Skip to main content

Erasmus+

EU programme for education, training, youth and sport

This guide is a detailed technical description of the Erasmus+ programme. It is mainly intended for organisations applying for funding.

If you are looking for a quicker overview, please read how to take part.

Search the guide

Profesinės Kompetencijos Centrai

 Su profesine kompetencija susijusių metodų įgyvendinimas užima svarbią vietą bendroje ES įgūdžių ir profesinio mokymo politikos darbotvarkėje. Europos įgūdžių darbotvarkėje, Europos švietimo erdvėje, 2020 m. Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo1 , taip pat Osnabriuko deklaracijoje2  labai aiškiai minima profesinė kompetencija kaip profesinio mokymo sektoriaus reformų varomoji jėga.

Profesinės kompetencijos centrų (CoVE) iniciatyva siekiama įgyvendinti šį politikos prioritetą, remiant profesinio mokymo sektoriaus reformas, užtikrinant aukštos kokybės įgūdžius ir gebėjimus, kurie nulemia kokybišką užimtumą ir karjeros galimybes, atitinkančias novatoriškos, įtraukios ir tvarios ekonomikos poreikius3 . Profesinės kompetencijos centrų iniciatyva taip pat remiamas Europos žaliojo kurso, naujosios skaitmeninės strategijos, komunikato „Įgūdžių ir talentų pritraukimas į ES“ ir naujųjų pramonės ir MVĮ strategijų įgyvendinimas, nes įgūdžiai yra jų sėkmės pagrindas.

Profesinės kompetencijos centrai veikia tam tikrame vietos kontekste, kur kuria inovacijoms, regioniniam vystymuisi ir socialinei įtraukčiai palankias įgūdžių ekosistemas, ir taip pat per tarptautinio bendradarbiavimo tinklus bendrauja su kitų šalių profesinės kompetencijos centrais. Jie vadovaujasi principu „iš apačios į viršų“ grindžiamu požiūriu į profesinę kompetenciją, įtraukdami įvairius vietos suinteresuotuosius subjektus, kad profesinio mokymo įstaigos galėtų greitai pritaikyti įgūdžių ugdymą prie kintančių ekonominių ir socialinių poreikių.

Šie centrai teikia jaunuoliams pirminio mokymo, o suaugusiesiems – kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybių, siūlydami lankstų, savalaikį ir dinamiškos darbo rinkos reikmes atitinkantį mokymą žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos kontekste. Jie veikia kaip vietos verslo plėtros ir inovacijų varomoji jėga ir glaudžiai bendradarbiauja su įmonėmis (ypač MVĮ), vykdydami taikomųjų mokslinių tyrimų projektus, kurdami žinių ir inovacijų centrus ir remdami besimokančių asmenų verslumo iniciatyvas.

Tinklai siekia profesinio mokymo kompetencijos aukštynkryptės konvergencijos. Platformos bus prieinamos šalims su gerai išvystytomis profesinės kompetencijos sistemomis, taip pat toms, kurios rengia panašias iniciatyvas, skirtas visapusiškam profesinio mokymo įstaigų potencialui aktyviai remti ekonomikos augimą, konkurencingumą ir inovacijas atskleisti.

Šia iniciatyva į profesinę kompetenciją įtraukiamas europinis aspektas – remiamas ES profesinio mokymo politikos ir veiksmų, dėl kurių susitarta su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir profesinio mokymo paslaugų teikėjais, įgyvendinimas.

Siūlomai profesinės kompetencijos sampratai būdingas į besimokantį asmenį orientuotas holistinis požiūris, pagal kurį profesinis mokymas:

  • yra integrali įgūdžių ekosistemų4  dalis, prisidedanti prie regioninės plėtros5 , inovacijų6 , pažangiosios specializacijos7 ir klasterių strategijų8 , taip pat prie konkrečių vertės grandinių ir pramonės ekosistemų;
  • yra žinių trikampio9  dalis, glaudžiai susijusi su kitais švietimo ir mokymo sektoriais, mokslo bendruomene ir verslu;
  • per kokybiškas paslaugas, grindžiamas kokybės užtikrinimu, padeda besimokantiems asmenims įgyti tiek profesinių (su darbu susijusių), tiek bendrųjų gebėjimų10 ;
  • kuria novatoriškas partnerystes11  su darbo pasauliu ir remia mokymo ir rengimo srities darbuotojų tęstinį profesinį tobulėjimą, novatoriškus pedagogikos metodus, besimokančių asmenų ir darbuotojų mobilumą ir profesinio mokymo tarptautinimo strategijas.

Veiksmo Tikslai

Šiuo veiksmu remiamas laipsniškas profesinės kompetencijos centrų tarptautinių bendradarbiavimo tinklų kūrimas ir plėtojimas.

Profesinės kompetencijos centrai veiks dviem lygmenimis:

  1. nacionaliniu lygmeniu, įtraukiant įvairius vietos suinteresuotuosius subjektus, kuriančius vietos inovacijoms, regioniniam vystymuisi ir socialinei įtraukčiai palankias įgūdžių ekosistemas, ir taip pat per tarptautinio bendradarbiavimo tinklus bendraujant su kitų šalių profesinės kompetencijos centrais;
  2. tarptautiniu lygmeniu , suburiant profesinės kompetencijos centrus, besidominčius:
  • tam tikrais sektoriais12  ar pramonės ekosistemomis13 ;
  • novatoriškais ekonomikos ir visuomenės uždavinių sprendimo metodais (pavyzdžiui, klimato kaitos, skaitmenizacijos, dirbtinio intelekto, darnaus vystymosi tikslų14 , migrantų ir palankių sąlygų neturinčių grupių integracijos, žemos kvalifikacijos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir t. t.);
  • novatoriškais metodais, skirtais esamų profesinės kompetencijos centrų aprėpčiai, kokybei ir veiksmingumui didinti.

Tinklai suburs dabartinius profesinės kompetencijos centrus arba, susiedami partnerius iš skirtingų šalių, ketinančius per tarptautinį bendradarbiavimą plėtoti profesinio meistriškumo sistemą vietos kontekste, rengs profesinio meistriškumo modelius. Jie, pavyzdžiui, galėtų prisidėti prie naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos įgyvendinimo, bendraujant su bendruomenėmis, siekiančiomis vietos lygmens transformacijos, skatinamos šia iniciatyva.

