Gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje veikla remiami tarptautinio bendradarbiavimo projektai, grindžiami aukštojo mokslo srityje veikiančių organizacijų daugiašale partneryste. Šia veikla remiamas trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, aukštojo mokslo – kaip tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi veiksnio – aktualumas, kokybė, modernizavimas ir prieinamumas ir reaguojama į naujausias tendencijas, visų pirma ekonomikos globalizaciją, bet taip pat į prastėjančią žmogaus socialinę raidą, trapumą ir didėjančią socialinę, ekonominę ir aplinkos nelygybę, kurią COVID-19 pandemija dar labiau sustiprino.

Tikimasi, kad šiuo veiksmu bus prisidedama prie bendrųjų Europos Komisijos prioritetų:

Žaliasis kursas

Aukštojo mokslo sistemos labai svarbios remiant žaliąjį kursą, nes gali padėti iš esmės pakeisti žmonių elgseną ir įgūdžius. Gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektais skatinama stiprinti įvairių tvarumui svarbių sektorių gebėjimus, rengti konkrečių sektorių žaliųjų įgūdžių įgijimo strategijas ir metodikas, taip pat į ateitį orientuotas ir geriau pavienių asmenų poreikius atitinkančias mokymo programas. Programa „Erasmus+“ taip pat remiami novatoriškos praktikos bandymai, kad besimokantys asmenys ir aukštojo mokslo paslaugų teikėjai būtų parengti tapti tikrais pokyčių iniciatoriais.

Skaitmeninė transformacija

Projektais turėtų būti remiamas skaitmeninių įgūdžių ugdymas ir įsisavinimas, kad skaitmeninė transformacija būtų kuo visapusiškesnė ir įtraukesnė. Siekiama skatinti skaitmeninių aukštojo mokslo strategijų kūrimą ir įgyvendinimą; palaikyti skaitmeninę transformaciją įtraukiant skaitmenizaciją į aukštojo mokslo sistemas ir stiprinant programas, apimančias skaitmeninius įgūdžius; teikti paramą mokytojų rengimui ir mokymuisi internetu.

Migrantų integracija

Projektais turėtų būti skatinamas mobilumas ir visų pirma remiamas laipsnių ir kvalifikacijų pripažinimas skirtinguose regionuose, taip pat remiamas regionų junglumas. Projektais turėtų būti remiama migrantų ir perkeltųjų asmenų integracija suteikiant jiems galimybę mokytis.

Valdymas, taika, saugumas ir žmogaus socialinė raida

Gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektai gali padėti sukurti pagrindus aktyviam pilietiškumui stiprinti ir kaupti specialią patirtį tokiose srityse kaip demokratija, žmogaus teisės ir daugiašališkumas. Gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektai gali padėti rasti ilgalaikius silpno aukštojo mokslo valdymo problemų sprendimus.

Tvarus ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas

Švietimas reikalingas siekiant ugdyti gyvenimui ir darbui reikalingus įgūdžius, pavyzdžiui, pamatinius įgūdžius, socialinius emocinius įgūdžius (pvz., problemų sprendimo, bendravimo) ir mokslo, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (STEAM) įgūdžius. Švietimas prisideda ir prie įsidarbinamumo ir yra būtina tvaraus ekonomikos augimo sąlyga

Veiksmu taip pat bus prisidedama prie ES vidaus politikos išorės aspekto švietimo srityje. Juo bus remiamas sėkmingas ekologiškas ir tvarus pasaulio ekonomikos atsigavimas trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, susijęs su darnaus vystymosi tikslais ir Paryžiaus susitarimu.

Gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektų veikla ir rezultatai turi būti orientuoti taip, kad būtų naudingi reikalavimus atitinkančioms trečiosioms valstybėms, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, jų aukštojo mokslo ir studijų institucijoms ir sistemoms.

Veiksmo Tikslai

Veiksmu bus siekiama:

• Pagerinti aukštojo mokslo kokybę trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ir padidinti jo aktualumą darbo rinkai ir visuomenei;
• Rengiant naujas ir novatoriškas švietimo programas, pakelti aukštojo mokslo ir studijų institucijų trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, studentų gebėjimų ir įgūdžių lygį ir padidinti jų potencialą gauti darbą;
• Skatinti įtraukųjį švietimą, lygybę, teisingumą, nediskriminavimą ir pilietinių kompetencijų puoselėjimą trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, aukštojo mokslo sistemoje;
• Plėtoti mokymą, aukštojo mokslo ir studijų institucijų darbuotojams ir studentams skirtus vertinimo mechanizmus, kokybės užtikrinimą, valdymą, administravimą, įtrauktį, inovacijas, žinių bazę, skaitmeninius ir verslumo pajėgumus, taip pat trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, aukštojo mokslo ir studijų institucijų tarptautinimą;
• Didinti trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, aukštojo mokslo ir studijų institucijų, už aukštąjį mokslą atsakingų įstaigų ir kompetentingų institucijų pajėgumus modernizuoti savo aukštojo mokslo sistemas, visų pirma valdymo ir finansavimo atžvilgiu, remiant reformų procesų nustatymą, įgyvendinimą ir stebėseną;
• Gerinti mokytojų rengimą ir jų tęstinį profesinį tobulėjimą, kad poveikis trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, švietimo sistemų kokybei būtų ilgalaikiškesnis;
• Skatinti institucijų bendradarbiavimą, gebėjimų stiprinimą ir gerosios patirties mainus;
• Skatinti skirtingų pasaulio regionų bendradarbiavimą vykdant jungtines iniciatyvas.

Veiksmu bus užtikrinamas teisingumas ir įtrauktis, sistemos ir gebėjimų stiprinimas, taip pat didinamos įsidarbinimo galimybės visose veiklos srityse. Intervencijos bus susijusios ne tik su mokymo programų modernizacija; taip pat bus atsižvelgiama į administravimą, valdymą ir platesnių aukštojo mokslo ekonominių ir socialinių ekosistemų stiprinimą. Bus labai skatinama spręsti regionines problemas, kurti aljansus ir koalicijas, išbandyti naujus metodus ir iniciatyvas, grindžiamas pačios šalies atsakomybe. Universalieji šio veiksmo elementai – žaliojo kurso įgyvendinimo rėmimas, IRT pajėgumų didinimas trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, studentų dalyvavimo planavimo ir mokymosi procesuose skatinimas. Bus užtikrinamas nuoseklumas, sinergija ir papildomumas su kitomis atitinkamomis Europos Sąjungos intervencijomis.

Numatomas poveikis

• Modernizuotos aukštojo mokslo ir studijų institucijos, kurios ne tik perkels žinias, bet ir kurs ekonominę ir socialinę vertę perduodamos mokymo ir mokslinių tyrimų rezultatus bendruomenei ar šaliai;
• Geresnė prieiga prie aukštojo mokslo ir geresnė jo kokybė, visų pirma mažiau galimybių turintiems žmonėms ir neturtingiausioms įvairių regionų šalims;
• Didesnis dalyvavimas atokiose vietovėse įsikūrusiose aukštojo mokslo ir studijų institucijose;
• Valdymas siekiant veiksmingo politikos formavimo ir įgyvendinimo aukštojo mokslo srityje;
• Regioninė integracija ir palyginamų pripažinimo ir kokybės užtikrinimo priemonių sukūrimas siekiant paremti akademinį bendradarbiavimą, studentų, darbuotojų ir tyrėjų mobilumą;
• Stipresnės sąsajos ir bendradarbiavimas su privačiuoju sektoriumi, skatinant inovacijas ir verslumą;
• Akademinio pasaulio ir darbo rinkos suderinimas siekiant padidinti studentų įsidarbinamumą;
• Didesnis studentų iniciatyvumas ir verslumas;
• Išaugusi studentų ir darbuotojų skaitmeninė kompetencija;
• Institucinė atsakomybė už gebėjimų stiprinimą aukštojo mokslo srityje, taip užtikrinant tvarumą;
• Nacionalinė atsakomybė už eksperimentavimą ir teigiamų rezultatų bei gerosios praktikos integravimą į aukštąjį mokslą;
• Didesnis pajėgumas ir profesionalumas veikti tarptautiniu lygmeniu: geresnė valdymo kompetencija ir tarptautinimo strategijos;
• Geresnė tarptautinių projektų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir tolesnių veiksmų kokybė.

