Veiksmo tikslas

Dėl neseniai ištikusios pandemijos inovacijų poreikis mūsų švietimo ir mokymo, taip pat jaunimo reikalų, sistemose yra didesnis nei bet kada iki šiol. Inovacijos mokant ir mokantis yra būtinybė tiek asmeniniu, tiek instituciniu lygmeniu. Novatoriškumas turi ne tik suteikti šiandienos ir rytojaus darbuotojams įgūdžių, kurių reikia sparčiai besikeičiančiose darbo rinkose, bet ir išugdyto šiandieninės ir būsimos darbo jėgos kūrybiškumą ir gebėjimą įveikti vis sudėtingesnius visuomeninius uždavinius, su kuriais susiduria kiekvienas. Tarp jų – klimato kaita, biologinės įvairovės apsauga, švari energija, visuomenės sveikata, skaitmenizacija ir automatizacija, dirbtinis intelektas, robotika ir duomenų analizė.

Šiuo veiksmu bus siekiama skatinti inovacijas, kūrybiškumą ir dalyvavimą, taip pat socialinį verslumą įvairiose švietimo ir mokymo srityse, sektorių lygmeniu ar tarpsektoriniu ir tarpdisciplininiu lygmeniu.

Perspektyviniai projektai – didelio masto projektai, kuriais siekiama nustatyti, kurti, testuoti ir (arba) įvertinti novatoriškus (politikos) metodus, turinčius potencialo būti integruotiems ir taip pagerinti švietimo ir mokymo sistemas. Pagal šiuos projektus bus remiamos perspektyvinės ir svarbiausius Europos prioritetus atitinkančios idėjos, kurias būtų galima plačiai diegti, taip gerinant švietimo, mokymo ir jaunimo sistemas, ir kurios galėtų padaryti esminį novatorišką metodikos ir praktikos poveikį visų rūšių mokymuisi ir aktyviam dalyvavimui Europos socialinėje sanglaudoje.

Bus siekiama remti tarptautinio bendradarbiavimo projektus, kuriais įgyvendinama nuosekli ir išsami sektorinė ar tarpsektorinė veikla, kuria:

• skatinamos inovacijos aprėpties, novatoriškų metodų ir praktikos atžvilgiu, ir (arba)
• užtikrinamas inovacijų perkėlimas (į kitas šalis, politikos sektorius ar tikslines grupes), taip užtikrinant novatoriškų projektų rezultatų tvarų panaudojimą Europos lygmeniu ir (arba) perkeliamumą į skirtingus kontekstus ar skirtingoms auditorijoms.

Partnerystę turėtų sudaryti įvairios viešosios ir privačiosios organizacijos, ir tyrėjai, praktikuojantys specialistai ir partneriai, turintys ryšių su politikos formuotojais.

Taigi, perspektyvinius projektus turėtų įgyvendinti mišri organizacijų partnerystė:

• grindžiama kompetencija ir naujausiomis žiniomis;
• turinti pajėgumų inovuoti;
• gebanti daryti sisteminį poveikį per veiklą ir turinti potencialo vykdyti švietimo ir mokymo sričių politinę darbotvarkę.

Remiamais projektais bus siekiama sisteminio poveikio Europos lygmeniu, užtikrinant pajėgumą panaudoti novatoriškus rezultatus Europos mastu ir (arba) juos pritaikant prie skirtingų teminių ar geografinių kontekstų.

1 Dalis. Skaitmeninis švietimas (tarpsektorinis)

1 dalies projektai gali būti susiję su skirtingais švietimo sektoriais arba jungti skirtingus švietimo sektorius ir jais turi būti remiamas kokybiškas ir įtraukus skaitmeninis švietimas, vadovaujantis Skaitmeninio švietimo veiksmų planu.

Pagal šią dalį teikiamais pasiūlymais turi būti siekiama vieno iš trijų toliau nurodytų prioritetų:

• 1 Prioritetas. Švietimo technologijos (edTech): bendradarbiaujant ir užtikrinant kokybę didinti ES sprendimų mastą;
• 2 Prioritetas. Veiksmingi informatikos pedagoginiai metodai pradiniame ir viduriniame ugdyme;
• 3 Prioritetas. Mokytojų rengimas ir mokymo programų rengimas kovos su dezinformacija ir skaitmeninio raštingumo skatinimo klausimais.

Šie prioritetai išsamiau pristatyti skirsnyje „Projekto rengimas“.

2 Dalis. Profesinis Mokymas

2 dalies projektai yra skirti profesinio mokymo sektoriui. Šiais projektais remiamas Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano 1 , Europos įgūdžių darbotvarkės 2 , Tarybos rekomendacijos dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo 3 ir Osnabriuko deklaracijos dėl profesinio mokymo 4  – kaip ekonomikos atsigavimą ir teisingą perėjimą prie skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos įgalinančių priemonių – principų ir tikslų įgyvendinimas 5 .

Pagal 2 dalį teikiamais pasiūlymais turi būti siekiama vieno iš dviejų toliau nurodytų prioritetų, išsamiau pristatytų skirsnyje „Projekto rengimas“:

• 4 Prioritetas.  Mikrokredencialai įsidarbinamumo srityje;
• 5 Prioritetas. Profesinio mokymo patrauklumo didinimas pasitelkiant profesinio mokymo paslaugų teikėjų partnerystes ir tinklus.

3 Dalis. Suaugusiųjų Švietimas

Projektai pagal 3 dalį skirti suaugusiųjų mokymosi politikos sričiai. Šiais projektais remiamas Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano 6 , Europos įgūdžių darbotvarkės 7 , ir Tarybos rekomendacijos dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems 8 principų ir tikslų įgyvendinimas.

Pagal 3 dalį teikiamais pasiūlymais turi būti siekiama vieno iš dviejų toliau nurodytų prioritetų, išsamiau pristatytų skirsnyje „Projekto rengimas“:

• 6 Prioritetas. Nacionalinių registrų, kuriuose būtų registruojamos kokybiškos ir darbo rinkai tinkamos mokymo galimybės, kūrimas;

7 Prioritetas. Įgūdžių pakto rėmimas.

veiksmo tikslai

Bendrieji tikslai yra šie:

• novatoriškos iniciatyvos, darančios didelį poveikį švietimo ir mokymo reformoms konkrečiose strateginėse politikos srityse;
• prisidėti prie Europos inovacinio pajėgumo didinimo skatinant inovacijas švietimo ir mokymo srityje;
• kurti sisteminius pokyčius skatinant inovacijas tiek praktiniu, tiek politiniu lygmeniu;
• remti perspektyvias idėjas, turinčias aiškaus potencialo būti įgyvendintoms viename ar keliuose sektoriuose, itin daug dėmesio skiriant svarbiausioms temoms ir prioritetams ES lygmeniu;
• novatoriški, proveržį lemiantys švietimo metodai ir praktika ir (arba) inovacijų perdavimas, ES lygmeniu užtikrinant novatoriškų projektų rezultatų tvarų panaudojimą ir (arba) perkeliamumą į skirtingus kontekstus ir skirtingoms auditorijoms.

Konkretūs tikslai yra šie:

• Nustatyti, kurti, testuoti ir (arba) įvertinti novatoriškus metodus, turinčius potencialo būti integruotiems ir taip pagerinti švietimo ir mokymo sistemas, politikos veiksmingumą ir praktiką švietimo ir mokymo srityse; 
• Pradėti bandomuosius veiksmus siekiant išbandyti galimus dabartinių ir būsimų problemų sprendimus ir inicijuoti tvarų ir sisteminį poveikį;
• Remti pagrindinių suinteresuotųjų subjektų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir tarpusavio mokymąsi perspektyviais klausimais, kad jie galėtų rasti novatoriškus sprendimus ir skatinti tų sprendimų sklaidą į naujus kontekstus, be kita ko, didinti susijusių suinteresuotųjų subjektų gebėjimus.

