų ir projektui pasibaigus.

Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų jiems turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus (t. y. bent po 15 balų „projekto aktualumo“ ir „poveikio“ kategorijose; po 10 balų „partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ ir „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijose).

Ex aequo atvejais pirmenybė bus teikiama projektams, surinkusiems daugiausiai balų „projekto aktualumo“ ir „poveikio“ kategorijose.

Geografinės pusiausvyros tikslai

Prie šio veiksmo prisidedama ES išorės veiksmų priemonėmis. Turimas biudžetas padalytas skirtingiems regionams, o biudžeto paketų dydis įvairuoja. Daugiau informacijos apie kiekvieno biudžeto paketo sumas bus paskelbta portale „Funding and Tender Opportunities Portal“.

Toliau pristatomi šio veiksmo geografinės pusiausvyros tikslai.

  • Užsachario Afrika: pirmenybė bus teikiama mažiausiai išsivysčiusioms šalims; itin daug dėmesio bus skiriama prioritetinėms migracijos šalims; nė vienai šaliai nebus skirta daugiau nei 8 proc. tam regionui numatytų lėšų.

Paprastai, atsižvelgiant į dabartinių nacionalinių ir Europos teisinių sistemų aprėptį, rezultatai turėtų būti pateikiami kaip atvirieji švietimo ištekliai (AŠI), taip pat atitinkamose profesinėse, sektorių ar kompetentingų institucijų platformose. Pasiūlyme apibūdinama, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtų duomenų, medžiagos, dokumentų, audiovizualinės medžiagos ir socialinių tinklų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.

Kokios yra finansavimo taisyklės?

Šis veiksmas finansuojamas pagal fiksuotosios sumos modelį. Kiekvienos dotacijos vienkartinė fiksuotoji suma bus nustatoma pagal pareiškėjo siūlomos veiklos numatomą biudžetą. Dotaciją teikianti institucija nustatys kiekvienos dotacijos fiksuotąją sumą remdamasi pasiūlymu, vertinimo rezultatais, finansavimo normomis ir didžiausia kvietime teikti paraiškas nustatyta dotacijos suma.

ES dotacija vienam projektui bus ne didesnė nei 500 000 EUR, vienam dalyviui skiriant ne didesnę kaip 200 EUR investiciją (t. y. 500 000 EUR vertės projektas turėtų pritraukti bent 2 500 dalyvių). Skirta dotacija gali būti mažesnė nei prašoma suma.

Kaip nustatoma projekto fiksuotoji suma?

Pareiškėjai turi užpildyti išsamią biudžeto lentelę paraiškos formoje, atsižvelgdami į šiuos aspektus:

  1. biudžetas turėtų būti tiek išsamus, kiek tai būtina dotacijos gavėjui (-ams) ir suskirstytas į nuoseklius darbo paketus (pavyzdžiui, projekto valdymo, mokymo, renginių organizavimo, pasirengimo mobilumui ir jo įgyvendinimo, komunikacijos ir sklaidos, kokybės užtikrinimo ir t. t.);
  2. pasiūlyme turi būti aprašyta į kiekvieną darbo paketą įtraukta veikla;
  3. pareiškėjai savo pasiūlyme turi numatomas išlaidas paskirstyti pagal darbo paketų dalis (ir kiekviename darbo pakete pagal kiekvienam dotacijos gavėjui ir susijusiam subjektui priskirtą dalį);
  4. numatytomis lėšomis bus galima padengti personalo išlaidas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, išlaidas įrangai ir subrangos bei kitas išlaidas (pavyzdžiui, informacijos sklaidos, leidybos, vertimo raštu).

Pasiūlymai bus vertinami remiantis standartine vertinimo tvarka ir pasitelkiant vidaus ir (arba) išorės ekspertus. Ekspertai įvertins pasiūlymų kokybę pagal kvietime teikti paraiškas nustatytus reikalavimus, numatomą poveikį, veiksmo kokybę ir veiksmingumą.

Įvertinus pasiūlymą, leidimus suteikiantis pareigūnas nustatys fiksuotąją sumą, atsižvelgdamas į atlikto vertinimo išvadas. Fiksuotoji suma neviršys 95 proc. po vertinimo nustatytos biudžeto sąmatos.

Dotacijos parametrai (didžiausia dotacijos suma, finansavimo norma, visos tinkamos finansuoti išlaidos ir kt.) bus nustatyti dotacijos sutartyje.

Projekto pasiekimai bus vertinami užbaigus veiklą. Tokia finansavimo schema leistų sutelkti dėmesį į rezultatus, o ne į sąnaudas ir taip pabrėžti kokybę ir išmatuojamų tikslų įgyvendinimo lygį.

Daugiau informacijos pateikta dotacijos sutarties šablone, kurį rasite portale „Funding and Tender Opportunities Portal“.

  • 1 Su jaunimu dirbantys asmenys yra specialistai ar savanoriai, dalyvaujantys neformaliojo mokymosi veikloje ir remiantys jaunuolius, vykstant jų asmeninei socialinei, edukacinei ir profesinei raidai.
  • 2 Socialiniai emociniai įgūdžiai – tai, be kita ko, gebėjimas kritiškai mąstyti, būti smalsiam ir kūrybiškam, imtis iniciatyvos, spręsti problemas ir bendradarbiauti, veiksmingai bendrauti daugiakultūrėje ir tarpdisciplininėje aplinkoje, prisitaikyti prie aplinkybių, valdyti stresą ir įveikti abejones. Šie įgūdžiai – bendrųjų gebėjimų dalis, kaip nustatyta Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (OL C 189/1, 2018 6 4).
  • 3 https://ec.europa.eu/info/law/law-topic/data-protection/eu-data-protection-rules_en.
  • 4 Bet kuri viešoji ar privačioji organizacija, dirbanti su jaunimu už oficialiosios sistemos ribų. Tokios organizacijos gali, pavyzdžiui, būti: ne pelno organizacija, asociacija, NVO (įskaitant Europos jaunimo NVO); nacionalinė jaunimo reikalų taryba; vietos, regioninio ar nacionalinio lygmens valstybinė institucija; švietimo ar mokslinių tyrimų institucija; fondas.
  • 5 Mažiausiai išsivysčiusių šalių sąrašą yra parengęs EBPO Paramos vystymuisi komitetas: DAC-List-ODA-Recipients-for-reporting-2021-flows.pdf (oecd.org).