Skip to main content

Erasmus+ Programme Guide

The essential guide to understanding Erasmus+

Erasmus+ Programos vadovas 2025

Šis tinklalapis dar neatitinka 2025 m. programos „Erasmus+“ vadovo turinio.

Tačiau visą 2025 m. vadovą pasirinkta kalba galite parsisiųsti PDF formatu.

Inovacijų aljansai

Inovacijų aljansais siekiama didinti Europos inovacinį pajėgumą, skatinant inovacijas bendradarbiaujant ir keičiantis žiniomis aukštojo mokslo, profesinio mokymo (tiek pirminio, tiek tęstinio) bei platesnės socialinės ir ekonominės aplinkos, įskaitant mokslinius tyrimus, kontekste.

Jais taip pat siekiama didinti naujų įgūdžių pasiūlą ir spręsti įgūdžių neatitikties problemą, rengiant ir kuriant naujas aukštojo mokslo ir profesinio mokymo programas, remiant iniciatyvumo ugdymą ir verslumu grindžiamą mąstymą ES.

Veiksmo Tikslai

Šiomis partnerystėmis turėtų būti įgyvendinama nuosekli ir išsami sektorių arba tarpsektorinė veikla, kuri turėtų būti pritaikoma prie būsimos žinių raidos visoje ES.

Siekiant paskatinti inovacijas, ypatingas dėmesys bus skiriamas talento ir įgūdžių ugdymui. Visų pirma, skaitmeniniai įgūdžiai tampa vis svarbesni visiems profesiniams profiliams visoje darbo rinkoje. Antra, perėjimas prie žiedinės ir žalesnės ekonomikos turi būti grindžiamas kvalifikacijų ir nacionalinių švietimo bei mokymo programų pokyčiais, kad būtų tenkinami nauji profesiniai žaliųjų įgūdžių ir darnaus vystymosi poreikiai. Trečia, dėl dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos visuose mūsų ekonomikos ir visuomenės sektoriuose reikia sparčiau diegti naujas technologijas, visų pirma labai novatoriškose giliųjų technologijų srityse.

Inovacijų aljansų tikslų gali būti siekiama pagal vieną iš dviejų toliau nurodytų dalių arba pagal jas abi (organizacija gali būti įtraukta į kelis pasiūlymus).

1 Dalis. Švietimo ir įmonių Aljansai

Švietimo ir įmonių aljansai yra tarpvalstybiniai, struktūruoti ir rezultatais grindžiami projektai, kuriuose partneriai siekia bendrų tikslų ir bendradarbiauja skatindami inovacijas, naujus įgūdžius, iniciatyvumą ir verslumu grindžiamą mąstymą.

Šie aljansai sieks skatinti inovacijas aukštojo mokslo, profesinio mokymo, įmonių ir platesnės socialinės bei ekonominės aplinkos srityse. Be kita ko, jie padės spręsti socialines ir ekonomines problemas, tokias kaip klimato kaita, kintanti demografinė padėtis, skaitmenizacija, naujų perversminių (giliųjų) technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, formavimasis ir spartūs užimtumo pokyčiai imantis socialinių inovacijų, didinant bendruomenės atsparumą ir diegiant inovacijas darbo rinkoje.

Švietimo ir įmonių aljansai partnerystėn suburia įmones ir aukštojo mokslo bei profesinio mokymo paslaugų teikėjus. Veikdami viename ar keliuose skirtinguose ekonomikos sektoriuose, aljansai kuria patikimus ir tvarius ryšius ir visais aspektais demonstruoja savo novatorišką ir tarpvalstybinį pobūdį. Kiekvienoje partnerystėje turi būti bent viena profesinio mokymo įstaiga ir viena aukštojo mokslo ir studijų institucija, tačiau jos gali spręsti abiejų šių sričių arba vienos iš jų klausimus. Profesinio mokymo ir aukštojo mokslo organizacijų bendradarbiavimas turėtų būti aktualus ir naudingas abiem sektoriams.

Aljansai siekia vieno ar daugiau iš toliau nurodytų tikslų:

  • kurti naujus, novatoriškus ir daugiadalykius mokymo(si) metodus; skatinti inovacijas, susijusias su švietimo planavimu ir įgyvendinimu, mokymo metodais, vertinimo metodais, mokymosi aplinka ir (arba) naujų įgūdžių ugdymu;
  • remti įgūdžių ugdymą giliųjų technologijų srityse; remti Europos inovacinius gebėjimus, plečiant talentų fondą šiose naujose perversminėse technologijose;
  • skatinti inkubatorių steigimą švietimo ir mokymo įstaigose visoje Europoje;
  • remti įmonių socialinę atsakomybę (pavyzdžiui, teisingumo, įtraukties, klimato kaitos, aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi atžvilgiu);
  • skatinti besimokančių asmenų, švietimo ir kitų sričių darbuotojų iniciatyvumą ir verslumą, atitinkamą mąstyseną ir įgūdžius, laikantis Verslumo kompetencijos sistemos („EntreComp“)1 ;
  • gerinti įgūdžių, įgytų ir patvirtintų per švietimo ir mokymo sistemas, kokybę ir aktualumą (įskaitant naujų įgūdžių ugdymą ir įgūdžių neatitikties problemos sprendimą);
  • palengvinti žinių perdavimą ir kūrimą tarp aukštojo mokslo ir profesinio mokymo, mokslinių tyrimų, viešojo sektoriaus ir verslo sektoriaus;
  • kurti ir remti veiksmingas, tarpusavyje susietas ir įtraukias aukštojo mokslo ir profesinio mokymo sistemas, ir prisidėti prie inovacijų.

2 Dalis. Sektorių Bendradarbiavimo įgūdžių srityje aljansai (plano įgyvendinimas2 )

Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje aljansų tikslas – sukurti naujus strateginius metodus ir bendradarbiavimą, kad būtų rasta konkrečių įgūdžių ugdymo sprendimų (tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje) srityse, kuriose įgyvendinamas pagrindinis Europos įgūdžių darbotvarkės, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo, veiksmas – Įgūdžių paktas. Pagrindinis Pakto tikslas – suburti ir paskatinti visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus imtis konkrečių veiksmų darbo jėgos kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, dedant bendras pastangas ir buriant partnerystę, taip pat ES lygmeniu tenkinant darbo rinkos poreikius, remiant perėjimą prie žaliųjų ir skaitmeninių technologijų bei nacionalines, regionines ir vietos įgūdžių ir ekonomikos augimo strategijas. Dėl to sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje aljanso rezultatai, t. y. žinios apie sektorinius įgūdžius, įgūdžių strategijos, profesiniai profiliai, mokymo programos ir ilgalaikis planavimas, svariai prisidės prie Įgūdžių pakto prisijungusių ekosistemomis grindžiamų didelio masto partnerysčių veiklos.

Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje aljansų tikslas – sumažinti darbo rinkos įgūdžių atotrūkį, varžantį augimą, inovacijas ir konkurencingumą konkrečiuose sektoriuose ar srityse, orientuojantis tiek į trumpalaikes intervencijas, tiek į ilgalaikes strategijas. Šių aljansų veikla bus įgyvendinama 14 pramonės ekosistemų, nustatytų Naujoje Europos pramonės strategijoje3  (žr. tinkamumo finansuoti kriterijus).

Ekosistemomis grindžiamos didelio masto Įgūdžių pakto partnerystės bus remiamos sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planu. Dėl to aljansai pagal 2 dalį padės įgyvendinti pagal Paktą prisiimtus įsipareigojimus, rengdami sektoriaus įgūdžių strategijas. Šiomis strategijomis turi būti pasiektas sisteminis ir struktūrinis poveikis, dėl kurio mažėtų įgūdžių trūkumas, spragos ir neatitiktis, taip pat būtų užtikrinama tinkama įgūdžių kokybė. Sektoriaus įgūdžių strategijose turi būti aiškiai nustatyti veiksmai, gairės ir konkretūs rezultatai siekiant suderinti įgūdžių paklausą ir pasiūlą ir taip remti bendrą ekosistemomis grindžiamų didelio masto Įgūdžių pakto partnerysčių įgyvendinimą. Aljansai siekia pakloti šių įgūdžių partnerysčių pagrindus ir nustatyti kryptį, kuria reikėtų judėti projektams pasibaigus.

Remiantis duomenimis apie įgūdžių poreikius ir profesinius profilius, aljansai padeda rengti ir įgyvendinti tarpvalstybinio švietimo ir mokymo turinį, taip pat mokymo metodikas, kad būtų galima jas kuo greičiau įdiegti regioniniu ir vietos lygmeniu ir atsižvelgti į naujas atsirandančias profesijas. Šiuo tikslu aljansai savo pasiūlymus turėtų grįsti profesinės kompetencijos centrų4 , pažangiosios specializacijos strategijas įgyvendinančių regionų5 , Europos klasterių partnerysčių6  ir Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT)7  žinių ir inovacijos bendrijų (ŽIB), veikiančių toje pačioje pramonės ekosistemoje, atliekamu darbu.

Pasiūlymai turėtų apimti tęstinio profesinio mokymo programų, skirtų skubiems darbingo amžiaus žmonių poreikiams tenkinti, rengimą. Pasiūlymai turėtų apimti naujų profesinių profilių, susijusių kvalifikacijų, apimančių profesinį vidurinį mokymą ir profesinį mokymą jau įgijus vidurinį išsilavinimą (EKS 3–5 lygmenys) ir profesinį mokymą aukštojo mokslo lygmeniu (EKS 6–8 lygmenys), raidą. Be to, pasiūlymai turėtų apimti atitinkamų pagrindinių mokymo planų ir programų, kurie leistų įgyti minėtas kvalifikacijas, kūrimą.