Profesinės kompetencijos centrais gali būti jau veikiančios profesinio mokymo įstaigos ar profesinio mokymo paslaugų teikėjai, siekiantys meistriškumo dalyvaudami šioje Europos iniciatyvoje siūlomoje veikloje. Jie taip pat gali būti naujai įsteigti centrai, kurių tikslas – teikti puikius mokymo pasiūlymus ir paslaugas, atitinkančias darbo rinkos poreikius.

Profesinės kompetencijos centrai savo tikslų siekia suburdami vietos ir (arba) regioninius partnerius, pavyzdžiui, pirminio ir tęstinio profesinio mokymo paslaugų teikėjus, aukštojo mokslo ir studijų institucijas, įskaitant taikomųjų mokslų ir politechnikos universitetus, mokslinių tyrimų įstaigas, mokslo parkus, inovacijų agentūras, bendroves, kitus darbdavius, rūmus ir jų asociacijas, socialinius partnerius, socialines įmones, sektorių įgūdžių tarybas, profesines ir (arba) sektorių asociacijas, nacionalines ir regionines valdžios institucijas ir plėtros agentūras, užimtumo tarnybas, kvalifikacijos institucijas, socialinės įtraukties ir reintegracijos organizacijas ir kt., ir glaudžiai su jais bendradarbiaudami.

Taigi šiuo kvietimu bus remiami projektai, kuriuose dalyvaus vietos ar regioniniai partneriai iš įvairių šalių, plėtojantys veiklą pagal tris veiksmų grupes: 1) mokymas ir mokymasis, 2) bendradarbiavimas ir partnerystės ir 3) valdymas ir finansavimas.

Reikalaujama, kad prireikus profesinės kompetencijos centruose būtų taikomos ES masto priemonės15 .

Į juos turi būti įtraukti ilgalaikiai veiksmų planai, kuriais siekiama laipsniškai diegti projekto rezultatus projektui pasibaigus. Šis planas grindžiamas tvaria švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų ir svarbiausių darbo rinkos dalyvių tinkamo lygmens partneryste. Reikėtų įtraukti tinkamas valdymo struktūras, taip pat išplėstinio taikymo ir finansinio tvarumo planus.

Taip pat turėtų būti užtikrintas tinkamas matomumas ir plati profesinės kompetencijos centrų tinklų darbo sklaida, be kita ko, ES ir nacionaliniu politiniu lygmenimis, išsamiai apibūdinant, kaip, dalyvaujant atitinkamiems partneriams, vyks įgyvendinimas nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmenimis. Veiksmų plane taip pat nurodoma, kaip kitomis ES finansavimo galimybėmis, taip pat nacionaliniu, regioniniu ir privačiuoju finansavimu bus prisidedama prie projekto įgyvendinimo.

Jau finansuojamų profesinės kompetencijos centrų sąrašas pateikiamas Finansavimo ir konkursų galimybių portale (FTOP). Informacijos apie finansuojamus projektus suvestinės taip pat pateikiamos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD interneto svetainėje16 .

Tinkamumo kriterijai

Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, projektų pasiūlymai dėl profesinės kompetencijos centrų turi tenkinti toliau nurodytus kriterijus.

Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančiosios organizacijos (Kas gali teikti paraiškas?)

Kad atitiktų reikalavimus, pareiškėjai (dotacijos gavėjai ir susiję subjektai, jei taikoma) turi:

  • būti teisės subjektai (viešosios arba privačiosios įstaigos);
  • būti įsteigti vienoje iš reikalavimus atitinkančių šalių, t. y. ES valstybėje narėje arba Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje;
  • vykdyti veiklą profesinio mokymo arba darbo srityje.
  • Trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, įsteigtos organizacijos, taip pat gali dalyvauti kaip dotacijos gavėjos, susiję subjektai arba asocijuotosios partnerės, bet ne kaip koordinatorės.

Išimtis: šiame veiksme negali dalyvauti organizacijos iš Baltarusijos (2 regionas) ir Rusijos Federacijos (4 regionas).

Dalyvaujančiosios organizacijos gali būti, pavyzdžiui (neišsamus sąrašas):

  • profesinio mokymo paslaugų teikėjai;
  • profesinio mokymo paslaugų teikėjams atstovaujančios organizacijos;
  • bendrovės, pramonė, kiti darbdaviai arba sektoriui atstovaujančios organizacijos;
  • nacionalinės ar regioninės kvalifikacijos institucijos;
  • mokslinių tyrimų institutai;
  • inovacijų agentūros;
  • regioninės plėtros institucijos;
  • profesinio mokymo srityje veikiančios tarptautinės organizacijos.

Konsorciumo sudėtis (Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius ir pobūdis)

Partnerystėje turi dalyvauti bent 8 pareiškėjai (dotacijų gavėjai) iš bent 4 ES valstybių narių ar Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių.

kiekviena ES valstybė narė ar Programos asocijuotoji trečioji valstybė turi įtraukti:

  1. bent 1 įmonei, pramonės šakai, kitiems darbdaviams ar sektoriui atstovaujančią organizaciją ir
  2. bent 1 profesinio mokymo paslaugų teikėją (vidurinio ir (arba) tretinio lygmens).

Į šią minimalią konsorciumo sudėtį neįtraukiami susiję subjektai ir asocijuotieji partneriai. Jie negali būti koordinuojančios organizacijos.

koordinuojanti organizacija turi būti iš tos pačios ES valstybės narės ar Programos asocijuotosios trečiosios valstybės.

Organizacijos iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, taip pat gali dalyvauti kaip dotacijos gavėjos arba susiję subjektai, jei įrodoma, kad jų dalyvavimas projektui suteikia didelės pridėtinės vertės. Jos taip pat gali dalyvauti kaip asocijuotosios partnerės.

Reikalavimus atitinkanti veikla

Pareiškėjas turi įtraukti 3 veiksmų grupės (pateikiant išsamią informaciją apie konkrečius veiksmus ir rezultatus). Toliau pateiktame sąraše iš kiekvienos veiksmų grupės turi būti pasirinktas minimalus veiklos rūšių skaičius:

  • bent keturios veiksmų rūšys iš 1 grupės „Mokymas ir mokymasis“;
  • bent trys veiksmų rūšys iš 2 grupės „ Bendradarbiavimas ir partnerystė“, ir
  • bent dvi veiksmų rūšys iš 3 grupės „Valdymas ir finansavimas“.

