2020 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose dėl Europos mokytojų ir dėstytojų ateities¹ dar kartą pabrėžiamas mokytojų, kurie yra Europos švietimo erdvės pagrindas, vaidmuo ir raginama toliau remti mokytojų karjerą ir kompetencijų tobulinimą bei gerovę visais karjeros etapais. Išvadose pabrėžiama mokytojų mobilumo nauda ir būtinybė įtraukti mobilumą į pirminį ir tęstinį mokytojų švietimą. Be to, išvadose Komisija raginama remti glaudesnį mokytojų rengimo paslaugų teikėjų bendradarbiavimą tęstinio mokytojų profesinio tobulėjimo procese.

2020 m. Komisijos komunikate dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m.² pripažįstamas esminis mokytojų ir dėstytojų vaidmuo ir išdėstyta aukštos kvalifikacijos ir motyvuotų pedagogų, kurie savo profesinės veiklos laikotarpiu gali naudotis įvairia parama ir profesinio tobulėjimo galimybėmis, vizija. Jame siūloma įvairių veiksmų, padėsiančių įveikti sunkumus, su kuriais susiduria pedagogai, įskaitant planuojamą „Erasmus+“ mokytojų akademijų iniciatyvą.

Komisijos skaitmeninio švietimo veiksmų plane (2021–2027 m.)³ pabrėžiamas poreikis užtikrinti, kad visi mokytojai ir dėstytojai turėtų pasitikėjimo ir gebėtų veiksmingai ir kūrybiškai naudotis technologijomis, kad įtrauktų ir motyvuotų besimokančius asmenis, ir užtikrinti, kad visi besimokantys asmenys įgytų skaitmeninių gebėjimų, reikalingų mokantis, gyvenant ir dirbant vis labiau skaitmenizuotame pasaulyje.

2023 m. lapkričio mėn. Taryba priėmėrekomendaciją dėl pagrindinių sėkmingo skaitmeninio švietimo ir mokymo įgalinamųjų veiksnių ⁴ , kuria ES šalys raginamos užtikrinti visuotines įtraukaus ir kokybiško skaitmeninio švietimo ir mokymo galimybes. Rekomendacijoje ES valstybės narės raginamos parengti nacionalines skaitmeninio švietimo ir įgūdžių strategijas, glaudžiai bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais, investuoti į skaitmeninę įrangą, infrastruktūrą, priemones ir turinį ir skatinti tikslinį mokymą siekiant padėti mokytojams naudotis skaitmeninėmis technologijomis mokymo ir mokymosi srityje. Po to Taryba priėmė rekomendaciją dėl skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų ugdymo švietimo ir mokymo srityje gerinimo⁵ , kuria ES šalys raginamos nuosekliai ugdyti skaitmeninius įgūdžius visuose švietimo ir mokymo sektoriuose. Rekomendacijoje siūloma, kad ES valstybės narės imtųsi veiksmų, kad paskatintų skaitmeninių įgūdžių ugdymą visais švietimo ir mokymo lygmenimis – nuo pagrindinių iki aukšto lygio ir specializuotų skaitmeninių įgūdžių, įskaitant dirbtinį intelektą.

Be to, Tarybos rekomendacijoje dėl sėkmingo mokymosi būdų⁶ pripažįstama, kad mokytojai, instruktoriai ir mokyklų vadovai yra būtina švietimo ir mokymo varomoji jėga, ir pabrėžiama, kad reikia toliau plėtoti ir atnaujinti jų kompetencijas. Joje rekomenduojama, kad valstybės narės įtrauktų į visas teisės aktais nustatytas pirminio mokytojų rengimo programas įtrauktį, lygybę ir įvairovę, nepakankamų pasiekimų ir atsitraukimo supratimą, taip pat gerovės, psichikos sveikatos ir patyčių klausimus. Be to, rekomendacijoje pabrėžiamas aukštos kokybės ir moksliniais tyrimais grindžiamo pirminio mokytojų rengimo ir tęstinio profesinio tobulėjimo poreikis siekiant parengti mokyklų vadovus, mokytojus, instruktorius ir kitus švietimo darbuotojus, kad jie suprastų rizikos ir apsauginius veiksnius, kurie gali turėti įtakos akademiniams rezultatams, atsitraukimui ar ankstyvam pasitraukimui iš švietimo ir mokymo sistemos, taip pat socialinius, emocinius ir elgsenos sunkumus; suprasti gerovės, negalios ir psichikos sveikatos problemas, įskaitant potrauminį stresą, ir padėti besimokantiems asmenims ugdyti socialinius ir emocinius gebėjimus.

Nepaisant teigiamo mokymosi mobilumo užsienyje poveikio profesiniam mokytojų tobulėjimui, taip pat švietimo sistemoms, jis vis dar nėra veiksmingai įtrauktas į mokytojų rengimo procesą dėl įvairių praktinių kliūčių, kurias reikėtų šalinti vykdant nuoseklesnę politiką. Šiuo tikslu į Tarybos rekomendaciją „Europa kelyje“ – mobilumo mokymosi tikslais galimybės visiems“⁷ įtrauktas specialus priedas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama mokytojų judumui. Šiame priede išdėstyti veiksmai, kuriais siekiama šalinti ES valstybėse narėse nustatytas mokytojų judumo kliūtis, pavyzdžiui, integruoti judumą į mokytojų pirminį švietimą ir profesinį tobulėjimą, gerinti bendradarbiavimą vietos lygmeniu rengiant ir įgyvendinant strateginį požiūrį į mokytojų judumą, mokytojų judumą įtraukti į bendrą mokyklų raidą, skirti reikiamus išteklius; pabrėžti mobilumo mokymosi tikslais naudą ir jį remti teikiant būtinus mokymus.

Reikia didinti mokytojo profesijos patrauklumą: EBPO TALIS tyrime dalyvavusiose ES šalyse vidutiniškai mažiau nei 20 proc. pagrindinių mokyklų mokytojų manė, kad visuomenė jų profesiją laiko vertinga. 