Tarp kiekvieno projekto partnerių turi būti profesinio mokymo įstaigų, aukštojo mokslo ir studijų institucijų ir darbo rinkos dalyvių. Idealiu atveju turėtų būti įtrauktos ir politikos kūrimo institucijos, sertifikavimo įstaigos ir Europos sektorių asociacijos bei pramonės atstovai.

Kokie kriterijai taikomi paraiškoms dėl Inovacijų Aljansų?

Tinkamumo kriterijai

Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, projektų pasiūlymai dėl 1 dalies “Švietimo ir įmonių aljansai“ turi tenkinti toliau nurodytus kriterijus.

Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančiosios organizacijos (Kas gali teikti paraišką?)

Pareiškėjai (dotacijos gavėjai ir susiję subjektai, jei taikoma) turi būti: 

  • viešosios arba privačiosios organizacijos; 
    • aukštojo mokslo ir studijų institucijos,
    • profesinio mokymo paslaugų teikėjai,
    • profesinio mokymo paslaugų teikėjų tinklai,
    • mažosios ir vidutinės arba didelės įmonės (įskaitant socialines įmones),
    • mokslinių tyrimų institutai,
    • nevyriausybinės organizacijos, vietos, r
    • egioninio ar nacionalinio lygmens valstybinės įstaigos,
    • švietimo, mokymo ir jaunimo srityse veikiančios organizacijos,
    • tarpininkai, atstovaujantys švietimo, mokymo arba jaunimo organizacijoms arba įmonėms,
    • akreditavimo, sertifikavimo, pripažinimo ar kvalifikacijos įstaigos,
    • prekybos, pramonės ar darbo rūmai, amatų rūmai,
    • Europos ar nacionaliniai socialiniai partneriai,
    • ligoninės ar kitos priežiūros, įskaitant ilgalaikę priežiūrą,
    • institucijos, institucijos, atsakingos už švietimą ir mokymą arba užimtumą regioniniu arba
    • nacionaliniu lygmeniu, užimtumo tarnybos,
    • nacionaliniai statistikos biurai,
    • ekonominės plėtros agentūros,
    • sektorių arba profesinės asociacijos,
    • sektorių įgūdžių tarybos,
    • įstaigos, teikiančios profesinio orientavimo, profesinio konsultavimo, informavimo ir įdarbinimo paslaugas; 
  • įsteigti ES valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje.

Organizacijos iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, taip pat gali dalyvauti kaip dotacijos gavėjos, susiję subjektai ar asocijuotosios partnerės, bet ne kaip koordinatorės, jei jų dalyvavimas projektui suteikia esminės pridėtinės vertės.

Išimtis: šiame veiksme negali dalyvauti organizacijos iš Baltarusijos (2 regionas) ir Rusijos Federacijos (4 regionas). 

Aukštojo mokslo ir studijų institucijos, įsteigtos ES valstybėse narėse ar Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse, turi turėti galiojančią „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją (ECHE). Dalyvaujančios aukštojo mokslo ir studijų institucijos trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, turėti ECHE neprivalo.  

Konsorciumo sudėtis  (Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius ir pobūdis)

Švietimo ir įmonių aljansai turi apimti bent 4 ES valstybes nares ar Programos asocijuotąsias trečiąsias valstybes ir turėti bent 8 pareiškėjus (dotacijų gavėjus,  nesusijusius subjektus). Į konsorciumą kaip pareiškėjai (dotacijų gavėjai, nesusiję subjektai) turi būti įtraukti bent 3 darbo rinkos dalyviai (įmonės, bendrovės arba atstovaujamosios organizacijos tarpininkės, pavyzdžiui, rūmai, profesinės sąjungos arba profesinės asociacijos) ir bent 3 švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai (profesinio mokymo ir aukštojo mokslo ir studijų institucijos). Kiekviename pasiūlyme kaip pareiškėjai (dotacijos gavėjai, nesusiję subjektai) turėtų dalyvauti bent viena aukštojo mokslo įstaiga ir vienas profesinio mokymo paslaugų teikėjas.

Susiję subjektai ir asocijuotieji partneriai neįtraukiami į minimalius konsorciumo sudėties tinkamumo kriterijus ir negali būti koordinatoriais.

Projekto trukmė

Projektai paprastai turėtų trukti 24 arba 36 mėnesius (galima pratęsti, jei tai tinkamai pagrindžiama ir priimamas pakeitimas).

Trukmė turi būti pasirinkta paraiškos teikimo etape pagal projekto tikslą ir veiklos, kurią ilgainiui planuojama vykdyti, rūšį.

Kam teikti paraišką?

Europos švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA) per Finansavimo ir konkursų galimybių portalą (FTOP).

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius (1 dalis): ERASMUS-EDU-2024-PI-ALL-INNO-EDU-ENTERP

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki kovo 7 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Daugiau informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, projektų pasiūlymai dėl 2 dalies „Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje aljansai (plano įgyvendinimas)“ turi tenkinti toliau nurodytus kriterijus.

Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančiosios organizacijos (Kas gali teikti paraišką?)

Pareiškėjai (dotacijos gavėjai ir susiję subjektai, jei taikoma) turi būti:

  • Įgūdžių pakto nariai8 ;
  • viešosios arba privačiosios organizacijos, teisėtai įsteigtos ES valstybėje narėje arba Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje, pavyzdžiui: 
    • aukštojo mokslo ir studijų institucijos;
    • profesinio mokymo paslaugų teikėjai;
    • profesinio mokymo paslaugų teikėjų tinklai;
    • mažosios ir vidutinės arba didelės įmonės (įskaitant socialines įmones);
    • mokslinių tyrimų institutai;
    • nevyriausybinės organizacijos;
    • vietos, regioninio ar nacionalinio lygmens valstybinės įstaigos;
    • švietimo, mokymo ir jaunimo srityse veikiančios organizacijos;
    • tarpininkai, atstovaujantys švietimo, mokymo arba jaunimo organizacijoms arba įmonėms;
    • akreditavimo, sertifikavimo, pripažinimo ar kvalifikacijos įstaigos;
    • prekybos, pramonės ar darbo rūmai, amatų rūmai;
    • Europos ar nacionaliniai socialiniai partneriai;
    • ligoninės ar kitos priežiūros, įskaitant ilgalaikę priežiūrą, institucijos;
    • institucijos, atsakingos už švietimą ir mokymą arba užimtumą regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu;
    • užimtumo tarnybos;
    • nacionaliniai statistikos biurai;
    • ekonominės plėtros agentūros;
    • sektorių arba profesinės asociacijos;
    • sektorių įgūdžių tarybos;
    • įstaigos, teikiančios profesinio orientavimo, profesinio konsultavimo, informavimo ir įdarbinimo paslaugas.

Organizacijos iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, taip pat gali dalyvauti kaip dotacijos gavėjos, susiję subjektai ar asocijuotosios partnerės, bet ne kaip koordinatorės, jei jų dalyvavimas projektui suteikia esminės pridėtinės vertės.

Išimtis: šiame veiksme negali dalyvauti organizacijos iš Baltarusijos (2 regionas) ir Rusijos Federacijos (4 regionas). 

Aukštojo mokslo ir studijų institucijos, įsteigtos ES valstybėse narėse ar Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse, turi turėti galiojančią „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją (ECHE). Dalyvaujančios aukštojo mokslo ir studijų institucijos trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, turėti ECHE neprivalo.  

Konsorciumo sudėtis (Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius ir pobūdis)

Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje aljansai (planas) turi apimti bent 8 ES valstybes nares arba Programos asocijuotąsias trečiąsias valstybes ir juose turi dalyvauti bent 12 pareiškėjų (dotacijos gavėjai, nesusiję subjektai). Į konsorciumą kaip pareiškėjai (subsidijų gavėjai, nesusiję subjektai) turi būti įtraukti bent 5 darbo rinkos dalyviai (įmonės, bendrovės arba atstovaujamosios organizacijos tarpininkės, pavyzdžiui, rūmai, profesinės sąjungos arba profesinės asociacijos) ir bent 5 švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai (profesinio mokymo ir aukštojo mokslo ir studijų institucijos). Kiekviename pasiūlyme kaip pareiškėjai (dotacijos gavėjai, nesusiję subjektai) turėtų dalyvauti bent viena aukštojo mokslo įstaiga ir vienas profesinio mokymo paslaugų teikėjas.

Susiję subjektai ir asocijuotieji partneriai neįtraukiami į minimalius konsorciumo sudėties tinkamumo kriterijus ir negali būti koordinatoriais.