Veikla

Siūloma veikla turi tiesiogiai sietis su pirmiau nurodytais tikslais, regioninėmis prioritetinėmis sritimis ir krypčių ypatumais (žr. toliau), ji turi būti išsamiai aprašyta projekto aprašyme ir apimti visą įgyvendinimo laikotarpį.

Šios veiklos kontekste projekto veikla turi būti orientuota į reikalavimus atitinkančių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, jų aukštojo mokslo ir studijų institucijų ir kitų organizacijų, veikiančių aukštojo mokslo ir sistemų srityje, stiprinimą ir joms teikiamą naudą.

Į finansuojamus projektus bus įtraukiama įvairi bendradarbiavimo, mainų, komunikacijos ir kitokia veikla, kurios pavyzdžių pateikiama šio veiksmo trijų krypčių aprašyme. Siūloma veikla turėtų teikti pridėtinės vertės ir daryti tiesioginį poveikį projekto rezultatų pasiekimui.

Geografinės pusiausvyros tikslai

Gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektai gali būti įgyvendinami kaip:

• Nacionaliniai projektai, t. Y. Projektai, į kuriuos įtraukiamos institucijos tik iš vienos reikalavimus atitinkančios trečiosios valstybės, kuri nėra asocijuotoji programos valstybė;
• Daugiašaliai (regioniniai) projektai viename reikalavimus atitinkančiame regione;
• Daugiašaliai projektai, kuriuose dalyvauja daugiau nei vienas regionas (tarpregioniniai projektai) ir bent po vieną šalį iš kiekvieno reikalavimus atitinkančio regiono1 .

Kiekvienam regionui yra skirtas tam tikro dydžio biudžetas; daugiau informacijos apie prieinamas sumas skelbiama portale „Funding and Tender Opportunities Portal“:

https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/home.

Be ypatingo dėmesio, skiriamo siekiant pagerinti teisingą ir lyčių atžvilgiu subalansuotą prieigą prie aukštojo mokslo trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, visų pirma pritraukiant mažiau galimybių turinčius žmones, veiksmu visuose regionuose bus užtikrinamas įtraukus požiūris, kad būtų padidintas neturtingiausių ir mažiausiai išsivysčiusių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, dalyvavimas.

Regioninės prioritetinės sritys

1 ir 2 krypties atveju pasiūlymuose privalo būti laikomasi iš anksto nustatytų regioninių prioritetų, skelbiamų portale „Funding and Tender Opportunities Portal“: https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/home.

3 krypties atveju pasiūlymuose privalo būti laikomasi reikalavimų Ukrainai, skelbiamų portale „Funding and Tender Opportunities Portal“: https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/home.

Projekto kryptys

Siekiant reaguoti į įvairius trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, iššūkius, gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje veiklą sudaro trys toliau nurodytos kryptys.

1 Kryptis. Skatinti galimybes bendradarbiauti aukštojo mokslo srityje

Šia kryptimi į gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje veiklą siekiama pritraukti mažiau patirties turinčias aukštojo mokslo ir studijų institucijas ir nedidelio masto veikėjus, taip palengvinant prieigą organizacijoms naujokėms2 . Ši partnerystė turėtų būti pirmas žingsnis aukštojo mokslo ir studijų institucijoms ir mažesnių operacinių pajėgumų organizacijoms, veikiančioms trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, įgyti ir sustiprinti priemones, padedančias pasiekti mažiau galimybių turinčius žmones. Pagal šią kryptį bus finansuojami nedidelio masto projektai, kuriais mažinamas aukštojo mokslo ir studijų institucijų iš tos pačios šalies ar regiono reikalavimus atitinkančių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, tarptautinimo atotrūkis. Projektai turėtų burti partnerystę, kuri plėtotų bendradarbiavimo idėjas ir lengvintų žinių, patirties ir gerosios praktikos perdavimą, teiktų galimybių stiprinti gebėjimus, didintų socialinę įtrauktį ir mažiau galimybių turinčių studentų ir darbuotojų prieigą prie kokybiško aukštojo mokslo. Visų pirma šiais projektais dėmesys bus sutelkiamas į:

• Aukštojo mokslo ir studijų institucijas mažiausiai išsivysčiusiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;
• Aukštojo mokslo ir studijų institucijas atokiausiuose regionuose ar vietovėse trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;
• Naujokes ar mažiau patirties turinčias aukštojo mokslo ir studijų institucijas ir fakultetus trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;
• Mažiau galimybių turinčius studentus ir darbuotojus.

Veikla

Siūloma veikla ir projekto rezultatai turėtų teikti aiškios pridėtinės vertės tiksliniams dotacijų gavėjams. Toliau pateikiamas nebaigtinis galimos veiklos sąrašas.

Veikla, kuria siekiama padidinti tikslinių aukštojo mokslo ir studijų institucijų valdymo ar administravimo pajėgumus, pavyzdžiui:

• universiteto valdymo reformavimas ir modernizavimas, be kita ko, išplečiant studentams naudingas paslaugas (studentų orientavimą, konsultavimą, profesinį orientavimą ir pan.);
• tarptautinių ryšių skyrių kūrimas ir stiprinimas ir tarptautinimo strategijų kūrimas;
• naujų kokybės užtikrinimo skyrių ir procesų ar strategijų kūrimas ar esamų tobulinimas aukštojo mokslo ir studijų institucijose;
• planavimo ir vertinimo skyrių pajėgumų kūrimas ar didinimas;
• tarptautinių bendradarbiavimo projektų komunikacijos ir rezultatų sklaidos mechanizmų plėtotė;
• gebėjimų stiprinimas siekiant paremti studentų ir darbuotojų mobilumo veiklą.

Veikla, kuria siekiama užtikrinti kokybišką ir aktualų švietimą, pavyzdžiui:

• moduliai ar studijų programos, techninė ar profesinė programų orientacija;
• intensyvių studijų programų kūrimas suburiant studentus ir dėstytojus iš dalyvaujančių aukštojo mokslo ir studijų institucijų trumpesnėms studijoms;
• doktorantų ir akademinių darbuotojų galimybių plėtotė, taip pat jų mobilumo skatinimas;
• aukštojo mokslo ir studijų institucijos akademiniams darbuotojams skirto mokymo įgyvendinimas;
• sinergijos kūrimas ir sąsajų su verslo sektoriumi bei privačiosiomis ar viešosiomis organizacijomis, veikiančiomis darbo rinkoje, švietimo, mokymo ir jaunimo srityje, stiprinimas.

Veikla, kuria siekiama padidinti prieigą mažiau galimybių turintiems studentams ar darbuotojams, kaip antai:

• nuotolinio ir įtraukiojo mokymosi plėtotė ir galimybės pažeidžiamiems studentams, naudojantis skaitmeninėmis technologijomis ir e mokymusi;
• skaitmeninių technologijų atnaujinimas, siekiant sukurti specialias paslaugas, kuriomis neįgaliems studentams būtų užtikrinamos lygios ir sąžiningos mokymosi galimybės;
• iniciatyvų, kuriomis siekiama pozityvios diskriminacijos suteikiant daugiau galių moterims ir etninėms ir (arba) religinėms mažumoms, skatinimas;
• iniciatyvų, kuriomis šalinamos ir mažinamos mokymosi kliūtys, su kuriomis susiduria nepalankioje padėtyje esančios grupės, plėtotė;
• įtraukios aplinkos, kurioje ugdomas teisingumas ir lygybė ir kurioje atsižvelgiama į platesnės bendruomenės poreikius, kūrimas.

2 Kryptis. Aukštojo mokslo transformacijos partnerystė

Šios krypties projektais sprendžiami reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, esančių aukštojo mokslo ir studijų institucijų pažangos ir iššūkių klausimai, didinamas Programos poveikis ir prireikus papildomas kitų šaltinių finansavimas. Jais nustatomi nauji aukštojo mokslo metodai ir iniciatyvos, grindžiami tarpusavio mokymusi ir žinių bei gerosios patirties, veikiančių ne tik pačias institucijas, bet ir plačiąją visuomenę, perdavimu. Aukštojo mokslo transformacijos partnerystė – kompleksiški ir novatoriški gebėjimų stiprinimo projektai, grindžiami patirties, kompetencijos ir gerosios praktikos perdavimu ir įvairia susijusia veikla, kuria siekiama didinti tikslinių aukštojo mokslo ir studijų institucijų pajėgumus įveikti XXI a. iššūkius, tokius kaip migracija, klimato kaita, valdymas ir perėjimas prie skaitmeninės ekonomikos. Projekto rezultatai tikslinėms aukštojo mokslo ir studijų institucijoms turėtų daryti reikšmingą ilgalaikį poveikį net ir projektui pasibaigus, taigi, teikti naudos visai visuomenei.