Grupės aprašytos skirsnyje „Projekto rengimas“.

Galima teikti EKS 3–8 lygmens profesinio mokymo veiklos, įskaitant vidurinį ugdymą, profesinį mokymą turint vidurinį išsilavinimą ir tretinį mokymą, paslaugas (pavyzdžiui, taikomųjų mokslų universitetams, politechnikos institutams ir t. t.). Tačiau į paraiškas negali būti įtraukta tik veikla, skirta aukštojo mokslo institucijoje besimokantiems asmenims; jeigu daugiausia dėmesio skiriama profesiniam mokymui turint vidurinį išsilavinimą (EKS 6–8 lygmenys), turi būti įtrauktas bent vienas kitas profesinio mokymo kvalifikacijos lygmuo (EKS 3–5 lygmenys), taip pat tvirtas mokymosi darbo vietoje komponentas.

Geografinė vietovė (Veiklos vieta (-os)

Veikla turi būti vykdoma bet kurioje reikalavimus atitinkančioje šalyje (žr. šio vadovo A dalį).

Projekto trukmė

Projektai paprastai turėtų trukti 48 mėnesius (galima pratęsti, jei tai tinkamai pagrindžiama ir priimamas dotacijos sutarties pakeitimas).

Kam teikti paraišką?

Europos švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA) per portalą „Funding and tender opportunities“ (FTOP).

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius: ERASMUS-EDU-2024-PEX-COVE.

Prieš pateikdami paraišką, susipažinkite su atitinkamais FTOP pateiktais DUK.

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki gegužės 7 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Daugiau informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

Projekto rengimas

Profesinės kompetencijos centrams būdingas sisteminis požiūris, pagal kurį profesinio mokymo įstaigos drauge su įvairiais kitais vietos ar regiono partneriais aktyviai prisideda prie bendro įgūdžių ekosistemų kūrimo. Tikimasi, kad jie neapsiribos vien tik kokybiškos profesinės kvalifikacijos klausimais.

Toliau pateikiamas profesinės kompetencijos centrų tipinės veiklos sąrašas. Projektų tikslų bus siekiama derinant įvairius veiksmus (punktai yra orientaciniai galimų veiksmų pagal kiekvieną veiklos rūšį pavyzdžiai)17 .

Veiksmų grupių aprašymas

1 veiksmų grupė. Mokymas ir mokymasis

1 veiksmas. Padėti žmonėms įgyti darbo rinkoje aktualių įgūdžių:
  • numatant būsimus įgūdžių poreikius naudojant veiksmingas priemones, kad būtų galima greitai nustatyti kintančius darbo rinkos poreikius,18  ir derinant įgūdžių ugdymą su darbo galimybėmis, taip pat atsižvelgiant į darbą, atliekamą pagal sektorių planą,19  kai tai aktualu ir įmanoma;
  • skiriant dėmesį tiek techniniams įgūdžiams, tiek bendriesiems gebėjimams20 ;
  • įtraukiant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkoms21  būtinus įgūdžius.
2 veiksmas. Laikytis mokymosi visą gyvenimą ir įtraukaus požiūrio profesinio mokymo srityje:
  • užtikrinant mokymosi galimybes visų amžiaus grupių ir įvairios socialinės ir ekonominės padėties žmonėms22 ;
  • derinant pirminio profesinio mokymo kvalifikacijų pasiūlą su tęstinio mokymo kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo tikslais, remiantis žiniomis apie įgūdžius23 ;
  • parengiant aukštesnio lygio profesinio mokymo programas, kuriant lanksčias mokymo kryptis ir profesinio mokymo įstaigų ir aukštojo mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo mechanizmus24 .
3 veiksmas. Kurti profesinio mokymo programas ir kvalifikacijas, sudarant sąlygas lankstumui ir individualizavimui:
  • kiekvienam besimokančiam asmeniui, įskaitant suaugusiuosius, sudarant individualius mokymosi planus25  arba mokymosi kelius26 ;
  • į mokymo programas įtraukiant tarptautinį besimokančių asmenų mobilumą27 , užtikrinant užsienyje pasiektų mokymosi rezultatų patvirtinimą ir pripažinimą;
  • rengiant kvalifikacijas, apimančias bendrojo ugdymo ir mokymosi darbo vietoje28  komponentus;
  • kuriant Europos pagrindinius profesinius profilius29 , kuriais prisidedama prie besimokančių asmenų ir darbuotojų mobilumo, užtikrinant jų pripažinimą, taip pat mokymosi rezultatų skaidrumą, supratimą ir perkeliamumą30 ;
  • kuriant ir (arba) naudojant mikrokredencialus31 , kad būtų galima pripažinti trumpo mokymosi galimybių, pritaikytų greitai besikeičiančiai visuomenei ir darbo rinkai, rezultatus;
  • naudojantis Europos skaitmeniniais mokymosi kredencialais, leidžiančiais lengvai nustatyti, patvirtinti ir atpažinti bet kokio dydžio, formos ar pavidalo kredencialus.
4 veiksmas. Rengti novatorišką, į besimokantį asmenį orientuotą mokymo ir mokymosi medžiagą ir metodikas:
5 veiksmas. Investuoti į pirminį ir tęstinį mokytojų ir dėstytojų profesinį tobulėjimą45 :
  • pedagoginiai, techniniai, žalieji ir skaitmeniniai įgūdžiai, įskaitant tuos, kurie reikalingi mokymuisi internetu ir nuotoliniam mokymuisi;
  • įtraukti mokytojų ir dėstytojų mobilumą į mokymosi, plėtros ir tarptautinimo strategijas46 ;
  • padėti diegti kokybės kultūrą, pagrįstą nustatytomis vadybos sistemomis47 .
6 veiksmas. Sukurti tvirtus kokybės užtikrinimo mechanizmus:
  • remiantis Europos priemonėmis ir įrankiais, pavyzdžiui, EQAVET;
  • siekiant švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų sertifikavimo remiantis atitinkamų nacionalinių ir (arba) tarptautinių standartų organizacijų parengtais standartais, pavyzdžiui, ISO 21001 ar EFQM (taip pat žr. profesinio mokymo kompetencijos EVTA ženklą).
7 veiksmas. Sukurti veiksmingus grįžtamosios informacijos ciklus ir absolventų karjeros sekimo sistemas:
  • nustatyti veiksmingo grįžtamojo ryšio ir peržiūros procedūras, mechanizmus ir priemones, kurie yra strateginio mokymosi proceso dalis profesinio mokymo organizacijoje, siekiant padėti plėtoti aukštos kokybės paslaugas ir gerinti besimokančių asmenų galimybes;
  • sudaryti sąlygas laiku pritaikyti mokymosi paslaugas remiantis veiksmingomis absolventų karjeros sekimo sistemomis48 .
8 veiksmas. Teikti orientavimo paslaugas:
  • užtikrinti kokybiškas gaires49  jaunimui ir suaugusiesiems, kurios padėtų jiems rinktis karjerą, švietimą ir mokymąsi, taip pat dalyvauti mokymosi visą gyvenimą procese;
  • teikti individualią paramą pažeidžiamiems asmenims;
  • sudaryti sąlygas suaugusiesiems pasinaudoti teise į mokymą.
9 veiksmas. Patvirtinti ankstesnio mokymosi rezultatus:
  • patvirtinti įgūdžius, nesvarbu, kaip jie buvo įgyti, taip pat ir neformaliojo švietimo ir mokymo įstaigose – darbe, namuose ar vykdant savanorišką veiklą50  – kaip individualiai pritaikyto mokymo pagrindą.