Sektoriai arba sritys

14 pramonės ekosistemų, kaip nustatyta 2021 m. metinėje bendrosios rinkos ataskaitoje9 :

  1. Mobilumas, transportas, automobiliai: transporto priemonių, laivų ir traukinių bei priedų gamyba; jų remontas ir priežiūra; krovinių vežimas ir kt.
  2. Tekstilė: tekstilės, aprangos, avalynės, odos ir papuošalų ir kt. gamyba
  3. Atsinaujinančioji energija: elektriniai varikliai, varikliai ir turbinos; elektros energijos gamyba; dujų gamyba ir skirstymas ir kt.
  4. Elektronika: elektroninių gaminių gamyba ir kt.
  5. Mažmeninis sektorius: mažmeninė prekyba; su vartotojais susieta didmeninė prekyba ir kt.
  6. Statyba:gyvenamųjų ir komercinių pastatų statyba; kelių ir geležinkelių tiesimas; komunalinė infrastruktūra ir civilinė inžinerija; susijusi veikla ir kt.
  7. Orlaivių ir erdvėlaivių pramonė ir gynyba: orlaivių gamyba; kosmoso gamybos pramonė ir paslaugos; gynybos produktai ir technologijos ir t. t.
  8. Mažaanglei energijai imlios pramonės šakos: iškastinio kuro gavyba; perdirbimas; didelį poveikį aplinkai darančių produktų, pavyzdžiui, plastiko, cheminių medžiagų, trąšų, geležies ir plieno, miško produktų, cemento, gumos, spalvotųjų metalų ir kt., gamyba.
  9. Turizmas: keleivių vežimas ir kelionės; viešbučiai ir trumpalaikis apgyvendinimas; restoranai ir maitinimo paslaugos; renginiai, teminiai parkai ir kt.
  10. Žemės ūkio maisto produktai: augaliniai ir gyvūniniai produktai; maisto perdirbimas; veterinarijos veikla ir kt.
  11. Kūrybos ir kultūros pramonė: laikraščiai, knygos ir periodiniai leidiniai; kino filmai, vaizdo įrašai ir televizija; radijas ir muzika ir kt.
  12. Skaitmeninė pramonė: telekomunikacijos; programinė įranga ir programavimas; interneto portalai; kompiuterių ir įrangos gamyba ir kt.
  13. Artimumo ir socialinė ekonomika: socialinės įmonės, asociacijos ir kooperatyvai, kurių tikslas – daryti socialinį poveikį ir kt.
  14. Sveikata: 
    1. vaistai ir įranga; ligoninės, slaugos namai, stacionarioji priežiūra ir kt.

Aljansai savo pasiūlymuose turi pasirinkti vieną pramonės ekosistemą, su kuria bus susijęs jų projektas10 .

Pasiūlymas gali būti susijęs su bet kuria ekosistema, kuri nėra įtraukta į vykdomus projektus, arba ekosistema, kuri jau įtraukta į vykdomą projektą. Tokiu atveju pasiūlyme turi būti numatytos sritys, kurios aiškiai skiriasi nuo vykdomo  (-ų) projekto (-ų) sričių11 .

Projekto trukmė

Projektai paprastai turėtų trukti 48 mėnesius (galima pratęsti, jei tai tinkamai pagrindžiama ir priimamas pakeitimas (GA)).

Kam teikti paraišką?

Europos švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA) per portalą „Funding and tender opportunities“ (FTOP).

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius (2 dalis): ERASMUS-EDU-2024-PI-ALL-INNO-BLUEPRINT

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki kovo 7 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Daugiau informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

Projekto rengimas

Kiekvienas aljansas įgyvendina nuoseklią, visapusišką ir įvairią tarpusavyje susijusią veiklą, kuria siekiama skatinti inovacijas aukštojo mokslo, profesinio mokymo sistemose bei įmonėse (įskaitant dideles, mažąsias ir vidutines įmones bei socialines įmones) ir platesnėje socialinėje ekonominėje aplinkoje.

1 Dalis. Švietimo ir įmonių Aljansai

Į švietimo ir įmonių aljansus turėtų būti įtraukta bent viena toliau nurodyta veikla (sąrašas nebaigtinis).

Inovacijų skatinimas

  • Bendrai rengti ir įgyvendinti naujus mokymo(si) metodus (kaip antai naujas daugiadalykes mokymo programas, į besimokantį asmenį orientuotus ir realiomis problemomis grindžiamus mokymo(si) metodus, novatoriškų technologijų naudojimą, didesnį mikrokredencialų naudojimą);
  • Rengti ir išbandyti tęstinio švietimo programas ir veiklą bendradarbiaujant su įmonėmis ir pačiose įmonėse;
  • Rengti ir įgyvendinti švietimo ir mokymo programas, kurios padėtų ugdyti įgūdžius, reikalingus giliųjų technologijų srityse;
  • Glaudžiai bendradarbiaujant su verslumo sektoriumi visoje Europoje švietimo ir mokymo įstaigose steigti inkubatorius, kurie padėtų studentams verslininkams plėtoti savo idėjas ir paversti jas verslu. Tai būtų galima pasiekti, pavyzdžiui, teikiant įvairias paslaugas, pradedant įgūdžių, finansiniais, verslo ir valdymo mokymais, taip pat suteikiant biuro patalpas ir palengvinant rizikos kapitalo finansavimą;
  • Rengti ir išbandyti sprendimus, kaip patenkinti neatidėliotinus socialinius poreikius, kurių netenkina rinka ir kurie skirti pažeidžiamoms visuomenės grupėms; Spręsti visuomenės problemas ir problemas, susijusias su požiūrio ir vertybių, strategijų ir politikos, organizacinių struktūrų ir procesų, įgyvendinimo sistemų ir paslaugų pokyčiais;
  • Ieškoti sudėtingų klausimų sprendimų, kurti produktų ir procesų inovacijas (bendradarbiaujant studentams, dėstytojams ir specialistams).

Iniciatyvumo ir verslumu grindžiamo mąstymo, gebėjimų ir įgūdžių ugdymas

  • Kurti naujus mokymo metodus ir mokymosi priemones, apimančias universaliųjų gebėjimų ugdymą ir taikymą aukštojo mokslo ir profesinio mokymo programose, parengtose bendradarbiaujant su įmonėmis ir skirtomis įsidarbinimo galimybėms, kūrybiškumui ir naujiems profesiniams keliams plėtoti;
  • Prireikus integruoti iniciatyvumą ir verslumą į tam tikrą discipliną, mokymo programą, kursą ir t. t., kad studentai, tyrėjai, darbuotojai ir pedagogai įgytų gebėjimų, įgūdžių ir motyvacijos ugdyti iniciatyvumą ir verslumu grindžiamą mąstyseną bei gebėtų įveikti įvairius iššūkius mokymosi, profesiniame ir asmeniniame gyvenime;
  • Suteikti naujų mokymosi galimybių per praktinės patirties, iniciatyvumą ir verslumo gebėjimus ir įgūdžius, be kita ko, įtraukiant ir (arba) pradedant naudoti naujas paslaugas, produktus ir prototipus, taip pat kurti startuolius ir atžalines įmones.
  • Taikyti labiau į besimokančius asmenis orientuotus metodus, suteikiant jiems galimybę patiems rinktis savo mokymosi kelią.

Žinių sklaidos ir mainų skatinimas aukštojo mokslo, profesinio mokymo, įmonių ir mokslinių tyrimų srityje

  • Kurti įtraukias ir tarpusavyje susijusias aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir įmonių sistemas, grindžiamas abipusiu pasitikėjimu, tarpvalstybiniu pripažinimu ir sertifikavimu, lanksčiomis judėjimo tarp profesinio mokymo ir aukštojo mokslo sistemų galimybėmis, skatinti aukštesnio EKS lygmens profesinį mokymą ir didinti besimokančių asmenų ir darbuotojų mobilumą;
  • Plėtoti pameistrystę ir su studijų sritimi susijusią veiklą įmonėse, visapusiškai integruotą į mokymo programą, pripažintą ir vertinamą kreditais; sudaryti sąlygas novatoriškoms priemonėms bandyti ir tikrinti; vykdyti ribotos trukmės studentų, tyrėjų, pedagoginių darbuotojų ir įmonių darbuotojų mainus; skatinti įmonių darbuotojus dalyvauti mokymo ir mokslinių tyrimų veikloje; analizuoti mokslinių tyrimų duomenis. Atitinkamais atvejais projektai galėtų būti susieti su Europos pameistrystės aljansu12 .

Atsparumo didinimo, rinkos poreikių ir naujų profesijų nustatymas

  • Nustatyti rinkos poreikius ir naujas profesijas (jų paklausą), didinti sistemų gebėjimą visais lygmenimis reaguoti į darbo rinkos poreikius (užtikrinti pasiūlą); derinti aukštojo mokslo ir profesinio mokymo paslaugų teikimą prie įgūdžių poreikių, tuo tikslu rengiant ir įgyvendinant tarpvalstybines sektorines mokymo programas, apimančias ir mokymąsi darbo vietoje;
  • Nustatyti įgūdžius, kurių reikia viešojoje erdvėje sprendžiant visuomenės uždavinius (pavyzdžiui, klimato kaitos, sveikatos, giliųjų technologijų srities įgūdžių) ir skatinant atsparumą visuomenės ir bendruomenės lygmeniu, be kita ko, bendradarbiaujant aukštojo mokslo ir studijų institucijoms ir profesinio mokymo paslaugų teikėjams su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis bei privačiuoju sektoriumi, kad jie prisidėtų rengiant ir įgyvendinant regionines pažangiosios specializacijos strategijas;
  • Teikti paramą, kad būtų galima įveikti įgūdžių neatitikties problemą, susijusią su atsparumu ir rinkos poreikiais.

