Skip to main content

Erasmus+

EU programme for education, training, youth and sport
Search the guide

Šis tinklalapis dar neatitinka 2023 m. programos „Erasmus+“ vadovo turinio.

Tačiau visą 2023 m. vadovą pasirinkta kalba galite parsisiųsti PDF formatu, spustelėję parsisiuntimo mygtuką šio puslapio dešinėje.

Perspektyviniai projektai

Veiksmo tikslas

Dėl neseniai ištikusios pandemijos inovacijų poreikis mūsų švietimo ir mokymo, taip pat jaunimo reikalų, sistemose yra didesnis nei bet kada iki šiol. Inovacijos mokant ir mokantis yra būtinybė tiek asmeniniu, tiek instituciniu lygmeniu. Novatoriškumas turi ne tik suteikti šiandienos ir rytojaus darbuotojams įgūdžių, kurių reikia sparčiai besikeičiančiose darbo rinkose, bet ir išugdyto šiandieninės ir būsimos darbo jėgos kūrybiškumą ir gebėjimą įveikti vis sudėtingesnius visuomeninius uždavinius, su kuriais susiduria kiekvienas. Tarp jų – klimato kaita, biologinės įvairovės apsauga, švari energija, visuomenės sveikata, skaitmenizacija ir automatizacija, dirbtinis intelektas, robotika ir duomenų analizė.

Šiuo veiksmu bus siekiama skatinti inovacijas, kūrybiškumą ir dalyvavimą, taip pat socialinį verslumą įvairiose švietimo ir mokymo srityse, sektorių lygmeniu ar tarpsektoriniu ir tarpdisciplininiu lygmeniu.

Perspektyviniai projektai – didelio masto projektai, kuriais siekiama nustatyti, kurti, testuoti ir (arba) įvertinti novatoriškus (politikos) metodus, turinčius potencialo būti integruotiems ir taip pagerinti švietimo ir mokymo sistemas. Pagal šiuos projektus bus remiamos perspektyvinės ir svarbiausius Europos prioritetus atitinkančios idėjos, kurias būtų galima plačiai diegti, taip gerinant švietimo, mokymo ir jaunimo sistemas, ir kurios galėtų padaryti esminį novatorišką metodikos ir praktikos poveikį visų rūšių mokymuisi ir aktyviam dalyvavimui Europos socialinėje sanglaudoje.

Bus siekiama remti tarptautinio bendradarbiavimo projektus, kuriais įgyvendinama nuosekli ir išsami sektorinė ar tarpsektorinė veikla, kuria:

  • skatinamos inovacijos aprėpties, novatoriškų metodų ir praktikos atžvilgiu, ir (arba)
  • užtikrinamas inovacijų perkėlimas (į kitas šalis, politikos sektorius ar tikslines grupes), taip užtikrinant novatoriškų projektų rezultatų tvarų panaudojimą Europos lygmeniu ir (arba) perkeliamumą į skirtingus kontekstus ar skirtingoms auditorijoms.

Partnerystę turėtų sudaryti įvairios viešosios ir privačiosios organizacijos, ir tyrėjai, praktikuojantys specialistai ir partneriai, turintys ryšių su politikos formuotojais.

Taigi, perspektyvinius projektus turėtų įgyvendinti mišri organizacijų partnerystė:

  • grindžiama kompetencija ir naujausiomis žiniomis;
  • turinti pajėgumų inovuoti;
  • gebanti daryti sisteminį poveikį per veiklą ir turinti potencialo vykdyti švietimo ir mokymo sričių politinę darbotvarkę.

Remiamais projektais bus siekiama sisteminio poveikio Europos lygmeniu, užtikrinant pajėgumą panaudoti novatoriškus rezultatus Europos mastu ir (arba) juos pritaikant prie skirtingų teminių ar geografinių kontekstų.

1 dalis. Tarpsektoriniai prioritetai

1 dalies projektai gali būti susiję su skirtingais švietimo sektoriais arba jungti skirtingus švietimo sektorius.

Pagal 1 dalį teikiamais pasiūlymais turi būti siekiama vieno iš dviejų toliau nurodytų prioritetų, išsamiau pristatytų skirsnyje „Projekto rengimas“:

  • 1 prioritetas. Kokybiško ir įtraukaus skaitmeninio švietimo rėmimas vadovaujantis Skaitmeninio švietimo veiksmų planu;
  • 2 prioritetas. Švietimo ir mokymo sistemų rėmimas, kad jos galėtų prisitaikyti prie žaliosios pertvarkos.

2 dalis. Profesinis mokymas

2 dalies projektai yra skirti profesinio mokymo sektoriui.

Šiais projektais remiamas Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano1 , Europos įgūdžių darbotvarkės2 , Tarybos rekomendacijos dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo3  ir Osnabriuko deklaracijos dėl profesinio mokymo4  – kaip ekonomikos atsigavimą ir teisingą perėjimą prie skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos įgalinančių priemonių – principų ir tikslų įgyvendinimas.

Pagal 2 dalį teikiamais pasiūlymais turi būti siekiama vieno iš trijų toliau nurodytų prioritetų, išsamiau pristatytų skirsnyje „Projekto rengimas“:

  • 3 prioritetas. Įgūdžių pakto rėmimas
  • 4 prioritetas. Profesinio mokymo taikomųjų mokslinių tyrimų struktūra ir mechanizmai
  • 5 prioritetas. Žalieji įgūdžiai profesinio mokymo sektoriuje

3 dalis. Suaugusiųjų švietimas

Šiais projektais remiamas Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano5 , Europos įgūdžių darbotvarkės6 , ir Tarybos rekomendacijos dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems7  principų ir tikslų įgyvendinimas.

3 dalies projektai yra skirti suaugusiųjų švietimo sektoriui. Pagal 3 dalį teikiamais pasiūlymais turi būti siekiama 6 prioriteto, išsamiau pristatyto skirsnyje „Projekto rengimas“:

  • 6 prioritetas. įgūdžių tobulinimo kryptys – naujos galimybės suaugusiesiems

Veiksmo tikslai

Bendrieji tikslai yra šie:

  • novatoriškos iniciatyvos, darančios didelį poveikį švietimo ir mokymo reformoms konkrečiose strateginėse politikos srityse;
  • prisidėti prie Europos inovacinio pajėgumo didinimo skatinant inovacijas švietimo ir mokymo srityje;
  • kurti sisteminius pokyčius skatinant inovacijas tiek praktiniu, tiek politiniu lygmeniu;
  • remti perspektyvias idėjas, turinčias aiškaus potencialo būti įgyvendintoms viename ar keliuose sektoriuose, itin daug dėmesio skiriant svarbiausioms temoms ir prioritetams ES lygmeniu;
  • novatoriški, proveržį lemiantys švietimo metodai ir praktika ir (arba) inovacijų perdavimas, ES lygmeniu užtikrinant novatoriškų projektų rezultatų tvarų panaudojimą ir (arba) perkeliamumą į skirtingus kontekstus ir skirtingoms auditorijoms.

Konkretūs tikslai yra šie:

  • nustatyti, kurti, testuoti ir (arba) įvertinti novatoriškus metodus, turinčius potencialo būti integruotiems ir taip pagerinti švietimo ir mokymo sistemas, politikos veiksmingumą ir praktiką švietimo ir mokymo srityse;
  • pradėti bandomuosius veiksmus siekiant išbandyti galimus dabartinių ir būsimų problemų sprendimus ir inicijuoti tvarų ir sisteminį poveikį;
  • remti pagrindinių suinteresuotųjų subjektų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir tarpusavio mokymąsi perspektyviais klausimais, kad jie galėtų rasti novatoriškus sprendimus ir skatinti tų sprendimų sklaidą į naujus kontekstus, be kita ko, didinti susijusių suinteresuotųjų subjektų gebėjimus.