Susirūpinimą kelia pedagogų senėjimas, nes dėl artėjančių išėjimo į pensiją bangų konkrečiose šalyse gali pritrūkti mokymo srities darbuotojų. EBPO TALIS tyrimo duomenimis, nepaisant didelės tęstinio profesinio tobulėjimo pasiūlos, mokytojai vis dar praneša apie profesinio tobulėjimo galimybių trūkumą.

Tarybos rezoliucijoje dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) minimas „Erasmus+“ mokytojų akademijos potencialas sudaryti palankesnes sąlygas tinklaveikai, dalijimuisi žiniomis, mobilumui ir suteikti mokytojams bei dėstytojams mokymosi galimybių visais jų karjeros etapais.

2023 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje taip pat nurodoma, kad beveik visose Europos šalyse labai trūksta visų sričių arba tam tikrų sričių, pavyzdžiui, tiksliųjų mokslų, mokytojų arba specialiųjų profilių mokytojų, pavyzdžiui, galinčių mokyti specialiųjų poreikių turinčius mokinius.

„Erasmus+“ mokytojų akademijos siekia spręsti šiuos klausimus skatindamos glaudų organizacijų, veikiančių pirminio ir tęstinio mokytojų rengimo ir mokymo srityje, bendradarbiavimą, papildys kitą darbą, atliktą kuriant švietimo erdvę, ir padės perkelti rezultatus į nacionalinės ir regioninės politikos formavimą ir galiausiai mokytojų rengimą bei paramą mokykloms.

Šių akademijų veikla turi būti grindžiama nacionalinio mokytojų rengimo ir Europos bendradarbiavimo inovacijomis ir veiksminga praktika ir padėtų jas toliau plėtoti. Ypatingą dėmesį reikia skirti veiksmingos praktikos sklaidai ir naudojimui skirtingose šalyse ir mokytojų rengimo įstaigose, taip pat grįžtamojo ryšio ir poveikio užtikrinimui politikos lygmeniu.

Šio veiksmo bendrasis tikslas – sudaryti mokytojų⁸ rengimo institucijų ir rengimo paslaugų teikėjų europinę partnerystę, įsteigiant vadinamąsias mokytojų akademijas, kuriose bus plėtojamos mokytojų rengimo europinės ir tarptautinės perspektyvos.

Šiose akademijose siekiama plėtoti mokytojų rengimą pagal ES švietimo politikos prioritetus ir padedama siekti Europos švietimo erdvės tikslų. Įgyvendinant šį veiksmą daugiausia dėmesio skiriama tinklaveikai, judumui ir novatoriškiems metodams, be to, jis apims daugiakalbystės, kalbinio sąmoningumo ir kultūrų įvairovės temas.

„Erasmus+“ mokytojų akademijų iniciatyva siekiama šių tikslų:

• prisidėti prie mokytojų rengimo politikos ir praktikos tobulinimo Europoje, kuriant mokytojų rengimo tinklus ir praktikos bendruomenes, kurie suburtų pirminio mokytojų rengimo (būsimų mokytojų rengimo) paslaugų teikėjus ir tęstinio profesinio tobulėjimo (jau dirbančių mokytojų) paslaugų teikėjus, kitus susijusius subjektus, pavyzdžiui, mokytojų asociacijas, ministerijas ir suinteresuotuosius subjektus, kad būtų parengtos ir išbandytos profesinio mokymosi strategijos ir programos, kurios būtų veiksmingos, prieinamos ir pritaikomos kitoms aplinkybėms;
• parengti ir drauge išbandyti skirtingus mobilumo (virtualiojo, fizinio ir mišriojo) modelius pirminio mokytojų rengimo ir nuolatinio profesinio tobulėjimo srityje, siekiant pagerinti mobilumo kokybę ir dalyvių skaičių, taip pat užtikrinti, kad mobilumas Europoje taptų neatsiejama mokytojų rengimo dalimi;
• plėtoti tvarų mokytojų rengimo paslaugų teikėjų bendradarbiavimą, darantį poveikį mokytojų rengimo kokybei Europoje, ir prisidėti prie mokytojų rengimo politikos Europos ir nacionaliniu lygmenimis;
• stiprinti mokytojų rengimo europinį aspektą ir jo tarptautinimą, novatoriškai ir praktiškai bendradarbiaujant su kitų Europos šalių pedagogais ir mokytojais ir dalijantis patirtimi, susijusia su tolesne mokytojų rengimo raida Europoje. 

„Erasmus+“ mokytojų akademijos turėtų nustatyti ir įgyvendinti vieną ar daugiau prioritetų, kurie yra ypač svarbūs jų partnerystei ir ieškoti sinergijos su kitais prioritetais, siekiant stiprinti kokybišką švietimą ir (arba) profesinį tobulėjimą ir patenkinti neatidėliotinus (būsimus) mokytojų poreikius, visų pirma mokytojams siūlant kursus, modulius ir kitas mokymosi galimybes toliau nurodytose srityse. 

1. Įtrauktis ir įvairovė, visų pirma:

padėti mokytojams kompetencijų, pvz., žinių, įgūdžių ir nuostatų, reikalingų siekiant į švietimą įtraukti mažiau galimybių turinčius vaikus ir (arba) studentus, įskaitant negalią ar specialiųjų poreikių turinčius vaikus ir (arba) studentus, migrantų/pabėgėlių kilmės vaikus ir (arba) studentus, taip pat vaikus ir (arba) studentus, gyvenančius kaimo ir atokiose vietovėse, pavyzdžiui, atokiausiuose regionuose, vaikus ir (arba) studentus, susiduriančius su lyčių nelygybe, socialiniais ir ekonominiais sunkumais ar kita galima diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Tai taip pat reiškia, kad reikia suprasti nepakankamus pasiekimus, kaip matyti iš 2022 m. Tarptautinių studentų vertinimo programos (PISA)⁹ . Pavyzdžiai: gebėjimų mokyti daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje apie lyčiai atžvalgią praktiką, įtraukų specialiųjų poreikių turinčių vaikų švietimą, palankios mokymosi aplinkos kūrimą ir strategijas, skirtas besimokančiųjų ir mokytojų gerovei mokykloje užtikrinti, apie psichologinės ir socialinės paramos teikimą. apie tai, kaip naudoti įvairius mokymosi metodus ir mišrųjį mokymąsi, įskaitant tarpdisciplinę pedagogiką įvairiuose dalykuose, susitelkiant į menus, taip pat ugdomojo vertinimo metodus ir priemones, ugdymas.   