Perspektyvinių projektų įgyvendinimo veikla turėtų būti siekiama:

• Gerinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę, efektyvumą, didinti jų patrauklumą ir teisingumą;
• Didinti švietimo ir mokymo politikos efektyvumą;
• Remti es sistemų ir teisinių iniciatyvų bei konkrečioms šalims skirtų europos semestro rekomendacijų įgyvendinimą;
• Geriau nustatyti ir suprasti tikslines grupes, mokymosi ir mokymo situacijas ir veiksmingą metodiką bei priemones, kurios gali įkvėpti ir stimuliuoti inovacijas sistemos lygmeniu;
• Kaupti žinias, kad būtų galima vykdyti įrodymais grindžiamą politiką;
• Paskatinti elgsenos pokyčius ES lygmeniu.

Svarbiausia veikla pagal šiuos prioritetus galėtų apimti toliau išvardytus dalykus (sąrašas nebaigtinis). 

• Veiklos moksliniai tyrimai, darbo planai, didelio masto sektoriniai ar tarpsektoriniai rezultatai;
• Tarptautinė gebėjimų didinimo veikla, pavyzdžiui, mokymas, politinių kontekstų analizė, politikos priemonių moksliniai tyrimai, institucinės pertvarkos;
• Bandomoji veikla novatoriškiems sprendimams išbandyti;
• Didelio masto tarptautiniai renginiai ar tinklaveikos veikla, sektoriniu ar tarpsektoriniu lygmeniu;
• Eksploatavimo veikla rezultatams švietimo bendruomenėje ar sektoriuje paskleisti;
• Idėjų generavimo veikla, moksliniai tyrimai ir eksperimentai su novatoriškomis idėjomis.

Reikalaujama, kad prireikus perspektyviniuose projektuose būtų taikomos ES masto priemonės.

Perspektyviniai projektai turėtų apimti ilgalaikio (ilgesnio nei „Erasmus+“ finansuojamo projekto trukmė) veiksmų plano parengimą, numatant laipsnišką sukurtų inovacijų diegimą ir integravimą, kad būtų galima padaryti poveikį švietimo ir mokymo sistemoms, bendradarbiaujant su atitinkamomis įstaigomis ir institucijomis. Taip pat turėtų būti užtikrintas tinkamas matomumas ir plati darbo sklaida, be kita ko, ES ir nacionaliniu politiniu lygmenimis.

Perspektyviniuose projektuose taip pat galėtų būti nurodoma, kaip ES finansavimo (pavyzdžiui, iš Europos struktūrinių fondų, Europos strateginių investicijų fondo, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, Teisingos pertvarkos fondo) ir nacionalinio bei regioninio finansavimo galimybėmis bus prisidedama prie projekto įgyvendinimo. Taip pat gali būti atsižvelgiama į nacionalines ir regionines pažangiosios specializacijos strategijas ir Europos pramonės ekosistemų raidą.

Paraiškoms dėl Perspektyvinių Projektų taikomi kriterijai

Tinkamumo kriterijai

Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, perspektyvinių projektų pasiūlymai turi tenkinti toliau nurodytus kriterijus.

Kas gali teikti paraiškas?

Pareiškėjai (koordinatorius ir visateisiai partneriai) turi būti:

• viešosios arba privačiosios organizacijos ar subjektai, veikiantys švietimo ir mokymo arba darbo srityje;
• įsteigti ES valstybėje narėje arba Programos asocijuotoje trečiojoje valstybėje (reikalavimus atitinka šalys, su kuriomis vyksta derybos dėl asociacijos susitarimo ir kuriose susitarimas įsigalioja iki dotacijos pasirašymo).

Išimtis: 3 dalies 7 prioriteto „Įgūdžių pakto rėmimas“ atveju koordinatorėmis gali būti tik Įgūdžių pakto partnerystes koordinuojančios organizacijos, o visateisėmis partnerėmis – tik tos organizacijos, kurios paraiškų pateikimo termino metu dalyvauja esamose Įgūdžių pakto partnerystėse.

Aukštojo mokslo ir studijų institucijos, įsteigtos ES valstybėse narėse ar Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse, turi turėti galiojančią „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją (ECHE).

Programoje kaip asocijuotosios partnerės, tačiau ne kaip koordinatorės ar visateisės partnerės gali dalyvauti trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, įsteigtos organizacijos.

Konsorciumo sudėtis

1 Dalies atveju:

Konsorciume turi dalyvauti bent 3 pareiškėjai (koordinatorius ir visateisiai partneriai) iš bent 3 ES valstybių narių ar Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių.

Susiję subjektai neįtraukiami į minimalius konsorciumo sudėties tinkamumo kriterijus.

Konsorciume kaip pareiškėja (koordinatorė arba visateisė partnerė) turi dalyvauti bent viena nacionalinio ar regioninio lygmens valdžios institucija (pavyzdžiui, inovacijų, švietimo, darbo ar ekonomikos ministerijos, kvalifikacijos ar kokybės užtikrinimo institucijos ir t. t.) iš ES valstybės narės arba Programos asocijuotosios trečiosios valstybės.

Pagal 1 prioritetą (EdTech) konsorciume kaip pareiškėja (koordinatorė arba visateisė partnerė) turi dalyvauti bent viena EdTech įmonė iš ES valstybės narės arba Programos asocijuotosios trečiosios valstybės.

2 Dalies atveju:

Konsorciume turi dalyvauti bent 6 pareiškėjai (koordinatorius ir visateisiai partneriai) iš bent 3 ES valstybių narių ar Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių.

Susiję subjektai neįtraukiami į minimalius konsorciumo sudėties tinkamumo kriterijus.

Bent 3 reikalavimus atitinkančiose šalyse konsorciumą kiekvienoje šalyje turi sudaryti:

1. bent 1 įmonei, pramonės šakai ar sektoriui atstovaujančią organizaciją ir
2. bent 1 profesinio mokymo paslaugų teikėjas arba atstovaujančioji organizacija (vidurinio ir (arba) tretinio lygmens).

3 Dalies atveju:

Pagal 6 prioritetą konsorciume turi dalyvauti bent 3 pareiškėjai (koordinatorius ir visateisiai partneriai) iš bent 3 ES valstybių narių arba Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių.

Susiję subjektai neįtraukiami į minimalius konsorciumo sudėties tinkamumo kriterijus.

Kaip pareiškėjai ar asocijuotieji partneriai jame taip pat turi dalyvauti viešieji ar privatieji subjektai, visiškai ar iš dalies atsakingi už suaugusiesiems skirtų švietimo paslaugų (pavyzdžiui, įgūdžių vertinimo, gebėjimų patvirtinimo, švietimo ir mokymo, orientavimo ir gairių) organizavimą ir (arba) finansavimą ir (arba) teikimą arba darantys šioms paslaugoms poveikį.

Pagal 7 prioritetą konsorciume kaip pareiškėjai (koordinatorius ir visateisiai partneriai) gali dalyvauti tik esamų Įgūdžių pakto partnerysčių partneriai iš bent 3 ES valstybių narių arba Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių. Susiję subjektai neįtraukiami į minimalius konsorciumo sudėties tinkamumo kriterijus.

Veiklos vieta (-os)

Veikla turi būti vykdoma ES valstybėse narėse ar Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse.

Projekto trukmė

1 Dalies projektai paprastai turėtų trukti 24–48 mėnesius (galima pratęsti, jei tai tinkamai pagrindžiama ir priimamas pakeitimas).

2 Dalies projektai paprastai turėtų trukti 36 mėnesius (galima pratęsti, jei tai tinkamai pagrindžiama ir priimamas pakeitimas).

3 Dalies projektai paprastai turėtų trukti 24 mėnesius (galima pratęsti, jei tai tinkamai pagrindžiama ir priimamas pakeitimas).