2 Dalis. Sektorių Bendradarbiavimo įgūdžių srityje aljansai (Plano įgyvendinimas)

Reikia įgyvendinti šią veiklą:

Strateginio požiūrio į sektorių bendradarbiavimą įgūdžių srityje įgyvendinimas

  • Užmegzti tvarų pagrindinių pramonės suinteresuotųjų subjektų, įskaitant socialinius partnerius, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus ir valdžios institucijas (nacionalinio ir regioninio lygmens), bendradarbiavimą įgūdžių srityje. Projektu taip pat bus siekiama plėtoti didelių įmonių ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) bendradarbiavimą konkrečios pramonės ekosistemos vertės grandinėje;
  • Nuolat rinkti žinias apie įgūdžius: teikti aktualius ES ir šalies ir (arba) regioninio lygmens kokybinius įrodymus bei kiekybinius duomenis taikant susietą atvirųjų duomenų formatą; parengti bendrą metodiką būsimų įgūdžių poreikiams numatyti, (kasmetinei) pažangai stebėti, įgūdžių paklausos ir pasiūlos raidai vertinti remiantis patikimais prognozių scenarijais, ES įgūdžių panorama ir prireikus EBPO, Pasaulio ekonomikos forumo ir esamų sektorių įgūdžių aljansų darbu;
  • Nustatyti sektoriaus ir (arba) ekosistemos kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo paramą (kurią teikia pramonė, viešieji ir privatūs suinteresuotieji asmenys) ir išanalizuoti, kurią iš šių veiklų būtų galima taikyti plačiau ir paremti vertės grandinės įmones;
  • Remiantis žiniomis apie įgūdžius, rengti pramonės ekosistemos įgūdžių strategijas, įskaitant veiksmų, kuriais siekiama paremti pramonės ekosistemos darbo jėgos perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo bei potencialių sektoriaus dalyvių (pavyzdžiui, ekonomiškai neaktyvių) tikslus, prioritetus. Strategijoje turėtų būti išsamiai išdėstyta, kaip svarbiausios tendencijos, pavyzdžiui, pasauliniai, visuomeniniai ir technologiniai pokyčiai toje pramonės ekosistemoje gali paveikti darbo vietų ir įgūdžių poreikius. Taip pat turėtų būti pateiktas preliminarus tvarkaraštis ir itin daug dėmesio skiriant skaitmeninių ir giliųjų technologijų poveikiui; turėtų būti nustatyti ir apibrėžti (visiškai nauji) profesiniai profiliai ir susiję įgūdžiai, kurių atsiradimo tikimasi atitinkamame sektoriuje. Taip pat turėtų būti nustatyti pagrindiniai pramonės sektoriaus dalyviai ir suinteresuotieji subjektai, kurie turėtų būti įtraukti į strategijos įgyvendinimą. Ši strategija turėtų būti vienas pirmųjų svarbių projekto rezultatų; joje turėtų būti nustatyti konkretūs veiksmai, gairės ir aiškiai nustatyti rezultatai bei konkretūs prioritetiniai veiksmai, kuriais siekiama suderinti būsimą naujoms profesijoms svarbių įgūdžių paklausą ir pasiūlą. Strategija turėtų būti pagal Įgūdžių paktą kuriamos partnerystės pagrindas;
  • Prireikus, užtikrinti, kad projekto rezultatai būtų pateikti atvirųjų duomenų formatu, taigi jie galėtų papildyti Cedefop renkamą su įgūdžiais susijusią informaciją ir Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorių (ESCO);
  • Teikti aktualius ES ir šalies ir (arba) regioninio lygmens kokybinius įrodymus bei kiekybinius duomenis taikant susietą atvirųjų duomenų formatą.

Europos sektorinių sutartinių svarbiausių mokymo planų ir programų rengimas

Pirmaisiais veiklos metais (reaktyvus atsakas)

Vykdant minėtus veiksmus, visais projektais turėtų būti siekiama greitai patenkinti pramonės ekosistemos tam tikros profesijos įgūdžių reikmes, atsiradusias dėl COVID-19 pandemijos ir perėjimo prie žaliųjų ir skaitmeninių technologijų (įrodymai turi būti pateikti pasiūlyme):

  • prireikus remtis ESCO klasifikatoriaus ir esamų kompetencijos sistemų13  profesijų profiliais;
  • rengti tęstinio profesinio mokymo programas, skirtas darbo jėgos kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, taikant naujovišką mišrųjį mokymąsi ir mokymąsi darbo vietoje;
  • užtikrinti gerą naujų mokymo programų turinio ir jo teikimo kokybę taikant kokybės užtikrinimo metodus, kurie atitinka EQAVET ir ESG (Europos aukštojo mokslo erdvės jungtinių programų kokybės užtikrinimo standartus);  
  • užtikrinti greitą mokymo programų diegimą ir naudojimą informuojant pagrindinius pramonės ekosistemos vertės grandinės dalyvius, profesinės kompetencijos centrus14 , regionus, kurie įgyvendina pažangiosios specializacijos strategijas15 , Europos klasterių partnerystes16  ir Europos technologijos instituto žinių ir inovacijų bendruomenes17 , veikiančias toje pačioje pramonės ekosistemoje.

Viso projekto metu (aktyvus atsakas)

Įgyvendinant projektą turėtų būti kuriamas besikeičiantiems ir naujiems profesiniams profiliams skirtų profesinių profilių ir mokymo turinys:

  • Remiantis nustatytais pramonės ekosistemoje atsirandančių profesinių profilių įgūdžių poreikiais rengti naujas modulines profesinio mokymo programas ir susijusias pirminio švietimo ir mokymo kvalifikacijas (visą mokymo programą, kurią būtų galima įtraukti į nacionalines švietimo ir mokymo sistemas) bei tęstinio profesinio mokymo programas darbingo amžiaus žmonių kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui (su naujų įgūdžių poreikiu susijusius modulius);
  • Šias mokymo programas turėtų sudaryti mokymosi rezultatų vienetų sistema, laikantis Europos kvalifikacijų sistemos / Nacionalinės kvalifikacijų sistemos ir atsižvelgiant į ESCO; mokymo programos turėtų būti orientuotos į konkrečiam darbui reikalingus įgūdžius, taip pat į svarbiausius gebėjimus18 , apimančius visų pirma universaliuosius gebėjimus ir STEAM disciplinas19 ;
  • Mokymosi darbo vietoje laikotarpiai įtraukiami į naująjį mokymo turinį, įskaitant galimybes taikyti žinias praktikoje realiose darbo situacijose, ir, kai įmanoma, integruojama tarpvalstybinė mokymosi patirtis;
  • Naujajam mokymo turiniui taikomos kokybės valdymo priemonės vadovaujantis EQAVET ir ESG kokybės užtikrinimo principais arba naudojant jau turimas kokybės užtikrinimo sistemas, kurios turėtų derėti su EQAVET ir ESG;
  • Propaguojamos atitinkamos sektoriaus kvalifikacijos, įskaitant tarpvalstybines jungtines programas (apimančias Europos pagrindinius profesinius profilius20 ), vykdomas daugiau nei vieno švietimo ir mokymo paslaugų teikėjo, taip palengvinant tarpvalstybinį sertifikavimą ir stiprinant abipusį pasitikėjimą, prisidedant prie besimokančių asmenų ir profesinio mobilumo šiame sektoriuje didinimo.

Svarbiausių mokymo planų ir programų įgyvendinimas

  • Parengti mokymo planų ir programų įgyvendinimo metodiką, pritaikytą įvairioms tikslinėms grupėms, taikant novatoriškus mokymo ir mokymosi metodus, įskaitant mokymąsi darbo vietoje, IRT naudojimą (pavyzdžiui, mišrųjį mokymąsi, simuliatorius, papildytąją realybę ir t. t.), virtualųjį ir (arba) mišrųjį besimokančių asmenų ir darbuotojų mobilumą ir atviruosius švietimo išteklius (pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu grindžiamą mokymą, MOOC21 );
  • Planuoti veiksmus, kuriais bus lengvinamas profesinių žinių perdavimas iš kartos į kartą;  
  • Nustatyti, kokiais būdais vertinimo metodikos ir procedūros gali aprėpti visas mokymosi formas, įskaitant mokymąsi darbo vietoje, ir palengvinti anksčiau įgytų įgūdžių ir gebėjimų patvirtinimą;
  • Remtis seniai užmegztais ir naujais ryšiais, susijusiais su įgūdžių paklausa, žinių apie įgūdžius rinkimo etape, informuojant užimtumo paslaugas teikiančius subjektus, pavyzdžiui, privačiojo ir viešojo sektoriaus darbdavius ir užimtumo tarnybas, kad absolventams būtų pasiūlyta tinkamų galimybių;
  • Nustatyti adekvačias absolventų karjeros stebėjimo priemones ir kurti grįžtamosios informacijos ciklus22 . Šios karjeros stebėsenos ir grįžtamojo ryšio sistemos gali būti grindžiamos informacija, gauta iš įmonių, besimokančiųjų asmenų ir darbuotojų, taip pat viešųjų informacijos šaltinių ir darbo rinkos suinteresuotųjų subjektų;
  • Pasiūlyti tinkamas naujų ar pritaikytų profesinio mokymo ir aukštojo mokslo programų ir kvalifikacijų oficialaus pripažinimo priemones partnerių šalyse ir atitinkamoje pramonės ekosistemoje.