Suteikti mokytojams žinių, kaip šalinti kliūtis, su kuriomis šios grupės susiduria siekdamos įgyti išsilavinimą, ir kaip padėti kurti teigiamą mokymosi klimatą ir įtraukią aplinką, skatinančius teisingumą ir lygybę bei atitinkančius platesnės bendruomenės poreikius, kaip kurti pasitikėjimu grindžiamus santykius su besimokančiais asmenimis, tėvais, šeimomis ir globėjais, kaip taikyti bendradarbiavimo praktiką ir dirbti daugiadalykėse mokyklų grupėse. 

Kitos nuorodos: 

• Tarybos rekomendacija dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo¹⁰ ;
• Tarybos rekomendacija dėl veiksmingų būdų pasiekti gerų mokymosi rezultatų (kuria pakeičiama 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendacija dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių)¹¹ .
• Europos švietimo erdvės darbo grupės dėl sėkmingo mokymosi rezultatų¹² .

2. Gerovė, visų pirma:

Visapusiškai integruoti gerovės principus į pradinio mokytojų rengimo (ITE) programas: sudaryti sąlygas būsimiems mokytojams prisiimti atsakomybę už savo gerovę (pvz., savigalbos intervencijos strategijos, socialinis ir emocinis mokymasis), ugdyti gebėjimus, kurių reikia norint užmegzti šiltus, rūpestingus ir bendradarbiavimu grindžiamus santykius su (būsimais) moksleiviais, kolegomis, tėvais, įskaitant konstruktyvaus konfliktų sprendimo gebėjimus, būti mentoriais besimokantiems mokytojams ir sektino pavyzdžio programose.

Užtikrinti tęstinį profesinį tobulėjimą ir paramą mokytojams, pedagogams ir mokyklų vadovams gerovės klausimais: parengti TPT mokymą, gaires ir standartus, kurie apimtų dvejopą mokytojų rengimo perspektyvą siekiant asmeninės jų gerovės ir suteikiant jiems priemonių padėti besimokantiems asmenims. 

3. Aplinka, klimato kaita ir tvarumas, visų pirma:

Padėti besimokantiems asmenims tapti pokyčių skatintojais ir tiek individualiai, tiek kolektyviai, vietos ir pasaulio mastu apsvarstyti tvaresnį pasaulį ir veikti jo siekiant.  Kova su klimato kaita ir tvarumo įtraukimas į mokymą ir mokymąsi yra neatidėliotina švietimo ir mokymo užduotis. Mokytojų rengimas yra vienas iš svarbiausių žaliosios pertvarkos katalizatorių, nes jis padeda ugdyti tvarumo kompetencijas, taip padedant besimokantiems asmenims formuoti šią pertvarką.

Siūlyti (būsimų) mokytojų profesinį mokymą ir (arba) švietimą klimato,  aplinkos krizių ir tvarumo klausimais; plėtoti (būsimų) mokytojų ir (arba) pedagogų bei švietimo lyderių tvarumo gebėjimus ir skatinti savęs vertinimo metodus ir apmąstymo praktiką. 

Padėti mokytojams taikyti pedagoginius metodus ir išbandyti naujovišką praktiką, pavyzdžiui, tarpdalykinius metodus ir problemomis grindžiamus metodus, kuriais stiprinamas mokymas ir mokymasis siekiant tvarumo, įskaitant socialinius ir emocinius aspektus ir sprendžiant su ekologiniu nerimu susijusius klausimus. Pasiūlyti integruotus metodus, apimančius teminius ir pedagoginius aspektus. 

Išnagrinėti, kaip skaitmeninės priemonės ir technologijos gali pagerinti mokymą ir mokymąsi apie klimatą, aplinkos krizę ir tvarumą ir kaip mokytojų rengimo srityje būtų galima spręsti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos klausimus.

Skatinti visos institucijos požiūrį į tvarumą, vertinti mokymąsi tvarumo srityje, plėtoti kokybiškus mokymo išteklius ir į ateitį orientuotas mokymo programas. 

Išnagrinėti mokytojų rengimo tvarumo klausimais sertifikavimą naudojant mikrokredencialus; parengti profesinio tobulėjimo programų ir su tvarumu susijusių išteklių veiksmingumo vertinimo gaires.

Kitos nuorodos: 

• Tarybos rekomendacija dėl mokymosi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi¹³ .
• „GreenComp“ sistema¹⁴ .
• Europos švietimo erdvės darbo grupės dėl mokymosi tvarumo srityje rezultatų¹⁵ .

4. Mokytojų, besimokančiųjų ir organizacijų skaitmeninių gebėjimų stiprinimas, visų pirma:

Remti poreikį įtraukti (būsimus) mokytojus į skaitmeninę transformaciją, siekiant išnaudoti skaitmeninių technologijų, įskaitant DI, potencialą mokymo ir mokymosi tikslais, kartu visapusiškai suprantant ir sprendžiant etinius tokių technologijų aspektus; ugdyti skaitmeninius įgūdžius visiems;  remti mokytojų ir mokinių skaitmeninę gerovę ir stiprinti institucijų skaitmeninius pajėgumus ir pasirengimą. 

Prisidėti prie strateginių Skaitmeninio švietimo veiksmų plano prioritetų: 1) aukštos kokybės skaitmeninio švietimo ekosistemos plėtra stiprinant gebėjimus ir kritinį supratimą apie tai, kaip naudotis skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis ir valdyti su jomis susijusią riziką mokant ir mokantis visais lygmenimis bei rengti ir įgyvendinti švietimo įstaigų skaitmenines strategijas; ir 2) skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų skaitmeninei transformacijai, gerinimas, be kita ko, naudojant mokytojams ir pedagogams skirtas gaires dėl kovos su dezinformacija ir skaitmeninio raštingumo skatinimo pasitelkiant švietimą.