Perspektyvinių projektų įgyvendinimo veiklą turėtų būti siekiama:

  • gerinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę, veiksmingumą ir teisingumą;
  • didinti švietimo ir mokymo politikos efektyvumą;
  • remti ES sistemų ir teisinių iniciatyvų bei konkrečioms šalims skirtų Europos semestro rekomendacijų įgyvendinimą;
  • geriau nustatyti ir suprasti tikslines grupes, mokymosi ir mokymo situacijas ir veiksmingą metodiką bei priemones, kurios gali įkvėpti ir stimuliuoti inovacijas sistemos lygmeniu;
  • kaupti žinias, kad būtų galima vykdyti įrodymais grindžiamą politiką;
  • paskatinti elgsenos pokyčius ES lygmeniu.

Svarbiausia veikla pagal šiuos prioritetus galėtų apimti toliau išvardytus dalykus (sąrašas nebaigtinis).

  • Veiklos moksliniai tyrimai, darbo planai, didelio masto sektoriniai ar tarpsektoriniai rezultatai;
  • tarptautinė gebėjimų didinimo veikla, pavyzdžiui, mokymas, politinių kontekstų analizė, politikos priemonių moksliniai tyrimai, institucinės pertvarkos;
  • bandomoji veikla novatoriškiems sprendimams išbandyti;
  • didelio masto tarptautiniai renginiai ar tinklaveikos veikla, sektoriniu ar tarpsektoriniu lygmeniu;
  • eksploatavimo veikla rezultatams švietimo bendruomenėje ar sektoriuje paskleisti;
  • idėjų generavimo veikla, moksliniai tyrimai ir eksperimentai su novatoriškomis idėjomis.

Reikalaujama, kad prireikus perspektyviniuose projektuose būtų taikomos ES masto priemonės.

Projektai turėtų apimti ilgalaikio (ilgesnio nei „Erasmus+“ finansuojamo projekto trukmė) veiksmų plano parengimą, numatant palaipsnį sukurtų inovacijų diegimą ir integravimą, kad būtų galima padaryti poveikį švietimo ir mokymo sistemoms, bendradarbiaujant su atitinkamomis įstaigomis ir institucijomis. Taip pat turėtų būti užtikrintas tinkamas matomumas ir plati darbo sklaida, be kita ko, ES ir nacionaliniu politiniu lygmenimis.

Perspektyviniuose projektuose taip pat galėtų būti nurodoma, kaip ES finansavimo (pavyzdžiui, iš Europos struktūrinių fondų, Europos strateginių investicijų fondo, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, Teisingos pertvarkos fondo) ir nacionalinio bei regioninio finansavimo galimybėmis bus prisidedama prie projekto įgyvendinimo. Taip pat gali būti atsižvelgiama į nacionalines ir regionines pažangiosios specializacijos strategijas ir Europos pramonės ekosistemų raidą.

Paraiškoms dėl perspektyvinių projektų taikomi kriterijai

Tinkamumo kriterijai

Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, perspektyvinių projektų pasiūlymai turi tenkinti toliau nurodytus kriterijus.

Kas gali teikti paraišką?

Paraišką gali teikti visateisis partneris, teisėtai įsteigtas ES valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje. Ši organizacija teikia paraišką visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu.

Kokios organizacijos gali dalyvauti projekte?

  • Kaip visateisės partnerės, susiję subjektai ar asocijuotosios partnerės gali dalyvauti tokios organizacijos kaip viešosios ir privačiosios organizacijos, veikiančios švietimo ir mokymo srityje, skatinančios inovacijas ir įsteigtos ES valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“).

1 ir 2 dalys. Tai, pavyzdžiui, gali būti (sąrašas neišsamus):

  • švietimo ir mokymo organizacijos (pavyzdžiui, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai, kaip antai mokyklos, aukštojo mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjai, asociacijos, NVO);
  • viešosios ar privačiosios bendrovės, teikiančios mokymo paslaugas darbuotojams ar vertės / tiekimo grandinės partneriams;
  • inovacijų ir teritorinio vystymosi skatintojai (pavyzdžiui, ekologinių inovacijų laboratorijos, mokslinių tyrimų centrai, inovacijų agentūros, regioninės plėtros institucijos, didelės bendrovės);
  • politikos formuotojai ir viešosios institucijos nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu (pavyzdžiui, inovacijų, švietimo, darbo, ekonomikos ministerijos, viešosios ir privačiosios užimtumo tarnybos, kvalifikacijų nustatymo institucijos ir t. t.);
  • tarpsektorinę veiklą vykdančios organizacijos ir kiti darbo rinkos veikėjai (pavyzdžiui, socialiniai partneriai, sektorinės organizacijos, pramonės, prekybos ar amatų rūmai ir kiti tarpininkai, prekybos organizacijos, pilietinės visuomenės, sporto ir kultūros organizacijos, bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojų asociacijos, jaunimo ir tėvų asociacijos, darbo rinkos veikėjai);
  • viešieji ar privatieji subjektai, visiškai ar iš dalies atsakingi už suaugusiesiems skirtų švietimo paslaugų (pavyzdžiui, įgūdžių vertinimo, gebėjimų patvirtinimo, švietimo ir mokymo, orientavimo ir gairių) organizavimą ir (arba) finansavimą ir (arba) teikimą arba darantys šioms paslaugoms poveikį;
  • tarptautinius, nacionalinius, regioninius ar sektorinius įgūdžių konkursus rengiančios organizacijos.

Aukštojo mokslo ir studijų institucijos, įsteigtos ES valstybėse narėse ar Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse, turi turėti galiojančią „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją (ECHE).

Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius ir pobūdis

Visoms dalims:

  • Partnerystėje turi dalyvauti bent 3 visateisiai partneriai iš bent 3 ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių (įskaitant bent 2 ES valstybes nares), taip pat:

2 daliai:

  • Bent trijų dalyvaujančiųjų šalių partnerystėje turi dalyvauti tiek darbdaviai (ar jų atstovai), tiek švietimo ir mokymo organizacijos (ar jų atstovai).

3 daliai:

  • Bent trijų dalyvaujančiųjų šalių partnerystėje kaip visateisiai ar asocijuotieji partneriai turi dalyvauti viešieji ar privatieji subjektai, visiškai ar iš dalies atsakingi už suaugusiesiems skirtų švietimo paslaugų (pavyzdžiui, įgūdžių vertinimo, gebėjimų patvirtinimo, švietimo ir mokymo, orientavimo ir gairių) organizavimą ir (arba) finansavimą ir (arba) teikimą arba darantys šioms paslaugoms poveikį.

Veiklos vieta

Veikla turi būti vykdoma ES valstybėse narėse ar Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse.

Projekto trukmė

1 dalies – Tarpsektoriniai prioritetai – atveju projekto trukmė yra:

  • 24–48 mėn.

2 ir 3 dalies atveju projekto trukmė yra:

  • 24 mėn.

Trukmė turi būti pasirinkta paraiškos teikimo etape pagal projekto tikslą, veiklos, kurią ilgainiui planuojama vykdyti, rūšį, biudžetą ir projekto užmojus.

Projekto pradžios data

Projektai prasidės 2022 m. lapkričio 1 d., 2022 m. gruodžio 1 d. ar 2023 m. sausio 1 d.

Kam teikti paraišką?

Europos švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA).

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius (1 dalis): ERASMUS-EDU-2022-PI-FORWARD-LOT1

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius (2 dalis): ERASMUS-EDU-2022-PI-FORWARD-LOT2

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius (3 dalis): ERASMUS-EDU-2022-PI-FORWARD-LOT3

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki kovo 15 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Daugiau informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

Projekto rengimas

Planuojant perspektyvinius projektus reikėtų atsižvelgti į kompleksinį politinį kontekstą, be kita ko:

  1. Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą;
  2. Europos Komisijos žaliąjį kursą8 , JT darnaus vystymosi tikslus9  ir Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos10 ​​​​​​​;
  3. Europos įgūdžių darbotvarkę11  – visų pirma jos 1 veiksmą „Įgūdžių paktas“, 6 veiksmą „Įgūdžiai, padedantys įgyvendinti dvejopą pertvarką“ ir 8 veiksmą „Įgūdžiai visam gyvenimui“;
  4. Tarybos rekomendacija dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo12
  5. Tarybos rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems13 ;
  6. Mūsų švietimo, mokymo, taip pat jaunimo sistemų skaitmeninę transformaciją, kaip nustatyta Europos Komisijos 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plane14 .