Ilgalaikio veiksmų plano parengimas siekiant laipsniškai diegti projekto rezultatus projektui pasibaigus

  • Šis planas grindžiamas tvaria švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų, svarbiausių pramonės suinteresuotųjų subjektų ir valdžios institucijų (regioninių ar nacionalinių) atitinkamo lygmens partneryste siekiant palengvinti ir (arba) sustiprinti įvairių suinteresuotųjų subjektų įgūdžių partnerystę pagal Įgūdžių paktą darbo jėgos kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo srityje. Reikėtų įtraukti tinkamas valdymo struktūras, taip pat išplėstinio taikymo ir finansinio tvarumo planus.
  • Planu turėtų būti užtikrintas tinkamas matomumas ir plati rezultatų sklaida, be kita ko, ES ir nacionaliniu ir (arba) regioniniu politiniu lygmenimis, išsamiai apibūdinant, kaip, dalyvaujant atitinkamoms valdžios institucijoms, vyks įgyvendinimas nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmenimis;
  • Plane būtina numatyti, kaip bus atnaujinti projekto rezultatai, visų pirma išsamios žinios apie įgūdžius, strategija ir mokymo programos pasibaigus 4 metų trukmės projektui, be kita ko, numatant būsimus finansavimo šaltinius;
  • Plane būtina nurodyti, kaip ES finansavimo galimybėmis (pavyzdžiui, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP), 2021–2027 m. ES daugiamete finansinė programa (DFP), įskaitant Europos struktūrinius fondus, „InvestEU“, „Erasmus+“) ir privačiomis investicijomis bei nacionaliniu ir (arba) regioniniu finansavimu bus remiamos įgūdžių strategijos. Derėtų atsižvelgti į pažangiosios specializacijos strategijas, Europos klasterių partnerystes, profesinės kompetencijos centrų tinklus ir EIT inovacijų bendruomenes.

Pagal abi dalis (1 Dalis: Švietimo ir įmonių Aljansai; 2 dalis: Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje aljansai (Plano įgyvendinimas))

Prireikus reikalaujama, kad inovacijų aljansai taikytų ES masto įrankius ir priemones, pavyzdžiui, EKS, ESCO, „Europass“ (įskaitant Europos skaitmeninius mokymosi kredencialus), EQAVET ir ESG. Jei pasiūlymuose siūloma, pavyzdžiui, kurti praktikos bendruomenes arba bendradarbiavimui skirtas interneto svetaines, atitinkamais atvejais jie turėtų būti grindžiami esamomis interneto platformomis, pavyzdžiui, Mokyklinio ugdymo platforma, EPALE arba EPALE profesinio mokymo specialistų bendruomene23 , ir jomis turėtų būti naudojamasi.

Siekdamas išbandyti naujas mokymo programas ar naujus mokymo ir mokymosi metodus, inovacijų aljansas gali organizuoti besimokančių asmenų, dėstytojų, tyrėjų ir darbuotojų mobilumą mokymosi tikslais, jei jie remia ir papildo pagrindinę partnerystės veiklą ir suteikia pridėtinės vertės siekiant projekto tikslų.

Numatomas poveikis

Inovacijų aljansai bus integruoti į strateginį ir tvarų profesinio mokymo, aukštojo mokslo ir įmonių, drauge siekiančių padidinti Europos inovacinį pajėgumą, bendradarbiavimą. Ši partnerystė labai sustiprins abiejų švietimo sričių sąveiką ir padės skatinti inovacijas, naujus įgūdžius, iniciatyvumą ir verslumu grindžiamą mąstymą. Tikimasi, kad šie aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir įmonių aljansai prisidės prie regioninių ekosistemų plėtotės ir vertingu tiesioginiu indėliu prisidės prie ekonomikos, integruojant mokymąsi darbo vietoje. Universitetai turi mokslinių tyrimų žinių ir duomenų, kuriuos perduodant mažosioms ir vidutinėms įmonėms tiesiogiai prisidedama prie vietos ekonomikos augimo, o profesinio mokymo paslaugų teikėjai teikia įmonėms reikalingus įgūdžius ir gali paskatinti vietos ekonomikos augimą.

Vertinant platesniu mastu, tikimasi, kad inovacijų aljansai padės įveikti socialinius ir ekonominius iššūkius tiek švietimo, tiek užimtumo srityse ir atsižvelgs į svarbiausias sritis, pavyzdžiui, inovacijų problemas, įgūdžių ugdymą, klimato kaitą, žaliąją ekonomiką, demografiją, skaitmenizaciją ir dirbtinį intelektą. Naudos galima gauti ir bendradarbiaujant su didelėmis įmonėmis. Inovacijų aljansuose daugiausia dėmesio bus skiriama piliečių poreikiams ir spartesniam aukštojo mokslo ir profesinio mokymo modernizavimui.

Įgūdžių paktu bus nustatyta ne tik kitų atnaujintos Įgūdžių darbotvarkės veiksmų įgyvendinimo sistema, bet ir inovacijų aljansų projekto rezultatų skaida ir naudojimas. Visų pirma sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje aljansų plano rezultatai bus Įgūdžių paktu grindžiamų sektorinių didelio masto partnerysčių pagrindas.

Be to, šie aljansai padės įgyvendinti ES komunikatą dėl atnaujintos aukštojo mokslo darbotvarkės24  ir prisidės prie Europos švietimo erdvės kūrimo25 . Jie taip pat prisidės prie Naujosios Europos inovacijų darbotvarkės ir ES pramonės ir MVĮ strategijų įgyvendinimo (2021 m.).

Inovacijų aljansai taip pat atsižvelgs į Darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslus26  ir Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos27 ​​​​​​​ kaip į svarbiausias veiksmų gaires, taip padėdami Europos Komisijai siekti naujojo žaliojo kurso28 ​​​​​​​ ir įgyvendinti Europos ekonomikos gaivinimo planą29 ​​​​​​​. Aljansai taip pat prisidės idėjomis prie naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos30 ​​​​​​​, kuria siekiama naujoviškos tvarios gyvensenos, kad būtų pasiekti žaliojo kurso tikslai.

Tikimasi, kad inovacijų aljansai darys trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį įvairiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams individualiu, organizaciniu ir sisteminiu lygmeniu. Tikimasi, kad poveikis daromas ir projektui pasibaigus, ir ne tik partnerystėje dalyvaujančioms organizacijoms. Tikimasi, kad partnerystė ir veikla bus tęsiama. Todėl rezultatai negali būti autonomiški, o turi būti susieti su esančiomis įmonėmis, schemomis, projektais, platformomis, sumanymais ir pan.

Dotacijų skyrimo kriterijai

1 dalyje „Švietimo ir įmonių aljansai“ taikomi toliau nurodyti dotacijų skyrimo kriterijai.

Projekto aktualumas (daugiausia 25 balai)

Aplinkybės ir bendrieji tikslai 

  • Ryšys su ES politika ir iniciatyvomis: pasiūlymu atsižvelgiama į Europos tikslus profesinio mokymo, aukštojo mokslo ir inovacijų srityje ir padedama jų siekti; taip pat atsižvelgiama į esamas ES įgūdžių ir talentų ugdymo priemones ir iniciatyvas ir padedama didinti jų matomumą;
  • Tikslas: pasiūlymas yra aktualus šio veiksmo tikslams ir veiklai.

ES vertybės:

Pasiūlymas yra aktualus siekiant gerbti ir skatinti bendras ES vertybes, pavyzdžiui, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat kovoti su bet kokia diskriminacija.

Poreikių analizė ir konkretūs tikslai  

  • Suderinamumas: tikslai ir veikla grindžiami išsamia, tinkamai pagrįsta ir aukštos kokybės problemų ir poreikių analize; tikslai yra aiškiai apibrėžti, tikroviški ir susiję su dalyvaujančiosioms organizacijoms ir šiam veiksmui svarbiais klausimais;
  • Skaitmeniniai įgūdžiai: kokiu mastu pasiūlymu į mokymo turinį pagal vieną arba kelis susijusius profesinius profilius įtraukiami skaitmeniniai įgūdžiai;
  • Žalieji įgūdžiai: kokiu mastu pasiūlymu į mokymo turinį pagal vieną arba kelis susijusius profesinius profilius įtraukiami įgūdžiai, susiję su perėjimu prie žiedinės ir žalesnės ekonomikos;
  • Atsparumo įgūdžiai: kokiu mastu pasiūlyme integruojami įgūdžiai, susiję su gebėjimu prisitaikyti, valdyti pokyčius ir rūpintis vieni kitais kaip vienos bendruomenės nariais;
  • Giliųjų technologijų įgūdžiai: jei taikytina, kokiu mastu pasiūlymu integruojami įgūdžiai, susiję su giliųjų technologijų sritimis.

Papildomumas su kitais veiksmais ir inovacijos. Europos pridėtinė vertė

  • Inovacijos: pasiūlyme atsižvelgiama į naujausius metodus ir būdus, pavyzdžiui, inkubatorių steigimą švietimo ir mokymo įstaigose, ir siekiama konkrečiam projektui būdingų novatoriškų rezultatų ir sprendimų, pavyzdžiui, prisidedant prie giliųjų technologijų srities talentų iniciatyvos pagal naująją Europos inovacijų darbotvarkę.
  • Europos pridėtinė vertė: pasiūlyme aiškiai parodoma pridėtinė vertė, kurią užtikrina jo tarpvalstybinis pobūdis ir galimas perkeliamumas.
  • Švietimo ir mokymo sektoriaus atstovavimas: aljanse dalyvauja partneriai, tinkamai atstovaujantys švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams, ir aiškiai parodoma nauda ir (arba) svarba tiek aukštajam mokslui, tiek profesiniam mokymui.

