Pagal šį veiksmą¹ organizacijos ir neformaliosios jaunimo grupės gali gauti paramą projektams, pagal kuriuos įvairių šalių jaunimas gali dalyvauti mainuose ir mokytis už savo oficialios švietimo sistemos ribų. 

Pagal programą „Erasmus+“ remiamas jaunimo mobilumas neformaliojo mokymosi tikslais, šiuo tikslu vykdant jaunimo mainus, siekiant įtraukti ir įgalinti jaunuolius, kad jie taptų aktyviais piliečiais ir prisijungtų prie Europos projekto, taip pat padėti jiems įgyti gyvenime ir profesinėje ateityje svarbių gebėjimų ir toliau juos ugdyti. 

Kalbant konkrečiau, jaunimo mainais siekiama: 

• skatinti tarpkultūrinį dialogą, mokymąsi ir buvimą europiečiu;
• ugdyti jaunimo įgūdžius ir formuoti požiūrį;
• stiprinti Europos vertybes ir griauti išankstines nuostatas ir stereotipus;
• didinti informuotumą socialiniu požiūriu svarbiomis temomis ir taip skatinti įsitraukti į visuomenės gyvenimą bei aktyviai dalyvauti demokratiniame gyvenime. 

Šioje veikloje gali dalyvauti visi jaunuoliai, itin daug dėmesio skiriant tiems, kurie turi mažiau galimybių.

2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija yra ES bendradarbiavimo jaunimo srityje sistema, grindžiama 2018 m. Tarybos rezoliucija² . Strategija skatinamas jaunimo dalyvavimas demokratiniame gyvenime, remiamas socialinis ir pilietinis įsitraukimas ir siekiama užtikrinti, kad visi jaunuoliai turėtų reikiamų išteklių dalyvauti visuomenės gyvenime. Į ES jaunimo strategiją įtraukta 11 Europos jaunimo tikslų, kuriais nustatomos tarpsektorinės sritys, turinčios įtakos jaunimo gyvenimui. 

Pagal siekį „Susieti“ ES jaunimo strategija palengvinami jaunimo ryšiai ir keitimasis patirtimi kaip pagrindiniai būsimos ES raidos veiksniai. Puoselėti šias sąsajas geriausia įvairių formų mobilumu, pavyzdžiui, jaunimo mainais ir „DiscoverEU“. Pagal siekį „Įtraukti“ strategija palengvinamas jaunimo dalyvavimas, pavyzdžiui, vykdant jaunimo dalyvavimo veiklą ir ES jaunimo dialogą. Pagal siekį „Įgalinti“ sudaromos palankesnės sąlygos kokybiškam darbui su jaunimu, pavyzdžiui, pasitelkiant su jaunimu dirbančių asmenų judumą ir bendradarbiavimą, mokymą ir tinklų kūrimą. 

Visų formatų ir sektorių projektai ir veikla gali remtis ES jaunimo strategijomis ir prie jų prisidėti. Tai galima padaryti nustatant, ar ir kaip projektas padeda įgyvendinti: 

• Europos jaunimo tikslai³ ;
• ES darbo su jaunimu politiką⁴ ,⁵ ;
• ES judumo mokymosi tikslais politiką⁶ ,⁷ ;
• Europos jaunimo metų tęstinumą⁸ . 

Dėl paramos, susijusios su projektų susiejimu su ES jaunimo strategija, kreipkitės į savo nacionalinę agentūrą arba SALTO metodinius centrus.

Europos Sąjungos jaunimo strategiją galima rasti adresu: https://youth.europa.eu/strategy_en.

Teminės strategijos jaunimo srityje

Programa „Erasmus+“ siekiama skatinti jaunimo dalyvavimą, didinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi procesų kokybę ir plėtoti kokybišką darbą su jaunimu. Paramą šiose srityse galima gauti per konkrečias temines strategijas, tokias kaip Jaunimo dalyvavimo strategija, „Youthpass“ ir Europos mokymo strategija⁹ .

Jaunimo mainai 

Jaunimo mainai – tai ne mažiau kaip dviejų skirtingų šalių jaunimo grupių susitikimai. Susirinkę jaunuoliai per trumpą laiką drauge įgyvendina neformaliojo mokymosi programą (praktinių seminarų, praktinių užduočių, diskusijų, vaidmenų žaidimų, vaidinimo, veiklos gryname ore ir kitokį derinį) juos dominančia tema, atsižvelgdami į Europos jaunimo tikslus¹⁰ . Mokymosi laikotarpis apima planavimo laikotarpį prieš teikiant paraišką, pasirengimo etapą prieš mainus, vertinimą ir tolesnę susijusią veiklą mainams pasibaigus.