Visų pirma šiuose projektuose bus derinami toliau nurodyti elementai, teikiantys naudos trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, aukštojo mokslo ir studijų institucijoms:

• Inovacijos aukštojo mokslo srityje siekiant padidinti jo aktualumą darbo rinkai ir visuomenei. Tikimasi, kad siūlomais projektais bus siekiama pašalinti darbuotojų keliamų reikalavimų ir aukštųjų mokyklų teikiamos pasiūlos neatitikimus ir pasiūlyti integralių sprendimų studentų įsidarbinamumui didinti. Šio tikslo galima siekti įgyvendinant išsamias intervencijas, be kita ko:
  • kurti novatoriškas mokymo programas ir esamas mokymo programas integruoti novatoriškus elementus;
  • taikyti novatoriškus (t. y. į besimokantį asmenį orientuotus ir realių problemų sprendimu grindžiamus) mokymosi ir mokymo metodus;
  • aktyviai bendrauti su verslo ir mokslinių tyrimų pasauliais, organizuoti tęstines švietimo programas ir veiklą bendradarbiaujant su įmonėmis ar įmonėse;
  • didinti trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, aukštojo mokslo ir studijų institucijų pajėgumus vykdyti efektyvią tinklaveiką mokslinių tyrimų, mokslo ir technologinių inovacijų srityje.

• Aukštojo mokslo ir studijų institucijų reformų skatinimas, kad jos taptų ekonominės ir socialinės raidos katalizatoriumi trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės. Projektais aukštojo mokslo ir studijų institucijoms turėtų būti padedama įgyvendinti institucines reformas, kurios padarytų jas demokratiškesnėmis, įtraukesnėmis, teisingesnėmis ir visavertėmis pilietinės visuomenės dedamosiomis. Institucinės reformos apima naujas administravimo ir valdymo sistemas ir struktūras, pasirengimą skaitmeninių įgūdžių atžvilgiu, modernias universiteto paslaugas, kokybės užtikrinimo procesus, priemones ir metodus akademinių, techninių ir administracinių darbuotojų profesionalumo didinimo ir kvalifikacijos kėlimo tikslais. Verslumu grindžiamo mąstymo skatinimas ir geresni institucijų gebėjimai ir įgūdžiai yra svarbiausi šios krypties sėkmės aspektai. Universaliųjų gebėjimų ugdymas, verslumo ugdymas ir praktinis verslumo įgūdžių taikymas padės aukštojo mokslo ir studijų institucijoms panaudoti žinias ir išteklius vietos, regioninių ir nacionalinių bendruomenių labui.

Veikla

Siūloma veikla ir projekto rezultatai turėtų teikti aiškios pridėtinės vertės tiksliniams dotacijų gavėjams. Toliau pateikiamas nebaigtinis galimos veiklos sąrašas:

• kurti, testuoti ir turinio (bendrųjų ir universaliųjų gebėjimų: verslumo, problemų sprendimo, žaliųjų darbo vietų ir t. t.), struktūros (modulinės, jungtinės) ir mokymo ar mokymosi metodų (įskaitant atvirąjį ir lankstųjį mokymąsi, virtualųjį mobilumą, atviruosius švietimo išteklius, mišrųjį mokymąsi, atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus (MOOC) ir t. t.) atžvilgiu pritaikyti novatoriškus mokymo planus;
• rengti, testuoti ir įgyvendinti naujus mokymosi metodus, priemones ir medžiagą (kaip antai naujas daugiadalykes mokymo programas, į besimokantį asmenį orientuotus ir realiomis problemomis grindžiamus mokymo(si) metodus), organizuojant praktinį studentų mokymą ir stažuotes;
• imtis Bolonijos tipo reformų (trijų lygmenų ciklo sistemos, skaidrumo priemonių, pavyzdžiui, kreditų sistemų ir diplomų priedėlių, kokybės užtikrinimo, vertinimo, nacionalinių ar regioninių kvalifikacijos sistemų, ankstesnio ir neformaliojo mokymosi pripažinimo ir t. t.) instituciniu lygmeniu;
• įvesti praktinį mokymą, stažuotes ir realių verslo ir pramonės situacijų tyrimą, kurie būtų visapusiškai integruoti į mokymo programas, pripažįstami ir įvertinti kreditais;
• nustatyti dualinio mokymosi sistemas, susiejančias aukštąjį mokslą ir vidurinį profesinį mokymą kaip absolventų įsidarbinamumo rėmimo priemonę;
• ieškoti sudėtingų klausimų sprendimų, kurti produktų ir procesų inovacijas (bendradarbiaujant studentams, dėstytojams ir specialistams);
• rengti ir išbandyti sprendimus, kaip patenkinti neatidėliotinus socialinius poreikius, kurių netenkina rinka, skirtus pažeidžiamoms visuomenės grupėms; spręsti visuomenės problemas ir problemas, susijusias su požiūrio ir vertybių, strategijų ir politikos, organizacinių struktūrų ir procesų, įgyvendinimo sistemų ir paslaugų pokyčiais;
• remti inovacijų centrų, inkubatorių, technologijų perdavimo ir startuolių kūrimą, taip pat švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų integraciją instituciniu, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu;
• rengti ir išbandyti tęstinio švietimo programas ir veiklą bendradarbiaujant su įmonėmis ir pačiose įmonėse;
• sudaryti sąlygas novatoriškoms priemonėms bandyti ir tikrinti; vykdyti ribotos trukmės studentų, tyrėjų, pedagoginių darbuotojų ir įmonių darbuotojų mainus; skatinti įmonių darbuotojus dalyvauti mokymo ir mokslinių tyrimų veikloje;
• instituciniu lygmeniu reformuoti administravimo ir valdymo sistemas ir struktūras (įskaitant kokybės užtikrinimo metodus ir sistemas, finansinį valdymą ir aukštojo mokslo ir studijų institucijų autonomiją, tarptautinius ryšius, paslaugas ir konsultacijas studentams, profesinį orientavimą, akademines ir mokslinių tyrimų tarybas ir t. t.);
• parengti aukštojo mokslo ir studijų institucijų tarptautinimo (mokymo programų atvirumo, tarpinstitucinio mobilumo) strategijas ir priemones ir plėtoti jų pajėgumus vykdyti efektyvią tinklaveiką (mokslinį bendradarbiavimą, žinių perdavimą ir t. t.) mokslinių tyrimų, mokslo ir technologinių inovacijų srityje;
• rengti ir išbandyti sprendimus, kaip patenkinti neatidėliotinus socialinius poreikius, kurių netenkina rinka, skirtus pažeidžiamoms visuomenės grupėms; spręsti visuomenės problemas ir problemas, susijusias su požiūrio ir vertybių, strategijų ir politikos, organizacinių struktūrų ir procesų, įgyvendinimo sistemų ir paslaugų pokyčiais;
• ieškoti sudėtingų klausimų sprendimų, kurti produktų ir procesų inovacijas (bendradarbiaujant studentams, dėstytojams ir specialistams);
• plėtoti, pritaikyti ir naudoti priemones ir metodus, skirtus kvalifikacijos kėlimui, tarpiniam ir galutiniam vertinimui, akademinių ir administracinių darbuotojų profesionalizacijai ir profesiniam tobulėjimui, pirminiam mokytojų rengimui ir tęstiniam profesiniam tobulėjimui.