2 veiksmų grupė. Bendradarbiavimas ir partnerystė

10 veiksmas. Užmegzti verslo ir švietimo partnerystes:
  • puoselėti abipusiškai naudingus santykius su verslo sektoriumi, kuriant ilgalaikes verslo ir švietimo partnerystes, taip pat ir inovacijų bei įgūdžių numatymo srityje;
  • bendradarbiauti siekiant nuolat peržiūrėti ir atnaujinti mokymo programas, kad jos atitiktų besimokančių asmenų ir darbo rinkos poreikius, visų pirma mokymosi darbo vietoje ir pameistrystės srityje;
  • remti įmones, kitus darbdavius ir ypač MVĮ, rengiant jiems pritaikytus mokymus, skirtus kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui;
  • bendradarbiauti su valstybinėmis užimtumo tarnybomis ir pilietine visuomene, siekiant kelti bedarbių ir neaktyvių asmenų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti;
  • remti sektorinį ir regioninį bendradarbiavimą, įskaitant prisijungimą prie Įgūdžių pakto51 , ir sinergijos su sektorių planu kūrimą, kai tai aktualu ir įmanoma;
  • teikti techninę paramą MVĮ, vertinant įgūdžių poreikius, priemones ir metodikas;
  • organizuoti mokymąsi darbo vietoje, pameistrystes ir stažuotes besimokantiems asmenims, dalytis įranga, taip pat vykdyti mokytojų ir dėstytojų mainus tarp įmonių ir profesinio mokymo centrų52 .
11 veiksmas. Taikomieji moksliniai tyrimai ir inovacijos:
  • bendradarbiauti su įmonėmis, ypač MVĮ, vykdant taikomuosius mokslinių tyrimų53  projektus, kuriuose dalyvauja profesinio mokymo įstaigose besimokantys asmenys ir darbuotojai;
  • naudotis inovacijų centrais ir technologijų sklaidos centrais54  arba kartu juos steigti, siekiant remti MVĮ inovacijų procesą, įtraukiant profesinio mokymo įstaigose besimokančius asmenis ir darbuotojus;
  • padėti kurti ir skleisti naujas žinias55 .
12 veiksmas. Profesinio mokymo tarptautinimas ir mobilumas užsienyje:
  • plėtoti tarptautinės veiklos strateginį planavimą, glaudžiai susijusį su profesinio mokymo įstaigų plėtra ir mokymo bei mokymosi praktikos kokybe56 ;
  • kurti paramos struktūras ir priemones, skirtas skatinti ir užtikrinti profesinio mokymo mobilumo (įskaitant virtualųjį mobilumą) kokybei tarp profesinės kompetencijos centrų tinklo partnerių pagal „Erasmus“ kokybės standartus57 ;
  • parengti iniciatyvas, kuriomis siekiama sutelkti besimokančius asmenis, mokytojus ir instruktorius (įskaitant įmonių instruktorius), taip pat ekspertus pasinaudoti programos „Erasmus+“ teikiamomis galimybėmis (1 pagrindinis veiksmas) dalyvauti mobilumo užsienyje programose.
13 veiksmas. Propaguoti verslumo įgūdžius ir iniciatyvas:
  • puoselėti verslumo kultūrą profesinio mokymo organizacijose58 ​​​​​​​, taip pat ir tarp vadovų, darbuotojų, mokytojų, instruktorių ir besimokančių asmenų59 ;
  • bendradarbiauti su vietos partneriais siekiant ugdyti besimokančių asmenų verslumo įgūdžius ir požiūrį į realaus pasaulio uždavinius;
  • teikti vietos verslo inkubatorių paslaugas arba užmegzti ryšius su jais, kad profesinio mokymo įstaigose besimokantys asmenys galėtų plėtoti savo verslumo60  iniciatyvas.
14 veiksmas. Didinti profesinio mokymo patrauklumą:
  • inicijuojant ryšių kampanijas ir veiklą61 , kuriomis siekiama didinti profesinio mokymo patrauklumą, ir aktyviai jose dalyvaujant;
  • informuojant apie profesinio mokymo teikiamas darbo galimybes ir skatinant jaunimą bei suaugusiuosius (įskaitant pradinio ir vidurinio bendrojo ugdymo įstaigose besimokančius asmenis) dalyvauti profesinio mokymo programose;
  • rengiant tarptautines profesinio mokymo ar vasaros stovyklas62 , skirtas besimokantiems asmenims, mokytojams, instruktoriams, profesinių mokyklų vadovams, profesinėms sąjungoms, taip pat visiems, svarstantiems galimybę ateityje mokytis profesinėje mokykloje. Šiose stovyklose dėmesys galėtų būti sutelkiamas į konkrečias profesines sritis, produktus ar paslaugas, taip pat į sudėtingus visuomeninės ar ekonominės svarbos uždavinius.
15 veiksmas. Įgūdžių konkursai:
  • skatinti besimokančių asmenų dalyvavimą sektorių, nacionaliniuose ir tarptautiniuose įgūdžių konkursuose, kuriais siekiama didinti profesinio mokymo patrauklumą ir meistriškumą (pavyzdžiui, konkursai „World Skills“ ir (arba) „EuroSkills“). Pažymėtina, kad apdovanojimai nėra tinkamos finansuoti biudžeto išlaidos.