1 dalis. Tarpsektoriniai prioritetai

Pagal 1 dalį teikiamais pasiūlymais turi būti siekiama vieno iš dviejų toliau nurodytų prioritetų.

1 prioritetas. Kokybiško ir įtraukaus skaitmeninio švietimo rėmimas vadovaujantis Skaitmeninio švietimo veiksmų planu

Švietimo ir mokymo sistemos šiuo metu patiria gilią skaitmeninę transformaciją, kurią skatina junglumo pažanga, platus skaitmeninių priemonių ir prietaikų naudojimas, individualaus lankstumo poreikis, kokybiško skaitmeninio švietimo turinio didesnis prieinamumas ir poreikis ir vis labiau auganti skaitmeninių įgūdžių paklausa. COVID-19 pandemija ne tik smarkiai paveikė švietimą ir mokymą, bet ir paspartino pokyčius ir suteikė įvairių naujų mokymosi patirčių ir perspektyvų. Skaitmeninio švietimo veiksmų plane (2021–2027 m.) numatyti ateinančio programavimo laikotarpio ES švietimo ir mokymo skaitmeninės pertvarkos veiksmai. Skaitmeninio švietimo veiksmų plane iškelti du strateginiai prioritetai:

  • aukštos kokybės skaitmeninio švietimo ekosistemos plėtra (1)
  • tenkinti poreikį pagerinti skaitmeninius gebėjimus skaitmeninės transformacijos tikslais (2)

Visiems besimokantiems asmenims reikia suteikti skaitmeninių gebėjimų (žinių, įgūdžių, nuostatų), kurių reikia gyvenimui, darbui, mokymuisi ir klestėjimui pasaulyje, kuriame vis labiau kliaujamasi skaitmeninėmis technologijomis. Profesionaliai ir veiksmingai švietėjų naudojamos skaitmeninės technologijos gali visapusiškai prisidėti prie kokybiško ir įtraukaus visų besimokančių asmenų švietimo ir mokymo darbotvarkės. Technologijos gali būti galingos ir patrauklios bendradarbiavimu grindžiamo ir kūrybiško mokymo priemonės. Jos gali padėti besimokantiems asmenims ir mokytojams vertinti ir kurti skaitmeninį turinį ir juo dalytis. Veiksmingas skaitmeninių pajėgumų planavimas ir vystymas yra gyvybiškai svarbus švietimo ir mokymo sistemoms. Tam reikia kurti, nuolat peržiūrėti ir atnaujinti skaitmenines strategijas, kuriomis siekiama šalinti technologines infrastruktūros spragas, nustatyti priemones ir kurti reikiamus organizacinius švietimo pajėgumus, įskaitant pajėgumą teikti hibridinio (nuotolinio ir tiesioginio) mokymosi ir mokymo paslaugas. Tokiomis aplinkybėmis svarbu didinti mūsų žinias ir naujų technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto, supratimą ir etišką jo naudojimą švietimo tikslais. Reikėtų didinti pajėgumus siekiant užtikrinti pagalbinių technologijų prieinamumą ir prieinamą skaitmeninį turinį ir apskritai spręsti nevienodos prieigos, pavyzdžiui, dėl socialinės ir ekonominės ar kaimo ir miesto skirties, problemą. Kokybiškas skaitmeninio švietimo turinys, patogios naudoti priemonės, pridėtinės vertės teikiančios paslaugos ir saugios platformos, kuriose užtikrinamas privatumas ir laikomasi etikos standartų – būtini kokybiško ir įtraukaus skaitmeninio švietimo veiksniai.

Be dviejų strateginių pirmiau pristatytų prioritetų, Skaitmeninio švietimo veiksmų plane numatoma remti veiksmingesnį bendradarbiavimą skaitmeninio švietimo ir mokymo srityje ES lygmeniu – šiuo tikslu bus įsteigtas Europos skaitmeninio švietimo centras. Jis skatins tarpsektorinį bendradarbiavimą, nustatys ir dalysis gerosios praktikos pavyzdžiais, rems valstybes nares ir švietimo ir mokymo sektorių skaitmeninio švietimo priemonėmis, sistemomis, gairėmis, techninėmis žiniomis ir moksliniais tyrimais. Centras turėtų susieti nacionalines ir regionines skaitmeninio švietimo iniciatyvas ir veikėjus ir remti naujus skaitmeninio švietimo turinio mainų modelius, spręsti tokius klausimus kaip bendri standartai, sąveikumas, prieinamumas ir kokybės užtikrinimas. Taigi, į Centrą turėtų būti atsižvelgiama įgyvendinant toliau nurodytą veiklą.

Perspektyviniais projektais bus vykdoma veikla bent vienoje iš trijų toliau nurodytų sričių pagal 1 prioritetą:

A) Įtraukaus ir kokybiško skaitmeninio švietimo ir mokymo svarbiausi sėkmės veiksniai.

Projektais bus:

  • nustatomos ir (arba) vertinamos veiksmingų ir produktyvių skaitmeninio švietimo ir mokymo ekosistemų paskatos ir kliūtys. Šios paskatos ir kliūtys gali būti tiriamos sisteminiu (nacionaliniu, regioniniu, vietos lygmeniu) arba organizacijos lygmeniu;
  • nagrinėjama šių paskatų ir kliūčių sąveika ir teikiamos rekomendacijos, kurios gali būti paskleistos ir naudojamos organizacijos ir sisteminiu lygmeniu.

Pastaba.         Tikimasi, kad bus analizuojami tokie veiksniai kaip švietimo ir mokymo sistemų struktūra, nacionaliniai mokymo planai, nacionalinis švietimo rezultatų vertinimas, bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojų rengimo strategijos, taip pat infrastruktūra ir junglumas bei kiti paslėpti veiksniai.

B) Dirbtinis intelektas švietimo srityje

Projektais bus:

  • nustatomi, kuriami ir išbandomi dirbtinio intelekto naudojimo švietimo ir mokymo srityje atvejai, įskaitant jų poveikio duomenims, privatumui, etikai ir ES vertybėms vertinimą;
  • rengiamos rekomendacijos, priemonių rinkiniai ir įgyvendinimo gairės, susijusios su dirbtinio intelekto vaidmeniu ir naudojimu švietimo ir mokymo srityje, kurias galima skleisti ir naudoti organizacijos ar sisteminiu lygmeniu.

C) Kokybiškas skaitmeninio švietimo turinys

Projektais bus:

  • nustatomi, kuriami ir išbandomi kokybiško skaitmeninio švietimo turinio kūrimo ir priėmimo atvejai (atsižvelgiant į reikmę užtikrinti kokybiškus pedagoginius modelius, prieinamumą, pripažinimą bei daugiakalbystę ir į skaitmeninio švietimo turinio sąveikumo, sertifikavimo, patikros ir perkeliamumo poreikį);
  • rengiamos rekomendacijos, priemonių rinkiniai ir įgyvendinimo gairės, susijusios su kokybiškos skaitmeninio švietimo turinio, kurį galima skleisti ir naudoti organizacijos ar sisteminiu lygmeniu, kūrimu ir priėmimu.

2 prioritetas. Švietimo ir mokymo sistemų rėmimas, kad jos galėtų prisitaikyti prie žaliosios pertvarkos

Europos žaliasis kursas parodo, kaip svarbu mobilizuoti švietimo ir mokymo sektorių, kad jis padėtų remti perėjimą prie ekologiškesnės ir tvaresnės Europos. Reikia remti kolektyvinius ir individualius veiksmus padedant plėtoti žinias, įgūdžius ir nuostatas, susijusius su tvarumu, ir suteikti galios besimokantiems asmenims tapti pokyčių skatintojais. Švietimo ir mokymo sistemos ir institucijos gali būti tų pokyčių katalizatoriais.