3 Kryptis. Struktūrinių reformų projektai

Šios krypties projektais trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, remiamos pastangos kurti nuoseklias ir tvarias aukštojo mokslo sistemas, tenkinančias jų socialinius ir ekonominius poreikius, ir plačius užmojus kurti žiniomis grindžiamą ekonomiką. Kiti šios krypties elementai – sėkmingų rezultatų integravimas ir sklaida bei sinergija su esama ar planuojama šios srities parama pagal dvišales rėmimo programas. Struktūrinių reformų projektais bus tenkinami reikalavimus atitinkančių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, poreikiai remti tvarius sisteminius ir struktūrinius patobulinimus ir inovacijas aukštojo mokslo sektoriuje. Kalbant konkrečiai, šiais projektais bus siekiama paskatinti šalis kurti nuosekliais ir tvarias aukštojo mokslo sistemas, kurios atitiktų socialinius ir ekonominius poreikius ir padėtų kurti žiniomis grindžiamą ekonomiką. Įtraukiant kompetentingas trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, nacionalines institucijas (visų pirma švietimo ministerijas), aukštojo mokslo ir studijų institucijas, mokslinių tyrimų institucijas ir kitas atitinkamas įstaigas ir suinteresuotuosius subjektus, šiais projektais visų pirma bus:

• Skatinamas ES valstybių narių ar Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių ir reikalavimus atitinkančių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, aukščiausio lygmens valdžios institucijų bendradarbiavimas ir tarpusavio mokymasis siekiant sisteminės pažangos ir inovacijų aukštojo mokslo sektoriuje;
• Remiamos įtraukios aukštojo mokslo sistemos, galinčios sudaryti tinkamas sąlygas įvairių socialinių grupių studentams mokytis ir sėkmingai siekti tikslų. Todėl itin daug dėmesio reikėtų skirti mažiau galimybių turintiems asmenims;
• Didinami trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, aukštojo mokslo ir studijų institucijų, už aukštąjį mokslą atsakingų ir kitų kompetentingų institucijų (visų pirma ministerijų) pajėgumai, joms dalyvaujant apibrėžiant, įgyvendinant ir stebint reformų procesus, kuriais modernizuojamos jų aukštojo mokslo sistemos, visų pirma valdymo ir finansavimo atžvilgiu;
• Nustatoma sinergija su „Erasmus+“ srityje vykdomomis ES iniciatyvomis trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės.

Ukrainos švietimo skaitmeninės aplinkos stiprinimas

Pagal šią 3 kryptį šiuo veiksmu taip pat bus remiamas struktūrinės reformos projektas, kuriuo siekiama sukurti atvirą švietimo skaitmeninę aplinką, kad Ukrainos aukštosiose mokyklose besimokantiems studentams, ypač bėgantiems iš Ukrainos ar šalies viduje perkeltiems studentams, būtų suteiktas kokybiškas aukštasis mokslas, taip pat švietimo galimybės plačiai Ukrainos bendruomenei užsienyje, remiantis Ukrainos ir kitų Europos universitetų bendradarbiavimu. Tokia skaitmeninė aplinka taip pat padėtų vykdyti akademinių darbuotojų mainus ir bendradarbiavimą.

Numatomas šio projekto tikslas yra:

• remti Ukrainos universitetų aukštos kokybės skaitmeninės švietimo ekosistemos kūrimą, taip užtikrinant jų veiklos tęstinumą, taip pat jų veiklos rezultatus konflikto metu ir po jo;
• remti mokymo ir mokymosi metodų skaitmeninimą ir mokymuisi internetu ir įtraukiam mokymuisi reikalingos infrastruktūros kūrimą, taip pat laikantis bendrųjų 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plano tikslų.

Konkrečiau, įgyvendinant šį projektą Ukrainos aukštojo mokslo ir studijų institucijų tinklui bus suteikta galimybė sukurti bendrą daugiainstitucinę interneto platformą, kuri taip pat sujungtų esamas skaitmeninio švietimo platformas. Europos švietimo institucijos, turinčios patirties nuotolinio mokymosi ir mokymosi internetu srityse, taip pat gali teikti paramą kuriant ir valdant bendrą platformą.

Ši platforma sujungtų skaitmeninius internetinius kursus ir kitą susijusį turinį, kuris buvo dėstomas Ukrainos universitetuose iki karo ir atnaujintas pagal projekto kokybės standartus. Platformoje taip pat būtų galima tvarkyti kursus, registruoti studentus, patvirtinti jų tapatybę, kaupti mokymosi medžiagą, rengti egzaminus ir vertinimą internetu ir pan. Platforma visų pirma būtų skirta toms aukštojo mokslo ir studijų institucijoms, kurios negrįžtamai arba iš dalies prarado savo infrastruktūrą, o jų akademiniai darbuotojai ir studentai persikėlė į kitus Ukrainos regionus arba užsienį, nors ji gali padėti ir kitoms Ukrainos aukštojo mokslo ir studijų institucijoms ir jų studentams.

Projekto metu Ukrainos partneriams būtų suteikta galimybė įgyvendinti toliau nurodytą orientacinį veiklos sąrašą:

• parengti tarpinstitucines universitetinių kursų ir medžiagos rengimo taisykles ir mechanizmus;
• sukurti ir pateikti skaitmeninio švietimo turinį ir kursus, kurie interneto platformoje bus prieinami visoms Ukrainos aukštojo mokslo ir studijų institucijoms;
• teikti mokymus akademiniams darbuotojams, kurie per platformą teikia internetinį ir nuotolinį mokymą;
• parengti mokymosi rezultatų ir ECTS kreditų pripažinimo tvarką, ypač universitetinių kursų atveju;
• sukurti bendrus kokybės užtikrinimo mechanizmus;
• bet kokia kokybiška veikla, kuria bus užtikrintas Ukrainos aukštojo mokslo sistemos tęstinumas, nepaisant sudėtingų aplinkybių.

Vidutinės trukmės laikotarpiu ši platforma galėtų tapti pagrindu Ukrainoje įsteigti atvirąjį universitetą, kuris sujungtų esamų universitetų siūlomą skaitmeninę medžiagą ir leistų kurti naujas programas, įskaitant naujus internetinius kursus ir atitinkamą studijų medžiagą.

Papildoma informacija ir reikalavimai bus paskelbti portale „Funding and Tender Opportunities Portal“: https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/home.

Veikla

Projektuose turėtų būti siūloma veikla, kuri suteiktų aiškios pridėtinės vertės visai aukštojo mokslo sistemai ir padarytų tiesioginį poveikį tiksliniams dotacijų gavėjams. Šia veikla turėtų būti prisidedama prie aukštojo mokslo politikos reformų siekiant atsižvelgti į visuomenės ir darbo rinkos poreikius.

Toliau pateikiamas nebaigtinis galimos veiklos sąrašas:

• skatinti nacionalinę atsakomybę už eksperimentavimą ir teigiamų rezultatų bei gerosios praktikos integravimą į aukštąjį mokslą nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu siekiant:
  • padidinti absolventų įsidarbinamumą;
  • išplėsti prieigą prie aukštojo mokslo mažiau galimybių turintiems asmenims;
  • sustiprinti švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sąsajas.
• prisidėti prie veiksmingo politikos kūrimo aukštojo mokslo srityje įtraukiant kitus aukštojo mokslo suinteresuotuosius subjektus ir siekiant:
  • paskatinti kitų atsakingų viešųjų institucijų dalyvavimą, kad būtų padidintas aukštojo mokslo aktualumas ir jo poveikis plačiajai visuomenei;
  • sudaryti sąlygas aktyviam studentų dalyvavimui aukštojo mokslo sistemos valdymo ir reformų veikloje;
  • įtraukti asociacijas, veikiančias kitose svarbiose srityse, kaip antai profesinio mokymo ir jaunimo;
  • išplėsti tarptautinį aukštojo mokslo matmenį vykdant ES valstybių narių ar Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių ir reikalavimus atitinkančių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, aukšto lygio institucijų bendradarbiavimą. Visų pirma kurti ir įgyvendinti sistemas, kurios palengvintų studentų ir akademinių darbuotojų mobilumą, pavyzdžiui, kurti regionines kreditų perkėlimo sistemas ar remti nacionalinių kvalifikacijos sistemų plėtotę;
  • nustatyti nacionalinę ar regioninę kokybės užtikrinimo sistemą;
• skatinti regioninį akademinį bendradarbiavimą ir remti trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, savanorišką konvergenciją siekiant bendros regioninės strategijos aukštojo mokslo srityje:
  • nustatyti regioninės aukštojo mokslo erdvės kūrimo etapus;
  • lengvinti nacionalinį ir tarpvalstybinį pripažinimą;
  • šalinti mokymosi kliūtis, didinti galimybes naudotis kokybišku ir inovacijomis grindžiamu švietimu ir sudaryti sąlygas dėstytojų, studentų ir darbuotojų tarptautiniam mobilumui;
• skatinti kurti finansavimo mechanizmus, kuriais siekiama:
  • padidinti mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimą aukštajame moksle;
  • sumažinti skaitmeninę atskirtį instituciniu ir individualiu lygmeniu;
• didinti mokytojo profesijos patrauklumą nustatant tokias priemones kaip:
  • profesinio tobulėjimo iniciatyvų skatinimas;
  • skatinimas dalyvauti aukštojo mokslo tarptautinimo procese teikiant paskatas.