3 veiksmų grupė. Valdymas ir finansavimas

16 veiksmas. Užtikrinti autonomiją ir veiksmingą profesinio mokymo valdymą:
  • ugdyti profesinio mokymo paslaugų teikėjų gebėjimus savarankiškai ir atskaitingai priimti sprendimus švietimo, organizaciniais, finansiniais, su darbuotojais susijusiais ir kitais klausimais, vykdant veiklą pagal nacionalinėse taisyklėse ir teisės aktuose apibrėžtą sritį63 ;
  • įtraukti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, ypač įmones, rūmus, profesines ir sektorių asociacijas, profesines sąjungas, nacionalines ir regionines valdžios institucijas ir socialinius partnerius, įskaitant besimokančių asmenų atstovus, į profesinio mokymo sistemų valdymą.
17 veiksmas. Strateginis požiūris į įgūdžių ugdymą ir valdymą:
  • aktyviai dalyvauti nacionalinėse ir regioninėse įgūdžių valdymo sistemose;. 
  • prisidėti prie užimtumo ir socialinės politikos formavimo vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, atsižvelgiant į įgūdžius.
18 veiksmas. Bendrai kurti įgūdžių ekosistemas:
  • sutelkti atitinkamus ekonominius ir socialinius partnerius, taip pat kitas švietimo ir mokymo įstaigas, kad būtų įtrauktos arba sukurtos vietos įgūdžių ekosistemos, skirtos inovacijoms, pažangiosios specializacijos strategijoms, klasteriams, sektoriams ir vertės grandinėms (pramonės ekosistemoms) remti;
  • sudaryti sąlygas vietos įgūdžių ekosistemoms prisidėti prie užsienio investicijų pritraukimo64 , užtikrinant, kad laiku būtų tenkinami vietoje investuojančių įmonių įgūdžių poreikiai.
19 veiksmas. Kurti tvarius finansinius modelius:
  • derinti viešąjį ir privatųjį finansavimą65 , taip pat vykdyti pajamas generuojančią veiklą ir visapusiškai naudotis veiklos rezultatais grindžiamais finansavimo planais (jei reikia).
20 veiksmas. Visapusiškai išnaudoti nacionalines ir ES finansines priemones:
  • tai, be kita ko, švietimo ir mokymo veiksmų, besimokančių asmenų ir darbuotojų mobilumo, taikomųjų mokslinių tyrimų veiklos, investicijų į infrastruktūrą siekiant modernizuoti profesinio mokymo centrus aprūpinant juos pažangia įranga rėmimas, valdymo sistemų įgyvendinimas siekiant užtikrinti profesinio mokymo paslaugų teikėjų ir pačių paslaugų meistriškumą ir tvarumą.

Projekte turi būti aiškiai nurodyta ir paraiškos formoje turi būti paaiškinta, kodėl pasirinkta kiekviena iš atrinktų veiklos rūšių, ir aprašyta, kaip darbu, kuris bus atliekamas vykdant šią veiklą, bus konkrečiai prisidedama prie atitinkamų darbo paketų ir bendrųjų projekto tikslų įgyvendinimo.

Numatomas poveikis

Tikimasi, kad palaipsniui kuriant ir plėtojant Europos profesinės kompetencijos centrų tinklus, padidės profesinio mokymo galimybės prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių ir socialinių poreikių, užtikrinant, kad profesinis mokymas pirmasis padėtų spręsti sparčiai besikeičiančių įgūdžių poreikių keliamus uždavinius.

Tikimasi, kad profesinės kompetencijos centrai, kurie sudaro svarbią vadinamojo žinių trikampio  – glaudžiai susietų įmonių, švietimo ir mokslinių tyrimų – dalį ir atlieka esminį vaidmenį ugdant įgūdžius, kurių reikia inovacijoms ir pažangiajai specializacijai remti, užtikrins kokybiškus įgūdžius ir gebėjimus, savo ruožtu nulemsiančius kokybišką užimtumą ir karjeros galimybes, atitinkančias novatoriškos, įtraukios ir tvarios ekonomikos poreikius.

Tvirtai susieti su regionų ir (arba) vietos kontekstu ir tuo pačiu veikdami tarpvalstybiniu lygmeniu, profesinės kompetencijos centrai sudarys stiprias ir ilgalaikes profesinio mokymo bendruomenės ir darbo rinkos nacionalines ir tarpvalstybines partnerystes. Jie taip pat prisidės prie profesinio mokymo tarptautinimo, nes suburs partnerius iš viso pasaulio. Jie sieks profesinio mokymo meistriškumo aukštynkryptės konvergencijos, kurią būtų sunku pasiekti, jei nebūtų ES paskatų, techninės paramos ir tarpusavio mokymosi galimybių.

Viešinant projektų rezultatus tarpvalstybiniu, nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmenimis ir rengiant ilgalaikį veiksmų planą, skirtą laipsniškam projektų rezultatų diegimui, atsižvelgiant į nacionalines ir regionines plėtros ir pažangiosios specializacijos strategijas, tikimasi, kad pavieniai projektai suburs atitinkamus suinteresuotuosius subjektus iš dalyvaujančiųjų ir kitų organizacijų ir užtikrins ilgalaikį poveikį projektui pasibaigus.

Dotacijų skyrimo kriterijai

Taikomi toliau nurodyti kriterijai.