Reikalavimų jaunimo mainų dotacijoms gauti neatitinka tokia veikla: akademinės pažintinės kelionės; mainų veikla, kuria siekiama pelno; mainų veikla, kurią galima priskirti turizmui; festivaliai; atostogų kelionės; gastrolės, teisės aktais numatyti posėdžiai, suaugusiųjų rengiami mokymo kursai jaunimui. 

Parengiamieji vizitai

Vykdant jaunimo mainus į projektus taip pat galėtų būti įtraukti parengiamieji vizitai. Parengiamaisiais vizitais siekiama užtikrinti kokybišką veiklą palengvinant administracines procedūras ir joms pasiruošiant, stiprinant pasitikėjimą ir supratimą, užmezgant tvirtus partnerystės ryšius tarp organizacijų ir dalyvių. Kai jaunimo mainuose dalyvauja mažiau galimybių turintys jaunuoliai, parengiamasis vizitas turėtų padėti užtikrinti, kad būtų patenkinti specialūs tų dalyvių poreikiai. Su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo veiklos parengiamasis vizitas vykdomas iki veiklos pradžios vienos iš priimančiųjų organizacijų šalyje.

Projektą įgyvendina bent dvi organizacijos. Visas dalyvaujančiąsias organizacijas reikia nustatyti paraiškos teikimo etape, nes tvirta partnerystė yra esminė projekto kokybiško įgyvendinimo sąlyga. Siekiant užtikrinti, kad dalyvaujančios organizacijos gautų naudos iš dalyvavimo, projektas turėtų būti aktualus reguliariam organizacijų darbui su jaunimu ir atitikti jų tikslus bei poreikius. Dalyvaujančiosios organizacijos atlieka siunčiančiųjų ir (arba) priimančiųjų (t. y. tų, kuriose vykdoma veikla) dalyvių vaidmenį. Viena iš organizacijų taip pat imasi koordinatorės vaidmens ir partnerystės vardu teikia paraišką dėl finansavimo.

Projektą sudaro keturi etapai – planavimo, parengiamosios veiklos, įgyvendinimo ir tolesnės susijusios veiklos: Dalyvaujančiosios organizacijos ir projekto veikloje dalyvaujantis jaunimas turėtų išplėsti savo mokymosi patirtį aktyviai įsitraukdami į visus etapus:

• planavimo: nustatyti poreikius, tikslus, mokymosi rezultatus, veiklos formatus, parengti darbo programą, veiklos tvarkaraštį ir t. t. prieš pateikiant paraišką;
• parengiamosios veiklos: praktinis organizavimas, susitarimai su partneriais, kalbinis, kultūrinis, su mokymusi ir su užduotimis susijęs dalyvių parengimas prieš išvykimą ir t. t.;
• veiklos įgyvendinimo;
• tolesnė susijusi veikla: veiklos vertinimas, dalyvių mokymosi rezultatų nustatymas ir dokumentavimas, taip pat – projekto rezultatų sklaida ir panaudojimas.

Vykdant kokybiškus jaunimo mainus:

• pasikliaujama aktyviu jaunimo ir dalyvaujančiųjų organizacijų įsitraukimu į veiklą; jie abu turėtų aktyviai dalyvauti visuose keturiuose projekto etapuose, taip išplėsdami savo mokymosi ir tobulėjimo patirtį;
• įtraukiamos įvairios dalyvių grupės ir remiamasi šia įvairove;
• remiamasi aiškiai nustatytais jaunų dalyvių poreikiais;
• užtikrinama, kad dalyvių neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatai būtų tinkamai nustatomi ir dokumentuojami;
• dalyviai raginami apmąstyti Europos temas ir vertybes.

Mokymosi procesas 

Norint parengti su neformaliuoju mokymusi susijusius jaunimo mainus, reikia iš anksto numatyti bent dalį pageidaujamų mokymosi rezultatų, kad būtų užtikrintos tinkamos mokymosi galimybės. Projekto veikloje dalyvaujantis jaunimas turėtų padėti nustatyti savo poreikius ir mokymosi procesą, kuriame nori dalyvauti ar kurį nori plėtoti dalyvaudami jaunimo mainuose. 