Viešosios institucijos, kompetentingos projekte numatytuose sektoriuose (pavyzdžiui, užimtumo, jaunimo, finansų, socialinių reikalų, vidaus reikalų, teisingumo, sveikatos ir t. t.), taip pat raginamos dalyvauti projektuose drauge su ES valstybių narių ar Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių institucijomis.

Teikti paraiškas dėl veiklos pagal šią kryptį visų pirma skatinamos aukštojo mokslo ir studijų institucijos iš reikalavimus atitinkančių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės.

Ukrainos švietimo skaitmeninės aplinkos stiprinimas

Konkrečiau kalbant apie šią iniciatyvą, tikimasi, kad Ukrainos institucijų tinklas, remiamas Europos institucijų, turinčių patirties nuotolinio mokymosi srityje, sukurs interneto platformą, kurioje bus kaupiami skaitmeniniai internetiniai kursai ir kitas atitinkamas turinys, dėstytas Ukrainos universitetuose prieš karą ir atnaujintas pagal projekto kokybės standartus (pirmasis etapas) ir specialiai sukurtas Atvirajame (virtualiajame) Ukrainos universitete (antrasis etapas). Turėtų būti siekiama, kad platformoje siūlomus kursus teiktų Ukrainos universitetai, todėl studentai mokytųsi ir baigtų studijas panašiai kaip universiteto studentai.

Projekto metu institucijos turės parengti tarpinstitucines taisykles ir mechanizmus, skirtus universitetinių kursų ir medžiagos kūrimui, taip pat kursų pristatymui, dėstymui ir mokymuisi, kurie interneto platformoje bus prieinami visoms Ukrainos aukštojo mokslo ir studijų institucijoms; parengti mokymosi rezultatų ir ECTS kreditų pripažinimo tvarką, ypač universitetinių kursų atveju; sukurti bendrus kokybės užtikrinimo mechanizmus, įskaitant OVUU kursų ir medžiagos įsivertinimo sistemą. Projektu bus remiamas naujo skaitmeninio švietimo turinio ir kursų kūrimas.

Į platformą bus įtraukta mokymo veikla Ukrainos akademikams nuotolinio mokymo srityje.

Tikimasi, kad pirmajame etape platforma daugiausia padės aukštojo mokslo ir studijų institucijoms, kurios negrįžtamai arba iš dalies prarado savo infrastruktūrą, kurių akademiniai darbuotojai ir studentai persikėlė į kitus Ukrainos regionus arba užsienį, kitoms Ukrainos aukštojo mokslo ir studijų institucijoms bei studentams.

Platforma suteiks galimybę susipažinti su Ukrainos aukštojo mokslo ir studijų institucijų sukurtais skaitmeninio švietimo produktais, kurie bus prieinami plačiajai Ukrainos ir pasaulio visuomenei per atviruosius kursus.

Tinkamumo kriterijai

Kas gali teikti paraišką?

Reikalavimus atitinkančios trečiosios valstybės, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, šio veiksmo atveju:

visos trečiosios valstybės, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“) 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 regionuose3 .

Išimtis: šiame veiksme negali dalyvauti organizacijos iš Baltarusijos (2 regionas) ir Rusijos Federacijos (4 regionas).

1 ir 2 krypčių atveju

Pareiškėjai (koordinatorius ir partneriai) turi būti teisės subjektai:

• aukštojo mokslo ir studijų institucijos arba šių institucijų organizacijos4 ;
• įsteigti ES valstybėje narėje, Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje5 arba reikalavimus atitinkančioje trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė.

3 krypties atveju

Ukrainos švietimo skaitmeninės aplinkos stiprinimas

Pasiūlymus turi pateikti konsorciumas (koordinatorius ir partneriai), atitinkantis šias sąlygas:

Geografinė aprėptis:

• pagal tarptautinę teisę pripažįstama Ukrainos teritorija;
• bent 1 ES valstybė narė arba Programos asocijuotoji trečioji valstybė.

Institucinė aprėptis:

• bent 1 aukštojo mokslo ir studijų institucija iš kiekvienos dalyvaujančiosios šalies;
• nacionalinė kompetentinga institucija (pvz., ministerija), atsakinga už aukštąjį mokslą Ukrainoje.

Kiti struktūrinių reformų projektai

Pareiškėjai (koordinatorius ir partneriai) turi būti teisės subjektai:

• aukštojo mokslo ir studijų institucijos, aukštojo mokslo ir studijų institucijų organizacijos arba pripažintos nacionalinės ar tarptautinės rektorių, dėstytojų ar studentų organizacijos;
• įsteigti ES valstybėje narėje, Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje arba reikalavimus atitinkančioje trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė;
• pagal šią kryptį negali dalyvauti organizacijos iš Sirijos.

ES valstybėje narėje arba Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje esančios aukštojo mokslo ir studijų institucijos turi turėti galiojančią „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją (ECHE).

Reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, įsteigtos ir kompetentingų institucijų pripažintos aukštojo mokslo ir studijų institucijos su savo asocijuotaisiais subjektais (jei tokių yra) turi siūlyti visas studijų programas, kurias baigus suteikiami aukštojo mokslo laipsniai ir pripažįstami aukštojo mokslo kvalifikacijos lygmens diplomai6 .

Asociacijos, viešosios ar privačiosios organizacijos, įskaitant jų asocijuotuosius subjektus (jei tokių yra), veikiančios darbo rinkoje arba švietimo, mokymo ir jaunimo srityse ir esančios ES valstybėje narėje, Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje arba reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, taip pat gali dalyvauti, bet ne kaip koordinatorės.

Konsorciumo sudėtis

1 ir 2 krypčių atveju

Pasiūlymus turi pateikti konsorciumas (koordinatorius ir partneriai), atitinkantis šias sąlygas:

Geografinė aprėptis:

• bent 2 ES valstybės narės arba Programos asocijuotosios trečiosios valstybės;
• bent 1 reikalavimus atitinkanti trečioji valstybė, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė;
• bent 2 reikalavimus atitinkančios trečiosios valstybės, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, iš 1, 10 ir 11 regionų;
• bent viena trečioji valstybė, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, iš 10 regiono ir dar viena iš 11 regiono, jei projektai apima abu regionus7 .

Institucinė aprėptis:

• bent 1 aukštojo mokslo ir studijų institucija iš kiekvienos dalyvaujančiosios ES valstybės narės arba Programos asocijuotosios trečiosios valstybės;
• bent 2 aukštojo mokslo ir studijų institucijos iš kiekvienos dalyvaujančiosios trečiosios valstybės, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė.

Institucinė aprėptis taikoma visoms konsorciume dalyvaujančioms šalims.

Pareiškėjų iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, skaičius turi būti lygus arba didesnis už pareiškėjų iš ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių skaičių.

Išimtis:

trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, kuriose aukštojo mokslo ir studijų institucijų visoje šalyje yra mažiau nei 5, arba tais atvejais, kai vienintelė institucija atstovauja daugiau kaip 50 proc. visos šalies studentų populiacijos, bus priimamos paraiškos, kuriose toms šalims skaičiuojama tik viena aukštojo mokslo ir studijų institucija.

3 krypties atveju

Pasiūlymus turi pateikti konsorciumas (koordinatorius ir partneriai), atitinkantis šias sąlygas:

Geografinė aprėptis:

• bent 2 ES valstybės narės arba Programos asocijuotosios trečiosios valstybės;
• bent 1 reikalavimus atitinkanti trečioji valstybė, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė.

Institucinė aprėptis:

• bent 1 aukštojo mokslo ir studijų institucija iš kiekvienos dalyvaujančiosios ES valstybės narės arba Programos asocijuotosios trečiosios valstybės;
• bent 2 aukštojo mokslo ir studijų institucijos iš kiekvienos dalyvaujančiosios trečiosios valstybės, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė;
• nacionalinė kompetentinga institucija (pvz., ministerija), atsakinga už aukštąjį mokslą kiekvienoje reikalavimus atitinkančios trečiojoje valstybėje, kuri nėra Programos asocijuotoji valstybė.

Institucinė aprėptis taikoma visoms konsorciume dalyvaujančioms šalims.

Pareiškėjų iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, skaičius turi būti lygus arba didesnis už pareiškėjų iš ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių skaičių.