Remti tikslingą skaitmeninių technologijų naudojimą profesinio dalyvavimo tikslais. mokymas, mokymasis ir vertinimas; suteikti daugiau galių besimokantiems asmenims ir padėti jiems ugdyti savo skaitmeninius įgūdžius.

Skatinti savianalizę kaip mokytojais įgalėjimo, saviveiksmingumo ir veiksmų mechanizmą. 

 remti skaitmeninės pedagogikos ir patirties skaitmeninių priemonių naudojimo srityje plėtotę, įskaitant prieinamas pagalbines technologijas bei skaitmeninio švietimo turinio kūrimą ir novatorišką naudojimą.   Ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kad būtų skatinama lyčių lygybė ir mažinami skirtumai, susiję su tų technologijų ir metodų prieinamumu ir naudojimu nepakankamai atstovaujamose grupėse. 

Skatinama naudotis Europos pedagogų, piliečių ir organizacijų skaitmeninių gebėjimų sistemomis, taip pat SELFIE priemonėmis ir mokytojams skirtomis SELFIE priemonėmis.

Kitos nuorodos: 

• Skaitmeninio švietimo veiksmų planas (2021–2027 m.)¹⁶ .
• Tarybos rekomendacija dėl pagrindinių sėkmingo skaitmeninio švietimo ir mokymo įgalinamųjų veiksnių¹⁷ .
• Tarybos rekomendacija dėl skaitmeninių įgūdžių ugdymo švietimo ir mokymo srityje gerinimo¹⁸ .
• „DigCompEdu“ sistema¹⁹ .
• SELFIE priemonė²⁰ .

5. STEM ir STEAM

Padėti mokytojams įgyti reikiamų gebėjimų per pirminį mokytojų rengimą ir tęstinį profesinį tobulėjimą, kad STEM mokymas taptų aktualesnis ir įtraukesnis. Tai apima naujoviškus pedagogikos ir vertinimo metodus, pvz., integruotą ir (arba) tarpdisciplininį STE(A)M mokymąsi kultūros, aplinkos, ekonomikos ir kitose srityse, įtraukiant visas akademines disciplinas; ugdyti STEM gebėjimus, įsitraukimą, dalyvavimą ir (karjeros) siekius; kurti partnerystes su vietos bendruomenės subjektais ir tėvais, kad būtų remiamos STEM srities švietimo galimybės mokyklų sistemose ir už jų ribų; remti mergaičių domėjimąsi STEM dalykais ir šalinti lyčių stereotipus švietimo ir mokymosi karjeros srityje (taip pat žr. Skaitmeninio švietimo veiksmų plano 13 veiksmą); tenkinti įvairių kultūrinių ir socialinių bei ekonominių sluoksnių studentų poreikius.

6. Bendros vertybės, pilietinis aktyvumas ir dalyvavimas, visų pirma:

• mokyti ir parengti (būsimus) mokytojus;
• skatinti aktyvų pilietiškumą ir etiką pedagoginėje veikloje, ugdyti socialinius ir tarpkultūrinius gebėjimus, kritinį mąstymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis;
• suteikti galimybių vaikams ir (arba) studentams dalyvauti demokratiniame gyvenime, socialinėje ir pilietinėje veikloje, visų pirma vykdant formaliojo ar neformaliojo mokymosi veiklą;
• padidinti informuotumą ir supratimą apie Europos Sąjungą – ypač apie ES bendrąsias vertybes, vienybės ir įvairovės principus, kultūrinį identitetą ir sąmoningumą ir socialinį bei istorinį paveldą – didinimui.

Papildoma nuoroda: 

• Tarybos rekomendacija dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo²¹ ;

Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, projektų pasiūlymai dėl Erasmus+ mokytojų akademijų iniciatyvos turi tenkinti toliau nurodytus kriterijus.

Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančiosios organizacijos (kas gali teikti paraišką?)

Kad atitiktų reikalavimus, pareiškėjai (dotacijos gavėjai ir susiję subjektai, jei taikoma) turi:

• būti teisės subjektai (viešosios arba privačiosios įstaigos);
• būti įsteigti vienoje iš reikalavimus atitinkančių šalių, t. y. ES valstybėje narėje arba Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“).

Trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, įsteigtos organizacijos veikloje dalyvauti negali.

Koordinuojanti organizacija turi būti mokytojų rengimo įstaiga. Ji teikia paraišką visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu. Ji negali būti susijęs subjektas.

Pareiškėjai (dotacijos gavėjai ir susiję subjektai, jei taikoma) gali būti, pavyzdžiui (sąrašas nebaigtinis):

• mokytojų rengimo įstaigos (kolegijos, institutai, universitetai, teikiantys pirminio mokytojų rengimo ir (arba) tęstinio profesinio tobulėjimo paslaugas), skirtos ISCED 0–3 lygių mokytojams ir ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbuotojams, įskaitant profesinio rengimo mokytojus;
• ministerijos arba panašios viešosios įstaigos, atsakingos už bendrojo ugdymo politiką;
• viešosios (vietos, regioninės ar nacionalinės) ir privačiosios įstaigos, atsakingos už politikos formavimą ir mokytojų rengimo pasiūlą bei mokytojų kvalifikacijos standartų nustatymą;
• mokytojų asociacijos ir kiti nacionaliniu lygmeniu pripažinti mokytojų rengimo ir nuolatinio profesinio tobulėjimo paslaugų teikėjai;
• valdžios institucijos, atsakingos už mokytojų švietimą ir mokymą bei jų nuolatinio profesinio tobulėjimo ir kvalifikacijos priežiūrą;
• bendrojo ugdymo įstaigos, dirbančios su mokytojų rengimo paslaugų teikėjais, kad būtų sudaryta praktinio mokymo, kaip mokytojų rengimo dalies, galimybių;
• kitos ankstyvojo ugdymo ir priežiūros organizacijos ar mokyklos (nuo pradinių mokyklų iki pirminio profesinio mokymo) arba kitos su projektu susijusios organizacijos (pavyzdžiui, NVO, mokytojų asociacijos).