Vienas iš šešių Europos švietimo erdvės15 ​​​​​​​ aspektų ir Europos įgūdžių darbotvarkės16 šeštasis pavyzdinis veiksmas yra susiję būtent su žaliosios pertvarkos rėmimu. Be to, 2020 m. gruodžio 10 d. Europos Komisijos paskelbta koalicija „Švietimas klimato labui“ siekia sutelkti ekspertus, suteikti tinklaveikos išteklių ir remti kūrybišką požiūrį į veiksmus klimato srityje ir tvarumą, įtraukiant mokytojus, mokinius ir studentus. Šios koalicijos tikslas – susieti principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas iniciatyvas ir ES lygmens veiksmus, kuriais remiami įsipareigojimai ir konkretūs veiksmai, nukreipti į tvarios elgsenos ugdymą visoje ES.

Be to, Komisija ketina 2021 m. pabaigoje pasiūlyti Tarybos rekomendaciją dėl švietimo ir aplinkosauginio tvarumo. Taip bus siekiama padėti valstybėms narėms integruoti tvarumo klausimus į švietimo ir mokymo sistemas ir paskatinti ES lygmens bendradarbiavimą ir patirties mainus mokymo apie tvarumą srityje. Komisija taip pat rengia Europos kompetencijos sistemą, kuri padėtų plėtoti ir vertinti su tvarumu susijusias žinias, įgūdžius ir nuostatas.

Visais šiais veiksmais siekiama padėti žmonėms įgyti žinių, gebėjimų, vertybių ir nuostatų, kurių reikia gyvenimui tvarioje, išteklius tausiai naudojančioje ekonomikoje ir visuomenėje, jų plėtotei ir rėmimui.

Perspektyviniais projektais bus vykdoma veikla bent vienoje iš trijų toliau nurodytų sričių pagal 2 prioritetą:

A) Remti holistinį institucijų požiūrį į tvarumą

Projektuose daugiausia dėmesio bus skiriama:

  • visos institucijos tvarumo planų rengimui, įgyvendinimui ir stebėsenai, be kita ko, naudojantis įsivertinimo priemonėmis;
  • švietimo lyderių rėmimui (pavyzdžiui, per profesinį tobulėjimą, mentorystės programas, tinklaveikos iniciatyvas), kad tvarumas būtų integruotas į visus institucijos veiklos aspektus;
  • tvarumo iniciatyvose dalyvaujančių besimokančių asmenų ir darbuotojų rėmimui, pavyzdžiui, įgyvendinant tvarumo čempionų ar ambasadorių iniciatyvas, užmezgant ryšius su vietos bendruomenės grupėmis ir kitais partneriais už švietimo institucijos ribų;
  • metodų, susijusių su tvarumu pačioje mokymo įstaigoje, kūrimu, įgyvendinimu ir stebėsena. Tai gali būti, pavyzdžiui, energijos ir vandens suvartojimo metodai; judumas ir transportas; mokymo veiklos, mokymosi aplinkos ir infrastruktūros žalinimas.

B) Ugdyti su tvarumu susijusius besimokančių asmenų ir pedagogų įgūdžius ir gebėjimus

Projektuose daugiausia dėmesio bus skiriama tokiems dalykams kaip:

  • novatoriško požiūrio į mokymą apie tvarumą kūrimas, įgyvendinimas ir stebėsena, be kita ko, veiksmingai naudojantis skaitmeninėmis technologijomis mokymuisi tvarumo klausimais paremti;
  • pedagogų (bendrųjų dalykų ir specialybės mokytojų, kitų pedagoginių darbuotojų) gebėjimo integruoti tvarumo klausimus ugdymas per profesinio tobulėjimo veiklą, įskaitant pedagogų rėmimą novatoriškomis mokymo praktikomis ir skirtingų disciplinų dalykų sąsajomis;
  • įvairių švietimo sektorių, įskaitant formaliojo ir neformaliojo švietimo sektorius, susiejimas siekiant ugdyti su tvarumu susijusius gebėjimus;
  • informuotumo didinimo veikla, įskaitant veiklą, orientuotą į kovą su dezinformacija (susijusią su, pavyzdžiui, ekomanipuliavimu) ir į kritinio mąstymo skatinimą, pavyzdžiui, per praktinį mokymąsi vadinamosiose gamybos laboratorijose ir (arba) STEAM disciplinose.

C) Suteikti galių piliečiams veikti tvarumo, aplinkos ir klimato kaitos srityje, be kita ko, koalicijos „Švietimas klimato labui“ kontekste

Projektuose daugiausia dėmesio bus skiriama:

  • konkrečių ir atkartojamų klimato veiksmų planų kūrimui įtraukiant besimokančius asmenis, bendrųjų dalykų ir specialybės mokytojus, švietimo srities lyderius, vietos verslą, muziejus, meno ir mokslo įstaigas, sporto centrus;
  • projektais grindžiamo patirtinio mokymosi, kuriam vadovauja mokyklos ir tėvai, vietos įmonės, platesnė bendruomenė, kūrimui, pavyzdžiui, skatinant sveiką mitybą, ekologiškus, tvarius ir sąveikius mokyklų pastatus, laikantis naujojo europinio bauhauzo prioritetų; ekologiškų mokyklų kaip fizinių struktūrų ir kitų mokymosi aplinkos elementų, kaip antai, novatoriškų pedagoginių metodų, projektais grindžiamo mokymosi ir tarpdalykinių mokytojų komandų, kryžmaveikos skatinimui;
  • formaliojo švietimo (pavyzdžiui, mokyklų, aukštojo mokslo ir studijų įstaigų ir t. t.) ir neformaliojo švietimo (pavyzdžiui, NVO, aplinkosaugos centrų, bibliotekų, muziejų ir t. t.) veikėjų novatoriškos partnerystės rėmimui.

Paraiškos gali apimti vieną ar kelis švietimo sektorius, pradedant ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros ir baigiant suaugusiųjų mokymosi sektoriumi, ir formalųjį ar neformalųjį švietimą ar savišvietą. Paraiškoms, apimančioms daugiau nei vieną to paties prioriteto sritį papildomų taškų vertinant skiriama nebus.

2 dalis. Profesinis mokymas

Pagal 2 dalį teikiamais pasiūlymais turi būti siekiama vieno iš trijų toliau nurodytų prioritetų.

3 prioritetas. Įgūdžių pakto rėmimas

Įgūdžių paktas – pirmasis pavyzdinis 2020 m. Europos įgūdžių darbotvarkės veiksmas. Tai naujas įsipareigojimo modelis, skirtas spręsti įgūdžių problemas ir padėti ekonomikai atsigauti, įgyvendinti ES pramonės strategiją ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką. Jis buria ir skatina visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus imtis konkrečių veiksmų darbo jėgos kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, visų pirma platesnėje partnerystėje apjungiant pastangas. Paktas glaudžiai susijęs su Europos socialinių teisių ramsčio principais. Juo palaikomi žaliojo kurso ir skaitmeninės transformacijos tikslai, išdėstyti Komisijos komunikate „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“17 .

Be kita ko, Paktu siekiama mobilizuoti ir paskatinti dideles bendroves drauge su kitais suinteresuotaisiais subjektais remti (kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo kontekste) labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones.

Šio prioriteto tikslas – nustatyti, išbandyti, plėtoti ir vertinti priemones ar struktūras, kuriais skatinamas ar užmezgamas bendradarbiavimas tarp didelių bendrovių ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) visoje tos pačios pramonės ekosistemos vertės grandinėje18 , įtraukiant ir kitus kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo srities veikėjus. Tokio bendradarbiavimo tikslas – darbingo amžiaus asmenų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas tam tikroje vertės grandinėje ar pramonės ekosistemoje. Projektu taip pat gali būti siekiama tikslo pakloti pagrindą didelio masto įgūdžių partnerystei pramonėse ekosistemose.