Projekto aktualumas (daugiausia 35 balai)

  • Sąsaja su politika: pasiūlyme parodoma, kaip profesinės kompetencijos centrų tarptautinio bendradarbiavimo tinklas padės siekti politikos prioritetų, nustatytų Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo66 ​​​​​​​ ir Osnabriuko deklaracijoje67 .
  • ES vertybės: pasiūlymas yra aktualus siekiant gerbti ir skatinti bendras ES vertybes, pavyzdžiui, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat kovoti su bet kokia diskriminacija.
  • Suderinamumas: kokiu mastu pasiūlymu siekiama kvietimo teikti pasiūlymus tikslų, tikslai yra aiškiai apibrėžti, tikroviški ir jais sprendžiami dalyvaujančiosioms organizacijoms svarbūs klausimai; kokiu mastu pasiūlymas leidžia atlikti adekvačią poreikių analizę;
  • Veikla: kokiu mastu iš trijų grupių atrinkta veikla yra aiškiai nustatyta, aprašyta ir susieta su bendraisiais projekto tikslais.
  • Inovacijos: pasiūlyme numatyta taikyti pažangiausius metodus ir technikas ir jį įgyvendinant bus gauta novatoriškų rezultatų ir problemų sprendimo būdų, susijusių su šia sritimi apskritai arba su geografiniu projekto kontekstu (pavyzdžiui, turinys; gauti rezultatai, taikomi darbo metodai, dalyvaujančiosios organizacijos ir asmenys arba tikslinės grupės).
  • Regioninis aspektas: pasiūlymu atskleidžiamas jo indėlis į regionų vystymąsi, ir pažangiosios specializacijos strategijas, atsižvelgiant į vietos ir (arba) regionų uždavinius kiekvienoje dalyvaujančiojoje šalyje.
  • Bendradarbiavimas ir partnerystės: kokiu mastu pasiūlyme tinkamai nustatomi ir įtraukiami svarbiausi partneriai, būtini projekto tikslams įgyvendinti, ir paaiškinama, kaip bus užmegzti tvirti ir ilgalaikiai vietos ir tarptautinio lygmens ryšiai tarp profesinio mokymo bendruomenės ir įmonių (joms gali atstovauti rūmai arba asociacijos), palaikant dvikryptę ir abipusiškai naudingą sąveiką.
  • Europos pridėtinė vertė: pasiūlyme aiškiai parodyta, kokia pridėtinė vertė sukuriama asmeniniu (besimokančių asmenų ir (arba) darbuotojų), instituciniu ir sisteminiu lygmeniu per gaunamus rezultatus, kuriuos partneriams, veikiantiems be Europos bendradarbiavimo, pasiekti būtų sunku.
  • Tarptautinimas: pasiūlymu atskleidžiamas jo indėlis į profesinio mokymo meistriškumo tarptautinį aspektą, įskaitant besimokančių asmenų ir darbuotojų profesinio mokymo tarpvalstybinio mobilumo strategijų ir tvarios partnerystės kūrimą.
  • Skaitmeniniai įgūdžiai: kokiu mastu pasiūlyme numatyta su skaitmeninių įgūdžių ugdymu susijusi veikla (pavyzdžiui, įgūdžių numatymas, novatoriškos mokymo programos ir mokymo metodikos, gairės ir t. t.).
  • Žalieji įgūdžiai: kokiu mastu pasiūlyme numatyta su perėjimu prie žiedinės ir žaliosios ekonomikos susijusi veikla (pavyzdžiui, įgūdžių numatymas, novatoriškos mokymo programos ir mokymo metodikos, gairės ir t. t.).
  • Socialinis aspektas: į pasiūlymą įtrauktas visaapimantis siekis vykdant įvairius veiksmus užtikrinti įvairovę ir puoselėti bendras vertybes, lygybę, įskaitant lyčių lygybę, nediskriminavimą ir socialinę įtrauktį, įskaitant specialiųjų poreikių ir (arba) mažiau galimybių turinčių asmenų įtrauktį.

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (daugiausia 25 balai)

  • Nuoseklumas: bendru projekto planu užtikrinamas projekto tikslų ir veiklos nuoseklumas. Pasiūlyme pateikiamas nuoseklus ir išsamus atitinkamos veiklos ir paslaugų, kuriais bus siekiama patenkinti nustatytus poreikius ir gauti planuojamus rezultatus, aprašas.
  • Veikla: darbas, kuris bus atliekamas pagal kiekvieną iš trijų grupių atrinktą veiklą, yra aiškiai aprašytas atsižvelgiant į numatomus rezultatus ir (arba) uždavinius, konkretų indėlį į atitinkamus darbo paketus ir bendruosius projekto tikslus.
  • Metodika: siūlomos metodikos kokybė ir įgyvendinamumas bei jos tinkamumas numatytiems rezultatams pasiekti.
  • Valdymas: koordinatorius įrodo gebėjimą kokybiškai valdyti ir koordinuoti tarpvalstybinius tinklus ir vadovauti sudėtingoje aplinkoje, taip pat sudaro patikimus valdymo susitarimus. Tvarkaraštis, organizavimas, užduotys ir pareigos yra tinkamai apibrėžti ir tikroviški. Pasiūlyme kiekvienai veiklai numatyti tinkami ištekliai. Nustatyti aiškūs pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai ir jų vertinimo bei pasiekimo grafikas.
  • Biudžetas: biudžete numatyti tinkami ištekliai, reikalingi projektui sėkmingai įgyvendinti; jis nėra nei per didelis, nei per mažas. pasiūlymas yra ekonomiškai efektyvus ir kiekvienos rūšies veiklai skiriami tinkami ištekliai;
  • Darbo planas: darbo plano kokybė ir veiksmingumas, be kita ko, mastas, kuriuo darbo paketams skirti ištekliai atitinka jų tikslus ir rezultatus. Numatyti tinkami parengiamosios veiklos, įgyvendinimo, stebėsenos, rezultatų naudojimo, vertinimo ir sklaidos etapai.
  • Kokybės kontrolė: kontrolės priemonėmis (nuolatiniu kokybės vertinimu, tarpusavio vertinimais, lyginamosios analizės veikla ir t. t.) ir kokybės rodikliais užtikrinama, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai ir ekonomiškai efektyviai. Aiškiai įvardytos su projektu susijusios problemos ir rizika yra aiškiai nustatytos ir numatyti jų šalinimo veiksmai. Ekspertų atliekama peržiūra įtraukta kaip neatsiejama projekto dalis. Numatytas nepriklausomas išorės vertinimas laikotarpio viduryje ir projekto pabaigoje.
  • Jei projektas apima mobilumo veiklą (besimokančių asmenų ir (arba) darbuotojų): 
    • praktinio organizavimo, valdymo ir rėmimo kokybė;
    • kokiu mastu ši veikla yra tinkama projekto tikslų atžvilgiu ir ar joje dalyvauja tinkamas dalyvių skaičius;
    • dalyvių mokymosi rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo priemonių, atitinkančių europines skaidrumo ir pripažinimo priemones ir principus, kokybė.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė (daugiausia 20 balų)