Trukmė turi būti pasirinkta paraiškos teikimo etape pagal projekto tikslą, veiklos, kurią ilgainiui planuojama vykdyti, rūšį, biudžetą ir projekto užmojus.

Kam teikti paraišką?

Europos švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA).

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius (1 dalis): ERASMUS-EDU-2023-PI-FORWARD-LOT1

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius (2 dalis): ERASMUS-EDU-2023-PI-FORWARD-LOT2

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius (3 dalis): ERASMUS-EDU-2023-PI-FORWARD-LOT3

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki kovo 15 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Daugiau informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

Projekto rengimas

Planuojant perspektyvinius projektus reikėtų atsižvelgti į kompleksinį politinį kontekstą, be kita ko:

1. Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą;
2. Europos Komisijos žaliąjį kursą 9 , JT darnaus vystymosi tikslus 10 ir Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos 11 ;
3. Europos įgūdžių darbotvarkę 12 ;
4. Tarybos rekomendaciją dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo 13 ;
5. Tarybos rekomendaciją dėl mikrokredencialų 14 ;
6. Tarybos rekomendaciją dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų 15 ;
7. Tarybos rezoliuciją dėl naujosios 2021–2030 m. Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės 16 ;
8. Tarybos rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems 17 ;
9. Mūsų švietimo, mokymo, taip pat jaunimo sistemų skaitmeninę transformaciją, kaip nustatyta Europos Komisijos 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plane 18 .

1 Dalis.  Skaitmeninis švietimas (Tarpsektorinis)

Pagal 1 dalį teikiamais pasiūlymais turi būti remiamas kokybiškas ir įtraukus skaitmeninis švietimas, vadovaujantis 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planu.

Švietimo ir mokymo sistemos šiuo metu patiria gilią skaitmeninę transformaciją, kurią skatina junglumo pažanga, platus skaitmeninių priemonių ir prietaikų naudojimas, individualaus lankstumo poreikis, didėjantis aukštos kokybės skaitmeninio švietimo turinio prieinamumas ir poreikis, taip pat vis didėjantis skaitmeninių įgūdžių poreikis. COVID-19 pandemija ne tik smarkiai paveikė švietimą ir mokymą, bet ir paspartino pokyčius ir suteikė įvairių naujų mokymosi patirčių ir perspektyvų.

2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plane nustatyta ES politika, skirta skaitmeninei švietimo ir mokymo transformacijai kitu programavimo laikotarpiu. Tai raginimas glaudžiau bendradarbiauti Europos lygmeniu, kad būtų galima pasimokyti patirties, įgytos per COVID-19 krizę, ir švietimo bei mokymo sistemas pritaikyti prie skaitmeninio amžiaus. Veiksmų plane numatyta 14 veiksmų pagal du strateginius prioritetus:

• aukštos kokybės skaitmeninio švietimo ekosistemos plėtra (1)
• tenkinti poreikį pagerinti skaitmeninius gebėjimus skaitmeninės transformacijos tikslais (2)

Komisija priėmė veiksmų planą kaip svarbią Europos švietimo erdvės priemonę, kuri pradėta įgyvendinti 2021 m. sausio mėn.

Pastaraisiais mėnesiais, atsižvelgdama į Tarybos raginimą ir po Komisijos Pirmininkės U. von der Leyen 2021 m. pranešimo apie Sąjungos padėtį, Komisija pradėjo struktūrinį dialogą su valstybėmis narėmis skaitmeninio švietimo ir įgūdžių klausimais. Dialogu siekiama remti valstybes nares vykstant skaitmeninei transformacijai, kad jos integruotai, nuosekliai ir vadovaudamosi plačiais užmojais pertvarkytų savo švietimo ir mokymo sistemas, įtraukdamos įvairius valdžios sektorius, taip pat privatųjį sektorių (pvz., „EdTech“ įmones), socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę. Per struktūrinį dialogą Komisija ir valstybės narės pateiks bendrą situacijos ir perspektyvų nacionaliniu lygmeniu įvertinimą, nustatys įgytą patirtį ir tolesnius veiksmus, būtinus tolesniems veiksmams skaitmeninio švietimo srityje.  Dialogas bus užbaigtas 2022 m. pabaigoje ir juo bus grindžiami būsimi ES lygmens veiksmai skaitmeninio švietimo ir įgūdžių srityje, įskaitant du pasiūlymus dėl Tarybos rekomendacijos dėl skaitmeniniam švietimui palankių veiksnių ir dėl skaitmeninių įgūdžių teikimo švietimo ir mokymo sistemoje gerinimo.

Šiomis aplinkybėmis būtina užtikrinti, kad būtų parengtos tinkamos metodikos ir mokytojų rengimo galimybės, siekiant užtikrinti veiksmingą skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų ugdymą švietimo ir mokymo sistemoje. Tai gali būti informatikos, kaip priemonės, skatinančios aktyviai naudotis technologijomis jauname amžiuje, teikimas ir įgūdžių bei gebėjimų ugdymas, siekiant spręsti aktualias visuomenės problemas, pavyzdžiui, kovoti su dezinformacija ir skatinti skaitmeninį raštingumą.

Be to, kas išdėstyta pirmiau, Skaitmeninio švietimo veiksmų plane numatoma remti veiksmingesnį bendradarbiavimą skaitmeninio švietimo ir mokymo srityje ES lygmeniu – šiuo tikslu bus įsteigtas Europos skaitmeninio švietimo centras. Jis skatins tarpsektorinį bendradarbiavimą, nustatys gerosios patirties pavyzdžius ir jas dalysis, rems valstybes nares ir švietimo ir mokymo sektorių skaitmeninio švietimo priemonėmis, sistemomis, gairėmis, techninėmis žiniomis ir moksliniais tyrimais. Centras turėtų susieti nacionalines ir regionines skaitmeninio švietimo iniciatyvas ir veikėjus ir remti naujus skaitmeninio švietimo turinio mainų modelius, spręsti tokius klausimus kaip bendri standartai, sąveikumas, prieinamumas ir kokybės užtikrinimas. Atsižvelgiant į centro tikslus, taip pat svarbu remti visus skaitmeninio švietimo ekosistemos dalyvius, kad jie veiksmingai bendradarbiautų tarpusavyje, ir ypač palengvinti valdžios institucijų, švietimo ir mokymo įstaigų ir sparčiai besivystančių sektorių, pvz., Europos švietimo technologijų (EdTech), bendradarbiavimą.

Perspektyviniai projektai bus skirti vienam iš šių trijų prioritetų:

1 Prioritetas. Švietimo technologijos (EdTech): bendradarbiaujant ir užtikrinant kokybę didinti ES sprendimų mastą

Europos švietimo technologijų (EdTech) sektorius yra svarbus skaitmeninio švietimo inovacijų šaltinis ir jis sparčiai auga. Tačiau jis tebėra labai susiskaldęs, dažnai jam trūksta patirties ir gebėjimų veiksmingai ir tvariai bendradarbiauti su švietimo ir mokymo įstaigomis bei valdžios institucijomis. 

Į šios prioritetinės srities perspektyvinius projektus būtų įtrauktos ES įsikūrusios EdTech organizacijos, skatinant sektoriaus ir valdžios institucijų bendradarbiavimą, taip prisidedant prie aukštos kokybės Europos skaitmeninio švietimo ekosistemos kūrimo.

Pagal šį prioritetą vykdomais projektais turėtų būti siekiama:

• bendradarbiaujant su švietimo ministerijomis, sukurti įrodymais pagrįstą švietimo technologijų kokybės užtikrinimo sistemą, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, pasiektus integruojant švietimo technologijų sprendimus į mokymą, mokymąsi ir vertinimą;
• skatinti tarpsektorinį švietimo technologijų teikėjų, švietimo ir mokymo įstaigų bei valdžios institucijų bendradarbiavimą sprendžiant efektyvios ir lygiateisės prieigos prie aukštos kokybės skaitmeninio švietimo turinio klausimus.

