Gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje veikla remiami tarptautinio bendradarbiavimo projektai, grindžiami aukštojo mokslo srityje veikiančių organizacijų daugiašale partneryste. Gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektų veikla ir rezultatai turi būti orientuoti taip, kad būtų naudingi reikalavimus atitinkančioms trečiosioms valstybėms, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, jų aukštojo mokslo institucijoms ir sistemoms. Laikantis darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir Paryžiaus susitarimo, šiuo veiksmu remiamas aukštojo mokslo aktualumas, kokybė, modernizavimas ir reaktyvumas trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, sprendžiant socialinio ir ekonominio atsigavimo, augimo ir gerovės klausimus ir reaguojant į pastarojo meto tendencijas, visų pirma ekonomikos globalizaciją, taip pat į pastaruoju metu sumažėjusią žmogaus socialinę raidą, pažeidžiamumą ir didėjančią socialinę, ekonominę ir aplinkos nelygybę. Numatoma, kad profesinio mokymo gebėjimų stiprinimo projektais aukštojo mokslo srityje bus prisidedama prie platesnių politikos tikslų, kurių siekia Europos Komisija ir trečiosios valstybės, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ar atitinkamas regionas, įskaitant strategijos „Global Gateway“ investicijų paketus.

Trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, veiksmu bus konkrečiai:

• Didinti aukštojo mokslo svarbą siekiant sėkmingai įgyvendinti ES strategiją „Global Gateway“ ir joje nustatytus investavimo prioritetus;
• gerinama aukštojo mokslo kokybė ir didinamas jo aktualumas darbo rinkai ir visuomenei;
• gerinamas aukštojo mokslo institucijų studentų gebėjimų, įgūdžių ir įsidarbinimo galimybių lygis, rengiant naujas, aktualias ir novatoriškas švietimo programas;
• skatinamas įtraukus švietimas, lygybė, teisingumas, nediskriminavimas ir pilietinių gebėjimų propagavimas aukštojo mokslo srityje;
• stiprinamas aukštojo mokslo institucijų darbuotojų ir studentų mokymas, vertinimo mechanizmai, kokybės užtikrinimas, valdymas, įtrauktis, inovacijos, žinių bazė, skaitmeniniai ir verslumo gebėjimai, taip pat aukštojo mokslo įstaigų internacionalizavimas;
• didinami aukštojo mokslo institucijų, už aukštąjį mokslą atsakingų įstaigų ir kompetentingų institucijų pajėgumai modernizuoti savo aukštojo mokslo sistemas, visų pirma valdymo ir finansavimo atžvilgiu, remiant reformų procesų nustatymą, įgyvendinimą ir stebėseną;
• gerinamas mokytojų rengimas ir tęstinis profesinis tobulėjimas, kad būtų daromas poveikis ilgalaikei švietimo sistemos kokybei;
• skatinamas institucijų bendradarbiavimas, gebėjimų stiprinimas ir gerosios patirties mainai;
• skatinamas skirtingų pasaulio regionų bendradarbiavimas vykdant jungtines iniciatyvas.

• Didesnis investicijų į aukštąjį mokslą aktualumas, poveikis ir matomumas įgyvendinant ES strategiją „Global Gateway“ ES šalyse partnerėse;   
• Modernizuotos aukštojo mokslo institucijos, kurios ne tik perkels žinias, bet ir kurs ekonominę ir socialinę vertę perduodamos mokymo ir mokslinių tyrimų rezultatus bendruomenei ar šaliai;
• geresnė prieiga prie aukštojo mokslo ir geresnė jo kokybė, visų pirma mažiau galimybių turintiems žmonėms ir neturtingiausioms įvairių regionų šalims;
• didesnis dalyvavimas atokiose vietovėse įsikūrusiose aukštojo mokslo institucijose;
• valdymas siekiant veiksmingo politikos formavimo ir įgyvendinimo aukštojo mokslo srityje;
• regioninė integracija ir palyginamų pripažinimo ir kokybės užtikrinimo priemonių sukūrimas siekiant paremti akademinį bendradarbiavimą, studentų, darbuotojų ir tyrėjų mobilumą;
• stipresnės sąsajos ir bendradarbiavimas su privačiuoju sektoriumi, skatinant inovacijas ir verslumą;
• akademinio pasaulio ir darbo rinkos suderinimas siekiant padidinti studentų įsidarbinamumą;
• sustiprinti studentų iniciatyvumą ir verslumą;
• išaugusi studentų ir darbuotojų skaitmeninė kompetencija;
• institucinė atsakomybė už gebėjimų stiprinimą aukštojo mokslo srityje, taip užtikrinant tvarumą;
• nacionalinė atsakomybė už eksperimentavimą ir teigiamų rezultatų bei gerosios praktikos integravimą į aukštąjį mokslą;
• didesnis pajėgumas ir profesionalumas veikti tarptautiniu lygmeniu: geresnė valdymo kompetencija ir tarptautinimo strategijos;

Numatoma, kad veiksmu bus prisidedama prie toliau nurodytų prioritetų įgyvendinimo. 

Žaliasis kursas

Aukštojo mokslo sistemos yra itin svarbios remiant žaliąjį kursą, nes jos padeda ugdyti žinias, gebėjimus, įgūdžius ir vertybes ir gali padėti iš esmės pakeisti žmonių elgseną. Šiame kontekste pirmenybė bus teikiama projektams, kuriais siekiama:

• remti ekonomikos modernizavimą, kad ji taptų konkurencingesnė ir novatoriškesnė, kartu užtikrinant teisingą žaliąją pertvarką, skatinant žaliąsias darbo vietas ir sudarant sąlygas neutralaus poveikio klimatui visuomenei; laikantis transformatyvaus požiūrio į lytį ir skiriant dėmesio ne tik vyrų dominuojamoms sritims;
• teikti tinkamus pasiūlymus aplinkos klausimams spręsti, įskaitant miestų ir kaimo plėtrą, žaliąją ir efektyviai panaudojamą energiją, sveikatą, vandentvarką ir atliekų tvarkymą, tvarų transportą, dykumėjimą, biologinės įvairovės nykimą ir tausų gamtos išteklių naudojimą, stiprinant žemės ūkio maisto produktų vertės grandines nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;
• padidinti informuotumą apie klimato kaitą, tvarumą ir atsparumą visuose visuomenės ir ekonomikos sektoriuose;
• paspartinti perėjimą prie teisingos žaliosios ir žiedinės ekonomikos ir spręsti regioninius ir tarpregioninius aplinkos uždavinius, visų pirma sustiprinant ryšius su privačiuoju sektoriumi ir pagerinant žinias ir žaliuosius įgūdžius, kurių reikia šių laikų darbuotojams;
• sustiprinti įvairių tvarumui svarbių sektorių gebėjimus, parengti konkrečių sektorių žaliųjų įgūdžių įgijimo strategijas ir metodikas, taip pat į ateitį orientuotas ir geriau pavienių asmenų poreikius atitinkančias mokymo programas.

Skaitmeninė transformacija

Švietimo kokybės ir įtraukumo didinimas pasitelkiant skaitmenines technologijas, kartu sudarant sąlygas besimokantiems asmenims įgyti esminių skaitmeninių gebėjimų ir konkretiems sektoriams būdingų skaitmeninių įgūdžių yra strategiškai svarbus ES ir daugeliui pasaulio šalių. Skaitmeninė transformacija daro vis didesnį poveikį aukštojo mokslo sistemai, tačiau ji taip pat atlieka esminį vaidmenį išnaudojant jos teikiamą naudą bei galimybes ir kovojant su skaitmenine atskirtimi.  Šiame kontekste pirmenybė bus teikiama projektams, kuriais siekiama:

• remti skaitmeninių įgūdžių ugdymą ir įsisavinimą, kad skaitmeninė transformacija būtų kuo visapusiškesnė ir įtraukesnė.
• padėti mažinti skaitmeninę atskirtį skatinant skaitmeninį raštingumą, skaitmeninį verslumą, lyčiai atžvalgias programas ir strategijas, visų pirma atokiose ir kaimo vietovėse bei pažeidžiamose bendruomenėse;
• kurti junglumo sprendimus, kurie įgalina piliečius pasitelkiant nuotolinio mokymosi ir mokymo inovacijas;
• remti skaitmeninę ekonomiką ir stiprinti mokslinius, techninius ir inovacijų pajėgumus skatinant švietimo, mokslinių tyrimų ir verslo sąsajas skaitmenizacijos srityje, be kita ko, įgyvendinant projektus, susijusius su duomenų infrastruktūra, duomenų valdymu, dirbtiniu intelektu ir MVĮ/verslo skaitmenizacija;
• gerinti skaitmeninio švietimo ekosistemas stiprinant mokytojų ir akademinių darbuotojų skaitmeninius įgūdžius ir kompetencijas.