Dalyviai taip pat turėtų kuo aktyviau dalyvauti rengiant ir plėtojant veiklą (rengiant programą, darbo metodus ir apibrėžiant užduočių paskirstymą) ir apsvarstyti, kaip pasirengti kuo geresniam mokymuisi ir asmeniniam tobulėjimui, kuris būtų užtikrinamas vykdant mainus.

Pasibaigus pagrindinei veiklai, dalyviai turėtų būti raginami pateikti atsiliepimus apie veiklą, apmąstyti, ką išmoko ir kaip gali pasinaudoti šiais mokymosi rezultatais. Be to, dalyviai turėtų apsvarstyti galimą tolesnę susijusią veiklą. Tai galima daryti individualiai ir, kai įmanoma, grupėje.

Organizacijos turėtų remti mokymosi procesą, mokymosi rezultatų nustatymą ir dokumentavimą, visų pirma per „Youthpass“. 

„Erasmus“ kokybės standartai jaunimo reikalų srityje

Įgyvendinant visus pagal šį veiksmą remiamus projektus turi būti laikomasi „Erasmus“ kokybės standartų jaunimo reikalų srityje, kad mobilumo mokymosi tikslais veikla būtų kokybiška. „Erasmus“ kokybės standartai jaunimo reikalų srityje apima pagrindinius veiklos principus, taip pat konkrečią projekto užduočių įgyvendinimo praktiką, pavyzdžiui, dalyvių atranką ir parengimą, mokymosi rezultatų nustatymą, vertinimą ir pripažinimą, dalijimąsi projekto rezultatais ir t. t. „Erasmus“ kokybės standartai jaunimo reikalų srityje pateikiami adresu https://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/resources/documents/erasmus-quality-standards-mobility-projects-youth_en  

Dalyvių apsauga ir saugumas

Jaunimo mainuose dalyvauja ir grupių lyderiai. Grupių lyderiai stebi dalyvius ir teikia jiems paramą, kad vykdant pagrindinę veiklą būtų užtikrintas kokybiško mokymosi procesas. Jie taip pat sudaro sąlygas saugiai, pagarbiai ir nediskriminacinei aplinkai ir projekto dalyvių apsaugai. Planuojant ir rengiant jaunimo mainus, turėtų būti sprendžiamas dalyvių apsaugos ir saugumo klausimas ir numatytos visos būtinos rizikos prevencijos ir (arba) mažinimo priemonės. 

Rengiant mobilumo projektą turi būti atsižvelgiama į toliau nurodytus horizontaliuosius aspektus.

Įtrauktis ir įvairovė

Pagal programą „Erasmus+“ siekiama skatinti lygias galimybes ir didinti prieinamumą, įtrauktį ir teisingumą vykdant visus veiksmus. Pagal šį veiksmą paramą gaunančios organizacijos turėtų parengti prieinamą ir įtraukią projektų veiklą, atsižvelgdamos į mažiau galimybių turinčių dalyvių nuomonę ir įtraukdamos juos į sprendimų priėmimo procesą. 

Jaunimo mainai yra ypač tinkami mažiau galimybių turintiems jaunuoliams įtraukti, nes:

• grupinis mobilumas suteikia ne tik tarptautinio mobilumo patirties, bet ir saugumo jausmą;
• kadangi jaunimo mainai trunka palyginti neilgai, į juos tikslinga įtraukti mažiau galimybių turinčius jaunuolius;
• vietos dalyvių dalyvavimas palengvina pirmąjį dalyvavimą Europos projektuose. 

Jaunimo mainai taip pat tinka darbui, susijusiam su įtrauktimi ir įvairove kaip projekto tema, pavyzdžiui, remiant kovą su stereotipais, skatinant tarpusavio supratimą, toleranciją ir nediskriminavimą. Visas projektas turėtų būti grindžiamas sąmoningu įtraukties ir įvairovės traktavimu. Į šiuos aspektus turėtų būti atsižvelgiama planuojant, vykdant parengiamąją veiklą, įgyvendinant ir vykdant tolesnę susijusią veiklą.