2 Prioritetas. Veiksmingi informatikos pedagoginiai metodai pradiniame ir viduriniame ugdyme

Informatika 19 vis dar yra palyginti nauja disciplina mokykliniame ugdyme. Kai kuriose Europos šalyse jos mokymas turi senas tradicijas, o kitose šis dalykas pradėtas mokyti visai neseniai, ypač pradiniame ir viduriniame ugdyme. Neseniai vykusios reformos lėmė mokyklų mokymo programų pokyčius ir bendrą tendenciją stiprinti informatiką ES mokyklose. Vis dėlto iš esamų duomenų matyti, kad nors yra patirties mokant informatikos aukštosiose mokyklose ir tam tikru mastu vidurinio ugdymo mokyklose, žinių ir mokslinių tyrimų, atliktų mokant informatikos pagrindinėse ir pradinėse mokyklose, yra gerokai mažiau.

Parama veiksmingų pedagoginių metodų, susijusių su informatika ir atitinkamu vertinimu, kūrimui gali padėti geriau parengti mokytojus, kad jie galėtų kaupti patirtį apie tai, kaip geriausiai integruoti šį dalyką įvairiuose mokyklinio ugdymo lygmenyse, ir ja dalytis, taip skatinant jaunus žmones aktyviai ir saugiai naudotis skaitmeninėmis technologijomis.

Pagal šį prioritetą vykdomais projektais turėtų būti siekiama:

• kurti ir išbandyti veiksmingus ir novatoriškus pedagoginius metodus, kurie būtų tinkami ir aiškiai pereinantys iš vieno ugdymo lygio į kitą, ypač daug dėmesio skiriant pradiniam ir viduriniam ugdymui;
• parengti mokytojų rengimo iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti (bendrojo ugdymo ir specialių dalykų) mokytojų, turinčių tinkamą pasirengimą ir kvalifikaciją dėstyti šią discipliną, prieinamumą. 

3 Prioritetas. Mokytojų rengimas ir mokymo programų rengimas kovos su dezinformacija ir skaitmeninio raštingumo skatinimo klausimais

Įgyvendindama 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planą, Europos Komisija paskelbė bendrąsias gaires mokytojams ir pedagogams, skirtas skaitmeniniam raštingumui skatinti ir kovai su dezinformacija pasitelkiant švietimą ir mokymą 20 . Vis dėlto reikia daugiau pastangų sisteminiu lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad švietimo ir mokymo sistemos veiksmingai suteiktų jauniems žmonėms įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų šiems aktualiems klausimams spręsti, ir kad mokytojams ir pedagogams būtų teikiama parama rengiant mokymus ir nuolat tobulinant profesinę kvalifikaciją atitinkamoje srityje.

Šiuo tikslu perspektyviniai mokytojų rengimo ir mokymo programų rengimo projektai, skirti skaitmeninio raštingumo skatinimui ir kovai su dezinformacija, padėtų remti švietimo ir mokymo sistemas, ypač besimokančius asmenis, mokytojus ir pedagogus, kad jie galėtų veiksmingai ir struktūruotai spręsti naujus ir kylančius uždavinius klasėje, glaudžiai susijusius su dinamiška internetine aplinka.

• Pagal šį prioritetą vykdomi projektai turėtų būti skirti: pirminiam mokytojų rengimui ir tęstiniam profesiniam tobulėjimui skaitmeninio raštingumo ir kovos su dezinformacija srityse tiek turinio ir metodikos, tiek sisteminio įsisavinimo požiūriu;
• veiksmingų ir pritaikomų metodų, taikomų rengiant skaitmeninio raštingumo ir kovos su dezinformacija mokymo programas, tyrimams ir keitimuisi jais.

2 Dalis. Profesinis mokymas

Pagal 2 dalį teikiamais pasiūlymais turi būti siekiama vieno iš toliau nurodytų 2 prioritetų. 

4 Prioritetas. Mikrokredencialai įsidarbinamumo srityje

Mikrokredencialai – tai mokymosi rezultatų, kuriuos besimokantis asmuo pasiekė po nedidelės apimties mokymosi, įrašas (pvz., apdovanojimas arba pažymėjimas). Mikrokredencialų skaičius sparčiai didėja ir jie naudojami, nes darbuotojai ir darbo ieškantys asmenys siekia kelti savo kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, atsižvelgdami į sparčiai kintančius darbo rinkos poreikius, skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos poveikį ir atsigavimą po COVID-19. Mikrokredencialai labai tinkami remti mokymąsi visą gyvenimą ir įtraukesnes mokymosi formas, suteikiant lankstesnes mokymosi ir aktualias mokymosi galimybes. Komisija ėmėsi veiksmų, kad pasiūlymu dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos požiūrio į mikrokredencialų taikymą mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinimui nustatytų apibrėžtį, standartinę mikrokredencialų aprašymo formą ir mikrokredencialų rengimo bei išdavimo principus.

Šie elementai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti mikrokredencialų kokybę, pasitikėjimą jais, jų naudojimą ir visapusišką jų, kaip mokymosi valiutos, potencialą. Siekiant toliau plėtoti mikrokredencialų potencialą, projektai turėtų būti vykdomi vienoje arba keliose iš šių sričių:

• Mikrokredencialai įtraukesnei darbo rinkai: kaip mikrokredencialai gali būti naudojami įgūdžių ekosistemose, aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (t. y. teikiant įdarbinimo paslaugas, paramą mokymui ir užimtumo skatinimo priemonėse), siekiant remti nepalankioje padėtyje esančių grupių, įskaitant jaunimą, minimalių pajamų gavėjus, ilgalaikius bedarbius, neįgaliuosius ir žemos kvalifikacijos asmenis, įsidarbinimo galimybes ir įtraukimą į ES darbo rinkas.
• Mikrokredencialai žaliajai pertvarkai: kaip galima sukurti, teikti ir atnaujinti mikrokredencialus, kad žmonės įgytų žaliajai pertvarkai būtinų įgūdžių, remiantis darbo rinkos įgūdžių informacija ir darbdavių, pramonės ir socialinių partnerių indėliu.
• Mikrokredencialų perkeliamumas: kaip geriausiai pasinaudoti skaitmenizacija, atviraisiais standartais ir autentiškumo patvirtinimo paslaugomis, įskaitant Europos skaitmeninius mokymosi kredencialus (dalis „Europass“), kad mikrokredencialus būtų galima perkelti tarp šalių, darbdavių, švietimo, mokymo ir įdarbinimo sistemų.

5 Prioritetas.  Profesinio mokymo patrauklumo didinimas pasitelkiant profesinio mokymo paslaugų teikėjų partnerystes ir tinklus

Visoje ES neseniai profesinio mokymo programas baigę asmenys (vidurinio ir aukštesniojo lygmens) paprastai turi daug geresnes įsidarbinimo galimybes nei neseniai baigusieji bendrojo ugdymo įstaigas. Be to, profesinis mokymas atlieka svarbų vaidmenį Europos vidurinio ugdymo sistemoje, nes maždaug pusė (48,4 proc.) visų vidurinio ugdymo įstaigose besimokančių asmenų mokosi pagal profesinio mokymo programas.

Nepaisant to, kai kuriose šalyse profesinio mokymo atžvilgiu vis dar esama išankstinių nuostatų ir yra susidaręs neigiamas jo įvaizdis; todėl reikia keisti jaunimo, tėvų, įmonių ir suaugusių besimokančių asmenų mąstyseną ten, kur vyksta profesinis mokymas, glaudžiai bendradarbiaujant su profesinio mokymo paslaugų teikėjų tinklais.

Be to, geresnis informuotumas apie tęstinio profesinio mokymo svarbą būtų naudingas įmonių ir darbuotojų konkurencingumui.