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (daugiausia 30 balų)

Koncepcija ir metodika 

  • Nuoseklumas: projektas iš esmės parengtas taip, kad būtų užtikrintas jo tikslų, metodikos, veiklos ir siūlomo biudžeto suderinamumas. Pasiūlyme pateikiamas nuoseklus ir išsamus atitinkamos veiklos, kuria bus siekiama patenkinti nustatytus poreikius ir gauti planuojamus rezultatus, aprašas, kuriuo naudosis galutiniai dotacijos gavėjai ir (arba) tikslinės grupės, kad būtų pasiekti tarpiniai rezultatai ir ilgalaikis poveikis;
  • Struktūra: darbo programa yra aiški, suprantama ir apima visus (parengiamosios veiklos, įgyvendinimo, rezultatų naudojimo, stebėjimo, vertinimo ir sklaidos) etapus;
  • Metodika: pasiūlyme prireikus naudojami su įgūdžiais ir profesijomis susiję ES įrankiai ir priemonės, pavyzdžiui, EKS, ESCO, „Europass“, EQAVET, ESG.

Projekto valdymas, kokybės užtikrinimas, stebėsenos ir vertinimo strategija 

  • Valdymas: numatytos patikimos valdymo priemonės. Tvarkaraštis, organizavimas, užduotys ir pareigos yra tinkamai apibrėžti ir tikroviški. Pasiūlyme kiekvienai veiklai numatyti tinkami ištekliai.
  • Darbo planas: darbo plano kokybė ir veiksmingumas, be kita ko, mastas, kuriuo darbo paketams skirti ištekliai atitinka jų tikslus ir rezultatus.
  • Kvalifikacijų pripažinimo ir patvirtinimo tvarkos kokybė: laikomasi europinių skaidrumo ir pripažinimo priemonių ir principų, taip pat ir mikrokredencialų atžvilgiu.

Ekonominis veiksmingumas ir finansų valdymas

  • Biudžetas: biudžete numatyti tinkami ištekliai, reikalingi projektui sėkmingai įgyvendinti; jis nėra nei per didelis, nei per mažas;
  • Finansų ir kokybės kontrolė: kontrolės priemonėmis (nuolatiniu kokybės vertinimu, tarpusavio vertinimais, lyginamosios analizės veikla ir t. t.) ir kokybės rodikliais užtikrinama, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai ir ekonomiškai efektyviai. Aiškiai įvardytos su projektu susijusios problemos ir rizika yra aiškiai nustatytos ir numatyti jų šalinimo veiksmai. Ekspertų atliekama peržiūra įtraukta kaip neatsiejama projekto dalis. Aljanso darbo programoje numatytas nepriklausomas išorės kokybės vertinimas laikotarpio viduryje ir projekto pabaigoje.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė (daugiausia 25 balai)

Konsorciumo sudėtis

  • Sudėtis: partnerystės sudėtis atitinka veiksmo ir projekto tikslus; ji suburia įvairias organizacijas, įskaitant profesinio mokymo įstaigas, aukštojo mokslo ir studijų institucijas ir įmones, turinčias reikiamą profilį ir įgūdžių, tinkamos patirties, susijusios su vykdant projektą tenkančiu vaidmeniu, žinių ir valdymo paramą, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą; aljanse dalyvauja partneriai, tinkamai atstovaujantys vienam ar keliems sektoriams;
  • Įsipareigojimas: partnerių indėlis yra reikšmingas, aktualus ir vienas kitą papildantis; atsakomybės sritys ir užduotys yra aiškiai ir tinkamai paskirstytos ir iš jų paskirstymo matyti visų dalyvaujančių organizacijų įsipareigojimas ir aktyvus įsitraukimas pagal kompetenciją ir pajėgumus.
  • Trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, įtraukimas: jei taikoma, organizacijų iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, dalyvavimas aljansui suteikia esminės pridėtinės vertės.

Konsorciumo valdymas ir sprendimų priėmimas 

  • Užduotys: koordinatorius įrodo gebėjimą kokybiškai valdyti ir koordinuoti tarpvalstybinius tinklus ir vadovauti sudėtingoje aplinkoje. Individualios užduotys paskirstomos atsižvelgiant į konkrečią kiekvieno partnerio praktinę patirtį;
  • Bendradarbiavimas, komandinė dvasia: siūlomas veiksmingas mechanizmas veiksmingam dalyvaujančiųjų organizacijų, dalyvių ir suinteresuotųjų subjektų tarpusavio koordinavimui, sprendimų priėmimui ir bendravimui užtikrinti.
  • Atlygis: aljansas teikia aiškios pridėtinės vertės ir naudos kiekvienai organizacijai partnerei.​​​​​​​

Poveikis (daugiausia 20 balų)

Poveikis ir užmojai 

  • Rezultatų panaudojimas: pasiūlyme parodoma, kaip partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai naudosis aljanso veiklos rezultatais. Taip pat nurodoma, kaip bus vertinamas naudojimasis rezultatais projekto laikotarpiu ir jam pasibaigus;
  • Poveikis: pasiūlyme parodomas jo aktualumas visuomenei ir ekonomikai ir poveikio mastas. Juo užtikrinamas poveikis tikslinėms grupėms ir atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, atliekantiems svarbų vaidmenį atitinkamame sektoriuje, įskaitant švietimą ir mokymą. Į jį įtrauktos priemonės, tikslai ir rodikliai, skirti pažangai (įskaitant, kai taikytina, mokymus baigusių asmenų skaičių) stebėti ir numatomam poveikiui (trumpalaikiam ir ilgalaikiam) įvertinti.

Komunikacija, sklaida ir matomumas

  • Sklaida: pasiūlyme numatytas aiškus rezultatų sklaidos planas ir nurodyta atitinkama veikla ir jos tvarkaraštis, priemonės ir kanalai, kuriais bus užtikrinta, kad rezultatai ir nauda tiek projekto metu, tiek jam pasibaigus būtų veiksmingai skleidžiami suinteresuotiesiems subjektams ir auditorijai, kuri tokioje veikloje paprastai nedalyvauja.

Tvarumas ir tęstinumas

  • Atviroji prieiga: jei aktualu, pasiūlyme apibūdinama, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.
  • Tvarumas: pasiūlyme paaiškinama, kaip bus parengtas veiksmų planas, skirtas veiklai įgyvendinti nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Į pasiūlymą įtraukiamos tinkamos priemonės ir nurodomi finansiniai (Europos, nacionaliniai ir privatieji) ištekliai, skirti užtikrinti, kad aljanso pasiekti rezultatai ir nauda išliktų ir projektui pasibaigus.

Ar skirti finansavimą, svarstoma, jeigu pasiūlymas įvertinamas bent 70 balų, atsižvelgiant į mažiausią būtiną balų skaičių pagal kiekvieną iš keturių dotacijos skyrimo kriterijų: bent 13 balų „projekto aktualumo“ kategorijoje; 16 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijoje, 13 balų „partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ kategorijoje ir 11 balų „poveikio“ kategorijoje.

Ex aequo pasiūlymų atvejais pirmenybė bus teikiama projektams, surinkusiems daugiausia balų „aktualumo“. Jei šie balai bus vienodi, pirmenybė bus teikiama atsižvelgiant į jų balus pagal kriterijų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė“. Jei šie balai bus vienodi, pirmenybė bus teikiama atsižvelgiant į jų balus pagal kriterijų „poveikis“.

Jei tai nepadės nustatyti pirmenybės, tolesnis pirmenybės nustatymas gali būti atliekamas atsižvelgiant į bendrą projekto portfelį ir teigiamą projektų sinergiją arba kitus veiksnius, susijusius su kvietimo teikti pasiūlymus tikslais. Šie veiksniai bus dokumentuoti ekspertų grupės ataskaitoje.

2 Dalyje „Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių Srityje Aljansai (Plano įgyvendinimas)“ taikomi toliau nurodyti dotacijų skyrimo kriterijai.

Projekto aktualumas (daugiausia 25 balai)

Aplinkybės ir bendrieji tikslai

  • Ryšys su ES politika ir iniciatyvomis: pasiūlymu atsižvelgiama į Europos tikslus aukštojo mokslo ir profesinio mokymo, atitinkamai pramonės ekosistemai aktualios sektorinės ES politikos srityje ir prie jų prisidedama, taip pat remiama didelio masto įgūdžių partnerystė pagal Įgūdžių paktą jos pramonės ekosistemoje. Juo prisidedama prie Europos įgūdžių darbotvarkės bei atsižvelgiama į ES priemones. Pasiūlyme, kuriame nagrinėjama pramonės ekosistema, kurioje jau įgyvendinta aljanso veikla, turi būti aiškiai nurodyta, kaip bus remiamasi ankstesniu aljanso projektu; aprėptis, rezultatai ir veikla negali būti dubliuojami. Tokios pačios kokybės pasiūlymas, susijęs su ekosistema, kuri visiškai nėra įtraukta į vykdomą aljanso veiklą, bus vertinamas kaip aktualesnis nei pasiūlymas, susijęs su ekosistema, kurioje jau vykdoma veikla.
  • Tikslas: pasiūlymas yra aktualus šio veiksmo tikslams ir veiklai. Visų pirma pasiūlymas apima itin aktualių naujų profesinių profilių pokyčius ir susijusių kvalifikacijų kūrimą, organizuojamą mokymosi rezultatų blokais tiek EKS 3–5 lygmenimis, tiek EKS 6–8 lygmenimis. Pasiūlymas apima susijusių švietimo ir mokymo programų, parengtų ir dėstomų moduline, lanksčia, prieinamų mokymosi galimybių forma, kūrimą, testavimą ir pirminį įgyvendinimą, atsižvelgiant į anksčiau įgytų įgūdžių patvirtinimą.