  • Sudėtis: projekte dalyvauja įvairios viena kitą papildančios organizacijos, turinčios reikiamą profilį, kompetenciją, patirties ir žinių, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą visais jo aspektais. Kiekvieno partnerio vaidmuo yra aiškiai apibrėžtas ir paaiškinta jo pridėtinė vertė.
  • Aukštynkryptė konvergencija: kokiu mastu partnerystė suburia organizacijas, veikiančias profesinio mokymo srityje arba darbo rinkoje, ir pasiekusias nevienodą profesinio meistriškumo lygį, ir sudaro sąlygas sklandžiam ir veiksmingam partnerių keitimuisi patirtimi ir žiniomis.
  • Geografinis aspektas: kokiu mastu į partnerystę įtraukti atitinkami partneriai iš skirtingų geografinių regionų, taip pat kokiu mastu pareiškėjas pagrindė geografinę partnerystės sudėtį ir įrodė jos svarbą siekiant profesinės kompetencijos centrų tikslų; taip pat kokiu mastu partnerystė apima platų ir tinkamą atitinkamų subjektų ratą vietos ir regioniniu lygmenimis.
  • Trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, įtraukimas: jei taikoma, organizacijų iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, dalyvavimas projektui suteikia esminės pridėtinės vertės.
  • Bendradarbiavimas: sprendimų priėmimas ir bendravimas tarp dalyvaujančiųjų organizacijų, dalyvių ir visų kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų yra aiškiai ir pagrįstai išsamiai aprašyti (pvz., susitikimų skaičius ir laikas, grupių sudėtis, tikslų ir numatomų pasiekimų aprašymas ir kt.) ir iliustruojami projekto Ganto diagramoje ir (arba) tvarkaraštyje.

Poveikis (daugiausia 20 balų)

  • Rezultatų panaudojimas: pasiūlyme parodoma, kaip partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai naudosis projekto rezultatais. Taip pat nurodoma, kaip bus vertinamas naudojimasis rezultatais projekto laikotarpiu ir jam pasibaigus.
  • Sklaida: pasiūlyme numatytas aiškus rezultatų sklaidos planas ir nurodyti atitinkami tikslai, veikla, tvarkaraštis, priemonės ir kanalai, kuriais bus užtikrinta, kad rezultatai ir nauda tiek projekto metu, tiek jam pasibaigus būtų veiksmingai skleidžiami suinteresuotiesiems subjektams, politikams, specialistams, įmonėms, jauniems besimokantiems asmenims ir t. t.; pasiūlyme taip pat nurodoma, kurie partneriai bus atsakingi už sklaidą.
  • Poveikis: pasiūlyme parodomas galimas projekto poveikis:  
    • dalyviams ir dalyvaujančiosioms organizacijoms įgyvendinant projektą ir jam pasibaigus;
    • vietos, regioniniu, nacionaliniu ir (arba) Europos ar pasauliniu lygmeniu organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai nedalyvaujantiems projekte, ir jų galimybėms plačiai diegti projektą.
  • Į pasiūlymą įtrauktos priemonės, aiškiai nustatyti uždaviniai ir rodikliai, kad būtų galima stebėti pažangą ir vertinti numatomą (trumpalaikį ir ilgalaikį) poveikį.
  • Tvarumas: pasiūlyme paaiškinama, kaip bus toliau plėtojamas profesinės kompetencijos centras; į pasiūlymą įtrauktas ilgalaikis veiksmų planas dėl laipsniško projekto rezultatų įgyvendinimo ir tvarios švietimo bei mokymo paslaugų teikėjų ir pagrindinių pramonės suinteresuotųjų subjektų partnerystės atitinkamu lygmeniu;  Nustatytas planas apima tinkamo valdymo struktūrų, taip pat išplėstinio taikymo ir finansinio tvarumo planų nustatymą, įskaitant finansinių išteklių (Europos, nacionalinių ir privačių) nustatymą, siekiant užtikrinti, kad rezultatai ir nauda būtų ilgalaikiai ir tvarūs.

Ar skirti finansavimą, svarstoma, jeigu paraiška įvertinama ne mažiau kaip 70 balų (iš 100), taip pat atsižvelgiant į mažiausią būtiną balų skaičių pagal kiekvieną iš keturių dotacijos skyrimo kriterijų: bent 18 balų „projekto aktualumo“ kategorijoje; bent 13 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijoje ir 11 balų „partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ ir „poveikio“ kategorijose.

Ex aequo pasiūlymai bus vertinami atsižvelgiant į balus, kurie jiems buvo skirti pagal dotacijos skyrimo kriterijų „aktualumas“. Jei šie balai bus vienodi, pirmenybė bus teikiama atsižvelgiant į jų balus pagal kriterijų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė“. Jei šie balai bus vienodi, pirmenybė bus teikiama atsižvelgiant į jų balus pagal kriterijų „poveikis“.

Jei tai nepadės nustatyti pirmenybės, tolesnis pirmenybės nustatymas gali būti atliekamas atsižvelgiant į bendrą projekto portfelį ir teigiamą projektų sinergiją arba kitus veiksnius, susijusius su kvietimo teikti pasiūlymus tikslais. Šie veiksniai bus dokumentuoti ekspertų grupės ataskaitoje. 

Paprastai, atsižvelgiant į dabartinių nacionalinių ir Europos teisinių sistemų aprėptį, rezultatai turėtų būti pateikiami kaip atvirieji švietimo ištekliai (AŠI), taip pat atitinkamose profesinėse, sektorių ar kompetentingų institucijų platformose. Pasiūlyme apibūdinama, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtų duomenų, medžiagos, dokumentų, audiovizualinės medžiagos ir socialinių tinklų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.