Tai, kad profesinis mokymas yra patrauklus pasirinkimas, yra Tarybos rekomendacijos dėl profesinio rengimo ir mokymo vizijos dalis: „kalbant apie žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, reikia gerokai plėsti ir tobulinti profesinio rengimo ir mokymo pasiūlą tiek jaunuoliams, tiek suaugusiesiems, kartu taip pat didinant profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą ir kokybę.“

Dėl šių iššūkių reikia imtis veiksmų, pavyzdžiui, stiprinti pajėgumus piliečių lygmeniu, kad būtų didinamas profesinio mokymo patrauklumas ir meistriškumas, o Europos profesinio mokymo politika, iniciatyvos ir programos būtų veiksmingiau įgyvendinamos praktiškai.

Pagal projektus turi būti įgyvendinama bent jau toliau nurodyta veikla (galima įtraukti ir papildomą veiklą):

• Kurti naujus ir (arba) stiprinti esamus profesinio mokymo paslaugų teikėjų tinklus ir partnerystes sektorių, regioniniu, nacionaliniu ar Europos lygmeniu, ypač tose šalyse, kuriose profesinio mokymo paslaugų teikėjų atstovavimo tvarka yra ribota, siekiant užtikrinti veiksmingą profesinio mokymo bendruomenės informavimą, kad būtų galima naujoviškai didinti profesinio mokymo patrauklumą ir meistriškumą; tai galėtų apimti galimybę prisidėti ir (arba) kurti praktikos bendruomenes (įskaitant virtualiąsias), kad būtų remiamas profesinio mokymo patrauklumas ir meistriškumas;
• Organizuoti nacionalines ir (arba) tarptautines ryšių kampanijas, kuriose būtų pristatoma profesinio mokymo pradinės kvalifikacijos teikiama nauda ir karjeros galimybės jaunimui, taip pat kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas suaugusiesiems;
• Organizuoti renginius ir (arba) tinklaveikos iniciatyvas vietos, regioniniu, nacionaliniu ar Europos lygmeniu, kad būtų užtikrintas platus įvairių tikslinių grupių pasiekiamumas, naudojant naujoviškus internetinius ir tradicinius komunikacijos metodus; šiose priemonėse bus daug naujovių 21 ;
• Stiprinti bendradarbiavimą su ekonominiais ir socialiniais dalyviais, įskaitant valdžios institucijas, socialinius partnerius ir darbdavius, siekiant sutelkti dėmesį veiksmams, kuriais būtų didinamas profesinio mokymo patrauklumas ir meistriškumas, taip pat siekiant skatinti mokymuisi palankią darbo aplinką. Į projektus stengiamasi kiek įmanoma įtraukti nacionalines arba regionines valdžios institucijas;
• Atrinkti atsiliepimus, paskirti ambasadorius ir (arba) įsteigti apdovanojimus už meistriškumą įvairiose srityse (profesinio mokymo įstaigose besimokantiems asmenims, mokytojams, instruktoriams, novatoriškų profesinio mokymo paslaugų teikėjams, įmonėms, pameistrystėms ir kt.), kurie būtų įkvepiantys ir sutelkiantys pavyzdžiai, didinantys profesinio mokymo patrauklumą ir meistriškumą. Apdovanojimai ir kitos iniciatyvos galėtų būti nacionalinio arba tarptautinio lygmens, grindžiami tuo, kas jau egzistuoja kai kuriose šalyse, ir galėtų būti naudojami ir paversti tvariais įvairiose šalyse.

Pagal 5 prioritetą vykdomus projektus skatinama susieti su kitais pagal tą patį prioritetą atrinktais projektais ir kurti jų veiklos sinergiją (įskaitant bendrų renginių organizavimą).

3 Dalis. Suaugusiųjų Švietimas

Pagal 3 dalį teikiamais pasiūlymais turi būti siekiama toliau nurodyto prioriteto. 

6 Prioritetas. Nacionalinių registrų, kuriuose būtų registruojamos kokybiškos ir darbo rinkai tinkamos mokymo galimybės, kūrimas

Tarp priežasčių, dėl kurių dalyvavimas suaugusiųjų mokymosi programose yra ribotas, yra ir tai, kad potencialūs besimokantys asmenys pateikia neaiškią informaciją apie teikiamas galimybes. Kalbant apie suaugusiųjų mokymo galimybes, daugelyje valstybių narių sunku susiorientuoti, o stebėtojams dažnai neaišku, ar konkreti galimybė yra kokybiška ir vėliau bus naudinga darbo rinkoje. Taip mažinamos suaugusiųjų paskatos ieškoti tokių galimybių ir jomis pasinaudoti. Kalbant apie galimas finansavimą teikiančias institucijas – valdžios institucijas arba darbdavius, – tai mažina jų norą daugiau investuoti į įgūdžių ugdymą. Keliose valstybėse narėse kaip naujoviška priemonė šioms problemoms spręsti buvo naudojami nacionaliniai registrai, kuriuose pateikiamos kokybiškos ir darbo rinkai tinkamos mokymo galimybės, dažnai susiję su finansine parama asmenims, kad jie galėtų pasinaudoti šiuose registruose nurodytomis galimybėmis, kartais juose taip pat pateikiama informacija apie konsultavimo ir patvirtinimo galimybes. Kokybiška informacija apie gairių teikimą ir patvirtinimo galimybes taip pat padėtų galimiems dotacijų gavėjams jomis naudotis ir priimti geriausią sprendimą.

Projektuose bus nustatyti metodai ir mechanizmai, padedantys užtikrinti, kad tokie registrai, pradėję veikti, pasiektų didelį naudotojų skaičių, nes jie:

• Pagerintų „švietimo ir mokymo pasaulio“ ir „darbo pasaulio“ ryšį (pavyzdžiui, į jų valdymą įtrauktų žinias apie įgūdžius, socialinius partnerius, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus ir kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus);
• Užtikrina gerą pusiausvyrą tarp kokybės užtikrinimo ir įvairios galimybių pasiūlos, atitinkančios darbo rinkos poreikius;
• Derina paprastumą naudotojo požiūriu su tinkamu lankstumu „galinėje sistemoje“ (dėl įtrauktų galimybių) (pvz., galimybė į registrą patekti keliais būdais, įtrauktų galimybių regioninė diferenciacija ir kt.), ir
• Pritraukia papildomų investicijų į mokymą (pavyzdžiui, tampa patikima nuoroda į viešąsias programas, pagal kurias teikiama finansinė parama mokymui, arba į kolektyvines ar įmonės lygmens derybas dėl teisių į mokymą);
• Sąveikauja su kitais nacionaliniais registrais ir platforma „Europass“, nes juose naudojamos Europos mokymosi modelio (duomenų schemos) standartai.

7 Prioritetas. Įgūdžių Pakto Rėmimas

Įgūdžių paktas – pirmasis pavyzdinis 2020 m. Europos įgūdžių darbotvarkės veiksmas. Paktas glaudžiai susijęs su Europos socialinių teisių ramsčio principais. Juo palaikomi žaliojo kurso ir skaitmeninės transformacijos tikslai, išdėstyti Komisijos komunikate „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“. Jis taip pat padeda siekti Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane nustatyto ES tikslo, kad iki 2030 m. mokymuose kasmet dalyvautų 60 proc. suaugusiųjų.

Įgūdžių paktas – tai naujas dalyvavimo modelis, kuriuo siekiama spręsti įgūdžių problemas ir įgyvendinti ekonomikos gaivinimo planą, ES pramonės strategiją, žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas. Juo siekiama toliau spręsti įgūdžių trūkumo problemą pramonės ekosistemose, sutelkiant įmones, darbuotojus, nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, socialinius partnerius, pramonės organizacijas, profesinio švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus, prekybos rūmus ir užimtumo tarnybas investuoti į kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo veiksmus. Suvienijusios jėgas ir prisiėmusios konkrečius įsipareigojimus investuoti į darbingo amžiaus žmonių mokymą, įgūdžių partnerystės pagal Paktą padeda spręsti šiandienines įgūdžių problemas.