Kiti subjektai gali dalyvauti atliekant kitas konsorciumo funkcijas, pavyzdžiui, kaip asocijuotieji partneriai.

Konsorciumo sudėtis Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius ir pobūdis

Ne mažiau kaip 6 pareiškėjai (dotacijų gavėjai; nesusiję subjektai) iš bent 4 ES valstybių narių arba Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių, kurie atitinka šias sąlygas:

• bent 4 nacionaliniu lygmeniu įsisteigę pirminio mokytojų rengimo paslaugų teikėjai iš 3 skirtingų ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių ir
• bent 1 nacionaliniu lygmeniu įsisteigęs tęstinio mokytojų (jau dirbančių) profesinio tobulėjimo paslaugų teikėjas, ir
• bent 1 praktikos ir (arba) profesinio rengimo mokykla.

Konsorciume taip pat gali dalyvauti susiję subjektai arba asocijuotieji partneriai, kitos organizacijos, turinčios atitinkamos patirties mokytojų rengimo srityje, ir (arba) įstaigos, nustatančios mokytojų rengimo standartus, kvalifikacijas ar kokybės užtikrinimą.

Geografinė vietovė Veiklos vieta (-os)

Veikla turi būti vykdoma ES valstybėse narėse ar Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse.

Trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, vykdoma veikla nėra tinkama finansuoti.

Projekto trukmė

Projektai paprastai turėtų trukti 36 mėnesius (galima pratęsti, jei tai tinkamai pagrindžiama ir priimamas dotacijos sutarties pakeitimas).

Kam teikti paraišką?

Europos švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA) per ES finansavimo ir konkursų portalą.

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius: ERASMUS-EDU-2025-PEX-TEACH-ACA

Prieš pateikdami paraišką, žr. atitinkamus FTOP pateiktus DUK.

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki kovo 26 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Kaip teikti paraišką?

Informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Daugiau informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

Kiekviena „Erasmus+“ mokytojų akademija įgyvendina nuoseklią ir išsamią veiklą, pavyzdžiui:

• bendradarbiauja ir kuria tinklus ir tarptautines praktikos bendruomenes su mokytojų rengimo paslaugų teikėjais, mokytojų asociacijomis, visuomeninėmis organizacijomis, dalyvaujančiomis mokytojų rengimo procese, ir kitais atitinkamais subjektais, kad būtų sukurtos novatoriškos pirminio ir tęstinio mokytojų rengimo ir tęstinio profesinio tobulėjimo bei bendrojo ugdymo įstaigų strategijos ir programos;
• rengia ir teikia bendrus, novatoriškus ir veiksmingus mokytojų rengimo srities ir mokytojų gebėjimams skirtus mokymosi modulius sudėtingais ir (arba) naujais visiems rūpimais pedagoginiais klausimais. Šios akademijos tenkina skirtingus pedagogikos studentų (pirminio mokytojų rengimo) ir jau dirbančių mokytojų (tęstinio profesinio tobulėjimo) poreikius ir turėtų būti grindžiamos nuoseklia poreikių analize ir patikrintos įgyvendinant projektą.
• plėtoja bendrą mokymosi, turinčio tvirtą europinį aspektą, pasiūlą, apimančią visų formų mobilumo veiklą, pavyzdžiui, rengiant vasaros mokyklas, studentų ir dėstytojų pažintinius vizitus, taip pat kitas universitetų bendradarbiavimo formas – tiek fizines, tiek virtualiąsias;
• nustato veiksmingus mobilumo kliūčių šalinimo būdus, įskaitant praktinius susitarimus ir mokymosi pripažinimą, siekiant padidinti mobilumo veiksmų skaičių bei kokybę ir mobilumo įtraukimą į pirminio ir tęstinio mokytojų rengimo sistemą;
• įtraukia bendrojo ugdymo įstaigas ir ypač profesinio rengimo įstaigas, siekiant išbandyti naujoviškus mokymo būdus (įskaitant nuotolinio ir mišriojo mokymo ir mokymosi metodus) ir jais dalytis;
• pagal šio kvietimo tikslus atlieka studijas, mokslinius tyrimus ir (arba) apklausas arba renka veiksmingos praktikos pavyzdžius, kad parengtų santraukas, diskusijų dokumentus, rekomendacijas ir t. t., siekiant skatinti diskusijas ir prisidėti prie mokytojų rengimo politikos;
• skatina ir teikia pirmenybę esamoms „Erasmus+“ priemonėms, pavyzdžiui, programai „eTwinning“, kuri yra Europos mokyklinio ugdymo platformos dalis, skirtoms virtualiam mobilumui, bendradarbiavimui, komunikacijai testavimo ir dalijimosi rezultatais tikslais, ir internetinei kalbinės paramos priemonei, skirtai mobilumo kalbų įgūdžiams gerinti.

Projekto aktualumas (daugiausia 35 balai)