Priemonės ar struktūros turėtų turėti potencialo būti integruotos ir padėti tobulinti švietimo ir mokymo sistemas bei teikti kitų galimybių įgūdžiams numatyti, ugdyti ir patvirtinti. Į projektus reikėtų įtraukti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, kaip antai profesinio mokymo paslaugų teikėjus, aukštojo mokslo ir studijų institucijas, privačiuosius ir viešuosius užimtumo paslaugų teikėjus, inovacijų centrus, socialinius partnerius, bendroves ir viešąsias institucijas.

Bendradarbiavimo priemonėmis ir struktūromis turėtų būti gerinama darbingo amžiaus žmonių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybių kokybė, veiksmingumas ir teisingumas ir padedama jiems pasiruošti kintančioms užduotims labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse.

Priemonės ar struktūros galėtų apimti bendradarbiavimą su viešosiomis institucijomis (regioninėmis ar nacionalinėmis), profesinio mokymo paslaugų teikėjais, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, kad sprendimai būtų kuo tvaresnis ir kad būtų daromas poveikis švietimo ir mokymo sistemoms.

4 prioritetas. Profesinio mokymo taikomųjų mokslinių tyrimų struktūra ir mechanizmai

Taikomieji moksliniai tyrimai19  paprastai apibrėžiami kaip originalūs tyrimai, vykdomi siekiant įgyti naujų žinių. Jie yra visų pirma orientuoti į konkretų praktinį tikslą. Taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatus iš esmės siekiama pritaikyti produktams, operacijoms, metodams ar sistemoms. Taikomaisiais moksliniais tyrimais siekiama, kad idėjos įgautų operacinę formą. Jie yra labai glaudžiai susiję su eksperimentinės plėtros sąvoka, apibrėžiama kaip sisteminis darbas, grindžiamas žiniomis, gautomis iš mokslinių tyrimų ir praktinės patirties, ir teikiantis papildomų žinių, kurios yra nukreipiamos naujiems produktams ar procesams kurti ar esamiems produktams ir procesams tobulinti.

Vykdant taikomuosius mokslinius tyrimus itin daug dėmesio skiriama realių pramonės problemų sprendimui. Ypatingas taikomųjų mokslinių tyrimų profesinio mokymo srityje bruožas – sektoriaus potencialas susieti mokslinius tyrimus ir inovacijas siekiant dvejopo tikslo: suprasti pramonės problemas ir įnešti pokyčių į darbo vietą. Įgūdžiai, kurių reikia žinių persidengimui kurti ir skleisti. Abiem atvejais reikia tyrinėjimo, apmąstymų, komunikacijos ir bendradarbiavimo.

Dar vienas taikomųjų profesinio mokymo mokslinių tyrimų bruožas – glaudi sąsaja tarp mokslinių tyrimų ir pastangų pagerinti profesinio mokymo pedagogiką. Šie siekiai gali paskatinti novatorišką mąstymą, naują mokymo praktiką ir mokymo produktus ir galiausiai – kūrybiškesnius absolventus20 .

Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo raginama steigti profesinio meistriškumo centrus, kurie veiktų „kaip katalizatoriai vietos verslo investicijoms, remdami ekonomikos gaivinimą, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, Europos ir regioninio lygmens inovacijų ir pažangiųjų specializacijų strategijas, PRM plėtrą, įskaitant aukštesnius kvalifikacijos lygius (EKS 5–8 lygis), atsižvelgiant į nacionalinį kontekstą, ir teikia tokias novatoriškas paslaugas kaip klasteriai ir verslo inkubatoriai startuoliams ir MVĮ skirtas technologines inovacijas, taip pat novatoriškus perkvalifikavimo sprendimus“.

Savo pagrindine veikla profesinio meistriškumo centrai siekia:

  • bendradarbiauti su vietos MVĮ per inovacijų centrus, technologijų sklaidos centrus, prototipų kūrimą ir taikomųjų mokslinių tyrimų projektus, įtraukiant profesinio mokymo įstaigose besimokančius asmenis ir darbuotojus;
  • prisidėti prie naujų žinių kūrimo ir sklaidos užmezgant partnerystę su kitais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, per atvirąsias inovacijas, su universitetais, įmonėmis ir kitais mokslinių tyrimų institutais bendrus mokslinius tyrimus ir plėtrą ir t. t.

Osnabriuko deklaracijoje dėl profesinio mokymo, kaip ekonomikos atsigavimą ir teisingą perėjimą prie skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos įgalinančioje priemonėje21 , raginama teikti ES lygmens paramą, kad būtų „kuriami ir stiprinami profesinio meistriškumo centrai kaip inovacijų inkubatoriai ir įgūdžių ekosistemos, apimančios mokymosi, mokymo ir mokslinių tyrimų veiklą“.

Daugelyje šalių taikomieji moksliniai tyrimai padėjo paspartinti inovacijas bendrovėse, visų pirma labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ) ir taip pat nuolat tobulinti ir inovuoti profesinio mokymo praktikos srityje. Aktyviai bendradarbiaudami taikomųjų mokslinių tyrimų srityje su vietos įmonėmis, profesinio mokymo paslaugų teikėjai tampa vietos inovacijų ekosistemų bendrakūrėjais. Jie ne tik prisideda prie naujų produktų, paslaugų ir procesų sukūrimo ar esamų tobulinimo, bet ir tiekia rinkai įgudusius, novatoriškus ir verslius profesinio mokymo įstaigų absolventus.

Projektais bus:

  • nustatomos, vertinamos, išbandomos ir plėtojamos taikomųjų mokslinių tyrimų profesinio mokymo srityje struktūros ir mechanizmai, kad būtų išplėstas profesinio mokymo dalyvavimas mokslinių tyrimų ir plėtros veikloje bei inovacijų sistemose;
  • didinami profesinio mokymo sistemų, įtraukiant bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojus profesinio mokymo įstaigų mokinius, pajėgumai vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus ir valdyti inovacijų projektus drauge su kitomis organizacijomis, visų pirma MVĮ;
  • priklausomai nuo projekto patirties ir rezultatų, bus siūloma orientacinė sistema (operacinė ir finansinė), kuria siekiama integruoti taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą į profesinio mokymo programas, tam naudojantis privačiosiomis ir viešosiomis (nacionalinėmis ir ES) finansavimo priemonėmis.

Šių projektų rezultatus turėtų būti galima integruoti ir taip prisidėti prie profesinio mokymo sistemų modernizavimo ir jų įtraukimo į taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, tuo pačiu metu suteikiant besimokantiems asmenims uždavinių sprendimu ar projektais grindžiamo mokymosi galimybių.

5 prioritetas. Žalieji įgūdžiai profesinio mokymo sektoriuje

Europos žaliasis kursas – nauja Europos ekonomikos augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti ekonomiką ir visuomenę taip, kad jos pasuktų didesnio tvarumo keliu. Kaip numatyta Europos įgūdžių darbotvarkės 6 veiksme, Komisija rems žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių įgijimą.

Sąžiningai ir sėkmingai žaliajai pertvarkai reikia investicijų į žmonių įgūdžius, kad rastųsi daugiau specialistų, kurie i) kurtų ir įvaldytų žaliąsias (įskaitant skaitmenines) technologijas, ii) kurtų žaliuosius produktus, paslaugas ir verslo modelius, iii) ieškotų novatoriškų ir gamta grindžiamų sprendimų ir iv) padėtų sumažinti veiklos poveikį aplinkai. Be to, reikia išsaugoti darbo jėgą ir kelti jos kvalifikaciją, kad jie prisidėtų prie darbo rinkos pertvarkos ir mobilumo. Tai bus būtina, nes darbo vietos bus kuriamos ir prarandamos nebūtinai tuose pačiuose sektoriuose, o užduočių pobūdis ir įgūdžių reikalavimai esmingai keisis visoje ekonomikoje. Be to, Europai tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu, išteklius tausiai naudojančia visuomene ir žiedine ekonomika pavyks tik tada, kai jos gyventojai ir darbo jėga bus gerai informuoti ir supras, ką reiškia žaliasis mąstymas ir veiksmai.

