Pagal šį pagrindinį veiksmą remiama:

• Partnerystė, kuria siekiama bendradarbiavimo, įskaitant bendradarbiavimo partnerystę ir nedidelio masto partnerystę;
• Partnerystė, kuria siekiama meistriškumo, įskaitant profesinės kompetencijos centrus ir veiksmą „erasmus mundus“;
• Inovacijų partnerystė, įskaitant aljansus ir perspektyvinius projektus;
• Gebėjimų stiprinimo projektai aukštojo mokslo, profesinio mokymo, jaunimo ir sporto srityse;
• Europos sporto renginiai, kuriais nesiekiama pelno.

Pagal šį pagrindinį veiksmą remiamais veiksmais dalyvaujančiosioms organizacijoms, politikos sistemoms, kuriose tie veiksmai yra įgyvendinami, taip pat organizacijoms ir asmenims, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantiems organizuojamoje veikloje, turėtų būti padarytas teigiamas ir ilgalaikis poveikis ir ženkliai prisidėta prie Programos prioritetų įgyvendinimo.

Pagal šį pagrindinį veiksmą organizacijų, vietos, regioniniu, nacionaliniu ar Europos lygmeniu turėtų būti kuriama, perduodama ir (arba) įgyvendinama novatoriška praktika.

Priklausomai nuo srities ir pareiškėjo tipo, šiuos veiksmus valdo nacionalinės agentūros arba Europos švietimo ir kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA). Visa išsami informacija apie tai, kas ir kur gali teikti paraišką, pateikiama tolesniuose skirsniuose.

Numatoma, kad pagal šį pagrindinį veiksmą remiamus projektus įgyvendinančios dalyvaujančiosios organizacijos pasieks tokių rezultatų kaip:

• novatoriški metodai, skirti jų tikslinėms grupėms, pavyzdžiui: patrauklesnės švietimo ir mokymo programos, atitinkančios individualius poreikius ir lūkesčius; dalyvavimo metodų ir skaitmeninių metodikų taikymas; nauji arba patobulinti kompetencijos pripažinimo ir patvirtinimo procesai; didesnis veiklos efektyvumas, teikiantis naudos vietos bendruomenėms; nauja arba patobulinta praktika, skirta mažiau galimybių turinčių tikslinių grupių poreikiams tenkinti ir mokymosi rezultatų skirtumams, susijusiems su geografiniu ir socialiniu bei ekonominiu atotrūkiu, mažinti; naujas požiūris į socialinę, etninę, kalbinę ir kultūros įvairovę; nauji būdai geriau remti konkurencingumą ir užimtumą, visų pirma regioniniu ir vietos lygmenimis; kalbų mokymosi ir mokymo meistriškumo pripažinimas, suteikiant Europos kalbų ženklą;
• šiuolaikiškesnė, dinamiškesnė, labiau įpareigojanti ir profesionalesnė aplinka organizacijos viduje: pasirengimas diegti gerąją patirtį ir naujus metodus, įskaitant skaitmeninius, kasdienėje veikloje; atvirumas sinergijai su organizacijomis, veikiančiomis įvairiose srityse arba kituose socialiniuose ir ekonomikos sektoriuose; darbuotojų profesinio tobulėjimo strateginis planavimas atsižvelgiant į individualius poreikius ir organizacijos tikslus;
• didesnis pajėgumas ir profesionalumas veikti ES ir (arba) tarptautiniu lygmeniu: geresnė valdymo kompetencija ir tarptautinimo strategijos; tvirtesnis bendradarbiavimas su partneriais iš kitų šalių, kitų švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų sričių ir (arba) kitų socialinių ir ekonomikos sektorių; didesni finansiniai ištekliai (išskyrus ES lėšas) ES ir (arba) tarptautiniams projektams švietimo, mokymo ir jaunimo srityse; geresnė ES ir (arba) tarptautinių projektų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir tolesnių veiksmų kokybė;
• gilesnės žinios ir didesnis informuotumas apie sportą ir fizinę veiklą;
• didesnis informuotumas apie sporto vaidmenį skatinant socialinę įtrauktį, lygias galimybes ir sveiką gyvenseną.