Todėl į šio prioriteto projektus turėtų būti įtraukiami tik esamų Įgūdžių pakto partnerysčių partneriai.

Projektais bus įgyvendinama visa toliau išvardyta veikla:

• kurti ir remti valdymo struktūras arba susitarimus, suburiančius tos pačios Įgūdžių pakto partnerystės narius;
• plėtoti ir remti didžiųjų įmonių ir MVĮ bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą tarp MVĮ, kurios yra tos pačios Įgūdžių pakto partnerystės narės, mokymo srityje;
• remti konkrečių įsipareigojimų, kurie yra ar bus prisiimti pagal Įgūdžių pakto partnerystę, nustatymą, įgyvendinimą ir stebėseną, pavyzdžiui:

• rinkti žinias apie įgūdžius,
• kelti žemos kvalifikacijos žmonių kvalifikaciją,
• perkvalifikuoti žmones, kad jie galėtų atlikti naujas užduotis savo darbo vietose, perkvalifikuoti žmones iš kitų sektorių, suteikiant jiems įgūdžių, kuriuos jie galėtų perkelti į savo sektorių, ypatingą dėmesį skiriant pabėgėlių iš Ukrainos integracijai į darbo rinką.

Numatomas poveikis

Perspektyviniais projektais ketinama rasti novatoriškų sprendimų, kuriuos būtų galima integruoti regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu, o idealiu atveju jie turėtų turėti potencialo būti toliau plėtojami naudojantis ES finansavimu ar nacionaline ir regionine parama.

Principu „iš apačios į viršų“ grindžiama praktika turėtų tinkamai tenkinti nustatytus prioritetus, kuriais siekiama sustiprinti Europos inovacinius pajėgumus, padaryti didelį poveikį švietimo ir mokymo reformoms ir inicijuoti sisteminius pokyčius.

Tikimasi, kad dėl plačios projektų rezultatų sklaidos tarptautiniu, nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu, drauge atsižvelgiant į nacionalines ir europines pramonės ekosistemas ir regionines pažangiosios specializacijos strategijas, perspektyviniai projektai padarys skatinamąjį poveikį sistemos lygmeniu, kad švietimo ir mokymo sistemos geriau atlaikytų sparčiai kintančio pasaulio iššūkius.

Dotacijų skyrimo kriterijai

Projekto aktualumas - (daugiausia 30 balų)

• Ryšys su ES politika ir iniciatyvomis: pasiūlymu nustatomas ir plėtojamas projektas, kuriuo remiama perspektyvi ES lygmens idėja, atsižvelgiant į esamas ES priemones ir iniciatyvas (jei aktualu) ir jas skatinant. Pasiūlymu taip pat remiamas ES politikos (pavyzdžiui, ES įgūdžių darbotvarkės), ES sistemų ar iniciatyvų, pavyzdžiui, konkrečioms šalims skirtų Europos semestro rekomendacijų, įgyvendinimas.
• Tikslas: pasiūlymas yra aktualus veiksmo tikslams – bendriesiems ir konkretiesiems – pasiekti (žr. skirsnį „Veiksmo tikslai“).
• Aprėptis: pasiūlymu siekiama vieno iš veiksmo prioritetų (žr. ankstesnį skirsnį „Projekto rengimas“). Pasirinkto prioriteto įgyvendinimas:
  • 1 Dalis. Skaitmeninis švietimas (tarpsektorinis). Aukštos kokybės ir įtraukaus skaitmeninio švietimo rėmimas: kokiu mastu pasiūlyme nuosekliai planuojama ir integruojama veikla, moksliniai tyrimai ir renginiai, kuriais aiškiai prisidedama prie šios dalies tikslų, visų pirma pagal konkrečius prioritetų, į kuriuos orientuotas kiekvienas pasiūlymas, tikslus.
  • 4 Prioritetas. Mikrokredencialai įsidarbinamumo srityje: kokiu mastu pasiūlymu užtikrinama, kad mikrokredencialams būtų panaudotos esamos nacionalinės sistemos ir ES priemonės bei paslaugos arba būtų išnagrinėtas jų pritaikymas šiose srityse: 1) įgūdžių ir kvalifikacijų (nacionalinės kvalifikacijų sistemos, kreditų sistemos, „Europass“, įskaitant Europos skaitmeninius mokymosi kredencialus, kokybės užtikrinimo priemonės ir kt.) ir 2) įsidarbinamumo (mokymo sistemos, individualiosios mokymosi sąskaitos, valstybinės užimtumo tarnybos, bendradarbiavimas su socialiniais partneriais ir kt.).
  • 5 Prioritetas. Profesinio mokymo patrauklumas:  kokiu mastu pasiūlymu kuriami arba stiprinami profesinio mokymo paslaugų teikėjų tinklai ir asociacijos, siekiant naujoviškai ir konkrečiai prisidėti prie profesinio mokymo patrauklumo ir meistriškumo didinimo ir užmegzti ryšius su profesinio mokymo paslaugų teikėjais tose šalyse, kuriose profesinio mokymo paslaugų teikėjų atstovavimo tvarka yra ribota.
  • 6 Prioritetas. Nacionaliniai mokymo galimybių registrai: kokiu mastu pasiūlyme numatytas bendradarbiavimas ir keitimasis informacija apie tai, kaip sukurti arba patobulinti veiksmingus užtikrintos kokybės ir darbo rinkai aktualių mokymo galimybių registrus, kurie galėtų būti patikima nuoroda į viešąsias ar privačiąsias schemas, pagal kurias teikiama finansinė parama mokymui, ir kokiu mastu šie registrai atitinka Europos mokymosi modelio duomenų schemą.
  • 7 Prioritetas. Įgūdžių pakto rėmimas: kokiu mastu pasiūlyme numatomi veiksmai, kuriais bus stiprinamas partnerių bendradarbiavimas ir užtikrinama geresnė įgūdžių analizė bei veiksmingas darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas.

• Inovacijos: pasiūlyme numatyta taikyti pažangiausius metodus ir technikas ir jį įgyvendinant bus gauta novatoriškų rezultatų ir problemų sprendimo būdų, kuriuos galima integruoti į vieną ar kelis ekonomikos ar švietimo sektorius.
• Suderinamumas: tikslai grindžiami patikima poreikių analize; tikslai yra aiškiai apibrėžti, tikroviški ir susiję su dalyvaujančiosioms organizacijoms ir šiam veiksmui svarbiais klausimais;
• Europos pridėtinė vertė: pasiūlyme aiškiai parodoma sisteminio ES lygmens pridėtinė vertė, kurią užtikrina jo tarpvalstybinis pobūdis ir galimas perkeliamumas.
• Popandeminės aplinkybės: kokiu mastu pasiūlymu integruojamos priemonės, skatinančios naują politiką ir praktiką sisteminiu lygmeniu, kad būtų galima įveikti naujus pandemijos sukeltus iššūkius.