Migrantų integracija

Švietimo ir mokymo sistemos atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant migracijos problemas ir išnaudojant migracijos teikiamą naudą. Jos padeda naujai atvykusiems asmenims įgyti reikiamų darbo rinkai tinkamų įgūdžių ir suprasti priimančiosios šalies kultūrą bei padeda vietos gyventojams būti atviriems įvairovei ir pokyčiams. Šiame kontekste pirmenybė bus teikiama projektams, kuriais siekiama:

• remti laipsnių ir kredencialų pripažinimą ir prisidėti prie regioninės kreditų perkėlimo sistemos, kad būtų kuriamos regioninės aukštojo mokslo erdvės ir užtikrinamas sujungiamumas regiono viduje;
• suteikti migrantams ir perkeltiesiems asmenims galimybę gauti išsilavinimą priimančiose šalyse, įskaitant kalbų mokymą ir stipendijas;
• kurti holistinius modelius, kuriais būtų tenkinami unikalūs pabėgėlių studentų poreikiai ir užtikrinama galimybė gauti išsilavinimą, tvirtai remiant akademinį, socialinį, fizinį ir psichologinį vystymąsi.

Valdymas, taika, saugumas ir žmogaus vystymasis

Įsipareigojimas laikytis teisinės valstybės, žmogaus ir pagrindinių teisių, lygybės, demokratijos ir gero valdymo principų yra stabilios, teisingos ir klestinčios visuomenės pagrindas. Šis veiksmas gali padėti pagrindus aktyvaus pilietiškumo stiprinimui ir konkrečių žinių šiose srityse kaupimui. Gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektai gali padėti nustatyti ilgalaikius silpno aukštojo mokslo valdymo problemų sprendimus. Todėl pirmenybė bus teikiama projektams, kuriais siekiama remti akademinį bendradarbiavimą ir iniciatyvas šiose srityse:

• valdymo, teisinės valstybės, demokratijos, pagrindinių vertybių, žmogaus teisių apsaugos ir kovos su korupcija;
• kovos su diskriminacija, gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir nepriklausomos žiniasklaidos bei pilietinės visuomenės vaidmens skatinimo
• taikos ir saugumo, žmogaus socialinės raidos, tarpkultūrinio dialogo, pagarbos įvairovei, tolerancijos, lyčių lygybės, moterų ir jaunimo įgalėjimo;
• socialinių, ekonominių ir kultūrinių teisių, sveikatos ir gerovės. 

Tvarus augimas ir darbo vietos

Aukštasis mokslas yra būtinas siekiant ugdyti įgūdžius, reikalingus gyvenimui ir darbui. Aukštasis mokslas prisideda ir prie įsidarbinamumo ir yra būtina tvaraus ekonomikos augimo sąlyga Pagrindinis tikslas – spręsti švietimo rezultatų ir darbo rinkos poreikių neatitikimo problemą, be kita ko, plėtojant mokymąsi darbo vietoje. Šiame kontekste pirmenybė bus teikiama projektams, kuriais siekiama:

• skatinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (STEAM) įgūdžių pasiūlą ir įsisavinimą, taip pat susijusią lyčių įtrauktį, susiejant juos su teisinga žaliąja pertvarka siekiant neutralaus poveikio klimatui ekonomikos;
• skatinti jaunimo ir moterų verslumą, kurti inovacijų centrus ir startuolius, kurie padėtų kurti vietos užimtumo galimybes ir užkirsti kelią protų nutekėjimui;
• stiprinti akademinio sektoriaus, mokslinių tyrimų ir verslo ryšius, kad būtų patenkinti dabartiniai ir būsimi įgūdžių, visų pirma verslumo, ir įgūdžių, reikalingų vertės grandinėms plėtoti nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, poreikiai;
• remti jaunimo kvalifikacijos kėlimą;
• stiprinti ryšius su darbo rinka, kad būtų skatinamas darbo vietų kūrimas, darbo galimybės ir privačiojo sektoriaus dalyvavimas ugdant įgūdžius;
• plėtoti pradinio ir vidurinio ugdymo mokytojų rengimą ir kvalifikacijos kėlimą, kad būtų šalinamos struktūrinės mokyklos nebaigimo priežastys ir kovojama su nuolatine ekonomine ir lyčių nelygybe.

1 ir 2 krypčių atveju pirmiau nurodyti prioritetai kiekviename regione taikomi taip:

• Vakarų Balkanai: žaliasis kursas; skaitmeninė transformacija; migrantų integracija; valdymas, taika, saugumas ir žmogaus socialinė raida; tvarus augimas ir darbo vietų kūrimas;
• Kaimynystės Rytų regionas: žaliasis kursas; skaitmeninė transformacija; migrantų integracija; valdymas, taika, saugumas ir žmogaus socialinė raida; tvarus augimas ir darbo vietų kūrimas;
• Pietinė Viduržemio jūros regiono dalis: žaliasis kursas; skaitmeninė transformacija; migrantų integracija; valdymas, taika, saugumas ir žmogaus socialinė raida; tvarus augimas ir darbo vietų kūrimas;
• Azija: žaliasis kursas; skaitmeninė transformacija; migrantų integracija; valdymas, taika, saugumas ir žmogaus socialinė raida; tvarus augimas ir darbo vietų kūrimas;
• Vidurinė Azija: žaliasis kursas; skaitmeninė transformacija; tvarus augimas ir darbo vietų kūrimas;
• Artimieji Rytai: žaliasis kursas; skaitmeninė transformacija; tvarus augimas ir darbo vietų kūrimas;
• Ramiojo vandenyno regionas: žaliasis kursas; skaitmeninė transformacija; tvarus augimas ir darbo vietų kūrimas.
• Užsachario Afrika: žaliasis kursas; skaitmeninė transformacija; tvarus augimas ir darbo vietų kūrimas. Žmogaus socialinė raida; migrantų integracija; Valdymas, taika ir saugumas
• Lotynų Amerika: žaliasis kursas; skaitmeninė transformacija; valdymas, taika, saugumas ir žmogaus socialinė raida; tvarus augimas ir darbo vietų kūrimas;
• Karibai: žaliasis kursas; skaitmeninė transformacija; valdymas, taika, saugumas ir žmogaus socialinė raida; tvarus augimas ir darbo vietų kūrimas.

Gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektai gali būti įgyvendinami kaip:

• nacionaliniai projektai, t. y. projektai, į kuriuos įtraukiamos institucijos tik iš vienos reikalavimus atitinkančios trečiosios valstybės, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė;
• daugiašaliai (regioniniai) projektai viename reikalavimus atitinkančiame regione;
• Daugiašaliai projektai, kuriuose dalyvauja daugiau nei vienas reikalavimus atitinkantis regionas (tarpregioniniai). Tarpregioniniai projektai turi būti skirti visų dalyvaujančių regionų prioritetinėms sritims, būti aktualūs kiekvienam regionui ir tai pagrįsti išsamia bendrų poreikių ir tikslų analize.

Gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje biudžetas bus naudojamas šiems projektams remti:

• nacionaliniams ir regioniniams projektams: preliminariai 90 proc. veiksmui skirto biudžeto;
• tarpregioniniams projektams: preliminariai 10 proc. veiksmui skirto biudžeto.

Veiksmu bus siekiama remti teminę projektų įvairovę ir pakankamą geografinį atstovavimą regione pagal kiekvienos šalies projektų skaičių. Kiekvienam regionui yra nustatytas biudžetas. Kalbant apie Užsachario Afrikos 1 ir 2 kryptis, nė viena šalis neturėtų gauti daugiau kaip 8 proc. regionui skirto finansavimo.

Daugiau informacijos apie galimas skirti sumas skelbiama ES finansavimo ir konkursų portale: https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/home. 

Projekto kryptys

Siekiant reaguoti į įvairius trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, iššūkius, gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje veiklą sudaro trys toliau nurodytos kryptys.

1 Kryptis. Skatinti galimybes bendradarbiauti aukštojo mokslo srityje 

Šia kryptimi į gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje veiklą siekiama pritraukti mažiau patirties turinčias aukštojo mokslo institucijas ir nedidelio masto veikėjus, taip palengvinant prieigą organizacijoms naujokėms¹ . Šios partnerystės turėtų būti pirmas žingsnis aukštojo mokslo institucijoms  ir organizacijoms, turinčioms mažesnius veiklos pajėgumus trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, siekiant gauti prieigą prie mažiau galimybių turinčių žmonių ir suteikti jiems daugiau priemonių. Pagal šią kryptį bus finansuojami nedidelio masto projektai, kuriais siekiama sumažinti tos pačios šalies ar regiono aukštojo mokslo institucijų iš reikalavimus atitinkančių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, tarptautinimo atotrūkį. Pagal šią kryptį vykdomais projektais dėmesys bus sutelkiamas į šias trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, sritis:

• aukštojo mokslo institucijas mažiausiai išsivysčiusiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;
• aukštojo mokslo institucijas trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, atokiausiuose regionuose/vietovėse;
• naujokes ar mažiau patirties turinčias aukštojo mokslo institucijas ir fakultetus trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;
• mažiau galimybių turinčius studentus ir darbuotojus.

Veikla

Siūloma veikla ir projekto rezultatai turėtų teikti aiškios pridėtinės vertės tiksliniams dotacijų gavėjams. Toliau pateikiamas nebaigtinis galimos veiklos sąrašas.

Veikla, kuria siekiama padidinti tikslinių aukštojo mokslo institucijų valdymo ar administravimo pajėgumus, pavyzdžiui:

• universiteto valdymo reformavimas ir modernizavimas, be kita ko, išplečiant studentams naudingas paslaugas (studentų orientavimą, konsultavimą, profesinį orientavimą ir pan.);
• tarptautinių ryšių skyrių kūrimas ir stiprinimas ir tarptautinimo strategijų kūrimas;
• naujų kokybės užtikrinimo skyrių ir procesų ar strategijų kūrimas ar esamų tobulinimas aukštojo mokslo institucijose;
• planavimo ir vertinimo skyrių pajėgumų kūrimas ar didinimas;
• tarptautinių bendradarbiavimo projektų komunikacijos ir rezultatų sklaidos mechanizmų plėtotė;
• gebėjimų stiprinimas siekiant paremti studentų ir darbuotojų mobilumo veiklą.

Veikla, kuria siekiama užtikrinti kokybišką ir aktualų švietimą, pavyzdžiui:

• moduliai ar studijų programos, techninė ar profesinė programų orientacija;
• intensyvių studijų programų kūrimas suburiant studentus ir dėstytojus iš dalyvaujančių aukštojo mokslo institucijų trumpesnėms studijoms;
• doktorantų ir akademinių darbuotojų galimybių plėtotė, taip pat jų mobilumo skatinimas;
• aukštojo mokslo institucijos akademiniams darbuotojams skirto mokymo įgyvendinimas;
• sinergijos kūrimas ir sąsajų su verslo sektoriumi bei privačiosiomis ar viešosiomis organizacijomis, veikiančiomis darbo rinkoje, švietimo, mokymo ir jaunimo srityje, stiprinimas.
• atitinkamų tyrimų programų, kurios yra suderintos su strategija „Global Gateway“ ir kuriomis būtų grindžiami šalies ir (arba) regioniniai prioritetai, rengimas arba stiprinimas.

Veikla, kuria siekiama padidinti prieigą mažiau galimybių turintiems studentams ar darbuotojams, kaip antai:

• nuotolinio ir įtraukiojo mokymosi plėtotė ir galimybės pažeidžiamiems studentams, naudojantis skaitmeninėmis technologijomis ir e mokymusi;
• skaitmeninių technologijų atnaujinimas, siekiant sukurti specialias paslaugas, kuriomis neįgaliems studentams būtų užtikrinamos lygios ir sąžiningos mokymosi galimybės;
• iniciatyvų, kuriomis siekiama pozityvios diskriminacijos suteikiant daugiau galių moterims ir etninėms ir (arba) religinėms mažumoms, skatinimas;
• iniciatyvų, kuriomis šalinamos ir mažinamos mokymosi kliūtys, su kuriomis susiduria nepalankioje padėtyje esančios grupės, plėtotė;
• įtraukios aplinkos, kurioje ugdomas teisingumas ir lygybė ir kurioje atsižvelgiama į platesnės bendruomenės poreikius, kūrimas.

2 Kryptis. Aukštojo mokslo transformacijos partnerystė

Šios krypties projektais nustatomi nauji aukštojo mokslo metodai ir iniciatyvos, grindžiami tarpusavio mokymusi ir žinių bei gerosios patirties, veikiančių ne tik pačias institucijas, bet ir plačiąją visuomenę, perdavimu. Projekto rezultatai tikslinėms aukštojo mokslo institucijoms turėtų daryti reikšmingą ilgalaikį poveikį net ir projektui pasibaigus, taigi, teikti naudos visai visuomenei.

Visų pirma šiuose projektuose bus derinami toliau nurodyti elementai, teikiantys naudos trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, aukštojo mokslo institucijoms:

• Inovacijos aukštojo mokslo srityje siekiant padidinti jo aktualumą darbo rinkai ir visuomenei. Tikimasi, kad siūlomais projektais bus siekiama pašalinti darbuotojų keliamų reikalavimų ir aukštųjų mokyklų teikiamos pasiūlos neatitikimus ir pasiūlyti integralių sprendimų studentų įsidarbinamumui didinti. Šio tikslo galima siekti įgyvendinant išsamias intervencijas, be kita ko:
  • kurti novatoriškas mokymo programas ir esamas mokymo programas integruoti novatoriškus elementus;
  • taikyti novatoriškus (t. y. į besimokantį asmenį orientuotus ir realių problemų sprendimu grindžiamus) mokymosi ir mokymo metodus;
  • aktyviai bendrauti su verslo ir mokslinių tyrimų pasauliais, organizuoti tęstines švietimo programas ir veiklą bendradarbiaujant su įmonėmis ar įmonėse;
  • stiprinti aukštojo mokslo institucijų gebėjimus veiksmingai bendradarbiauti mokslinių tyrimų, mokslinių ir technologinių inovacijų srityje.
• Aukštojo mokslo institucijų reformų skatinimas, kad jos taptų ekonominės ir socialinės plėtros varomąja jėga. Projektais aukštojo mokslo institucijoms turėtų būti padedama įgyvendinti institucines reformas, kurios padarytų jas demokratiškesnėmis, įtraukesnėmis, teisingesnėmis, atskaitingesnėmis ir visavertėmis pilietinės visuomenės dedamosiomis. Institucinės reformos apima naujas administravimo ir valdymo sistemas ir struktūras, pasirengimą skaitmeninių įgūdžių atžvilgiu, modernias universiteto paslaugas, kokybės užtikrinimo procesus, priemones ir metodus vadovų, akademinių, techninių ir administracinių darbuotojų profesionalumo didinimo ir kvalifikacijos kėlimo tikslais. Verslumu grindžiamo mąstymo skatinimas ir geresni institucijų gebėjimai ir įgūdžiai yra svarbiausi šios krypties sėkmės aspektai. Universaliųjų gebėjimų ugdymas, verslumo ugdymas ir praktinis verslumo įgūdžių taikymas padės aukštojo mokslo institucijoms panaudoti žinias ir išteklius vietos, regioninių ir nacionalinių bendruomenių labui.