Pažangumo ženklas

Siūlomiems projektams, kurie buvo įvertinti aukščiau mažiausių kokybės ribų ir kurių bendras balų skaičius yra 75 proc. arba daugiau, tačiau kurie negali būti finansuojami pagal programą „Erasmus+“ dėl nepakankamo biudžeto pagal šį kvietimą teikti pasiūlymus, gali būti suteiktas pažangumo ženklo pažymėjimas, kuriuo patvirtinama pasiūlymo kokybė ir sudaromos palankesnės sąlygos alternatyviam finansavimui nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu.

Pažangumo ženklas – tai kokybės ženklo pažymėjimas, suteikiamas kokybiškiems projektų pasiūlymams, kurie negali būti finansuojami pagal programą „Erasmus+“ dėl lėšų stygiaus68 . Šiuo ženklu pripažįstama pasiūlymo kokybė ir sudaromos palankesnės sąlygos ieškoti alternatyvaus finansavimo. Nacionalinio arba regioninio lygmens finansavimo įstaigos gali nuspręsti tiesiogiai finansuoti projekto pasiūlymą, kuriam suteiktas pažangumo ženklas, remdamosi Komisijos nepriklausomų ekspertų atliktu aukštos kokybės vertinimu, neatlikdamos naujo išsamaus vertinimo. Pagal Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 73 straipsnio 4 dalį69 , suteikus pažangumo ženklą, taip pat gali būti sudarytos palankesnės sąlygos gauti alternatyvų finansavimą iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) arba „Europos socialinio fondo +“ (ESF+).

Pareiškėjai turėtų būti informuoti, kad pažangumo ženklo pažymėjimo suteikimas negarantuoja automatinio alternatyvaus finansavimo, nes sprendimą dėl galimo projekto paraiškų, kurioms suteiktas pažangumo ženklas, finansavimo savo nuožiūra priima sanglaudos politikos fondus valdančios institucijos pagal ERPF ar ESF+ arba kitos nacionalinio ir regioninio lygmens finansavimo įstaigos.  

Jei pareiškėjas paraiškos formoje pateikia išankstinį leidimą, projekto pasiūlymo, kuriam suteiktas pažangumo ženklas, duomenimis per nacionalines agentūras galima dalytis su sanglaudos politikos fondų valdymo institucijomis ir kitomis galbūt suinteresuotomis nacionalinio ar regioninio lygmens finansavimo įstaigomis, visapusiškai laikantis taisyklių, kuriomis reglamentuojamas pasiūlymo konfidencialumas ir asmens duomenų apsauga.

Kokios yra finansavimo taisyklės?

Šis veiksmas finansuojamas pagal fiksuotosios sumos modelį. Kiekvienos dotacijos vienkartinė fiksuotoji suma bus nustatoma pagal pareiškėjo siūlomos veiklos numatomą biudžetą. Dotaciją teikianti institucija nustatys sumą remdamasi projekto biudžeto sąmata, vertinimo rezultatais ir 80 proc. finansavimo norma.

Didžiausia ES dotacija vienam projektui yra 4 mln. EUR.

Finansinė parama trečiosioms šalims dotacijų ar apdovanojimų forma neleidžiama.

Leidžiamos savanorių išlaidos. Jos nurodomos kaip vieneto įkainiai, apibrėžti Komisijos sprendime dėl savanorių vieneto įkainių70 .

MVĮ savininkams leidžiami MVĮ vieneto įkainiai. Jie nurodomi kaip vieneto įkainiai, apibrėžti Komisijos sprendime dėl MVĮ savininkų vieneto įkainių71 .

Į atitinkamą darbo paketą turi būti įtrauktos bent vieno metinio posėdžio (po 1 atstovą iš kiekvieno visateisio projekto partnerio), kurį organizuoja Europos Komisija ar Europos švietimo ir kultūros vykdomoji įstaiga arba kuris organizuojamas Europos Komisijos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos iniciatyva, skirto profesinės kompetencijos centrų keitimuisi gerąja patirtimi ir tarpusavio mokymuisi, išlaidos.

Kaip nustatoma projekto fiksuotoji suma?

Pareiškėjai turi užpildyti išsamią biudžeto lentelę pagal paraiškos formą, atsižvelgdami į šiuos aspektus:

  1. biudžetas turėtų būti tiek išsamus, kiek tai būtina dotacijos gavėjui (-ams) ir suskirstytas į nuoseklius darbo paketus (pavyzdžiui, projekto valdymo, mokymo, renginių organizavimo, pasirengimo mobilumui ir jo įgyvendinimo, komunikacijos ir sklaidos, kokybės užtikrinimo ir t. t.);
  2. pasiūlyme turi būti aprašyta į kiekvieną darbo paketą įtraukta veikla;
  3. pareiškėjai savo pasiūlyme turi fiksuotąją sumą paskirstyti pagal darbo paketus (ir kiekviename darbo pakete pagal kiekvienam dotacijos gavėjui ir susijusiam subjektui priskirtą dalį);
  4. numatytomis lėšomis bus galima padengti personalo išlaidas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, išlaidas įrangai ir subrangos bei kitas išlaidas (pavyzdžiui, informacijos sklaidos, leidybos, vertimo raštu).

Pasiūlymai bus vertinami remiantis standartine vertinimo tvarka ir pasitelkiant vidaus ir (arba) išorės ekspertus. Ekspertai įvertins pasiūlymų kokybę pagal kvietime teikti paraiškas nustatytus reikalavimus, numatomą poveikį, veiksmo kokybę ir veiksmingumą.

Įvertinus pasiūlymą, leidimus suteikiantis pareigūnas nustatys fiksuotąją sumą, atsižvelgdamas į atlikto vertinimo išvadas.

Dotacijos parametrai (didžiausia dotacijos suma, finansavimo norma, visos tinkamos finansuoti išlaidos ir kt.) bus nustatyti dotacijos sutartyje. Žr. šio programos vadovo C dalies skirsnį „Tinkamos finansuoti tiesioginės išlaidos“.

Projekto pasiekimai bus vertinami užbaigus veiklą. Toks finansavimo modelis leis sutelkti dėmesį į rezultatus, o ne į sąnaudas ir taip pabrėžti kokybę ir išmatuojamų tikslų įgyvendinimo lygį.

Daugiau informacijos pateikta dotacijos sutarties šablone, kurį rasite portale „Funding and Tender Opportunities Portal“. ​​​​​

Tagged in:  Profesinio mokymo įstaigose besimokantys asmenys ir šių įstaigų darbuotojai