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė - (daugiausia 30 balų)

• Nuoseklumas: projektas iš esmės parengtas taip, kad būtų užtikrintas jo tikslų, metodikos, veiklos, trukmės ir siūlomo biudžeto suderinamumas. Pasiūlyme pateikiamas nuoseklus ir išsamus atitinkamos veiklos, kuria bus siekiama patenkinti nustatytus poreikius ir gauti planuojamus rezultatus, aprašas.
• Struktūra: Darbo programa yra aiški ir užbaigta (apima visus projekto etapus:  parengiamosios veiklos, įgyvendinimo, stebėjimo, vertinimo, sklaidos ir rezultatų naudojimo). Ji apima švietimo sistemoje įdiegtų inovacijų ex ante ir ex post analizę (projekto įgyvendinimo metu).
• Metodika: siūlomos metodikos kokybė ir įgyvendinamumas bei jos tinkamumas numatytiems rezultatams pasiekti, naudojantis ES priemonėmis, jei tai projektui aktualu.
• Valdymas: numatytos patikimos valdymo priemonės. Tvarkaraštis, organizavimas, užduotys ir pareigos yra tinkamai apibrėžti ir tikroviški. Pasiūlyme kiekvienai veiklai numatyti tinkami ištekliai.
• Kokybės ir veiksmingumo gerinimas: pasiūlymu inovacijos aiškiai integruojamos į veiklą ir rezultatus, taip pagerinant švietimo ir mokymo sistemų kokybę, veiksmingumą ir teisingumą.
• Biudžetas: biudžete numatyti tinkami ištekliai, reikalingi projektui sėkmingai įgyvendinti; jis nėra nei per didelis, nei per mažas.
• Finansų ir kokybės kontrolė: kontrolės priemonėmis (nuolatiniu kokybės vertinimu ir mokymu, tarpusavio vertinimais, lyginamosios analizės veikla ir t. t.) ir kokybės rodikliais užtikrinama, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai ir ekonomiškai efektyviai. Aiškiai įvardytos su projektu susijusios problemos ir rizika yra aiškiai nustatytos ir numatyti jų šalinimo veiksmai. Ekspertų atliekama peržiūra įtraukta kaip neatsiejama projekto dalis. Darbo programoje numatytas nepriklausomas išorės kokybės vertinimas laikotarpio viduryje ir likus keliems mėnesiams iki projekto pabaigos, kad būtų galima padaryti reikiamus projekto pakeitimus.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė – (daugiausia 20 balų)

• Sudėtis: partnerystės sudėtis atitinka veiksmo ir projekto tikslus. Ji suburia įvairias organizacijas, turinčias reikiamą profilį, įgūdžių, patirties, žinių ir valdymo paramą, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti visą projektą. Į pasiūlymą įtraukti partneriai, tinkamai atstovaujantys vienam ar keliems sektoriams. Nuo pasirinktos dalies ar prioriteto įgyvendinimo priklausanti konfigūracija:
  • 4 prioritetas. Mikrokredencialai įsidarbinamumo srityje. Kokiu mastu partnerystė apima organizacijas, kurios aktyviai dalyvauja įgyvendinant politiką ar praktiką mokymosi visą gyvenimą (įskaitant visų lygių ir rūšių mokymąsi, švietimą ir mokymą) ir užimtumo sistemų, įskaitant aktyvią darbo rinkos politiką (t. y. užimtumo tarnybas, paramą mokymui ir užimtumo paskatas), srityse.
  • 5 prioritetas. Profesinio mokymo patrauklumas.   Kokiu mastu partnerystė:
    • apima Europos, nacionalines, regionines ar sektorines profesinio mokymo paslaugų teikėjų asociacijas ar tinklus;
    • apima valdžios institucijas, kad būtų užtikrintas veiklos poveikis;
    • užtikrina gerą geografinę aprėptį, ypač tose šalyse, kuriose profesinio mokymo paslaugų teikėjų atstovavimo tvarka yra ribota.
• Įsipareigojimas: partnerių indėlis yra reikšmingas, aktualus ir vienas kitą papildantis. Atsakomybės sritys ir užduotys yra aiškiai ir tinkamai paskirstytos ir iš jų paskirstymo matyti visų dalyvaujančių organizacijų įsipareigojimas ir aktyvus įsitraukimas pagal kompetenciją ir pajėgumus.
• Užduotys: koordinatorius įrodo gebėjimą kokybiškai valdyti ir koordinuoti tarpvalstybinius tinklus ir vadovauti sudėtingoje aplinkoje. Individualios užduotys paskirstomos atsižvelgiant į konkrečią kiekvieno partnerio praktinę patirtį;
• Bendradarbiavimas, komandinė dvasia: pasiūlytas veiksmingas mechanizmas, padėsiantis užtikrinti veiksmingą dalyvaujančiųjų organizacijų, dalyvių ir visų kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų veiksmingą koordinavimą, sprendimų priėmimą, komunikaciją ir konfliktų sprendimą.
• Geografinis aspektas ir trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, įtraukimas (jeigu taikoma): į partnerystę įtraukiami atitinkami partneriai iš skirtingų geografinių vietovių ir tokia geografinė sudėtis yra pagrįsta.  Jei taikoma, organizacijų iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, dalyvavimas siekiant perspektyvinio projekto tikslų suteikia esminės pridėtinės vertės.

Poveikis, sklaida ir tvarumas - (daugiausia 20 balų)

• Rezultatų panaudojimas: pasiūlyme parodoma, kaip projekto rezultatai bus integruojami sisteminiu lygmeniu viename ar keliuose sektoriuose. Taip pat nurodoma, kaip bus vertinamas naudojimasis rezultatais projekto laikotarpiu ir jam pasibaigus.
• Sklaida: pasiūlyme numatytas aiškus rezultatų sklaidos planas ir nurodyti atitinkami nustatyti kiekybiniai tikslai, veikla, tvarkaraštis, priemonės ir kanalai, kuriais bus užtikrinta, kad rezultatai ir nauda tiek projekto metu, tiek jam pasibaigus būtų veiksmingai skleidžiami tinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, politikams ir inovacijų skatintojams. Pasiūlyme taip pat nurodoma, kurie partneriai bus atsakingi už rezultatų sklaidą, ir įrodoma jų turima aktuali sklaidos veiklos patirtis. Planuojant sklaidą taip pat atsižvelgiama į nacionalines ir regionines pažangiosios specializacijos strategijas, kad poveikis šiais lygmenimis būtų kuo didesnis.
• Atviroji prieiga: paprastai, atsižvelgiant į dabartinių nacionalinių ir Europos teisinių sistemų aprėptį, rezultatai turėtų būti pateikiami kaip atvirieji švietimo ištekliai (AŠI), taip pat atitinkamose profesinėse, sektorių ar kompetentingų institucijų platformose. Pasiūlyme apibūdinama, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtų duomenų, medžiagos, dokumentų, audiovizualinės medžiagos ir socialinių tinklų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.
• Poveikis: pasiūlyme parodomas galimas projekto poveikis:
  • Tikslinėms grupėms ir sektoriui (-iams);
  • Politikos formuotojams sisteminiu lygmeniu;
  • Vietos, regioniniu, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu privatiesiems ar viešiesiems inovacijų skatintojams, išskyrus politikos formuotojus ir institucijas, tiesiogiai susijusius su projektu. Pasiūlymas rodo kitų sektoriuje ir už jo ribų veikiančių suinteresuotųjų subjektų įgyvendinimo potencialą.

Į pasiūlymą įtrauktos priemonės, nustatyti kiekybiniai uždaviniai ir rodikliai, kad būtų galima stebėti pažangą ir vertinti numatomą (trumpalaikį ir ilgalaikį) poveikį.

• Tvarumas: pasiūlyme paaiškinama, kaip perspektyvinis projektas bus įgyvendinamas ir toliau plėtojamas skirtingais lygmenimis (vietos, regioniniu, nacionaliniu). Pasiūlyme numatytas ilgalaikis veiksmų planas, kuriuo siekiama laipsniškai diegti projekto rezultatus projektui pasibaigus ir integruoti juos į įprastinę sistemą. Šis planas grindžiamas tvaria politikos formuotojų, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų ir svarbiausių srities suinteresuotųjų subjektų tinkamo lygmens partneryste. Reikėtų įtraukti tinkamas valdymo struktūras, taip pat išplėstinio taikymo ir finansinio tvarumo planus, įskaitant potencialų finansinių išteklių (Europos, nacionalinių ir privačių) nustatymą, siekiant užtikrinti, kad rezultatai ir nauda būtų ilgalaikiai ir tvarūs.