Profesinio mokymo įstaigos yra gerai pasirengusios – tiek per pirminio, tiek per tęstinio profesinio mokymo programas – suteikti įgūdžių, kurių reikia sėkmingai žaliajai pertvarkai. Tarybos rekomendacija dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo taip pat siekiama paversti profesinį mokymą inovacijų ir ekonomikos augimo varomąja jėga ir padėti žmonėms įgyti įgūdžių, kurių reikia skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai ir darbo rinkoje labai paklausioms profesijoms. Tai, be kita ko, reiškia didesnę mokymo, kuriuo padedama įgyti verslumo, skaitmeninių ir žaliųjų įgūdžių, pasiūlą.

Osnabriuko deklaracijoje dėl profesinio mokymo, kaip ekonomikos atsigavimą ir teisingą perėjimą prie skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos įgalinančioje priemonėje, raginama:

  • skatinti iniciatyvas, kuriomis remiamas profesinio mokymo įstaigų ir profesinio mokymo paslaugų teikėjų bendradarbiavimas ir dalijimasis žiniomis apie mokymosi metodus, mokymo programą, gaires, mokymąsi darbo vietoje ir kokybės užtikrinimą švietimo ir mokymo, kuriais ugdomi žalieji įgūdžiai, pasiūlos srityje naudojantis tokiomis europinėmis programomis kaip „Erasmus+“;
  • nustatyti darbo rinkoje svarbius žaliosios pertvarkos įgūdžius, kurių ugdymą reikėtų integruoti į mokymo programą ir profesinio mokymo paslaugas, įskaitant visiems sektoriams ir profesijoms aktualius bazinius įgūdžius ir konkrečius sektoriaus įgūdžius bendradarbiaujant su socialiniais partneriais.

Projektais bus vykdoma veikla abiejose toliau nurodytose srityse pagal 5 prioritetą:

Nustatyti svarbiausius darbo rinkoje aktualius žaliuosius įgūdžius

  • Parengti svarbiausių darbo rinkoje aktualių žaliųjų įgūdžių rinkinį įvairiuose ekonomikos sektoriuose, kuriuo būtų vadovaujamasi mokant ir siekiant parengti naują specialistų ir ekologiškų ekonominių veikėjų kartą, gerai suprantančią klimato, aplinkos ir sveikatos klausimus.

Integruoti šį rinkinį į profesinio mokymo sistemą

  • Projektais bus padedama integruoti šį svarbiausių žaliųjų įgūdžių rinkinį į profesinio mokymo programas.
  • Projektais taip pat bus padedama integruoti šį rinkinį į mokytojų, instruktorių ir kitų darbuotojų, dalyvaujančių pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programose, rengimo programas.

3 dalis. Suaugusiųjų švietimas

Pagal 3 dalį teikiamais pasiūlymais turi būti siekiama toliau nurodyto prioriteto.

6 prioritetas. Įgūdžių tobulinimo kryptys – naujos galimybės suaugusiesiems

Įgūdžių tobulinimo kryptimis, kaip nustatyta Tarybos rekomendacijoje dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems22 , siekiama padėti žemo įgūdžių, žinių ir kompetencijų lygio suaugusiesiems, įgijusiems geriausiu atveju pagrindinį išsilavinimą. Šia iniciatyva siekiama suteikti suaugusiesiems lanksčių galimybių pagerinti rašymo, skaičiavimo ir skaitmeninius įgūdžius (įskaitant gebėjimą naudotis skaitmeninėmis technologijomis) ir siekti aukštesnės kvalifikacijos, aktualios darbo rinkai ir aktyviam dalyvavimui visuomenės gyvenime.

Įgūdžių tobulinimo kryptimis padedama užtikrinti, kad kiekvienas turėtų teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kaip nustatyta Europos socialinių teisių ramsčio 1 principe.

Įgūdžių tobulinimo kryptys apima tris etapus:

  1. įgūdžių vertinimą (t. y. įgūdžių vertinimą ir patikrą);
  2. prie poreikių pritaikyto, lankstaus ir kokybiško mokymo paslaugų teikimą ir
  3. įgytų įgūdžių patvirtinimą ir pripažinimą.

Atsižvelgiant į siūlomus veiksmus, projektais bus remiamas Tarybos rekomendacijos dėl įgūdžių tobulinimo krypčių, Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano ir Europos įgūdžių darbotvarkės (8 veiksmo „Įgūdžiai visam gyvenimui“) įgyvendinimas.

Projektais bus:

  • prisidedama prie kvalifikacijos kėlimo galimybių pasiūlos didinimo ir nekvalifikuotų suaugusiųjų naudojimosi šiomis galimybėmis;
  • padedama praktiškai ir integruotai įgyvendinti Įgūdžių tobulinimo krypčių etapus, papildant šią veiklą informavimo ir orientavimo priemonėmis;
  • padedama didinti dabartinių nekvalifikuotiems suaugusiesiems skirtų priemonių nuoseklumą;
  • užtikrinama, kad įgyvendinant Rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių būtų sutelkti ir įtraukti visi suinteresuotieji subjektai.

Reikėtų užtikrinti, kad būtų vadovaujamasi partnerystės dvasia, taip skatinant veiksmingą koordinavimą ir ilgalaikį visų suinteresuotųjų subjektų, susijusių su įgūdžių tobulinimo krypčių planavimu, įgyvendinimu ir stebėsena, bendradarbiavimą.

Į projektus turėtų būti įtraukti rezultatų panaudojimo dalyvaujančiosiose šalyse planai ir pasiūlymai dėl tolesnės tikslinės paramos konkrečiai tikslinei grupei ir tolesnio jos mokymosi.

Įgūdžių tobulinimo krypčių veikloje gali dalyvauti nacionaliniai, regioniniai ar vietos subjektai, susiję su suaugusiųjų mokymosi planavimu, organizavimu ar propagavimu, darbdavių organizacijos, darbdaviai, profesinės sąjungos, pramonės, prekybos, komercijos ir amatų rūmai, užimtumo tarnybos, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai, tarpininkai ir sektorinės organizacijos, pilietinės visuomenės organizacijos, vietos ir regioniniai ekonomikos subjektai, bibliotekos ir bendruomeninės tarnybos.

Numatomas poveikis

Perspektyviniais projektais ketinama rasti novatoriškų sprendimų, kuriuos būtų galima integruoti regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu, o idealiu atveju jie turėtų turėti potencialo būti toliau plėtojami naudojantis ES finansavimu ar nacionaline ir regionine parama.

Principu „iš apačios į viršų“ grindžiama praktika turėtų tinkamai tenkinti nustatytus prioritetus, kuriais siekiama sustiprinti Europos inovacinius pajėgumus, padaryti didelį poveikį švietimo ir mokymo reformoms ir inicijuoti sisteminius pokyčius.

Tikimasi, kad dėl plačios projektų rezultatų sklaidos tarptautiniu, nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu, drauge atsižvelgiant į nacionalines ir europines pramonės ekosistemas ir regionines pažangiosios specializacijos strategijas, perspektyviniai projektai padarys skatinamąjį poveikį sistemos lygmeniu, kad švietimo ir mokymo sistemos geriau atlaikytų sparčiai kintančio pasaulio iššūkius.