ES vertybės:

Pasiūlymas yra aktualus siekiant gerbti ir skatinti bendras ES vertybes, pavyzdžiui, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat kovoti su bet kokia diskriminacija.

Poreikių analizė ir konkretūs tikslai

  • Suderinamumas: tikslai ir veikla grindžiami išsamia, tinkamai pagrįsta ir aukštos kokybės problemų ir poreikių analize; tikslai yra aiškiai apibrėžti, tikroviški ir susiję su dalyvaujančiosioms organizacijoms ir šiam veiksmui svarbiais klausimais;
  • Atstovavimas sektoriui / vietovei: aljanse dalyvauja partneriai, tinkamai atstovaujantys atitinkamai pramonės ekosistemai;
  • Skaitmeniniai įgūdžiai: kokiu mastu pasiūlymu į mokymo turinį pagal vieną arba kelis susijusius profesinius profilius įtraukiami skaitmeniniai įgūdžiai;
  • Žalieji įgūdžiai: kokiu mastu pasiūlymu į mokymo turinį pagal vieną arba kelis susijusius profesinius profilius įtraukiami įgūdžiai, susiję su perėjimu prie žiedinės ir žalesnės ekonomikos;
  • Atsparumo įgūdžiai: kokiu mastu pasiūlyme integruojami įgūdžiai, susiję su gebėjimu prisitaikyti, valdyti pokyčius ir rūpintis vieni kitais kaip vienos bendruomenės nariais;
  • Giliųjų technologijų įgūdžiai: jei taikytina, kokiu mastu pasiūlymu integruojami įgūdžiai, susiję su giliųjų technologijų sritimis31 .

Papildomumas su kitais veiksmais ir inovacijos. Europos pridėtinė vertė 

  • Inovacijos: pasiūlyme numatyta taikyti pažangiausius metodus ir technikas ir jį įgyvendinant bus gauta novatoriškų rezultatų ir problemų sprendimo būdų.
  • Europos pridėtinė vertė: pasiūlyme aiškiai parodoma pridėtinė vertė, kurią užtikrina jo tarpvalstybinis pobūdis;
  • Švietimo ir mokymo sektoriaus atstovavimas: aljanse dalyvauja partneriai, tinkamai atstovaujantys švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams.

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (daugiausia 30 balų)

Koncepcija ir metodika

  • Nuoseklumas: pasiūlyme numatyta nuosekli ir išsami tinkama, konkreti ir praktinė veikla, kuria bus siekiama patenkinti nustatytus poreikius ir pasiekti numatomus rezultatus.
  • Struktūra: darbo programa yra aiški, suprantama ir apima visus (parengiamosios veiklos, įgyvendinimo, rezultatų naudojimo, stebėjimo, vertinimo ir sklaidos) etapus.
  • Metodika: pasiūlyme prireikus naudojami su įgūdžiais ir profesijomis susiję ES įrankiai ir priemonės, pavyzdžiui, EKS, ESCO, „Europass“, EQAVET, ESG.

Projekto valdymas, kokybės užtikrinimas, stebėsenos ir vertinimo strategija 

  • Valdymas: numatytos patikimos valdymo priemonės. Tvarkaraštis, organizavimas, užduotys ir pareigos yra tinkamai apibrėžti ir tikroviški. Pasiūlyme kiekvienai veiklai numatyti tinkami ištekliai.
  • Darbo planas: darbo plano kokybė ir veiksmingumas, be kita ko, mastas, kuriuo darbo paketams skirti ištekliai atitinka jų tikslus ir rezultatus.
  • Kvalifikacijų pripažinimo ir patvirtinimo tvarkos kokybė: laikomasi europinių skaidrumo ir pripažinimo priemonių ir principų.

Ekonominis veiksmingumas ir finansų valdymas

  • Biudžetas: biudžete numatyti tinkami ištekliai, reikalingi projektui sėkmingai įgyvendinti; jis nėra nei per didelis, nei per mažas ir yra proporcingas pasiūlymo aprėpčiai; tikimasi, kad pramonės ekosistemai, kurioje jau vykdoma aljanso veikla, skirtame pasiūlyme bus pateiktas biudžetas, aiškiai įrodantis, kad bus išvengta dvigubo finansavimo, nes jis bus papildantis ir grindžiamas jau vykdomos aljanso veiklos rezultatais;
  • Finansų ir kokybės kontrolė: kontrolės priemonėmis (nuolatiniu kokybės vertinimu, tarpusavio vertinimais, lyginamosios analizės veikla ir t. t.) ir kokybės rodikliais užtikrinama, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai ir ekonomiškai efektyviai. Aiškiai įvardytos su projektu susijusios problemos ir rizika yra aiškiai nustatytos ir numatyti jų šalinimo veiksmai. Ekspertų atliekama peržiūra įtraukta kaip neatsiejama projekto dalis. Aljanso darbo programoje numatytas nepriklausomas išorės kokybės vertinimas laikotarpio viduryje ir projekto pabaigoje.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė (daugiausia 25 balai)

Konsorciumo sudėtis

  • Sudėtis: partnerystę sudaro didelio masto įgūdžių partnerysčių pagal Įgūdžių paktą partneriai; ji suburia įvairias organizacijas, įskaitant profesinio mokymo įstaigas, aukštojo mokslo ir studijų institucijas ir pramonę, įskaitant MVĮ, turinčias reikiamą profilį, įgūdžių, patirties, žinių ir valdymo paramą, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą. Paraiškoje siūloma partnerystė atskleidžia atitinkamos didelio masto įgūdžių partnerystės pagal Paktą kompetenciją ir reprezentatyvumą. Labai svarbu, kad dalyvautų Europos socialiniai partneriai ir (arba) nacionaliniai socialiniai partneriai iš aljanso šalių. Partnerių geografinis pasiskirstymas ir atstovavimas jiems aljanse ES valstybėse narėse ir regionuose turėtų būti toks, kad šis aljansas būtų pajėgus įgyvendinti veiklą visose savo aprėpties šalyse ir regionuose (pavyzdžiui, per Europos sektorinę organizaciją ir (arba) Europos socialinius partnerius).
  • Įsipareigojimas: partnerių indėlis yra reikšmingas, aktualus ir vienas kitą papildantis; atsakomybės sritys ir užduotys yra aiškiai ir tinkamai paskirstytos ir iš jų paskirstymo matyti visų dalyvaujančių organizacijų įsipareigojimas ir aktyvus įsitraukimas pagal kompetenciją ir pajėgumus.
  • Trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, įtraukimas: jei taikoma, organizacijų iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, dalyvavimas aljansui suteikia esminės pridėtinės vertės.

Konsorciumo valdymas ir sprendimų priėmimas

  • Užduotys: koordinatorius įrodo gebėjimą kokybiškai valdyti ir koordinuoti tarpvalstybinius tinklus ir vadovauti sudėtingoje aplinkoje. Individualios užduotys paskirstomos atsižvelgiant į konkrečią kiekvieno partnerio praktinę patirtį;
  • Bendradarbiavimas, komandinė dvasia: siūlomas veiksmingas mechanizmas tinkamam dalyvaujančiųjų organizacijų, dalyvių ir kitų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio koordinavimui, sprendimų priėmimui ir komunikacijai užtikrinti.
  • Atlygis: aljansas teikia aiškios pridėtinės vertės ir naudos atitinkamai didelio masto įgūdžių partnerystei.

Poveikis (daugiausia 20 balų)

Poveikis ir užmojai

  • Rezultatų panaudojimas: pasiūlyme nurodoma, kaip aljanso veiklos rezultatai bus diegiami atsižvelgiant į atitinkamos didelio masto įgūdžių partnerystės tikslus ir įsipareigojimus pagal Įgūdžių paktą.
  • Poveikis: pasiūlyme parodomas jo aktualumas visuomenei ir ekonomikai ir poveikio mastas. Juo užtikrinamas poveikis tikslinėms grupėms ir atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, atliekantiems svarbų vaidmenį atitinkamoje ekosistemoje, įskaitant švietimą ir mokymą, pavyzdžiui, prie Įgūdžių pakto prisijungusiems subjektams. Į jį įtrauktos priemonės, tikslai ir rodikliai, skirti pažangai (įskaitant, kai taikytina, mokymus baigusių asmenų skaičių) stebėti ir numatomam poveikiui (trumpalaikiam ir ilgalaikiam) įvertinti.

Komunikacija, sklaida ir matomumas

  • Sklaida: pasiūlyme numatytas aiškus rezultatų sklaidos planas ir nurodyta atitinkama veikla ir jos tvarkaraštis, priemonės ir kanalai, kuriais bus užtikrinta, kad rezultatai ir nauda būtų veiksmingai skleidžiami suinteresuotiesiems subjektams.

Tvarumas ir tęstinumas

  • Atviroji prieiga: jei aktualu, pasiūlyme apibūdinama, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.
  • Tvarumas: pasiūlyme paaiškinama, kaip bus parengtas veiksmų planas, skirtas veiklai įgyvendinti nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Į pasiūlymą įtraukiamos tinkamos priemonės ir nurodomi finansiniai (Europos, nacionaliniai ir privatieji) ištekliai, skirti užtikrinti, kad aljanso pasiekti rezultatai ir nauda išliktų ir projektui pasibaigus.