Išimtis:

trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, kuriose aukštojo mokslo ir studijų institucijų visoje šalyje yra mažiau nei 5, arba tais atvejais, kai vienintelė institucija atstovauja daugiau kaip 50 proc. visos šalies studentų populiacijos, taip pat bus priimamos paraiškos, kuriose toms šalims skaičiuojama tik viena aukštojo mokslo ir studijų institucija.

Veiklos vieta (-os)

Veikla turėtų būti vykdoma projektuose dalyvaujančiose šalyse.

Projekto trukmė

1 ir 2 krypčių atveju

Projektai paprastai turėtų trukti 24 arba 36 mėnesius (galima pratęsti, jei tai tinkamai pagrindžiama ir priimamas pakeitimas).

3 krypties atveju

Projektai paprastai turėtų trukti 36 arba 48 mėnesius (galima pratęsti, jei tai tinkamai pagrindžiama ir priimamas pakeitimas).

Kam teikti paraišką?

Europos švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA).

1 kryptis.

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius: ERASMUS-EDU-2023-CBHE

Temos identifikatorius: ERASMUS-EDU-2023-CBHE-STRAND-1

2 kryptis.

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius: ERASMUS-EDU-2023-CBHE

Temos identifikatorius: ERASMUS-EDU-2023-CBHE-STRAND-2

3 kryptis.

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius: ERASMUS-EDU-2023-CBHE

Temos identifikatorius: ERASMUS-EDU-2023-CBHE-STRAND-3

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki vasario 16 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Dotacijų skyrimo kriterijai

Projektai vertinami pagal toliau nurodytus kriterijus dviem etapais.

1 Etapas.

Projekto aktualumas - (daugiausia 30 balų)

• Tikslas: pasiūlymas yra aktualus šio veiksmo tikslams ir gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje veiklai ir šios krypties ypatumams. Jis yra deramas atsakas į dabartinius tikslinės šalies ar regiono, tikslinių grupių ir galutinių naudos gavėjų poreikius ir apribojimus. Taip pat (prireikus) atsižvelgiama į tikslinių mažiau galimybių turinčių dalyvių poreikius. Pasiūlyme atsižvelgiama į ES bendruosius prioritetus.
• Tikslai: tikslai grindžiami patikima poreikių analize; jie yra aiškiai apibrėžti, konkretūs, išmatuojami, realistiški ir įvykdytini per tam tikrą laiką. Jais sprendžiami dalyvaujančiosioms organizacijoms aktualūs klausimai (laikantis tikslinių aukštojo mokslo ir studijų institucijų modernizavimo, vystymo ir tarptautinimo strategijos) ir su reikalavimus atitinkančių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, aukštojo mokslo plėtotės strategijomis susiję klausimai.
• Ryšys su ES politika ir iniciatyvomis: jei tinkama, pasiūlyme atsižvelgiama į papildomumą ir sinergiją su kitomis ES ar kitų subjektų (viešųjų ir privačiųjų rėmėjų) finansuojamomis intervencijomis.
• ES pridėtinė vertė: pasiūlyme parodoma, kad panašių rezultatų nebūtų galima pasiekti be aukštojo mokslo ir studijų institucijų iš ES valstybių narių ar Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių bendradarbiavimo ir be ES finansavimo.

Visų pirma 1 krypties atveju:

• Pasiūlymu aiškiai atsižvelgiama į iš anksto nustatytus tikslinio (-ių) regiono (-ų) prioritetus.

Visų pirma 2 krypties atveju:

• Pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama novatoriškiems elementams ir moderniems metodams ar technikoms atitinkamoje intervencijos srityje.
• Pasiūlymu aiškiai atsižvelgiama į iš anksto nustatytus tikslinio (-ių) regiono (-ų) prioritetus.

Visų pirma 3 krypties atveju:

• Pasiūlymu sprendžiami aukštojo mokslo sistemų reformų ir modernizavimo klausimai, atsižvelgiant į tikslinių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, vystymosi strategijas.

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė - (daugiausia 30 balų)

• Nuoseklumas: projektas iš esmės parengtas taip, kad būtų užtikrintas jo tikslų, metodikos, veiklos ir siūlomo biudžeto suderinamumas. Pasiūlyme pateikiamas nuoseklus ir išsamus atitinkamos veiklos, kuria bus siekiama patenkinti nustatytus poreikius ir gauti planuojamus rezultatus, aprašas.
• Metodika: intervencijos logika yra pagrįsta, planuojami produktai ir rezultatai yra nuoseklūs ir įmanomi, o pagrindinės prielaidos ir rizika aiškiai nustatytos. Loginio pagrindimo matricos struktūra ir turinys yra adekvatūs, t. y. pasirinkti objektyviai patikrinami rodikliai, duomenų prieinamumas, baziniai duomenys, tikslinės vertės ir t. t.
• Darbo planas: darbo plano kokybė ir veiksmingumas, be kita ko, mastas, kuriuo darbo paketams skirti ištekliai atitinka jų tikslus ir rezultatus; ryšys tarp išteklių ir numatomų rezultatų yra adekvatus, darbo planas yra realistiškas, su aiškiai numatyta veikla, terminais, aiškiais siektinais rezultatais ir gairėmis.
• Biudžetas: pasiūlymas yra ekonomiškai efektyvus, skiriami derami finansiniai ištekliai, kad projektą būtų galima sėkmingai įgyvendinti.
• Kokybės kontrolė: kontrolės priemonėmis (nuolatiniu kokybės vertinimu, tarpusavio vertinimais, lyginamosios analizės veikla, švelninimo veiksmais ir t. t.) ir kokybės rodikliais užtikrinama, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai ir ekonomiškai efektyviai.
• Aplinkos tvarumas: Projektais turėtų būti numatoma tausoti aplinką, o žalioji praktika (pavyzdžiui, ekologiška kelionė) turėtų būti įtraukta į visus jų aspektus.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė - (daugiausia 20 balų)

• Valdymas: numatytos patikimos valdymo priemonės. Tvarkaraštis, valdymo struktūros, bendradarbiavimo tvarka ir pareigos yra tinkamai apibrėžti ir tikroviški.
• Sudėtis: partnerystė suburia tinkamas organizacijas, turinčias reikiamą kompetenciją, kad galėtų pasiekti pasiūlyme numatytus tikslus, ir atitinkančią krypties ypatumus; į pasiūlymą įtraukti tinkamiausi ir įvairiausi neakademiniai partneriai.
• Užduotys: vaidmenys ir užduotys paskirstyti atsižvelgiant į kiekvieno partnerio specifines praktines žinias, profilį ir patirtį ir yra tinkami.
• Bendradarbiavimas: pasiūlyti veiksmingi mechanizmai, padėsiantys užtikrinti organizacijų partnerių ir visų kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų veiksmingą bendradarbiavimą, komunikaciją ir konfliktų sprendimą.
• Įsipareigojimas: projekto partnerių indėlis yra reikšmingas, aktualus ir vienas kitą papildantis. Pasiūlyme parodomas partnerių, visų pirma iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, įsitraukimas, įsipareigojimas ir atsakomybė už projekto konkrečius tikslus ir rezultatus.

Visų pirma 2 krypties atveju:

• į pasiūlymą įtrauktos svarbos neakademinės organizacijos ir suinteresuotieji subjektai, projekto tikslams suteiksiantys novatoriškos pridėtinės vertės.
• Visų pirma 3 krypties atveju:

pasiūlyme parodoma, kad kompetentingos aukštojo mokslo nacionalinės institucijos yra labai įsitraukusios į veiksmų valdymą ir įgyvendinimą.

Tvarumas, poveikis ir numatomų rezultatų sklaida - (daugiausia 20 balų)

• Rezultatų panaudojimas: pasiūlyme parodoma, kaip partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai naudosis projekto rezultatais, kaip bus užtikrinamas daugiklio efektas (įskaitant replikavimo galimybes ir veiklos rezultatų plėtrą sektoriaus, vietos, regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu) ir nurodomos priemonės rezultatų panaudojimui įvertinti projekto finansavimo laikotarpiu ir jam pasibaigus.
• Sklaida: pasiūlyme numatytas aiškus ir efektyvus rezultatų sklaidos planas ir nurodyta atitinkama veikla ir jos tvarkaraštis, priemonės ir kanalai, kuriais bus užtikrinta, kad rezultatai ir nauda tiek projekto metu, tiek jam pasibaigus būtų veiksmingai skleidžiami visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir auditorijai, kuri tokioje veikloje paprastai nedalyvauja, užmezgant ryšį ir pritraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, kad jie galėtų naudotis rezultatais projekto finansavimo laikotarpiu ir jam pasibaigus.
• Poveikis: pasiūlymu užtikrinamas apčiuopiamas poveikis tikslinėms grupėms ir atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu. Įtraukiamos priemonės, taip pat tikslai ir rodikliai, kad būtų galima stebėti pažangą ir vertinti numatomą (trumpalaikį ir ilgalaikį) poveikį individualiu, instituciniu ir sisteminiu lygmeniu.
• Tvarumas: pasiūlyme paaiškinama, kaip projekto rezultatai bus remiami finansiškai (pasibaigus projekto finansavimo laikotarpiui) ir instituciškai (kaip toliau vyks veikla ir bus teikiamos paslaugos) ir kaip bus užtikrinama atsakomybė vietos lygmeniu.