Dotacijų skyrimo kriterijai

Projekto aktualumas - (daugiausia 30 balų / ne mažiau kaip 15 balų)

  • Ryšys su ES politika ir iniciatyvomis: pasiūlymu nustatomas ir plėtojamas projektas, kuriuo remiama perspektyvi ES lygmens idėja, atsižvelgiant į esamas ES priemones ir iniciatyvas (jei aktualu) ir jas skatinant. Pasiūlymu taip pat remiamas ES politikos (pavyzdžiui, ES įgūdžių darbotvarkės), ES sistemų ar iniciatyvų, pavyzdžiui, konkrečioms šalims skirtų Europos semestro rekomendacijų, įgyvendinimas.
  • Tikslas: pasiūlymas yra aktualus veiksmo tikslams – bendriesiems ir konkretiesiems – pasiekti (žr. skirsnį „Veiksmo tikslai“).
  • Aprėptis: pasiūlymu siekiama vieno iš šešių veiksmo prioritetų (žr. skirsnį „Projekto rengimas“).
  • Inovacijos: pasiūlyme numatyta taikyti pažangiausius metodus ir technikas ir jį įgyvendinant bus gauta novatoriškų rezultatų ir problemų sprendimo būdų, kuriuos galima integruoti į vieną ar kelis ekonomikos ar švietimo sektorius.
  • Suderinamumas: tikslai grindžiami patikima poreikių analize; tikslai yra aiškiai apibrėžti, tikroviški ir susiję su dalyvaujančiosioms organizacijoms ir šiam veiksmui svarbiais klausimais;
  • Europos pridėtinė vertė: pasiūlyme aiškiai parodoma sisteminio ES lygmens pridėtinė vertė, kurią užtikrina jo tarpvalstybinis pobūdis ir galimas perkeliamumas.
  • Pasirinkto prioriteto įgyvendinimas:
    • 1 prioritetas. Skaitmeninis švietimas ir įgūdžiai: kokiu mastu pasiūlyme nuosekliai planuojama ir integruojama veikla, moksliniai tyrimai ir renginiai, kuriais aiškiai prisidedama prie skaitmeninės transformacijos.
    • 2 prioritetas. Žaliasis švietimas ir įgūdžiai: kokiu mastu pasiūlyme nuosekliai planuojama ir integruojama veikla, moksliniai tyrimai ir renginiai, kuriais skatinamas perėjimas prie žiedinės ir žaliosios ekonomikos ir taip prisidedama prie Komisijos žaliojo kurso, Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos ir darnaus vystymosi tikslų.
    • 3 prioritetas. Įgūdžių paktas: kokiu mastu pasiūlyme nuosekliai planuojama ir integruojama veikla, moksliniai tyrimai ir priemonės bei struktūros, kuriais stiprinamas įgūdžių ugdymas pramonės ekosistemos vertės grandinėse.
    • 4 prioritetas. Taikomieji moksliniai tyrimai profesinio mokymo srityje: kokiu mastu pasiūlyme nuosekliai planuojama sukurti profesinio mokymo taikomųjų mokslinių tyrimų struktūras ir mechanizmus, kurie sąveikautų ir prisidėtų prie mokymo ir mokymosi proceso, drauge reaguojant į išorės organizacijų inovacijų ir vystymosi poreikius;
    • 5 prioritetas. Žalieji įgūdžiai profesinio mokymo sektoriuje: kokiu mastu pasiūlyme numatyti pagrįsti svarbiausi žalieji įgūdžiai ir parodoma, kaip juos integruoti į profesinio mokymo programas ir panaudoti mokytojų, instruktorių ir kitų darbuotojų rengimui.
    • 6 prioritetas. Įgūdžių tobulinimo kryptys: kokiu mastu pasiūlymas padeda praktiškai ir integruotai įgyvendinti įgūdžių tobulinimo krypčių etapus, papildant šią veiklą informavimo ir orientavimo priemonėmis.
  • Popandeminės aplinkybės: kokiu mastu pasiūlymu integruojamos priemonės, skatinančios naują politiką ir praktiką sisteminiu lygmeniu, kad būtų galima įveikti naujus pandemijos sukeltus iššūkius.

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė - (daugiausia 30 balų / ne mažiau kaip 15 balų)

  • Nuoseklumas: projektas iš esmės parengtas taip, kad būtų užtikrintas jo tikslų, metodikos, veiklos, trukmės ir siūlomo biudžeto suderinamumas. Pasiūlyme pateikiamas nuoseklus ir išsamus atitinkamos veiklos, kuria bus siekiama patenkinti nustatytus poreikius ir gauti planuojamus rezultatus, aprašas.
  • Struktūra: Darbo programa yra aiški ir užbaigta (apima visus projekto etapus: parengiamosios veiklos, įgyvendinimo, stebėjimo, vertinimo, sklaidos ir rezultatų naudojimo). Ji apima švietimo sistemoje įdiegtų inovacijų ex ante ir ex post analizę (projekto įgyvendinimo metu).
  • Metodika: siūlomos metodikos kokybė ir įgyvendinamumas bei jos tinkamumas numatytiems rezultatams pasiekti, naudojantis ES priemonėmis, jei tai projektui aktualu.
  • Valdymas: numatytos patikimos valdymo priemonės. Tvarkaraštis, organizavimas, užduotys ir pareigos yra tinkamai apibrėžti ir tikroviški. Pasiūlyme kiekvienai veiklai numatyti tinkami ištekliai.
  • Kokybės ir veiksmingumo gerinimas: pasiūlymu inovacijos aiškiai integruojamos į veiklą ir rezultatus, taip pagerinant švietimo ir mokymo sistemų kokybę, veiksmingumą ir teisingumą.
  • Biudžetas: biudžete numatyti tinkami ištekliai, reikalingi projektui sėkmingai įgyvendinti; jis nėra nei per didelis, nei per mažas.
  • Finansų ir kokybės kontrolė: kontrolės priemonėmis (nuolatiniu kokybės vertinimu ir mokymu, tarpusavio vertinimais, lyginamosios analizės veikla ir t. t.) ir kokybės rodikliais užtikrinama, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai ir ekonomiškai efektyviai. Aiškiai įvardytos su projektu susijusios problemos ir rizika yra aiškiai nustatytos ir numatyti jų šalinimo veiksmai. Ekspertų atliekama peržiūra įtraukta kaip neatsiejama projekto dalis. Darbo programoje numatytas nepriklausomas išorės kokybės vertinimas laikotarpio viduryje ir likus keliems mėnesiams iki projekto pabaigos, kad būtų galima padaryti reikiamus projekto pakeitimus.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė - (daugiausia 20 balų / ne mažiau kaip 10 balų)

  • Sudėtis: partnerystės sudėtis atitinka veiksmo ir projekto tikslus. Ji suburia įvairias organizacijas, turinčias reikiamą profilį, įgūdžių, patirties, žinių ir valdymo paramą, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti visą projektą. Į pasiūlymą įtraukti partneriai, tinkamai atstovaujantys vienam ar keliems sektoriams. Pagal 4 prioritetą – kokiu mastu partnerystė organizuoja profesinio mokymo paslaugų teikėjų ir įmonių atstovų ar asociacijų tandemus kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje. Pagal 5 prioritetą – kokiu mastu partnerystė organizuoja profesinio mokymo paslaugų teikėjų ir darbo rinkos atstovų tandemus kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje.
  • Įsipareigojimas: partnerių indėlis yra reikšmingas, aktualus ir vienas kitą papildantis. Atsakomybės sritys ir užduotys yra aiškiai ir tinkamai paskirstytos ir iš jų paskirstymo matyti visų dalyvaujančių organizacijų įsipareigojimas ir aktyvus įsitraukimas pagal kompetenciją ir pajėgumus.
  • Užduotys: koordinatorius įrodo gebėjimą kokybiškai valdyti ir koordinuoti tarpvalstybinius tinklus ir vadovauti sudėtingoje aplinkoje. Individualios užduotys paskirstomos atsižvelgiant į konkrečią kiekvieno partnerio praktinę patirtį;
  • Bendradarbiavimas, komandinė dvasia: pasiūlytas veiksmingas mechanizmas, padėsiantis užtikrinti veiksmingą dalyvaujančiųjų organizacijų, dalyvių ir visų kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų veiksmingą koordinavimą, sprendimų priėmimą, komunikaciją ir konfliktų sprendimą.
  • Geografinis aspektas ir trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, įtraukimas: į partnerystę įtraukiami atitinkami partneriai iš skirtingų geografinių vietovių ir tokia geografinė sudėtis yra pagrįsta. Jei taikoma, organizacijų iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, dalyvavimas siekiant perspektyvinio projekto tikslų suteikia esminės pridėtinės vertės.