Veikla

Siūloma veikla ir projekto rezultatai turėtų teikti aiškios pridėtinės vertės tiksliniams dotacijų gavėjams. Toliau pateikiamas nebaigtinis galimos veiklos sąrašas: 

• kurti, testuoti ir turinio (bendrųjų ir universaliųjų gebėjimų: verslumo, problemų sprendimo, žaliųjų darbo vietų ir t. t.), struktūros (modulinės, jungtinės) ir mokymo ar mokymosi metodų (įskaitant atvirąjį ir lankstųjį mokymąsi, virtualųjį mobilumą, atviruosius švietimo išteklius, mišrųjį mokymąsi, atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus (MOOC) ir t. t.) atžvilgiu pritaikyti novatoriškus mokymo planus;
• rengti, testuoti ir įgyvendinti naujus mokymosi metodus, priemones ir medžiagą (kaip antai naujas daugiadalykes mokymo programas, į besimokantį asmenį orientuotus ir realiomis problemomis grindžiamus mokymo(si) metodus), organizuojant praktinį studentų mokymą ir stažuotes;
• imtis Bolonijos tipo reformų (trijų lygmenų ciklo sistemos, skaidrumo priemonių, pavyzdžiui, kreditų sistemų ir diplomų priedėlių, kokybės užtikrinimo, vertinimo, nacionalinių ar regioninių kvalifikacijos sistemų, ankstesnio ir neformaliojo mokymosi pripažinimo ir t. t.) instituciniu lygmeniu;
• įvesti praktinį mokymą, stažuotes ir realių verslo ir pramonės situacijų tyrimą, kurie būtų visapusiškai integruoti į mokymo programas, pripažįstami ir įvertinti kreditais;
• nustatyti dualinio mokymosi sistemas, susiejančias aukštąjį mokslą ir vidurinį profesinį mokymą kaip absolventų įsidarbinamumo rėmimo priemonę;
• ieškoti sudėtingų klausimų sprendimų, kurti produktų ir procesų inovacijas (bendradarbiaujant studentams, dėstytojams ir specialistams);
• rengti ir išbandyti sprendimus, kaip patenkinti neatidėliotinus socialinius poreikius, kurių netenkina rinka, skirtus pažeidžiamoms visuomenės grupėms; spręsti visuomenės problemas ir problemas, susijusias su požiūrio ir vertybių, strategijų ir politikos, organizacinių struktūrų ir procesų, įgyvendinimo sistemų ir paslaugų pokyčiais;
• remti inovacijų centrų, inkubatorių, technologijų perdavimo ir startuolių kūrimą, taip pat švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų integraciją instituciniu, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu;
• rengti ir išbandyti tęstinio švietimo programas ir veiklą bendradarbiaujant su įmonėmis ir pačiose įmonėse;
• sudaryti sąlygas novatoriškoms priemonėms bandyti ir tikrinti; vykdyti ribotos trukmės studentų, tyrėjų, pedagoginių darbuotojų ir įmonių darbuotojų mainus; skatinti įmonių darbuotojus dalyvauti mokymo ir mokslinių tyrimų veikloje;
• instituciniu lygmeniu reformuoti administravimo ir valdymo sistemas ir struktūras (įskaitant kokybės užtikrinimo metodus ir sistemas, finansinį valdymą ir aukštojo mokslo institucijų autonomiją, tarptautinius ryšius, paslaugas ir konsultacijas studentams, profesinį orientavimą, akademines ir mokslinių tyrimų tarybas ir t. t.);
• parengti aukštojo mokslo institucijų tarptautinimo (mokymo programų atvirumo, tarpinstitucinio mobilumo) strategijas bei priemones ir plėtoti jų pajėgumus vykdyti efektyvią tinklaveiką (mokslinį bendradarbiavimą, žinių perdavimą ir t. t.) mokslinių tyrimų, mokslo ir technologinių inovacijų srityje;
• plėtoti, pritaikyti ir naudoti priemones ir metodus, skirtus kvalifikacijos kėlimui, tarpiniam ir galutiniam vertinimui, akademinių ir administracinių darbuotojų profesionalizacijai ir profesiniam tobulėjimui, pirminiam mokytojų rengimui ir tęstiniam profesiniam tobulėjimui.
• rengti arba stiprinti atitinkamas studijų programas, naujas mokymo programas ir mokymosi metodus, kurie būtų suderinti su strategija „Global Gateway“ ir kuriais būtų grindžiami šalies ir (arba) regioniniai prioritetai.

Tinkamumo finansuoti kriterijai. 1 ir 2 kryptys

Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančiosios organizacijos (Kas gali teikti paraišką?)

Kad atitiktų reikalavimus, pareiškėjai (dotacijos gavėjai ir susiję subjektai, jei taikoma) turi būti viešieji arba privatieji teisės subjektai, priskiriami šioms kategorijoms:

• aukštojo mokslo institucijos arba šių institucijų organizacijos;
• organizacijos arba institucijos, veikiančios darbo rinkoje arba švietimo, mokymo ir jaunimo srityse.

Šie subjektai turi būti įsteigti vienoje iš reikalavimus atitinkančių šalių:

• ES valstybėje narėje;
• programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje;
• trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, iš reikalavimus atitinkančio regiono. Reikalavimus atitinkantys regionai, galintys dalyvauti šiame veiksme, yra 1, 2² , 3, 5a, 6, 7a, 8a, 9, 10 ir 11 regionai.

Koordinatorius

Iš pirmiau aprašytų subjektų gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje paraiškos koordinatorėmis gali būti tik aukštojo mokslo institucijos arba aukštojo mokslo institucijų organizacijos.

Bendrosios aukštojo mokslo institucijoms taikomos taisyklės:

• ES valstybėje narėje arba Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje esančios aukštojo mokslo institucijos turi turėti galiojančią „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją (ECHE).
• Reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, įsteigtas aukštojo mokslo institucijas tokiomis turi pripažinti kompetentingos institucijos (kartu su jų susijusiais subjektais (jei tokių yra)). Jos turi siūlyti išsamias studijų programas, kurias baigus suteikiami aukštojo mokslo laipsniai ir pripažįstami aukštojo mokslo kvalifikacijų lygmens³ diplomai.

Konsorciumo sudėtis

Turi būti laikomasi šios minimalios sudėties:

Nacionaliniai projektai (gali dalyvauti tik 2⁴ , 3, 5a, 6, 7a, 8a, 9 regionai):

• bent 2 ES valstybės narės arba Programos asocijuotosios trečiosios valstybės;
  • kiekvienoje iš šių šalių turi būti bent viena aukštojo mokslo institucija;
• tik 1 reikalavimus atitinkanti trečioji valstybė, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė;
  • turi būti bent 2 aukštojo mokslo institucijos⁵ .
• dalyvaujančių organizacijų iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, skaičius turi būti lygus arba didesnis už dalyvaujančių organizacijų iš ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių skaičių.

Daugiašaliai projektai (gali dalyvauti visi reikalavimus atitinkantys regionai):

• bent 2 ES valstybės narės arba Programos asocijuotosios trečiosios valstybės;
  • kiekvienoje iš šių šalių turi būti bent viena aukštojo mokslo institucija;
• bent 2 reikalavimus atitinkančios trečiosios valstybės, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės;
  • kiekvienoje iš šių šalių turi būti bent 2 aukštojo mokslo institucijos⁶ ; trečiosios valstybės, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, gali būti iš to paties regiono (regioniniai projektai) arba iš skirtingų regionų (tarpregioniniai projektai);
• dalyvaujančių organizacijų iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, skaičius turi būti lygus arba didesnis už dalyvaujančių organizacijų iš ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių skaičių.