Aplinkos tvarumas

Jaunimo mainais turėtų būti skatinamas aplinkos požiūriu tvarus ir atsakingas dalyvių elgesys, didinant informuotumą apie tai, kaip svarbu imtis veiksmų, kad būtų mažinamas arba kompensuojamas mobilumo veiklos poveikis aplinkai. Jaunimo mainai turėtų būti kuriami ir įgyvendinami atsižvelgiant į aplinkos apsaugą, pavyzdžiui, integruojant tvarią praktiką, kaip antai daugkartinio naudojimo ar ekologiškų medžiagų pasirinkimą, atliekų mažinimą ir perdirbimą, tvarias transporto priemones. 

Skaitmeninė transformacija jaunimo srityje

Pagal programą „Erasmus+“ visoms dalyvaujančiosioms organizacijoms padedama diegti ir naudoti skaitmenines priemones ir mokymosi metodus fizinei veiklai papildyti, organizacijų partnerių bendradarbiavimui stiprinti ir jų vykdomos veiklos kokybei gerinti. Skatinama naudoti skaitmeninius ir internetinius elementus, kad mažiau galimybių turintiems jaunuoliams būtų lengviau dalyvauti veikloje. Įgyvendinant Programos projektus ir veiklą, kuriais siekiama pagerinti skaitmeninius įgūdžius, skatinti skaitmeninį raštingumą ir (arba) ugdyti supratimą apie skaitmeninių technologijų keliamus pavojus ir teikiamas galimybes galima pakeisti mąstyseną ir prisidėti prie jaunimo veiklos skaitmenizacijos ir mišrumo plėtotės. 

Atsižvelgiant į veiklos turinį ir tikslus, į mobilumo veiklą mokymosi tikslais galima įtraukti skaitmeninių gebėjimų ugdymą ir skaitmeninių klausimų išmanymą bei naujųjų technologijų naudojimą. 

Nacionalinės agentūros, vykdydamos mokymo ir bendradarbiavimo veiklą, siūlo įvairias mokymo galimybes su jaunimu dirbantiems asmenims ir jaunimo lyderiams, be kita ko, susijusias su parama skaitmeninei transformacijai jaunimo srityje. Šie pasiūlymai skelbiami Europos mokymo kalendoriuje: https://www.salto-youth.net/tools/european-training-calendar/. Įkvėpimo šaltiniu taip pat gali tapti SALTO priemonių skiltis: https://www.salto-youth.net/tools/.

Dalyvavimas demokratiniame gyvenime, bendros vertybės ir pilietinis aktyvumas.

Programa „Erasmus+“ remiamas jaunimo dalyvavimas. Kai įmanoma, pagal šį veiksmą vykdomais projektais turėtų būti suteikiamos demokratinio dalyvavimo galimybės, įskaitant pilietinį aktyvumą, ir galimybė daryti poveikį ir dalyvauti priimant sprendimus su jais susijusiais klausimais, pasitelkiant prasmingą mokymosi patirtį, kuri skatintų jaunimą dalyvauti pilietiniame gyvenime prieš dalyvavimą judumo veikloje, jos metu ir jai pasibaigus. Jaunimo judumo projektai taip pat turėtų suteikti jaunimui atitinkamų galimybių aktyviai įsitraukti ir dalyvauti kuriant ir įgyvendinant projekto veiklą, kad dalyviai galėtų dar labiau įsitraukti į demokratinį gyvenimą¹¹ . Be to, jais turėtų būti gerinamas dalyvių supratimas apie Europos Sąjungą ir bendras europines vertybes, įskaitant demokratijos principus, žmogaus orumą, vienybę ir įvairovę, taip pat tarpkultūrinį dialogą ir Europos socialinį, kultūrinį ir istorinį paveldą.

Toliau pateikti tinkamumo kriterijai taikomi standartiniams jaunimo mainų projektams. Dėl akreditacijų žr. atitinkamą šio vadovo skirsnį. 

Kas gali teikti paraišką?

Reikalavimus atitinkanti dalyvaujanti organizacija ar neformalioji jaunimo grupė, įsteigta ES valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje. Ši organizacija teikia paraišką visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu¹² .

Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančiosios organizacijos

Dalyvaujančioji organizacija gali būti:

• ne pelno organizacija, asociacija, NVO; Europos jaunimo NVO; vietos, regioninio ar nacionalinio lygmens viešoji įstaiga; socialinė įmonė; pelno siekianti organizacija, veikianti įmonių socialinės atsakomybės srityje;
• neformalioji jaunimo grupė¹³ ,

įsteigta ES valstybėje narėje, Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje ar ES kaimyninėje trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė (iš 1–4 regionų, žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“).

Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius

Turi dalyvauti bent dvi dalyvaujančiosios organizacijos (bent viena siunčiančioji ir bent viena priimančioji organizacija) iš skirtingų šalių.

Ta pati organizacija (vienas OID) šiame veiksme negali dalyvauti teikiant daugiau kaip 5-ias to paties termino paraiškas (nei kaip pareiškėja, nei kaip partnerė).

Projekto trukmė

3–24 mėn.

Kam teikti paraišką?

Šalies, kurioje įsteigtas pareiškėjas, nacionalinei agentūrai.

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki:

• Vasario 12 d. 12:00:00 (vidurdienio Briuselio laiku) projektams, prasidedantiems nuo tų pačių metų birželio 1 d. iki gruodžio 31 d.
• Spalio 1 d. 12:00:00 (vidurdienio Briuselio laiku) projektams, prasidedantiems nuo kitų metų sausio 1 d. iki gegužės 31 d.

Galimas papildomas terminas:

Nacionalinės agentūros gali nuspręsti paskelbti papildomą terminą. Apie papildomo termino paskelbimą nacionalinės agentūros pareiškėjams praneša savo interneto svetainėje.

Jei paskelbiamas papildomas terminas, pareiškėjai paraišką dėl projektų, prasidedančių nuo rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d., turi pateikti iki gegužės 7 d. 12:00:00 (vidurdienio Briuselio laiku).

Kaip teikti paraišką?

Dėl išsamesnės informacijos, kaip teikti paraišką, žr. šio vadovo C dalį.

Priedai

Prie paraiškos formos pridedamas ir pagal projektą planuojamos vykdyti jaunimo mainų veiklos ir parengiamojo vizito tvarkaraštis.

Minimalūs jaunimo mainų reikalavimai

Veiklos trukmė

5–21 d., neįskaičiuojant kelionės dienų.

Veiklos vieta (-os)

Veikla turi būti vykdoma vienos (arba kelių, jei numatyta vykti į kitą šalį) iš dalyvaujančiųjų organizacijų šalyje.

Išimtis: Veikla negali būti vykdoma Baltarusijoje arba Rusijoje.

Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius

Turi dalyvauti bent dvi dalyvaujančiosios organizacijos (bent viena siunčiančioji ir bent viena priimančioji organizacija) iš skirtingų šalių¹⁴ .

Veikla ES valstybėse narėse ir Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse: visos dalyvaujančiosios organizacijos turi būti iš tos pačios ES valstybės narės ar Programos asocijuotosios trečiosios valstybės.

Veikla su ES kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės: veikloje turi dalyvauti bent viena dalyvaujančioji organizacija iš ES valstybės narės ar Programos asocijuotosios valstybės narės ir viena dalyvaujančioji organizacija iš ES kaimyninės trečiosios valstybės, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė (iš 1–4 regionų).

Reikalavimus atitinkantys dalyviai

13–30 m. amžiaus¹⁵ jaunuoliai, gyvenantys siunčiančiųjų ar priimančiųjų organizacijų šalyse.

Grupių lyderiai ir fasilitatoriai bei lydintys asmenys nelaikomi veiklos dalyviais, bet atitinka reikalavimus paramai gauti pagal tam tikras biudžeto kategorijas. Jie turi būti ne jaunesni kaip 18 metų.

Veiklos dalyvių skaičius ir nacionalinių grupių sudėtis

Ne mažiau kaip 16 ir ne daugiau kaip 60 vienos veiklos dalyvių; ne mažiau kaip 4 dalyviai vienoje grupėje. Grupių lyderiai, fasilitatoriai ir lydintys asmenys į dalyvių skaičių neįskaičiuojami.

Jaunimo mainų, kuriuose dalyvauja tik mažiau galimybių turintys jaunuoliai, minimalus dalyvių skaičius – 10.

Mažiausiai dvi jaunimo grupės iš dviejų skirtingų šalių.

Kiekvienoje grupėje turi būti bent vienas grupės lyderis. Ne daugiau kaip po du kiekvienos veiklos fasilitatorius.

Kiti kriterijai

Bent viena iš siunčiančiųjų arba priimančiųjų organizacijų turi būti iš šalies, kurios nacionalinei agentūrai buvo pateikta paraiška.