Pagal šį pagrindinį veiksmą finansuojami projektai taip pat turėtų daryti teigiamą poveikį veikloje tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantiems asmenims, pavyzdžiui:

• sustiprinti iniciatyvumą ir verslumą;
• didinti užsienio kalbų žinias;
• kelti skaitmeninės kompetencijos lygį;
• geriau suprasti įvairovę, pavyzdžiui, socialinės, etninės, kalbinės, lyčių ir kultūros įvairovę bei įvairius pajėgumus ir reaguoti į juos;
• gerinti įgūdžius, reikalingus norint įsidarbinti ir kurti naują verslą (įskaitant socialinio verslumo įgūdžius);
• aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime;
• pozityviau vertinti Europos projektą ir ES vertybes;
• geriau suprasti ir pripažinti įgūdžius ir kvalifikacijas Europoje ir už jos ribų;
• tobulinti su profesiniu profiliu susijusius gebėjimus (dėstymo, mokymo, darbo su jaunimu, ugdomojo vadovavimo sporte ir t. t.);
• geriau suprasti įvairių šalių švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sričių praktiką, politiką ir sistemas;
• geriau suprasti formaliojo ir neformaliojo švietimo, profesinio mokymo, kitų formų mokymosi ir darbo rinkos tarpusavio sąsajas;
• didinti profesinio tobulėjimo galimybes;
• didinti motyvaciją ir pasitenkinimą kasdieniame darbe;
• skatinti užsiimti sportu ir fizine veikla.

Sistemos lygmeniu projektai turėtų skatinti modernizuoti švietimo ir mokymo sistemas bei jaunimo politiką ir sustiprinti jų atsaką į didžiausius nūdienos pasaulio iššūkius: aplinkos tvarumą, skaitmeninę transformaciją, užimtumą, ekonominį stabilumą ir augimą, taip pat socialinių, pilietinių ir tarpkultūrinių gebėjimų ugdymo poreikį, kultūrų dialogą, demokratines vertybes ir pagrindines teises, socialinę įtrauktį, psichikos sveikatą ir gerovę, nediskriminavimą ir aktyvų pilietiškumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis.

Taigi numatoma, kad šio pagrindinio veiksmo poveikis bus:

• geresnė švietimo ir mokymo, darbo su jaunimu ir sporto praktikos Europoje ir už jos ribų kokybė: aukštesnio lygio meistriškumo ir patrauklumo derinimas su didesnėmis galimybėmis visiems;
• geresnis švietimo, mokymo ir jaunimo sistemų suderinimas su darbo rinkos poreikiais ir jos teikiamomis galimybėmis, glaudesni ryšiai su verslu ir bendruomene;
• geresnis bazinių ir universaliųjų gebėjimų – visų pirma verslumo, socialinių, pilietinių, tarpkultūrinių ir kalbinių gebėjimų, kritinio mąstymo, skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis – ugdymas ir vertinimas;
• didesnė įvairių švietimo, mokymo ir jaunimo sektorių sinergija, sąsajos ir pralaidumas nacionaliniu lygmeniu, geresnis Europos orientacinių gebėjimų ir kvalifikacijos pripažinimo, patvirtinimo ir skaidrumo užtikrinimo priemonių panaudojimas;
• aktyvesnis mokymosi rezultatų naudojimas apibūdinant ir apibrėžiant kvalifikacijas, kvalifikacijų dalis ir mokymo programas siekiant remti mokymą(si) ir atliekant vertinimą;
• didesnis informuotumas ir atvirumas socialinei įvairovei, didesnis švietimo sistemų ir galimybių įtraukumas ir prieinamumas;
• naujas ir glaudesnis tarpregioninis ir tarpvalstybinis valdžios institucijų bendradarbiavimas švietimo, mokymo ir jaunimo srityse;
• strategiškesnis ir labiau integruotas IRT ir atvirųjų švietimo išteklių (AŠI) naudojimas švietimo, mokymo ir jaunimo sistemose;
• didesnė motyvacija mokytis kalbų taikant naujoviškus mokymo metodus ir geresnės sąsajos su praktiniu darbo rinkos reikalaujamų kalbos įgūdžių naudojimu;
• stipresnė praktikos, mokslinių tyrimų ir politikos sąveika;
• aktyvesnis dalyvavimas sporto ir fizinėje veikloje kaip sveikatos ir gerovės užtikrinimo priemonė;
• gilesnės žinios apie tai, kaip spręsti sąžiningam sportui kylančias tarptautines grėsmes, tokias kaip dopingas, susitarimai dėl varžybų baigties ir smurtas, ar įvairios netolerancijos ir diskriminacijos rūšys, siekiant užtikrinti geresnį sporto valdymą ir dvikryptę sportininkų karjerą;
• didesnis savanoriškos veiklos sporto srityje pripažinimas;
• didesnis savanorių, trenerių, ne pelno sporto organizacijų vadovų ir darbuotojų mobilumas;
• didesnė socialinė įtrauktis ir lygios galimybės sporto srityje.