Bendrosios taisyklės, taikomos visiems konsorciumams:

• kalbant apie pirmiau aprašytų minimalių konsorciumo sudėties kriterijų laikymąsi, aukštojo mokslo institucijų organizacija nebus laikoma aukštojo mokslo institucija.
• Susiję subjektai ir asocijuotieji partneriai į konsorciumo sudėtį neįskaičiuojami.

Geografinė vietovė (Veiklos vieta (-os))

Veikla turi būti vykdoma projekte dalyvaujančių organizacijų šalyse.

Projekto trukmė

Projektai paprastai turėtų trukti 24 arba 36 mėnesius (galima pratęsti, jei tai tinkamai pagrindžiama ir priimamas pakeitimas).

Kam teikti paraišką?

Europos švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA) per elektroninės paraiškų teikimo sistemą ES finansavimo ir konkursų portale.

1 kryptis.

• Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius: ERASMUS-EDU-2025-CBHE
• Temos identifikatorius: ERASMUS-EDU-2025-CBHE-STRAND-1

2 kryptis.

• Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius: ERASMUS-EDU-2025-CBHE
• Temos identifikatorius: ERASMUS-EDU-2025-CBHE-STRAND-2

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki vasario 6 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

3 kryptis. Struktūrinių reformų projektai

Šios krypties projektais trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, remiamos pastangos kurti nuoseklias, įtraukias ir tvarias aukštojo mokslo sistemas, tenkinančias jų socialinius ir ekonominius poreikius, ir plačius užmojus kurti žiniomis grindžiamą ekonomiką. Kiti šios krypties elementai – sėkmingų rezultatų integravimas ir sklaida bei sinergija su esama ar planuojama šios srities parama pagal dvišales rėmimo programas. Struktūrinių reformų projektais bus tenkinami reikalavimus atitinkančių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, poreikiai reformuoti ir modernizuoti jų sistemas remiant tvarius sisteminius ir struktūrinius patobulinimus ir inovacijas aukštojo mokslo sektoriuje. Jie turėtų apimti kompetentingas trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, nacionalines institucijas (visų pirma švietimo ministerijas), bei aukštojo mokslo institucijas, mokslinių tyrimų institucijas ir kitas atitinkamas įstaigas ir suinteresuotuosius subjektus. 

3 kryptis ir strategijos „Global Gateway“ prioritetai

3 krypties projektai toliau nurodytuose regionuose turi būti suderinti su strategijos „Global Gateway“ prioritetais. Šis reikalavimas yra esminis ir bus atidžiai įvertintas jį įtraukiant kaip tinkamumo kriterijų: 

• 5a (Azija)
• 6 (Vidurinė Azija)
• 7a (Artimieji Rytai)
• 8a (Ramiojo vandenyno regionas)
• 9 (Užsachario Afrika)
• 10 (Lotynų Amerika)
• 11 (Karibai)

Su atitinkamomis šalimis susiję prioritetai pateikiami čia: https://international-partnerships.ec.europa.eu/policies/global-gateway/erasmus-global-gateway-priorities_en

Tinkamumo finansuoti kriterijai. 3 kryptis

Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančiosios organizacijos (Kas gali teikti paraišką?)

Kad atitiktų reikalavimus, pareiškėjai (dotacijos gavėjai ir susiję subjektai, jei taikoma) turi būti (viešieji arba privatieji) teisės subjektai, priskiriami šioms kategorijoms:

• aukštojo mokslo institucijos arba šių institucijų organizacijos;
• organizacijos arba institucijos, veikiančios darbo rinkoje arba švietimo, mokymo ir jaunimo srityse.

Šie subjektai turi būti įsteigti vienoje iš reikalavimus atitinkančių šalių:

• ES valstybė narė;
• programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje;
• trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, iš reikalavimus atitinkančio regiono. Reikalavimus atitinkantys regionai, galintys dalyvauti šiame veiksme, yra 1, 2⁷ , 3⁸ , 5a, 6, 7a, 8a, 9, 10 ir 11 regionai.

Koordinatorius

Iš pirmiau aprašytų subjektų gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje paraiškos koordinatorėmis gali būti tik aukštojo mokslo institucijos arba aukštojo mokslo institucijų organizacijos.

Bendrosios aukštojo mokslo institucijoms taikomos taisyklės:

• ES valstybėje narėje arba Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje esančios aukštojo mokslo institucijos turi turėti galiojančią „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją (ECHE).
• Reikalavimus atitinkančiose trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, įsteigtas aukštojo mokslo institucijas tokiomis turi pripažinti kompetentingos institucijos (kartu su jų susijusiais subjektais (jei tokių yra)). Jos turi siūlyti išsamias studijų programas, kurias baigus suteikiami aukštojo mokslo laipsniai ir pripažįstami aukštojo mokslo kvalifikacijų lygmens⁹ diplomai.

Konsorciumo sudėtis

Turi būti laikomasi šios minimalios sudėties:

• bent 2 ES valstybės narės arba Programos asocijuotosios trečiosios valstybės;
  • kiekvienoje iš šių šalių turi būti bent viena aukštojo mokslo institucija;
• bent 1 reikalavimus atitinkanti trečioji valstybė, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė;
  • kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje turi būti bent 2 aukštojo mokslo institucijos¹⁰ ir
  • nacionalinė kompetentinga institucija (pvz., ministerija), atsakinga už aukštąjį mokslą šalyje.
• Dalyvaujančių organizacijų iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, skaičius turi būti lygus arba didesnis už dalyvaujančių organizacijų iš ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių skaičių.

Bendrosios taisyklės, taikomos visiems konsorciumams:

• Kalbant apie pirmiau aprašytų minimalių konsorciumo sudėties kriterijų laikymąsi, aukštojo mokslo institucijų organizacija nebus laikoma aukštojo mokslo institucija.
• Susiję subjektai ir asocijuotieji partneriai į konsorciumo sudėtį neįskaičiuojami.

Geografinė vietovė (Veiklos vieta)

Veikla turi būti vykdoma projekte dalyvaujančių organizacijų šalyse.

Projekto trukmė

Projektai paprastai turėtų trukti 36 arba 48 mėnesius (galima pratęsti, jei tai tinkamai pagrindžiama ir priimamas pakeitimas).

Kam teikti paraišką?

Europos švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA) per elektroninės paraiškų teikimo sistemą ES finansavimo ir konkursų portale.

3 kryptis.

• Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius: ERASMUS-EDU-2025-CBHE
• Temos identifikatorius: ERASMUS-EDU-2025-CBHE-STRAND-3

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki vasario 6 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Projektai vertinami pagal toliau nurodytus kriterijus dviem etapais.

1 Etapas. 

Projekto aktualumas - (Daugiausia 30 balų)

• Tikslas: Pasiūlymu prisidedama prie platesnių ES politikos tikslų, visų pirma strategijos „Global Gateway“. Pasiūlyme aiškiai atsižvelgiama į iš anksto nustatytus tikslinio (-ių) regiono (-ų) regioninius prioritetus ir jis yra susijęs su gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje ir krypties tikslais ir veikla. Jis yra deramas atsakas į dabartinius tikslinės šalies ar regiono, tikslinių grupių ir galutinių naudos gavėjų poreikius ir apribojimus. Taip pat atsižvelgiama į tikslinių mažiau galimybių turinčių dalyvių poreikius.
• ES vertybės: pasiūlymas yra aktualus siekiant gerbti ir skatinti bendras ES vertybes, pavyzdžiui, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat kovoti su bet kokia diskriminacija.
• Tikslai: tikslai grindžiami patikima poreikių analize; jie yra aiškiai apibrėžti, konkretūs, išmatuojami, realistiški ir įvykdytini per tam tikrą laiką. Jais sprendžiami dalyvaujančiosioms organizacijoms aktualūs klausimai (laikantis tikslinių aukštojo mokslo institucijų modernizavimo, vystymo ir tarptautinimo strategijos) ir su reikalavimus atitinkančių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, aukštojo mokslo plėtotės strategijomis susiję klausimai.
• ES pridėtinė vertė: pasiūlyme parodoma, kad panašių rezultatų nebūtų galima pasiekti be aukštojo mokslo institucijų iš ES valstybių narių ar Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių bendradarbiavimo ir be ES finansavimo.