Minimalūs reikalavimai parengiamiesiems vizitams

Veiklos vieta (-os)

Veikla turi vykti vienos iš jaunimo mainų veiklos priimančiųjų organizacijų šalyje.

Išimtis: Veikla negali būti vykdoma Baltarusijoje arba Rusijoje.

Reikalavimus atitinkantys dalyviai

Dalyvaujančiųjų organizacijų atstovai, fasilitatoriai, grupių lyderiai ir jaunuoliai¹⁶ .

Dotacijų skyrimo kriterijai

Pateiktos paraiškos bus vertinamos balais iš 100 galimų, vadovaujantis toliau nurodytais kriterijais ir balais. Kad būtų svarstoma galimybė skirti dotaciją, paraiškų įvertinimas turi atitikti šias ribines vertes:

• jos turi būti įvertintos bent 60 balų iš 100 ir
• bent puse didžiausio galimo balų skaičiaus kiekvienoje iš trijų dotacijos skyrimo kriterijų kategorijų.

Aktualumas, loginis pagrindimas ir poveikis (daugiausia 30 balų)

Kokiu mastu:

• pareiškėjo profilis, patirtis, veikla ir tikslinė jaunimo grupė yra susiję su jaunimo sritimi;
• projektu bus siekiama vieno ar daugiau ES jaunimo dialogo prioritetų arba jaunimo srities tikslų;
• projektu prisidedama prie Programos įtraukties ir įvairovės, ekologiškumo, skaitmeninio ir dalyvavimo aspektų;
• projektas yra aktualus veiksmo tikslų atžvilgiu;
• pasiūlymas yra svarbus siekiant gerbti ir skatinti bendras ES vertybes, pavyzdžiui, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat kovoti su bet kokia diskriminacija;
• projektas ir siūloma veikla atitinka dalyvaujančiųjų organizacijų ir mainų dalyvių poreikius;
  • projektas yra tinkamas siekiant kokybiškų dalyvių mokymosi rezultatų;
  • projektas gali turėti poveikį dalyviams ir dalyvaujančiosioms organizacijoms per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir jam pasibaigus, taip pat ne tik tiesiogiai projekte dalyvaujančioms organizacijoms ir asmenims vietos, regioniniu, nacionaliniu ir (arba) Europos ar pasauliniu lygmeniu;
• projektu į veiklą įtraukiama naujų dalyvių ir mažiau patirties turinčių organizacijų;

Projekto parengimo kokybė (daugiausia 40 balų)

Kokiu mastu:

• pasiūlyme aiškiai ir išsamiai aprašomi visi projekto etapai: veiklos rengimas, įgyvendinimas ir tolesnė veikla bei jaunimo dalyvavimas visuose veiklos etapuose;
• atsižvelgiama į proporcingą atstovavimą dalyviams pagal šalis ir lytį, o veikla parengta prieinamu ir įtraukiu būdu ir joje gali dalyvauti įvairios kilmės ir gebėjimų dalyviai;
• veikla apima tvarią ir aplinką tausojančią praktiką;
• siūlomi mokymosi metodai, įskaitant internetinius ir (arba) skaitmeninius komponentus, yra tinkami veiklai vykdyti;
• svarstymų procesas, dalyvių mokymosi rezultatų nustatymas ir dokumentavimas, taip pat Europos skaidrumo ir pripažinimo priemonių, visų pirma „Youthpass“, naudojimas yra tinkami.

Projekto valdymo kokybė (daugiausia 30 balų)

Kokiu mastu:

• praktinio organizavimo, valdymo ir rėmimo kokybė yra tinkama;
• numatytos priemonės dalyvių saugai ir apsaugai užtikrinti yra tinkamos ir veiksmingos;
• veiklos užduotys ir atsakomybė yra aiškiai apibrėžtos laikantis „Erasmus“ kokybės standartų;
• bendradarbiavimo ir komunikacijos tarp dalyvaujančiųjų organizacijų, taip pat su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais planas yra pagalbinė projekto valdymo sistema;
• pareiškėjas pasiūlė tinkamą įvairių projekto etapų ir rezultatų vertinimo būdą atsižvelgiant į jo tikslus;
• pareiškėjas pasiūlė tinkamą būdą skleisti projekto rezultatus dalyvaujančiosiose organizacijose ir už jų ribų;
• į projektą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad jo rezultatai būtų tvarūs pasibaigus projekto įgyvendinimui;