• Sąsaja su kvietimo teikti pasiūlymus tikslais: kokiu mastu pasiūlymu įsteigiama „Erasmus+“ mokytojų akademija, siekiant pagerinti pirminį ir tęstinį mokytojų rengimą ir pasiūlyti mokytojams naujovišką mokymosi pasiūlymą, susijusį su bent vienu iš veiksmo prioritetų:
  • įtrauktimi ir įvairove;
  • gerove;
  • aplinka, klimato kaita ir tvarumu;
  • mokytojų, besimokančiųjų ir organizacijų skaitmeninių gebėjimų stiprinimu;
  • STEM ir STEAM;
  • bendromis vertybėmis, pilietiniu aktyvumu ir dalyvavimu.
• ES vertybės: pasiūlymas yra aktualus siekiant gerbti ir skatinti bendras ES vertybes, pavyzdžiui, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat kovoti su bet kokia diskriminacija.
• Suderinamumas: kokiu mastu pasiūlymas grindžiamas adekvačių poreikių analize, aiškiai apibrėžtais ir tikroviškais tikslais ir juo sprendžiami dalyvaujančiosioms organizacijoms ir veiksmui svarbūs klausimai.
• Novatoriškumas: pasiūlyme aiškiai aprašomi pažangiausi metodai ir technikos bei projekto rezultatų pridėtinė vertė. Įgyvendinant projektą bus gauta novatoriškų rezultatų ir problemų sprendimo būdų, susijusių su šia sritimi apskritai arba su geografiniu projekto kontekstu (pavyzdžiui, turinys; gauti rezultatai, taikomi darbo metodai, dalyvaujančiosios organizacijos ir asmenys arba tikslinės grupės).
• Europos pridėtinė vertė: pasiūlyme aiškiai parodyta, kokia pridėtinė vertė sukuriama asmeniniu (besimokančių asmenų ir (arba) darbuotojų), instituciniu ir sisteminiu lygmeniu per gaunamus rezultatus, kuriuos partneriams, veikiantiems be Europos bendradarbiavimo, pasiekti būtų sunku; pasiūlyme naudojamos ir remiamos esamos ES lygmens priemonės, pavyzdžiui, „eTwinning“ ir Europos mokyklinio ugdymo platforma, skirtos bendradarbiavimui, komunikacijai testavimo ir dalijimosi rezultatais tikslais.
• Tarptautinimas: pasiūlymu atskleidžiamas indėlis į tarptautinį mokytojų rengimo aspektą, įskaitant jungtinių mobilumo (virtualiojo, fizinio ir mišriojo) modelių ir kitos mokymosi pasiūlos kūrimą pirminio mokytojų rengimo ir tęstinio profesinio tobulėjimo srityse.
• Lyčių aspektas: pasiūlymu siekiama lyčių lygybės ir padedama rasti sprendimų, kaip mokyklose veiksmingai skatinti lyčiai atžvalgų mokymą.

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (daugiausia 25 balai)

• Nuoseklumas: projektas iš esmės parengtas taip, kad būtų užtikrintas jo tikslų, veiklos ir siūlomo biudžeto suderinamumas. Pasiūlyme pateikiamas nuoseklus ir išsamus atitinkamos veiklos ir paslaugų, kuriais bus siekiama patenkinti nustatytus poreikius ir gauti planuojamus rezultatus, aprašas.
• Metodika: siūlomos metodikos kokybė ir įgyvendinamumas bei jos tinkamumas numatytiems rezultatams pasiekti.
• Struktūra: Darbo programos, įskaitant atitinkamus parengiamosios veiklos, įgyvendinimo, stebėsenos, rezultatų naudojimo, vertinimo ir sklaidos etapus, aiškumas, išsamumas ir kokybė;
• Valdymas: numatytos patikimos valdymo priemonės. Tvarkaraštis, organizavimas, užduotys ir pareigos yra tinkamai apibrėžti ir tikroviški. Pasiūlyme kiekvienai veiklai numatyti tinkami ištekliai.
• Biudžetas: biudžete numatyti tinkami ištekliai, reikalingi projektui sėkmingai įgyvendinti; jis nėra nei per didelis, nei per mažas;
• Rizikos valdymas Aiškiai įvardytos su projektu susijusios problemos/rizika yra aiškiai nustatytos ir numatyti jų šalinimo veiksmai.
• Kokybės užtikrinimas tinkamai įdiegtos kontrolės priemonės (nuolatinis kokybės vertinimas, tarpusavio vertinimas, lyginamosios analizės veikla ir kt.).
• Stebėsenos priemonės: nustatyti rodikliai, kuriais siekiama užtikrinti kokybišką ir ekonomiškai efektyvų projekto įgyvendinimą.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė (daugiausia 20 balų)

• Sudėtis: projekte dalyvauja įvairios viena kitą papildančios organizacijos, turinčios reikiamą profilį, kompetenciją, patirties ir žinių, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą visais jo aspektais.
• Bendradarbiavimas su suinteresuotaisiais subjektais: partneryste kuriami tvirti ir nuolatiniai vietos, nacionalinio ir tarpvalstybinio lygmens tinklai bei praktikos bendruomenės su mokytojų (būsimų ir jau dirbančių) rengimo paslaugų teikėjais, mokytojų rengime dalyvaujančiomis valdžios institucijomis ir kitais atitinkamais subjektais, taip pat sudaromos sąlygos tiems suinteresuotiesiems subjektams veiksmingai keistis patirtimi ir žiniomis.
• Geografinė pusiausvyra: partnerystė apima atitinkamus partnerius iš skirtingų geografinių vietovių, kurie aktyviai dalyvauja projekte; pareiškėjas pagrindė geografinę partnerystės sudėtį ir įrodė jos svarbą siekiant mokytojų akademijų tikslų; partnerystė apima platų ir tinkamą atitinkamų vietos ir regioninio lygmens dalyvių ratą.
• Virtualusis bendradarbiavimas ir mobilumas: bendradarbiavimas susijęs su esamomis programos „Erasmus+“ priemonėmis, pavyzdžiui, „eTwinning“ ir Europos mokyklinio ugdymo platforma.
• Įsipareigojimas: atsakomybės sritys ir užduotys yra aiškiai ir tinkamai paskirstytos ir iš jų paskirstymo matyti visų dalyvaujančių organizacijų įsipareigojimas ir aktyvus įsitraukimas pagal kompetenciją ir pajėgumus.
• Užduotys: koordinatorius įrodo gebėjimą kokybiškai valdyti ir koordinuoti tarpvalstybinius tinklus ir vadovauti sudėtingoje aplinkoje. Individualios užduotys paskirstomos atsižvelgiant į konkrečią kiekvieno partnerio praktinę patirtį.
• Bendradarbiavimas: siūlomas veiksmingas mechanizmas tinkamam dalyvaujančiųjų organizacijų, dalyvių ir kitų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio koordinavimui, sprendimų priėmimui ir komunikacijai užtikrinti.