Visų pirma 2 krypties atveju:

pasiūlyme pateikiama aiški analizė, kaip intervencijos sritis atitinka prioritetines socialinio ir ekonominio augimo bei autonomijos sritis konkrečiame regione, ir dėmesys sutelkiamas į novatoriškus elementus ir pažangiausius metodus bei būdus nustatytoje intervencijos srityje.

Visų pirma 3 krypties atveju:

• pasiūlymu sprendžiami aukštojo mokslo sistemų reformų ir modernizavimo klausimai, atsižvelgiant į tikslinių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, vystymosi strategijas.
• Svarbu: 5a, 6, 7a, 8a, 9, 10 ir 11 regionų atveju pasiūlyme yra aptariama (-os) nustatyta (-os) prioritetinė (-s) sritis (-ys)¹¹ . Atkreipkite dėmesį į tai, kad šių regionų nesuderinamumas su šiomis prioritetinėmis sritimis reiškia, kad pasiūlymas neatitiks minimalaus balų skaičiaus pagal aktualumo kriterijų.

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė - (Daugiausia 30 balų)

• Nuoseklumas: projektas iš esmės parengtas taip, kad būtų užtikrintas jo tikslų, metodikos, veiklos ir siūlomo biudžeto suderinamumas. Pasiūlyme pateikiamas nuoseklus ir išsamus atitinkamos veiklos, kuria bus siekiama patenkinti nustatytus poreikius ir gauti planuojamus rezultatus, aprašas.
• Metodika: intervencijos logika yra pagrįsta, planuojami produktai ir rezultatai yra nuoseklūs ir įmanomi, o pagrindinės prielaidos ir rizika aiškiai nustatytos. Pasiūlymo struktūra ir turinys yra adekvatūs, t. y. pasirinkti objektyviai patikrinami rodikliai, duomenų prieinamumas, baziniai duomenys, tikslinės vertės ir t. t.
• Darbo planas: darbo plano kokybė ir veiksmingumas, be kita ko, mastas, kuriuo darbo paketams skirti ištekliai atitinka jų tikslus ir rezultatus; ryšys tarp išteklių ir numatomų rezultatų yra adekvatus, darbo planas yra realistiškas, su aiškiai numatyta veikla, terminais, aiškiais siektinais rezultatais ir gairėmis.
• Biudžetas: pasiūlymas yra ekonomiškai efektyvus, skiriami derami finansiniai ištekliai, kad projektą būtų galima sėkmingai įgyvendinti.
• Kokybės kontrolė: kontrolės priemonėmis (nuolatiniu kokybės vertinimu, tarpusavio vertinimais, lyginamosios analizės veikla, švelninimo veiksmais ir t. t.) ir kokybės rodikliais užtikrinama, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai ir ekonomiškai efektyviai.
• Aplinkos tvarumas: Projektais turėtų būti numatoma tausoti aplinką, o žalioji praktika (pavyzdžiui, ekologiška kelionė) turėtų būti įtraukta į visus jų aspektus.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė - (Daugiausia 20 balų)

• Valdymas: numatytos patikimos valdymo priemonės. Tvarkaraštis, valdymo struktūros, bendradarbiavimo tvarka ir pareigos yra tinkamai apibrėžti ir tikroviški.
• Sudėtis: partnerystė suburia tinkamas organizacijas, turinčias reikiamą kompetenciją, kad galėtų pasiekti pasiūlyme numatytus tikslus, ir atitinkančią krypties ypatumus; į pasiūlymą įtraukti tinkamiausi ir įvairiausi neakademiniai partneriai. 2 regiono šalims: 1 ir 2 krypties atveju pirmenybė bus teikiama projektams, kuriuose dalyvauja aukštojo mokslo institucijos, kurios yra ne sostinėje ir (arba) kaimo vietovėse ir (arba) atokiuose regionuose. 5a, 6, 7a, 8a regionų šalims: 1 ir 2 krypčių atveju pirmenybė bus teikiama projektams, kuriuose dalyvauja mažiausiai išsivysčiusių šalių aukštojo mokslo institucijos arba organizacijos.
• Užduotys: vaidmenys ir užduotys paskirstyti atsižvelgiant į kiekvieno partnerio specifines praktines žinias, profilį ir patirtį ir yra tinkami.
• Bendradarbiavimas: pasiūlyti veiksmingi mechanizmai, padėsiantys užtikrinti organizacijų partnerių ir visų kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų veiksmingą bendradarbiavimą, komunikaciją ir konfliktų sprendimą.
• Įsipareigojimas: projekto partnerių indėlis yra reikšmingas, aktualus ir vienas kitą papildantis. Pasiūlyme parodomas partnerių, visų pirma iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, įsitraukimas, įsipareigojimas ir atsakomybė už projekto konkrečius tikslus ir rezultatus.

Visų pirma 2 krypties atveju:

į pasiūlymą įtrauktos svarbos neakademinės organizacijos ir suinteresuotieji subjektai, projekto tikslams suteiksiantys novatoriškos pridėtinės vertės. pasiūlymų, kuriais siekiama remti vertės grandines pagrindinėse prioritetinėse investicijų srityse nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu, atveju privatusis sektorius yra įtrauktas į partnerystę ir aiškiai dalyvauja visais būtinais lygmenimis.

Visų pirma 3 krypties atveju:

pasiūlyme parodoma, kad kompetentingos aukštojo mokslo nacionalinės institucijos yra labai įsitraukusios į veiksmų valdymą ir įgyvendinimą.

Tvarumas, poveikis ir numatomų rezultatų sklaida - (daugiausia 20 balų)

• Rezultatų panaudojimas: pasiūlyme parodoma, kaip partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai naudosis projekto rezultatais, kaip bus užtikrinamas daugiklio efektas (įskaitant replikavimo galimybes ir veiklos rezultatų plėtrą sektoriaus, vietos, regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu) ir nurodomos priemonės rezultatų panaudojimui įvertinti projekto finansavimo laikotarpiu ir jam pasibaigus.
• Komunikacija ir sklaida: pasiūlyme numatytas aiškus ir efektyvus komunikacijos planas bei rezultatų sklaidos strategija ir nurodyta atitinkama veikla ir jos tvarkaraštis, priemonės ir kanalai, kuriais bus užtikrinta, kad rezultatai ir nauda tiek projekto metu, tiek jam pasibaigus būtų veiksmingai skleidžiami visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir auditorijai, kuri tokioje veikloje paprastai nedalyvauja, užmezgant ryšį ir pritraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, kad jie galėtų naudotis rezultatais projekto finansavimo laikotarpiu ir jam pasibaigus.
• Poveikis: pasiūlymu užtikrinamas apčiuopiamas poveikis tikslinėms grupėms ir atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu. Įtraukiamos priemonės, taip pat tikslai ir rodikliai, kad būtų galima stebėti pažangą ir vertinti numatomą (trumpalaikį ir ilgalaikį) poveikį individualiu, instituciniu ir sisteminiu lygmeniu.
• Tvarumas: pasiūlyme paaiškinama, kaip projekto rezultatai bus palaikomi finansiškai (pasibaigus projekto finansavimui) ir instituciniu požiūriu (toliau bus vykdoma veikla ir teikiamos paslaugos), kaip bus užtikrinta atsakomybė vietos lygmeniu ir, kai aktualu, kaip bus įtrauktas privatusis sektorius projekto finansavimo laikotarpiu ir jam pasibaigus.