A2.1 lentelė. Individuali parama jaunimo mainų veiklai

Footnote

1. Didžioji šio veiksmo biudžeto dalis skiriama tarpvalstybinei veiklai, kurioje dalyvauja ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių organizacijos ir dalyviai, remti. Tačiau iki 25 proc. turimo biudžeto gali būti naudojama mobilumo veiklai finansuoti, įskaitant organizacijas ir dalyvius iš ES kaimyninių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės (1–4 regionai; žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“). ↩ back
2. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv%3AOJ.C_.2018.456.01.0001.01.ENG&toc=OJ%3AC%3A2018%3A456%3AFULL ↩ back
3. https://youth.europa.eu/strategy/european-youth-goals_lt ↩ back
4. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=uriserv:OJ.C_.2020.415.01.0001.01.ENG ↩ back
5. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=OJ:C_202403526 ↩ back
6. https://eur-lex.europa.eu/eli/C/2024/3364 ↩ back
7. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32022H0411%2801%29 ↩ back
8. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=COM:2024:1:FIN ↩ back
9. Strategijas rasite toliau nurodytais adresais.   https://www.salto-youth.net/ ↩ back
10. Europos jaunimo tikslai buvo parengti pagal ES jaunimo strategiją. Remiantis šiais tikslais, nustatomos tarpsektorinės sritys, turinčios įtakos jaunimo gyvenimui, ir nurodomi uždaviniai.  https://youth.europa.eu/strategy/european-youth-goals_lt ↩ back
11. Dėl išteklių ir įkvėpimo žr. SALTO PI parengto Jaunimo dalyvavimo priemonių rinkinio 7 modulį („Judumo projektai jaunimui“) ir 12 modulį („Dalyvavimo planavimas“): https://participationpool.eu/toolkit/ ↩ back
12. Dalyvaujančiosios organizacijos turės pasirašyti prisijungimo formą, skirtą teikiančiai organizacijai. Prisijungimo formos turėtų būti suteiktos paraiškos teikimo etapu ir ne vėliau kaip iki dotacijos sutarties pasirašymo. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį. ↩ back
13. Bent keturių 13–30 m. amžiaus jaunuolių grupė. Vienas iš grupės narių, kuris yra bent 18 metų amžiaus, prisiima atstovo vaidmenį ir atsakomybę grupės vardu. Neformaliosios grupės apibrėžtis pateikta žodyne. Šio veiksmo tikslais ir su juo susijusiose nuostatose sąvoka „dalyvaujančioji organizacija“ apima sąvoką „neformalioji jaunimo grupė“. Jeigu daroma nuoroda į „dalyvaujančiąją organizaciją“, laikoma, kad ji apima ir „neformaliąją jaunimo grupę“. ↩ back
14. Jei daugiau organizacijų iš tos pačios šalies sudaro vieną nacionalinę grupę, kiekviena organizacija gali turėti savo grupės lyderį. ↩ back
15. Taip pat reikėtų atsižvelgti į:   jauniausių dalyvių amžių – dalyviai veiklos pradžios dieną turi būti ne jaunesni nei nurodyta; vyriausių dalyvių amžių – dalyviai veiklos pradžios dieną turi būti ne vyresni nei nurodyta. ↩ back
16. Numatoma, kad parengiamuosiuose vizituose dalyvaujantys asmenys taip pat dalyvaus pagrindinėje veikloje. ↩ back
17. Pavyzdžiui,  jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja veikloje Romoje (Italija), pareiškėjas apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1 365,28 km) ir pasirenka reikiamą kelionės atstumo intervalą (t. y. 500–1 999 km). ↩ back
18. https://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/resources/distance-calculator_lt . ↩ back
19. Pavyzdžiui, jei dalyvis iš Madrido (Ispanija) dalyvauja išvykstamojoje veikloje, vykdomoje iš pradžių Romoje (Italija), o po to Liublianoje (Slovėnija), pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1 365,28 km), tada nuo Romos iki Liublianos (489,75 km) ir susumuoja abu atstumus (1 855,03 km); b) pasirenka taikomą kelionės atstumo intervalą (t. y. nuo 500 iki 1 999 km) ir c) apskaičiuoja ES dotacijos sumą, skirtiną kaip paramą dalyvio kelionės iš Madrido į Liublianą (per Romą) ir atgal išlaidoms padengti (275 EUR). ↩ back