Visų pirma 1 krypties atveju:

• Pasiūlymu užtikrinamas tęstinis ir tvarus atsakas, padedantis šalinti dabartines kliūtis ir didinti prieigą prie švietimo galimybių ir aukštojo mokslo ir studijų institucijų išteklių mažiau galimybių turintiems studentams ir darbuotojams.
• Tikėtina, kad pasiūlymu bus padidinti trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, institucijų tarptautinio bendradarbiavimo pajėgumai.

Visų pirma 2 krypties atveju:

• Pasiūlymu užtikrinamas reikšmingas poveikis trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, institucijoms, visų pirma jų pajėgumo inovuoti didinimui ir valdymo modernizavimui, joms atsiveriant plačiajai visuomenei, darbo rinkai ir pasauliui.
• Pasiūlyme parodytas potencialas padaryti didesnį poveikį visuomenei ir (arba) ekonomikos sektoriui.

Visų pirma 3 krypties atveju:

• Pasiūlyme parodoma, kaip projekto rezultatai prisidės prie aukštojo mokslo politikos reformos ar modernizavimo sistemos lygmeniu.

Paraiškos gali surinkti iki 100 balų. Ar skirti finansavimą, svarstoma, jeigu pasiūlymai įvertinami ne mažiau kaip 60 balų ir skiriama bent pusė maksimalios balų sumos pagal kiekvieną dotacijos skyrimo kriterijų.

Ex aequo atvejais pirmenybė bus teikiama projektams, surinkusiems daugiausiai balų „projekto aktualumo“ ir „tvarumo, poveikio ir numatomų rezultatų sklaidos“ kategorijose.

Be to, vertinimo komitetas atsižvelgs į:

• teminę projektų įvairovę ir pakankamą geografinį atstovavimą regione, atsižvelgiant į projektų skaičių kiekvienoje šalyje;
• atitiktį šiems regionams taikomiems reikalavimams:
  • Rytų partnerystės šalys: 1 ir 2 krypties atveju pirmenybė bus teikiama aukštojo mokslo ir studijų institucijoms, kurios yra ne sostinėje ir (arba) kaimo vietovėse ir (arba) atokiuose regionuose;
  • Azija, Vidurinė Azija, Artimieji Rytai ir Ramiojo vandenyno regionas: 1 ir 2 krypties atveju pirmenybė bus teikiama mažiausiai išsivysčiusioms šalims;
  • Užsachario Afrika: visų krypčių atveju pirmenybė bus teikiama mažiausiai išsivysčiusioms šalims; taip pat itin daug dėmesio bus skiriama prioritetinėms migracijos šalims ir regioniniams projektams, kuriuose dalyvauja aukštojo mokslo ir studijų institucijos iš kelių šalių. Nė vienai šaliai nebus skirta daugiau nei 8 proc. tam regionui numatytų lėšų.

Vėliau pasiūlymai bus reitinguojami mažėjančia tvarka pagal surinktų balų skaičių pagal regioną ir kryptį.

Antruoju etapu dėl vertinimo komiteto siūlomų finansuoti pasiūlymų (ir rezervinio sąrašo) bus konsultuojamasi su ES delegacija (-omis) atitinkamoje (-ose) reikalavimus atitinkančioje (-iose) trečiojoje (-iosiose) valstybėje (-ėse), kuri (-ios) nėra asocijuotoji (-osios) Programos valstybė (-ės), dėl šių aspektų:

• Aukštojo mokslo ir studijų institucijos pripažinimas nacionalinių kompetentingų institucijų lygmeniu;
• Projekto įgyvendinamumas trečiosios valstybės vietos kontekste;
• Projekto indėlis tenkinant prioritetinės srities vietos reikmes;
• Pasirinktoje teminėje srityje vykdomų iniciatyvų, finansuojamų ES delegacijos, nacionalinių ar tarptautinių rėmėjų, dubliavimasis.

Tik projektai, įveikę konsultacijų su ES delegacijomis etapą, bus teikiami ES finansavimui gauti, neviršijant atitinkamam regionui skirto biudžeto, o vienai paraišką teikiančiai organizacijai gali tekti ne daugiau kaip du finansuojami pasiūlymai. Kiekvienai iš trijų krypčių yra numatytas orientacinis biudžetas, tačiau vienos krypties biudžeto lėšas galima perkelti kitai.

Papildoma informacija

Paraiškos priėmimas nereiškia, kad įsipareigojama skirti pareiškėjo prašomai sumai lygų finansavimą. Prašomo finansavimo dydis gali būti sumažintas remiantis veiklos kryptims taikytinomis finansavimo taisyklėmis ir vertinimo rezultatais.

Paprastai, atsižvelgiant į dabartinių nacionalinių ir Europos teisinių sistemų aprėptį, rezultatai turėtų būti pateikiami kaip atvirieji švietimo ištekliai (AŠI), taip pat atitinkamose profesinėse, sektorių ar kompetentingų institucijų platformose. Pasiūlyme apibūdinama, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtų duomenų, medžiagos, dokumentų, audiovizualinės medžiagos ir socialinių tinklų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.

Projekto rengimas

Reikėtų atsižvelgti į toliau nurodytus aspektus.

1. Institucijų partnerių įsipareigojimas įgyvendinti projektą

Veiksmingu gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektu turi būti užtikrinama stipri visų institucijų partnerių, ypač tų, kurios veikia trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, partnerystė. Bendra atsakomybė rengiant pasiūlymą reiškia atsakomybę už projekto rezultatus ir projekto tvarumą. Į gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektus galima įtraukti asocijuotuosius partnerius, kurie prisidėtų prie konkrečių projekto užduočių ar veiklos įgyvendinimo arba projekto sklaidos ir tvarumo rėmimo. Sutarčių valdymo prasme asocijuotieji partneriai nelaikomi partnerystės nariais ir finansavimo negauna.

2. Poreikių analizė

Poreikių įvertinimas – pirmas svarbus etapas rengiant pasiūlymą dėl gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje. Įvertinant poreikius siekiama nustatyti sritis, kurias reikėtų stiprinti ir tų sričių trūkumus lemiančias priežastis. Tai, savo ruožtu, suteikia pagrindą parengti tinkamas intervencijas, kuriomis būtų šalinami tie trūkumai ir stiprinami aukštojo mokslo ir studijų institucijų gebėjimai.

3. Įgyvendinimas ir stebėsena

Užbaigus poreikių analizę, galima rengti įgyvendinimo planą nustatytiems trūkumams pašalinti.

Reikia atsižvelgti į toliau nurodytus aspektus.