Visų pirma 1 krypties atveju:

• Pasiūlymu užtikrinamas tęstinis ir tvarus atsakas, padedantis šalinti dabartines kliūtis ir didinti prieigą prie švietimo galimybių ir aukštojo mokslo institucijų išteklių mažiau galimybių turintiems studentams ir darbuotojams.
• Tikėtina, kad pasiūlymu bus padidinti trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, institucijų tarptautinio bendradarbiavimo pajėgumai.

Visų pirma 2 krypties atveju:

• Pasiūlymu užtikrinamas reikšmingas poveikis trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, institucijoms, visų pirma jų pajėgumo inovuoti didinimui ir valdymo modernizavimui, joms atsiveriant plačiajai visuomenei, darbo rinkai ir pasauliui.
• Pasiūlyme parodytas potencialas padaryti didesnį poveikį visuomenei ir (arba) ekonomikos sektoriui.

Visų pirma 3 krypties atveju:

• Pasiūlyme parodoma, kaip projekto rezultatai prisidės prie aukštojo mokslo politikos reformos ar modernizavimo sistemos lygmeniu.
• 5a, 6, 7a, 8a, 9, 10 ir 11 regionų atveju pasiūlyme parodoma, kaip projekto rezultatai padės užtikrinti tvarų aukštojo mokslo institucijų ir sektoriaus dalyvavimą konkrečioje strategijos „Global Gateway“ prioritetinėje srityje.

Paraiškos gali surinkti iki 100 balų. Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 60 balų (iš 100). Be to, kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų jiems turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus (t. y. bent po 15 balų „projekto aktualumo“ ir „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijose; po 10 balų „partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ ir „poveikio“ kategorijose). 

Ex aequo pasiūlymų atvejais pirmenybė bus teikiama projektams, surinkusiems daugiausia balų „aktualumo“. Jei šie balai bus vienodi, pirmenybė bus teikiama atsižvelgiant į jų balus pagal kriterijų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė“. Jei šie balai bus vienodi, pirmenybė bus teikiama atsižvelgiant į jų balus pagal kriterijų „poveikis“. 

Jei tai nepadės nustatyti pirmenybės, tolesnis pirmenybės nustatymas gali būti atliekamas atsižvelgiant į bendrą projekto portfelį ir teigiamą projektų sinergiją arba kitus veiksnius, susijusius su kvietimo teikti pasiūlymus tikslais. Šie veiksniai bus dokumentuoti ekspertų grupės ataskaitoje.

Vėliau pasiūlymai bus reitinguojami mažėjančia tvarka pagal surinktų balų skaičių pagal regioną ir kryptį.

Antruoju etapu dėl vertinimo komiteto siūlomų finansuoti pasiūlymų (ir rezervinio sąrašo) bus konsultuojamasi su ES delegacija (-omis) atitinkamoje (-ose) reikalavimus atitinkančioje (-iose) trečiojoje (-iosiose) valstybėje (-ėse), kuri (-ios) nėra asocijuotoji (-osios) Programos valstybė (-ės).

ES finansavimas bus skiriamas tik tiems projektams, dėl kurių sėkmingai konsultuotasi su ES delegacija (-omis), neviršijant kiekvienam regionui skirto biudžeto.

Kiekvienai iš trijų krypčių yra numatytas orientacinis biudžetas, tačiau vienos krypties biudžeto lėšas galima perkelti kitai.

Paraiškos priėmimas nereiškia, kad įsipareigojama skirti pareiškėjo prašomai sumai lygų finansavimą. Prašomo finansavimo dydis gali būti sumažintas remiantis veiklos kryptims taikytinomis finansavimo taisyklėmis ir vertinimo rezultatais.

Paprastai, atsižvelgiant į dabartinių nacionalinių ir Europos teisinių sistemų aprėptį, rezultatai turėtų būti pateikiami kaip atvirieji švietimo ištekliai (AŠI), taip pat atitinkamose profesinėse, sektorių ar kompetentingų institucijų platformose. Pasiūlyme apibūdinama, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtų duomenų, medžiagos, dokumentų, audiovizualinės medžiagos ir socialinių tinklų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.

Reikėtų atsižvelgti į toliau nurodytus aspektus.

1. Institucijų partnerių įsipareigojimas įgyvendinti projektą

Veiksmingu gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektu turi būti užtikrinama stipri visų institucijų partnerių, ypač tų, kurios veikia trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, partnerystė. Bendra atsakomybė rengiant pasiūlymą reiškia atsakomybę už projekto rezultatus ir projekto tvarumą. Į gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektus galima įtraukti asocijuotuosius partnerius, kurie prisidėtų prie konkrečių projekto užduočių ar veiklos įgyvendinimo arba projekto sklaidos ir tvarumo rėmimo. Sutarčių valdymo prasme asocijuotieji partneriai nelaikomi partnerystės nariais ir finansavimo negauna.

2. Poreikių analizė

Poreikių įvertinimas – pirmas svarbus etapas rengiant pasiūlymą dėl gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje. Įvertinant poreikius siekiama nustatyti sritis, kurias reikėtų stiprinti ir tų sričių trūkumus lemiančias priežastis. Tai, savo ruožtu, suteikia pagrindą parengti tinkamas intervencijas, kuriomis būtų šalinami tie trūkumai ir stiprinami aukštojo mokslo institucijų gebėjimai.

3. Įgyvendinimas ir stebėsena

Užbaigus poreikių analizę, galima rengti įgyvendinimo planą nustatytiems trūkumams pašalinti.

Reikia atsižvelgti į toliau nurodytus aspektus. 

• Mokymo programų modernizavimas / naujos programos: Tikimasi, kad projektai, kuriais numatyta kurti mokymo programas, apims pedagogams skirtus mokymus ir tokius klausimus kaip kokybės užtikrinimas ir absolventų įsidarbinamumas per sąsajas su darbo rinka. Studijų programos turi būti oficialiai akredituotos ir (arba) licencijuotos iki projekto finansavimo laikotarpio pabaigos. Naujų ar atnaujintų kursų dėstymas turi prasidėti projekto įgyvendinimo metu, įtraukiant adekvatų studentų ir perkvalifikuotų dėstytojų skaičių, ir turi vykti bent trečdalį visos projekto trukmės. Mokymo programų reformų projektų kontekste vykstantis mokymas gali būti skirtas ir administraciniams darbuotojams, pavyzdžiui, bibliotekininkams, laboratorijų ir IT darbuotojams. Projektų rengėjai primygtinai raginami į modernizuotas mokymo programas integruoti studentų praktiką įmonėse. Ši praktika turi būti pagrįstos trukmės, kad leistų įgyti reikiamų įgūdžių.
• Studentų įtraukimas: projektuose turėtų būti numatyta įtraukti studentus (pavyzdžiui, į naujų studijų programų kūrimo veiklą) ir ne tik projekto testavimo ar bandomuoju etapu.
• Darbuotojų ir studentų mobilumas: mobilumas turi būti orientuotas daugiausia į studentus ir darbuotojus iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ir yra skirtas: darbuotojams (pavyzdžiui, vadovams, mokslinių tyrimų ir technologijų perdavimo personalui, techniniams ir administraciniams darbuotojams), dirbantiems pagal oficialias sutartis dotaciją gaunančiose institucijose ir dalyvaujantiems projekte; studentams [trumpojo ciklo, pirmojo ciklo (bakalauro ar lygiaverčio), antrojo ciklo (magistrantūros ar lygiaverčio) ir trečiojo arba doktorantūros ciklo], registruotiems vienoje iš dotaciją gaunančių institucijų. Studentų mobilumas ES valstybėse narėse ir tarp ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių laikomas neatitinkančiu reikalavimų. Mobilumas turi būti pagrįstos trukmės, kad būtų galima mokytis ir įgyti reikiamų įgūdžių, laikantis projekto tikslų, ir paprastai neturėtų būti trumpesnis nei viena savaitė. Rekomenduojama fizinį mobilumą derinti su virtualiuoju mobilumu. Pastarasis gali būti naudojamas fiziniam mobilumui parengti, paremti ir įgyvendinti. Jis taip pat gali būti organizuojamas specialiųjų poreikių turintiems asmenims, kad jie jiems būtų padedama įveikti ilgalaikio fizinio mobilumo kliūtis.
• Kokybės užtikrinimas turi būti integralus projekto komponentas, padedantis užtikrinti, kad gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektuose būtų sėkmingai numatyti rezultatai ir padarytas poveikis už partnerystės ribų. Turi būti nustatytos kokybės kontrolės priemonės, įskaitant rodiklius ir lyginamuosius standartus, taip užtikrinant, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai, laiku ir ekonomiškai efektyviai.
• Konsorciumo susitarimas: dėl praktinių ir teisinių priežasčių primygtinai rekomenduojama tarp konsorciumo narių sudaryti vidaus susitarimus, pagal kuriuos būtų galima reaguoti į išskirtines ar nenumatytas aplinkybes.  Konsorciumo nariai galėtų juos pasirašyti projekto pradžioje.
• Įranga: tik išlaidos įrangai, kuri yra tiesiogiai susijusi su krypties tikslais ir kuri įsigyta ne vėliau nei likus 12 mėnesių iki projekto pabaigos, gali būti laikomos reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis. Įranga yra skirta išimtinai trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, aukštojo mokslo institucijoms, dalyvaujančioms partnerystėje, ir turi būti oficialiai inventorizuota aukštojo mokslo institucijoje, kuriai ji buvo nupirkta.
• Poveikis ir tvarumas: tikimasi, kad gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektai trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, padarys ilgalaikį struktūrinį poveikį. Pasiūlymuose turės būti parodytas numatomas poveikis trimis lygmenimis (individualiu, instituciniu ir sisteminiu) ir prireikus nustatyta metodika ir priemonės tam poveikiui vertinti.
• Ekologiškas įgyvendinimas: Įgyvendinant projektų veiklą, įskaitant projekto valdymą, reikėtų taikyti aplinkai nekenksmingą praktiką. Tikimasi, kad bus fiksuojamas ir sistemingai skaičiuojamas dalyvio individualus su transportu susijęs anglies pėdsakas.
• Atviroji prieiga: pasiūlymu turėtų būti suteikta laisvoji prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų ir skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas be jokių neproporcingų apribojimų