Ar skirti finansavimą, svarstoma, jeigu paraiška įvertinama ne mažiau kaip 70 balų (iš 100), atsižvelgiant į mažiausią būtiną balų skaičių pagal kiekvieną iš keturių dotacijos skyrimo kriterijų: bent 15 balų „projekto aktualumo“ kategorijoje; 15 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijoje, 10 balų „partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ kategorijoje ir 10 balų „poveikio“ kategorijoje.

To paties prioriteto ex aequo pasiūlymų atvejais pirmenybė bus teikiama projektams, surinkusiems daugiausiai balų „aktualumo“ ir „poveikio“ kategorijose.

Jei įmanoma, vertinimo komitetas sieks užtikrinti tinkamą prioritetų pusiausvyrą.

Kokios yra finansavimo taisyklės?

Šis veiksmas finansuojamas pagal fiksuotosios sumos modelį. Kiekvienos dotacijos vienkartinė fiksuotoji suma bus nustatoma pagal pareiškėjo siūlomos veiklos numatomą biudžetą. Dotaciją teikianti institucija nustatys kiekvienos dotacijos fiksuotąją sumą remdamasi pasiūlymu, vertinimo rezultatais, finansavimo normomis ir didžiausia kvietime teikti paraiškas nustatyta dotacijos suma.

Didžiausia ES dotacija vienam projektui yra:

• 1 Dalis. Skaitmeninis švietimas (tarpsektorinis): 1 500 000 EUR
• 2 Dalis. Profesinis mokymas: 900 000 EUR
• 3 Dalis. Suaugusiųjų švietimas: 1 000 000 EUR

Didžiausias galimų finansuoti projektų skaičius:

Visoms dalims: didžiausio projektų skaičiaus nėra, taikomi tik biudžeto apribojimai.

1 Daliai: orientacinis tikslas – 3 projektai pagal vieną prioritetą.

Kaip nustatoma projekto fiksuotoji suma?

Pareiškėjai turi užpildyti išsamią biudžeto lentelę pagal paraiškos formą, atsižvelgdami į šiuos aspektus:

1. Biudžetas turėtų būti tiek išsamus, kiek tai būtina dotacijos gavėjui (-ams) ir suskirstytas į nuoseklius darbo paketus (pavyzdžiui, projekto valdymo, analizės, mokymo, renginių organizavimo, modelių įgyvendinimo, ilgalaikio veiksmų plano, komunikacijos ir sklaidos, kokybės užtikrinimo ir t. T.);
2. Pasiūlyme turi būti aprašyta į kiekvieną darbo paketą įtraukta veikla;
3. Pareiškėjai savo pasiūlyme turi numatomas išlaidas paskirstyti pagal darbo paketų dalis (ir kiekviename darbo pakete pagal kiekvienam dotacijos gavėjui ir susijusiam subjektui priskirtą dalį);
4. Numatytomis lėšomis bus galima padengti personalo išlaidas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, išlaidas įrangai ir subrangos bei kitas išlaidas (pavyzdžiui, informacijos sklaidos, leidybos, vertimo raštu).

Pasiūlymai bus vertinami remiantis standartine vertinimo tvarka ir pasitelkiant vidaus ir (arba) išorės ekspertus. Ekspertai įvertins pasiūlymų kokybę pagal kvietime teikti paraiškas nustatytus reikalavimus, numatomą poveikį, veiksmo kokybę ir veiksmingumą. Fiksuotoji suma neviršys 80 proc. po vertinimo nustatytos biudžeto sąmatos.

Įvertinus pasiūlymą, leidimus suteikiantis pareigūnas nustatys fiksuotąją sumą, atsižvelgdamas į atlikto vertinimo išvadas.

Dotacijos parametrai (didžiausia dotacijos suma, finansavimo norma, visos tinkamos finansuoti išlaidos ir kt.) bus nustatyti dotacijos sutartyje. Neleidžiama teikti finansinės paramos trečiosioms valstybėms. Leidžiamos savanorių ir MVĮ išlaidos. Žr. šio programos vadovo C dalies skirsnį „Tinkamos finansuoti tiesioginės išlaidos“.

Pagal 2 dalies 5 prioritetą į pasiūlymą turėtų būti įtrauktos orientacinės vieno bendro renginio per metus, kuriame būtų galima keistis gerąja patirtimi ir bendradarbiauti vykdant kitus pagal prioritetą atrinktus projektus, išlaidos (iki dviejų asmenų vienai paraiškai ir (arba) bendram renginiui).

Projekto pasiekimai bus vertinami užbaigus veiklą. Tokia finansavimo schema leistų sutelkti dėmesį į rezultatus, o ne į sąnaudas ir taip pabrėžti kokybę ir išmatuojamų tikslų įgyvendinimo lygį.

Daugiau informacijos pateikta dotacijos sutarties šablone, kurį rasite portale „Funding and Tender Opportunities Portal“.

Footnote

• 1 https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/economy-works-people/jobs-growth-and-investment/european-pillar-social-rights/european-pillar-social-rights-action-plan_lt ↩ back
• 2 https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1223&langId=lt ↩ back
• 3 https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32020H1202%2801%29 ↩ back
• 4 https://www.cedefop.europa.eu/files/osnabrueck_declaration_eu2020.pdf ↩ back
• 5 https://op.europa.eu/webpub/empl/VET-skills-for-today-and-future/lt ↩ back
• 6 https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/economy-works-people/jobs-growth-and-investment/european-pillar-social-rights/european-pillar-social-rights-action-plan_lt ↩ back
• 7 https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1223&langId=lt ↩ back
• 8 https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX%3A32016H1224%2801%29 ↩ back
• 9 https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/european-green-deal-communication_en.pdf ↩ back
• 10 https://www.un.org/sustainabledevelopment/sustainable-development-goals/ ↩ back
• 11 https://ec.europa.eu/clima/eu-action/international-action-climate-change/climate-negotiations/paris-agreement_lt ↩ back
• 12 https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catid=1223&langid=lt ↩ back
• 13 https://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/txt/?uri=celex%3a32020h1202%2801%29 ↩ back
• 14 https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32022H0627%2802%29&qid=1656349729862 ↩ back
• 15 https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32022H0627%2803%29&qid=1656361055059 ↩ back
• 16 https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-14485-2021-INIT/lt/pdf ↩ back
• 17 https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX%3A32016H1224%2801%29 ↩ back
• 18 https://education.ec.europa.eu/lt/focus-topics/digital-education/action-plan ↩ back
• 19 Informatika – tai disciplina, kuri yra skaitmeniniam pasauliui suprasti reikalingų gebėjimų pagrindas. ↩ back
• 20 https://education.ec.europa.eu/focus-topics/digital-education/action-plan/action-7 ↩ back
• 21 Tai galėtų būti, pavyzdžiui, hakatonai, skirti profesinio mokymo įstaigose besimokantiems asmenims ir profesinio mokymo paslaugų teikėjams, arba renginiai, kuriais skatinama naujoviška patraukli aplinka, pavyzdžiui, pasitelkiant virtualiąją realybę. Kampanijų ir renginių metu turėtų būti skleidžiama konkreti informacija apie profesinį mokymą atitinkamose šalyse, skirta tėvams, besimokantiems asmenims, mokytojams, instruktoriams ir darbdaviams, pvz., apie: 1) įsidarbinamumą, grindžiamą profesinio mokymo įstaigų absolventų karjeros sekimu ir įgūdžių numatymu bei prognozavimu; 2) kaip prisidėti prie lyčių stereotipų profesinio mokymo srityje šalinimo; 3) kaip skatinti galimybes profesinio mokymo studijų kryptis keisti į aukštojo mokslo ir (arba) aukštojo profesinio mokymo studijų kryptis. ↩ back