• Mokymo programų modernizavimas / naujos programos: Tikimasi, kad projektai, kuriais numatyta kurti mokymo programas, apims pedagogams skirtus mokymus ir tokius klausimus kaip kokybės užtikrinimas ir absolventų įsidarbinamumas per sąsajas su darbo rinka. Studijų programos turi būti oficialiai akredituotos ir (arba) licencijuotos iki projekto finansavimo laikotarpio pabaigos. Naujų ar atnaujintų kursų dėstymas turi prasidėti projekto įgyvendinimo metu, įtraukiant adekvatų studentų ir perkvalifikuotų dėstytojų skaičių, ir turi vykti bent trečdalį visos projekto trukmės. Mokymo programų reformų projektų kontekste vykstantis mokymas gali būti skirtas ir administraciniams darbuotojams, pavyzdžiui, bibliotekininkams, laboratorijų ir IT darbuotojams. Projektų rengėjai primygtinai raginami į modernizuotas mokymo programas integruoti studentų praktiką įmonėse. Ši praktika turi būti pagrįstos trukmės, kad leistų įgyti reikiamų įgūdžių.
• Studentų įtraukimas: projektuose turėtų būti numatyta įtraukti studentus (pavyzdžiui, į naujų studijų programų kūrimo veiklą) ir ne tik projekto testavimo ar bandomuoju etapu.
• Darbuotojų ir studentų mobilumas: mobilumas turi būti orientuotas daugiausia į studentus ir darbuotojus iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ir yra skirtas: darbuotojams (pavyzdžiui, vadovams, mokslinių tyrimų ir technologijų perdavimo personalui, techniniams ir administraciniams darbuotojams), dirbantiems pagal oficialias sutartis dotaciją gaunančiose institucijose ir dalyvaujantiems projekte; studentams [trumpojo ciklo, pirmojo ciklo (bakalauro ar lygiaverčio), antrojo ciklo (magistrantūros ar lygiaverčio) ir trečiojo arba doktorantūros ciklo], registruotiems vienoje iš dotaciją gaunančių institucijų. Studentų mobilumas ES valstybėse narėse ir tarp ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių laikomas neatitinkančiu reikalavimų. Mobilumas turi būti pagrįstos trukmės, kad būtų galima mokytis ir įgyti reikiamų įgūdžių, laikantis projekto tikslų, ir paprastai neturėtų būti trumpesnis nei viena savaitė. Rekomenduojama fizinį mobilumą derinti su virtualiuoju mobilumu. Pastarasis gali būti naudojamas fiziniam mobilumui parengti, paremti ir įgyvendinti. Jis taip pat gali būti organizuojamas specialiųjų poreikių turintiems asmenims, kad jie jiems būtų padedama įveikti ilgalaikio fizinio mobilumo kliūtis.
• Kokybės užtikrinimas turi būti integralus projekto komponentas, padedantis užtikrinti, kad gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektuose būtų sėkmingai numatyti rezultatai ir padarytas poveikis už partnerystės ribų. Turi būti nustatytos kokybės kontrolės priemonės, įskaitant rodiklius ir lyginamuosius standartus, taip užtikrinant, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai, laiku ir ekonomiškai efektyviai.
• Partnerystės susitarimas: projekto partneriai turi susitarti dėl išsamių projekto įgyvendinimo detalių ir tą formalizuoti partnerystės susitarimu, kurį partneriai pasirašo projekto pradžioje. Partnerystės susitarimo kopija perduodama vykdomajai agentūrai per šešis mėnesius nuo dotacijos sutarties pasirašymo.
• Įranga: tik išlaidos įrangai, kuri yra tiesiogiai susijusi su krypties tikslais ir kuri įsigyta ne vėliau nei likus 12 mėnesių iki projekto pabaigos, gali būti laikomos reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis. Įranga yra skirta išimtinai trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, aukštojo mokslo ir studijų institucijoms, dalyvaujančioms partnerystėje, ir turi būti oficialiai inventorizuota aukštojo mokslo ir studijų institucijoje, kuriai ji buvo nupirkta.
• Poveikis ir tvarumas: tikimasi, kad gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektai trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, padarys ilgalaikį struktūrinį poveikį. Pasiūlymuose turės būti parodytas numatomas poveikis trimis lygmenimis (individualiu, instituciniu ir sisteminiu) ir prireikus nustatyta metodika ir priemonės tam poveikiui vertinti. Ekologiškas įgyvendinimas: Įgyvendinant projektų veiklą, įskaitant projekto valdymą, reikėtų taikyti aplinkai nekenksmingą praktiką. Tikimasi, kad bus fiksuojamas ir sistemingai skaičiuojamas dalyvio individualus su transportu susijęs anglies pėdsakas. Atviroji prieiga: pasiūlymu turėtų būti suteikta laisvoji prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų ir skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas be jokių neproporcingų apribojimų

Kokios yra finansavimo taisyklės?

Šis veiksmas finansuojamas pagal fiksuotosios sumos modelį. Kiekvienos dotacijos vienkartinė fiksuotoji suma bus nustatoma pagal pareiškėjo siūlomos veiklos numatomą biudžetą. Dotaciją teikianti institucija nustatys kiekvienos dotacijos fiksuotąją sumą remdamasi pasiūlymu, vertinimo rezultatais, finansavimo normomis ir didžiausia kvietime teikti paraiškas nustatyta dotacijos suma.

Didžiausia ES dotacija vienam projektui yra:

• 1 Kryptis. Skatinti galimybes bendradarbiauti aukštojo mokslo srityje: 200 000–400 000 EUR vienam projektui
• 2 Kryptis. Aukštojo mokslo transformacijos partnerystė: 400 000–800 000 EUR vienam projektui
• 3 Kryptis. Ukrainos švietimo skaitmeninės aplinkos stiprinimas: iki 5 000 000 EUR Kiti struktūrinių reformų projektai: 600 000–1 000 000 EUR vienam projektui

Kaip nustatoma projekto fiksuotoji suma?

Pareiškėjai turi užpildyti išsamią biudžeto lentelę pagal paraiškos formą, atsižvelgdami į šiuos aspektus:

• biudžetas turėtų būti tiek išsamus, kiek tai būtina dotacijos gavėjams, ir suskirstytas į nuoseklius darbo paketus (pavyzdžiui, projekto valdymo, mokymo, renginių organizavimo, pasirengimo mobilumui ir jo įgyvendinimo, komunikacijos ir sklaidos, kokybės užtikrinimo, įrangos ir t. t.);
• pasiūlyme turi būti aprašyta į kiekvieną darbo paketą įtraukta veikla ir rezultatai;
• pareiškėjai savo pasiūlyme turi numatomas išlaidas paskirstyti pagal darbo paketų dalis (ir kiekviename darbo pakete pagal kiekvienam dotacijos gavėjui ir susijusiam subjektui priskirtą dalį);
• numatytomis lėšomis bus galima padengti personalo išlaidas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, išlaidas įrangai ir subrangos bei kitas išlaidas (pavyzdžiui, informacijos sklaidos, leidybos, vertimo raštu).
• įrangos išlaidos turėtų sudaryti ne daugiau kaip 35 proc. skirtos ES dotacijos, o ES dotacija padengs 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų;
• subrangos paslaugos turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. skirtos ES dotacijos.

Pasiūlymai bus vertinami remiantis standartine vertinimo tvarka ir pasitelkiant vidaus ir (arba) išorės ekspertus. Ekspertai įvertins pasiūlymų kokybę pagal kvietime teikti paraiškas nustatytus reikalavimus, numatomą poveikį, veiksmo kokybę ir veiksmingumą. Fiksuotoji suma neviršys 90 proc. po vertinimo nustatytos biudžeto sąmatos, o dotacijos parametrai (didžiausia dotacijos suma, finansavimo norma, visos tinkamos finansuoti išlaidos ir kt.) bus nustatyti dotacijos sutartyje.

Projekto pasiekimai bus vertinami užbaigus veiklą. Tokia finansavimo schema leistų sutelkti dėmesį į rezultatus, o ne į sąnaudas ir taip pabrėžti kokybę ir išmatuojamų tikslų įgyvendinimo lygį.

Daugiau informacijos pateikta dotacijos sutarties šablone, kurį rasite portale „Funding and Tender Opportunities Portal“. https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/home.

• 1 Tarpregioniniai projektai turi būti vykdomi visų dalyvaujančių regionų prioritetinėse srityse, būti aktualūs kiekvienam regionui ir tai pagrįsti išsamia bendrų poreikių ir tikslų analize.
• 2 Organizacijos naujokės apibrėžtį žr. D dalyje „Sąvokų žodynas“.
• 3 Išskyrus didelių pajamų šalis 5, 7 ir 8 regionuose (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“).
• 4 Aukštojo mokslo ir studijų institucijų organizacija nebus laikoma aukštojo mokslo ir studijų institucija. Dotaciją gali gauti tik tie nariai, kurie yra įsisteigę ES valstybėje narėje, Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje arba reikalavimus atitinkančioje trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė.
• 5 Reikalavimus atitinka šalys, su kuriomis vyksta derybos dėl asociacijos susitarimo ir kuriose susitarimas įsigalioja iki dotacijos pasirašymo.
• 6 Tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatoriaus (ISCED 2013) bent 5 lygmuo (aukštasis mokslas). Povidurinis neaukštasis (ISCED 2011 4 lygmuo) yra nepriimtinas.
• 7 Galima teikti tarpregioninius projektus, kuriuose dalyvauja tik trečioji valstybė, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, iš 10 regiono ir dar viena iš 11 regiono.