Poveikis (daugiausia 20 balų)

• Rezultatų panaudojimas: pasiūlyme parodoma, kaip partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai naudosis projekto rezultatais. Taip pat nurodoma, kaip bus vertinamas naudojimasis rezultatais projekto laikotarpiu ir jam pasibaigus.
• Sklaida: pasiūlyme numatytas aiškus rezultatų sklaidos planas ir nurodomi atitinkami tikslai, veikla, tvarkaraštis, priemonės ir kanalai, kuriuos naudojant bus užtikrinta, kad rezultatai ir nauda projekto metu ir jam pasibaigus būtų veiksmingai skleidžiami suinteresuotiesiems subjektams, politikams, mokytojų rengimo paslaugų teikėjams, valdžios institucijoms ir t. t.; Pasiūlyme taip pat nurodoma, kurie partneriai bus atsakingi už rezultatų sklaidą, ir įrodoma jų turima aktuali sklaidos veiklos patirtis. pasiūlyme išdėstomos sklaidos priemonės, pirmenybę teikiant „Erasmus+“ priemonėms, tokioms kaip „eTwinning“ ir Europos mokyklinio ugdymo platforma.
• Poveikis: pasiūlyme parodomas galimas projekto poveikis:
  • dalyviams ir dalyvaujančiosioms organizacijoms įgyvendinant projektą ir jam pasibaigus, ir nurodoma, kas turėtų pasikeisti;
  • vietos, regioniniu, nacionaliniu ir (arba) tarptautiniu lygmeniu organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai nedalyvaujantiems projekte. Į pasiūlymą įtrauktos priemonės, uždaviniai ir rodikliai, kad būtų galima stebėti pažangą ir vertinti numatomą (trumpalaikį ir ilgalaikį) poveikį.
• Tvarumas: pasiūlyme paaiškinama, kaip bus įgyvendinama ir toliau plėtojama Erasmus+ mokytojų akademijų iniciatyvos. Pasiūlyme numatytas ilgalaikis veiksmų planas, kuriuo siekiama laipsniškai diegti projekto rezultatus projektui pasibaigus. Šis planas grindžiamas tvaria pirminio mokytojų rengimo (būsimų mokytojų rengimo) paslaugų teikėjų ir tęstinio profesinio tobulėjimo (jau dirbančių mokytojų) paslaugų teikėjų partneryste. Reikėtų įtraukti tinkamas valdymo struktūras, taip pat išplėstinio taikymo ir finansinio tvarumo planus, įskaitant finansinių išteklių (Europos, nacionalinių ir privačių) nustatymą, siekiant užtikrinti, kad rezultatai ir nauda būtų ilgalaikiai ir tvarūs.

Ar skirti finansavimą, svarstoma, jeigu paraiška įvertinama ne mažiau kaip 70 balų (iš 100), taip pat atsižvelgiant į mažiausią būtiną balų skaičių pagal kiekvieną iš keturių dotacijos skyrimo kriterijų: bent 25 balų „projekto aktualumo“ kategorijoje; bent 13 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijoje ir 11 balų „partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ ir „poveikio“ kategorijose.

Ex aequo pasiūlymų atvejais pirmenybė bus teikiama projektams, surinkusiems daugiausia balų „aktualumo“. Jei šie balai bus vienodi, pirmenybė bus teikiama atsižvelgiant į jų balus pagal kriterijų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė“. Jei šie balai bus vienodi, pirmenybė bus teikiama atsižvelgiant į jų balus pagal kriterijų „poveikis“.

Jei tai nepadės nustatyti pirmenybės, tolesnis pirmenybės nustatymas gali būti atliekamas atsižvelgiant į bendrą projekto portfelį ir teigiamą projektų sinergiją arba kitus veiksnius, susijusius su kvietimo teikti pasiūlymus tikslais. Šie veiksniai bus dokumentuoti ekspertų grupės ataskaitoje. 

Numatoma, kad „Erasmus+“ mokytojų akademijų plėtotė padidins mokytojo profesijos patrauklumą ir užtikrins mokytojų, pedagogų ir mokyklų vadovų kokybišką pirminį rengimą ir tęstinį profesinį tobulėjimą. Mokytojai, pedagogai ir mokyklų vadovai bus geriau pasirengę spręsti dabartinius ir besiformuojančius visuomeninius ir kitus uždavinius klasėje ir už jos ribų.

Manoma, kad „Erasmus+“ mokytojų akademijų iniciatyva, pagal kurią bus kuriama Europos mokytojų švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų partnerystė, sustiprins europinį mokytojų rengimo aspektą ir prisidės prie jo tarptautinimo. Numatoma, kad glaudus atitinkamų subjektų bendradarbiavimas už Europos ribų pasižymės novatorišku Europos bendradarbiavimu ir esmine mokytojų rengimo politikos ir praktikos plėtra, remiantis esamomis inovacijomis ir veiksminga praktika nacionalinėse mokytojų rengimo sistemose bei bendra mokymosi pasiūla dalyvaujantiems mokytojams. Numatoma, kad toks požiūris padės užtikrinti, kad mobilumas taptų neatsiejama mokytojų rengimo dalimi Europoje, pašalinant esamas mobilumo kliūtis ir nustatant sėkmingų mobilumo strategijų ir programų sąlygas. 

Nacionaliniu ir Europos lygmeniu veikiančios „Erasmus+“ mokytojų akademijos suformuos tvirtą ir tvarią pirminio mokytojų rengimo ir tęstinio profesinio tobulėjimo paslaugų teikėjų partnerystę. Šia iniciatyva bus užtikrintas glaudesnis mokytojų rengimo paslaugų teikėjų bendradarbiavimas, paklojantis pagrindą struktūrinei partnerystei ir jungtinėms institucijų programoms. Taip „Erasmus+“ mokytojų akademijos užtikrins kokybišką, veiksmingą pirminį rengimą ir tęstinį profesinį tobulėjimą ir padės pasiekti rezultatų, kuriuos būtų sunku pasiekti be žinių mainų ir veiksmingo bendradarbiavimo.