Šis veiksmas finansuojamas pagal fiksuotosios sumos modelį. Kiekvienos dotacijos vienkartinė fiksuotoji suma bus nustatoma pagal pareiškėjo siūlomos veiklos numatomą biudžetą. Dotaciją teikianti institucija nustatys kiekvienos dotacijos fiksuotąją sumą remdamasi pasiūlymu, vertinimo rezultatais, 90 proc. finansavimo norma ir didžiausia dotacijos suma.

ES dotacija vienam projektui yra.

• 1 kryptis. Skatinti galimybes bendradarbiauti aukštojo mokslo srityje: 200 000–400 000 EUR vienam projektui
• 2 kryptis. Aukštojo mokslo transformacijos partnerystė: 400 000–800 000 EUR vienam projektui
• 3 kryptis. Struktūrinių reformų projektai: 600 000–1 000 000 EUR vienam projektui

Kaip nustatoma projekto fiksuotoji suma? 

Pareiškėjai turi užpildyti išsamią biudžeto lentelę pagal paraiškos formą, atsižvelgdami į šiuos aspektus:

• biudžetas turėtų būti tiek išsamus, kiek tai būtina dotacijos gavėjams, ir suskirstytas į nuoseklius darbo paketus (pavyzdžiui, projekto valdymo, mokymo, renginių organizavimo, pasirengimo mobilumui ir jo įgyvendinimo, komunikacijos ir sklaidos, kokybės užtikrinimo, įrangos ir t. t.);
• pasiūlyme turi būti aprašyta į kiekvieną darbo paketą įtraukta veikla ir rezultatai;
• pareiškėjai savo pasiūlyme turi numatomas išlaidas paskirstyti pagal darbo paketų dalis (ir kiekviename darbo pakete pagal kiekvienam dotacijos gavėjui ir susijusiam subjektui priskirtą dalį);
• numatytomis lėšomis bus galima padengti personalo išlaidas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, išlaidas įrangai ir subrangos bei kitas išlaidas (pavyzdžiui, informacijos sklaidos, leidybos, vertimo raštu).
• įrangos išlaidos turėtų sudaryti ne daugiau kaip 35 proc. skirtos ES dotacijos, o ES dotacija padengs 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų;
• subrangos paslaugos turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. skirtos ES dotacijos.
• Neleidžiama teikti finansinės paramos trečiosioms valstybėms.
• Leidžiamos išlaidos, susijusios su projekte dalyvaujančiais savanoriais. Jos nurodomos kaip vieneto įkainiai, apibrėžti Komisijos sprendime dėl savanorių vieneto įkainių¹² .
• MVĮ vieneto įkainiai neleidžiami.

Pasiūlymai bus vertinami remiantis standartine vertinimo tvarka ir pasitelkiant vidaus ir (arba) išorės ekspertus. Ekspertai įvertins pasiūlymų kokybę pagal kvietime teikti paraiškas nustatytus reikalavimus, numatomą poveikį, veiksmo kokybę ir veiksmingumą.

Projekto pasiekimai bus vertinami užbaigus veiklą. Tokia finansavimo schema leistų sutelkti dėmesį į rezultatus, o ne į sąnaudas ir taip pabrėžti kokybę ir išmatuojamų tikslų įgyvendinimo lygį.

Daugiau informacijos pateikiama C dalyje „Finansavimo sąlygų patikra“, taip pat ji aprašyta pavyzdinėje dotacijos sutartyje, kurią galima rasti finansavimo ir konkursų portale: https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/home

Footnote

1. Organizacijos naujokės apibrėžtį žr. D dalyje „Sąvokų žodynas“. ↩ back
2. Šiame veiksme negali dalyvauti organizacijos iš Baltarusijos (2 regionas). ↩ back
3. Tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatoriaus (ISCED 2013) bent 5 lygmuo (aukštasis mokslas). Povidurinis neaukštasis (ISCED 2011 4 lygmuo) yra nepriimtinas. ↩ back
4. Šiame veiksme negali dalyvauti organizacijos iš Baltarusijos (2 regionas). ↩ back
5. Išimtis: trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, kuriose aukštojo mokslo institucijų, kurias pripažįsta kompetentingos nacionalinės institucijos, visoje šalyje yra mažiau nei 5, arba tais atvejais, kai vienintelė institucija atstovauja daugiau kaip 50 proc. visos šalies studentų populiacijos, bus priimamos paraiškos, kuriose toms šalims skaičiuojama tik viena aukštojo mokslo institucija. ↩ back
6. Išimtis :  žr. ankstesnę išnašą. ↩ back
7. Šiame veiksme negali dalyvauti organizacijos iš Baltarusijos (2 regionas). ↩ back
8. Pagal šią kryptį negali dalyvauti organizacijos iš Sirijos (3 regionas). ↩ back
9. Tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatoriaus (ISCED 2013) bent 5 lygmuo (aukštasis mokslas). Povidurinis neaukštasis (ISCED 2011 4 lygmuo) yra nepriimtinas. ↩ back
10. Išimtis: trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, kuriose aukštojo mokslo institucijų, kurias pripažįsta kompetentingos nacionalinės institucijos, visoje šalyje yra mažiau nei 5, arba tais atvejais, kai vienintelė institucija atstovauja daugiau kaip 50 proc. visos šalies studentų populiacijos, bus priimamos paraiškos, kuriose toms šalims skaičiuojama tik viena aukštojo mokslo institucija. ↩ back
11. https://international-partnerships.ec.europa.eu/policies/global-gateway/erasmus-global-gateway-priorities_en ↩ back
12. https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/docs/2021-2027/common/guidance/unit-cost-decision-volunteers_en.pdf ↩ back