Ar skirti finansavimą, svarstoma, jeigu pasiūlymai įvertinami ne mažiau kaip 70 balų, taip pat atsižvelgiant į mažiausią būtiną balų skaičių pagal kiekvieną iš keturių dotacijos skyrimo kriterijų: bent 13 balų „projekto aktualumo“ kategorijoje; 16 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijoje, 13 balų „partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ kategorijoje ir 11 balų „poveikio“ kategorijoje.

Ex aequo pasiūlymų atvejais pirmenybė bus teikiama projektams, surinkusiems daugiausia balų „aktualumo“. Jei šie balai bus vienodi, pirmenybė bus teikiama atsižvelgiant į jų balus pagal kriterijų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė“. Jei šie balai bus vienodi, pirmenybė bus teikiama atsižvelgiant į jų balus pagal kriterijų „poveikis“.

Jei tai nepadės nustatyti pirmenybės, tolesnis pirmenybės nustatymas gali būti atliekamas atsižvelgiant į bendrą projekto portfelį ir teigiamą projektų sinergiją arba kitus veiksnius, susijusius su kvietimo teikti pasiūlymus tikslais. Šie veiksniai bus dokumentuoti ekspertų grupės ataskaitoje.

Kokios yra finansavimo taisyklės?

Šis veiksmas finansuojamas pagal fiksuotosios sumos modelį. Kiekvienos dotacijos vienkartinė fiksuotoji suma bus nustatoma pagal pareiškėjo siūlomos veiklos numatomą biudžetą. Dotaciją teikianti institucija nustatys sumą remdamasi projekto biudžeto sąmata, vertinimo rezultatais ir 80 proc. finansavimo norma.

Didžiausia ES dotacija vienam projektui yra:

  • 1 dalis. Švietimo ir įmonių aljansai
    • 1 mln. EUR (2 metų trukmės projektai)
    • 1,5 mln. EUR (3 metų trukmės projektai)
  • 2 dalis. Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje aljansai (plano įgyvendinimas)
    • 4 mln. EUR (4 metų projektas)

Finansinė parama trečiosioms šalims dotacijų ar apdovanojimų forma neleidžiama.

Leidžiamos savanorių išlaidos. Jos nurodomos kaip vieneto įkainiai, apibrėžti Komisijos sprendime dėl savanorių vieneto įkainių32 . MVĮ savininkams, negaunantiems darbo užmokesčio, leidžiami MVĮ vieneto įkainiai. Jie nurodomi kaip vieneto įkainiai, apibrėžti Komisijos sprendime dėl MVĮ savininkų vieneto įkainių33 ​​​​​​​.

Kaip nustatoma projekto fiksuotoji suma?

Pareiškėjai turi užpildyti išsamią biudžeto lentelę pagal paraiškos formą, atsižvelgdami į šiuos aspektus:

  1. biudžetas turėtų būti tiek išsamus, kiek tai būtina dotacijos gavėjui (-ams) ir suskirstytas į nuoseklius darbo paketus (pavyzdžiui, projekto valdymo, mokymo, renginių organizavimo, pasirengimo mobilumui ir jo įgyvendinimo, komunikacijos ir sklaidos, kokybės užtikrinimo ir t. t.);
  2. pasiūlyme turi būti aprašyta į kiekvieną darbo paketą įtraukta veikla;
  3. pareiškėjai savo pasiūlyme turi numatomas išlaidas paskirstyti pagal darbo paketų dalis (ir kiekviename darbo pakete pagal kiekvienam dotacijos gavėjui ir susijusiam subjektui priskirtą dalį);
  4. numatytomis lėšomis bus galima padengti personalo išlaidas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, išlaidas įrangai ir subrangos bei kitas išlaidas (pavyzdžiui, informacijos sklaidos, leidybos, vertimo raštu).

Pasiūlymai bus vertinami remiantis standartine vertinimo tvarka ir pasitelkiant vidaus ir (arba) išorės ekspertus. Ekspertai įvertins pasiūlymų kokybę pagal kvietime teikti paraiškas nustatytus reikalavimus, numatomą poveikį, veiksmo kokybę ir veiksmingumą. Fiksuotoji suma neviršys 80 proc. po vertinimo nustatytos biudžeto sąmatos.

Įvertinus pasiūlymą, leidimus suteikiantis pareigūnas nustatys fiksuotąją sumą, atsižvelgdamas į atlikto vertinimo išvadas.

Dotacijos parametrai (didžiausia dotacijos suma ir kt.) bus nustatyti dotacijos sutartyje. Žr. šio programos vadovo C dalies skirsnį „Tinkamos finansuoti tiesioginės išlaidos“.

Projekto pasiekimai bus vertinami užbaigus veiklą. Tokia finansavimo schema leistų sutelkti dėmesį į rezultatus, o ne į sąnaudas ir taip pabrėžti kokybę ir išmatuojamų tikslų įgyvendinimo lygį.

Daugiau informacijos pateikta dotacijos sutarties šablone, kurį rasite portale „Funding and Tender Opportunities Portal“.

  1. https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC101581/lfna27939enn.pdf ↩ back
  2. Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo: https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1223 ↩ back
  3. COM(2020) 102 final, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52020DC0102 ↩ back
  4. https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1501 ↩ back
  5. https://s3platform.jrc.ec.europa.eu/home ↩ back
  6. https://www.clustercollaboration.eu ↩ back
  7. https://eit.europa.eu/ ↩ back
  8. https://pact-for-skills.ec.europa.eu/index_en ↩ back
  9. COM(2020) 102 final, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52020DC0102 ↩ back
  10. Pavyzdžiui, vidaus vandenų sektorius ir civilinės aviacijos sektorius yra susiję su dviem skirtingomis pramonės ekosistemomis: keleivių transportas priklauso turizmo ekosistemai, o krovinių transportas – Mobilumo, transporto ir automobilių. Priklausomai nuo to, kaip yra naudojamas, vandenilis atlieka svarbų vaidmenį tokiose ekosistemose kaip mobilumas, transportas, automobiliai; atsinaujinančioji energija, energijai imli pramonė; statyba; orlaivių ir erdvėlaivių pramonė ir gynyba. Pasiūlymas turi apimti tik vieną ekosistemą. ↩ back
  11. https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1415&langId=lt ↩ back
  12. https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1147&langId=lt#:~:text=The%20European%20Alliance%20for%20Apprenticeships%20%28EAfA%29%20unites%20governments,through%20national%20commitments%20and%20voluntary%20pledges%20from%20stakeholders ↩ back
  13. Pavyzdžiui, Piliečiams skirta Europos skaitmeninės kompetencijos sistema, Verslumo kompetencijos sistema ir Europos e. kompetencijos sistema(e-CF). ↩ back
  14. https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1501 ↩ back
  15. https://s3platform.jrc.ec.europa.eu/home ↩ back
  16. https://www.clustercollaboration.eu ↩ back
  17. https://eit.europa.eu/ ↩ back
  18. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=uriserv:OJ.C_.2018.189.01.0001.01.ENG&toc=OJ:C:2018:189:TOC ↩ back
  19. Gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai ir matematika. ↩ back
  20. Europos pagrindiniuose profesiniuose profiliuose aprašomi pagrindiniai mokymosi rezultatai, atitinkantys profesinius profilius, kurie yra bendri ir svarbūs ES šalių nacionalinėms profesinio mokymo programoms konkrečiose profesijų ir (arba) profesinio mokymo srityse. ↩ back
  21. MOOC – atviri masinio nuotolinio mokymo kursai, kuriuose galima dalyvauti be apribojimų ir kurie yra visiems prieinami per atvirąją prieigą internete. Be tokios tradicinės mokomosios medžiagos kaip filmuotos paskaitos, skaitymo užduotys ir uždavinių rinkiniai, daugelyje MOOC kursų rengiami interaktyvūs forumai, taip remiant besimokančių asmenų, dėstytojų ir lektorių tarpusavio sąveiką.  ↩ back
  22. Žr. vidutinės trukmės laikotarpio 2 siektiną rezultatą (MTD2) 2015 m. Rygos išvadose, https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/200c516d-b8de-4c2a-a233-218671296c8d/language-lt. ↩ back
  23. https://epale.ec.europa.eu/en/practitioners-in-vet ↩ back
  24. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52017DC0247 ↩ back
  25. https://ec.europa.eu/education/education-in-the-eu/european-education-area_lt ↩ back
  26. https://www.un.org/sustainabledevelopment/sustainable-development-goals/ ↩ back
  27. https://unfccc.int/process-and-meetings/the-paris-agreement/the-paris-agreement ↩ back
  28. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/european-green-deal-communication_en.pdf ↩ back
  29. https://ec.europa.eu/info/strategy/recovery-plan-europe_lt ↩ back
  30. https://new-european-bauhaus.europa.eu/index_lt ↩ back
  31. Giliųjų technologijų apibrėžtis pateikiama žodynėlyje. ↩ back
  32. https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/docs/2021-2027/common/guidance/unit-cost-decision-volunteers_en.pdf ↩ back
  33. https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/docs/2021-2027/common/guidance/unit-cost-decision-sme-owners-natural-persons_en.pdf ↩ back
Tagged in:  Higher education Profesinio mokymo įstaigose besimokantys asmenys ir šių įstaigų darbuotojai