Naudojant įvairius sklaidos kanalus tarpvalstybiniu, nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmenimis, taip pat parengiant ilgalaikį veiksmų planą, skirtą laipsniškam projektų rezultatų diegimui, tikimasi, kad projektai įtrauks atitinkamus suinteresuotuosius subjektus iš dalyvaujančiųjų ir kitų organizacijų ir užtikrins ilgalaikį poveikį net ir projektui pasibaigus.

Šis veiksmas finansuojamas pagal fiksuotosios sumos modelį. Kiekvienos dotacijos vienkartinė fiksuotoji suma bus nustatoma pagal pareiškėjo siūlomos veiklos numatomą biudžetą. Dotaciją teikianti institucija nustatys sumą remdamasi projekto biudžeto sąmata, vertinimo rezultatais ir 80 proc. finansavimo norma.

Finansinė parama trečiosioms šalims dotacijų ar apdovanojimų forma neleidžiama.

Neleidžiamos finansinio audito išlaidos.

Leidžiamos savanorių išlaidos. Nurodyti vieneto įkainiai turi būti suderinti su sprendime dėl savanorių vieneto įkainių nurodytais vieneto įkainiais²² .

MVĮ savininkams leidžiami MVĮ vieneto įkainiai. Nurodyti vieneto įkainiai turi būti suderinti su sprendime dėl MVĮ savininkų vieneto įkainių nurodytais vieneto įkainiais²³ .

Į pasiūlymą turi būti įtrauktos bent vieno metinio posėdžio (po 1 atstovą iš kiekvieno visateisio projekto partnerio), kurį organizuoja Europos Komisija ar Europos švietimo ir kultūros vykdomoji įstaiga arba kuris organizuojamas Europos Komisijos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos iniciatyva, skirto keitimuisi gerąja patirtimi ir tarpusavio mokymuisi pagal Erasmus+ mokytojų akademijų iniciatyvą, išlaidos.

Pareiškėjai turi užpildyti išsamią biudžeto lentelę pagal paraiškos formą, atsižvelgdami į šiuos aspektus: 

1. biudžetas turėtų būti tiek išsamus, kiek tai būtina dotacijos gavėjui (-ams) ir suskirstytas į nuoseklius darbo paketus (pavyzdžiui, projekto valdymo, mokymo, renginių organizavimo, pasirengimo mobilumui ir jo įgyvendinimo, komunikacijos ir sklaidos, kokybės užtikrinimo ir t. t.);
2. pasiūlyme turi būti aprašyta į kiekvieną darbo paketą įtraukta veikla;
3. pareiškėjai savo pasiūlyme turi fiksuotąją sumą paskirstyti pagal darbo paketus (ir kiekviename darbo pakete pagal kiekvienam dotacijos gavėjui ir susijusiam subjektui priskirtą dalį);
4. numatytomis lėšomis bus galima padengti personalo išlaidas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, išlaidas įrangai ir subrangos bei kitas išlaidas (pavyzdžiui, informacijos sklaidos, leidybos, vertimo raštu).

Pasiūlymai bus vertinami remiantis standartine vertinimo tvarka ir pasitelkiant vidaus ir (arba) išorės ekspertus. Ekspertai įvertins pasiūlymų kokybę pagal kvietime teikti paraiškas nustatytus reikalavimus, numatomą poveikį, veiksmo kokybę ir veiksmingumą.

Įvertinus pasiūlymą, leidimus suteikiantis pareigūnas nustatys fiksuotąją sumą, atsižvelgdamas į atlikto vertinimo išvadas. 

Dotacijos parametrai (didžiausia dotacijos suma, finansavimo norma, visos tinkamos finansuoti išlaidos ir kt.) bus nustatyti dotacijos sutartyje. Žr. šio programos vadovo C dalies skirsnį „Tinkamos finansuoti tiesioginės išlaidos“. 

Projekto pasiekimai bus vertinami užbaigus veiklą. Toks finansavimo modelis leis sutelkti dėmesį į rezultatus, o ne į sąnaudas ir taip pabrėžti kokybę ir išmatuojamų tikslų įgyvendinimo lygį.

Daugiau informacijos pateikta dotacijos sutarties šablone, kurį rasite ES finansavimo ir konkursų portale.

Footnote

1. https://www.consilium.europa.eu/media/44115/st08269-en20.pdf ↩ back
2. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52020DC0625 ↩ back
3. https://ec.europa.eu/education/education-in-the-eu/digital-education-action-plan_en ↩ back
4. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32024H01115 ↩ back
5. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:C_202401030 ↩ back
6. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32022H1209%2801%29 ↩ back
7. https://erasmus-plus.ec.europa.eu/document/proposal-for-a-council-recommendation-europe-on-the-move-learning-mobility-for-everyone ↩ back
8. Šiame kvietime teikti pasiūlymus terminas „mokytojas“ turi būti suprantamas plačiau, įskaitant instruktorius ir ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbuotojus. ↩ back
9. Taip pat žr. 2022 m. PISA rezultatų ES lyginamąją analizę:  https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/d9d9adad-c71b-11ee-95d9-01aa75ed71a1/language-en ↩ back
10. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32018H0607(01)&from=LT ↩ back
11. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32022H1209%2801%29&qid=1671106078506 ↩ back
12. https://wikis.ec.europa.eu/display/EAC/Pathways+to+School+Success ↩ back
13. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32022H0627(01) ↩ back
14. https://joint-research-centre.ec.europa.eu/greencomp-european-sustainability-competence-framework_en ↩ back
15. https://wikis.ec.europa.eu/display/EAC/Learning+for+Sustainability ↩ back
16. https://education.ec.europa.eu/focus-topics/digital-education/action-plan ↩ back
17. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32024H01115 ↩ back
18. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:C_202401030 ↩ back
19. https://joint-research-centre.ec.europa.eu/digcompedu_en ↩ back
20. https://education.ec.europa.eu/focus-topics/digital-education/tools-for-schools-and-educators ↩ back
21. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32018H0607(01)&from=LT ↩ back
22. https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/docs/2021-2027/common/guidance/unit-cost-decision-volunteers_en.pdf ↩ back
23. unit-cost-decision-sme-owners-natural-persons_en.pdf (europa.eu) ↩ back