Poveikis, sklaida ir tvarumas - (daugiausia 20 balų / ne mažiau kaip 10 balų)

  • Rezultatų panaudojimas: pasiūlyme parodoma, kaip projekto rezultatai bus integruojami sisteminiu lygmeniu viename ar keliuose sektoriuose. Taip pat nurodoma, kaip bus vertinamas naudojimasis rezultatais projekto laikotarpiu ir jam pasibaigus.
  • Sklaida: pasiūlyme numatytas aiškus rezultatų sklaidos planas ir nurodyti atitinkami tikslai, veikla, tvarkaraštis, priemonės ir kanalai, kuriais bus užtikrinta, kad rezultatai ir nauda tiek projekto metu, tiek jam pasibaigus būtų veiksmingai skleidžiami tinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, politikams ir inovacijų skatintojams. Pasiūlyme taip pat nurodoma, kurie partneriai bus atsakingi už rezultatų sklaidą, ir įrodoma jų turima aktuali sklaidos veiklos patirtis. Planuojant sklaidą taip pat atsižvelgiama į nacionalines ir regionines pažangiosios specializacijos strategijas, kad poveikis šiais lygmenimis būtų kuo didesnis. Atviroji prieiga: paprastai, atsižvelgiant į dabartinių nacionalinių ir Europos teisinių sistemų aprėptį, rezultatai turėtų būti pateikiami kaip atvirieji švietimo ištekliai (AŠI), taip pat atitinkamose profesinėse, sektorių ar kompetentingų institucijų platformose. Pasiūlyme apibūdinama, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtų duomenų, medžiagos, dokumentų, audiovizualinės medžiagos ir socialinių tinklų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.
  • Poveikis: pasiūlyme parodomas galimas projekto poveikis:
    • tikslinėms grupėms ir sektoriui (-iams);
    • politikos formuotojams sisteminiu lygmeniu;
    • vietos, regioniniu, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu privatiesiems ar viešiesiems inovacijų skatintojams, išskyrus politikos formuotojus ir institucijas, tiesiogiai susijusius su projektu. Pasiūlymas rodo kitų sektoriuje ir už jo ribų veikiančių suinteresuotųjų subjektų įgyvendinimo potencialą.

Į pasiūlymą įtrauktos priemonės, uždaviniai ir rodikliai, kad būtų galima stebėti pažangą ir vertinti numatomą (trumpalaikį ir ilgalaikį) poveikį.

  • Tvarumas: pasiūlyme paaiškinama, kaip perspektyvinis projektas bus įgyvendinamas ir toliau plėtojamas skirtingais lygmenimis (vietos, regioniniu, nacionaliniu). Pasiūlyme numatytas ilgalaikis veiksmų planas, kuriuo siekiama laipsniškai diegti projekto rezultatus projektui pasibaigus ir integruoti juos į įprastinę sistemą. Šis planas grindžiamas tvaria politikos formuotojų, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų ir svarbiausių srities suinteresuotųjų subjektų tinkamo lygmens partneryste. Reikėtų įtraukti tinkamas valdymo struktūras, taip pat išplėstinio taikymo ir finansinio tvarumo planus, įskaitant potencialų finansinių išteklių (Europos, nacionalinių ir privačių) nustatymą, siekiant užtikrinti, kad rezultatai ir nauda būtų ilgalaikiai ir tvarūs.

Ar skirti finansavimą, svarstoma, jeigu paraiška įvertinama ne mažiau kaip 70 balų (iš 100), atsižvelgiant į mažiausią būtiną balų skaičių pagal kiekvieną iš keturių dotacijos skyrimo kriterijų.

To paties prioriteto ex aequo pasiūlymų atvejais pirmenybė bus teikiama projektams, surinkusiems daugiausiai balų „aktualumo“ ir „poveikio“ kategorijose.

Jei įmanoma, vertinimo komitetas sieks užtikrinti tinkamą prioritetų pusiausvyrą.

Vertinimui ir dotacijų sutartims taikomas galutinis terminas ir orientacinis tvarkaraštis

Etapai

Data ir laikas arba orientacinis laikotarpis

Galutinis paraiškų pateikimo terminas:

kovo 15 d. 17:00:00 (Briuselio laiku)

Vertinimo laikotarpis

2022 m. balandžio – liepos mėn.

Informacija pareiškėjams

2022 m. rugpjūčio mėn.

Dotacijos sutarties pasirašymas

2022 m. spalio – gruodžio mėn.

Veiklos pradžia 

2022 11 01 arba 2022 12 01 arba 2023 01 01

Kokios yra finansavimo taisyklės?

Šis veiksmas finansuojamas pagal fiksuotosios sumos modelį. Kiekvienos dotacijos vienkartinė fiksuotoji suma bus nustatoma pagal pareiškėjo siūlomos veiklos numatomą biudžetą. Dotaciją teikianti institucija nustatys kiekvienos dotacijos fiksuotąją sumą remdamasi pasiūlymu, vertinimo rezultatais, finansavimo normomis ir didžiausia kvietime teikti paraiškas nustatyta dotacijos suma.

Didžiausia ES dotacija vienam projektui yra:

  • 1 dalis. Tarpsektoriniai prioritetai: 800 000 EUR
  • 2 dalis. Profesinis mokymas: 700 000 EUR
  • 3 dalis. Suaugusiųjų švietimas: 1 000 000 EUR

Didžiausias galimų finansuoti projektų skaičius:

1 ir 3 dalys. Maksimalaus projektų skaičiaus nėra, taikomi tik biudžeto apribojimai

2 dalis. Orientacinis tikslas – 7 projektai pagal vieną prioritetą (3, 4 ir 5 prioritetams).

Kaip nustatoma projekto fiksuotoji suma?

Pareiškėjai turi užpildyti išsamią biudžeto lentelę pagal paraiškos formą, atsižvelgdami į šiuos aspektus:

  1. biudžetas turėtų būti tiek išsamus, kiek tai būtina dotacijos gavėjui (-ams) ir suskirstytas į nuoseklius darbo paketus (pavyzdžiui, projekto valdymo, analizės, mokymo, renginių organizavimo, modelių įgyvendinimo, ilgalaikio veiksmų plano, komunikacijos ir sklaidos, kokybės užtikrinimo ir t. t.);
  2. pasiūlyme turi būti aprašyta į kiekvieną darbo paketą įtraukta veikla;
  3. pareiškėjai savo pasiūlyme turi numatomas išlaidas paskirstyti pagal darbo paketų dalis (ir kiekviename darbo pakete pagal kiekvienam dotacijos gavėjui ir susijusiam subjektui priskirtą dalį);
  4. numatytomis lėšomis bus galima padengti personalo išlaidas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, išlaidas įrangai ir subrangos bei kitas išlaidas (pavyzdžiui, informacijos sklaidos, leidybos, vertimo raštu).

Pasiūlymai bus vertinami remiantis standartine vertinimo tvarka ir pasitelkiant vidaus ir (arba) išorės ekspertus. Ekspertai įvertins pasiūlymų kokybę pagal kvietime teikti paraiškas nustatytus reikalavimus, numatomą poveikį, veiksmo kokybę ir veiksmingumą. Fiksuotoji suma neviršys 80 proc. po vertinimo nustatytos biudžeto sąmatos.

Įvertinus pasiūlymą, leidimus suteikiantis pareigūnas nustatys fiksuotąją sumą, atsižvelgdamas į atlikto vertinimo išvadas.

Dotacijos parametrai (didžiausia dotacijos suma, finansavimo norma, visos tinkamos finansuoti išlaidos ir kt.) bus nustatyti dotacijos sutartyje.

Projekto pasiekimai bus vertinami užbaigus veiklą. Tokia finansavimo schema leistų sutelkti dėmesį į rezultatus, o ne į sąnaudas ir taip pabrėžti kokybę ir išmatuojamų tikslų įgyvendinimo lygį.

Daugiau informacijos pateikta dotacijos sutarties šablone, kurį rasite portale „Funding and Tender Opportunities Portal“.