Pagal šį veiksmą¹ organizacijos gali gauti paramą projektams, kuriuos sudaro vienos ar kelių rūšių mokymosi veikla, skirta su jaunimu dirbančių asmenų ir jų organizacijų profesiniam tobulėjimui ir gebėjimų stiprinimui.

Šiuo veiksmu remiamas su jaunimu dirbančių asmenų profesinis tobulėjimas, taigi ir kokybiško darbo su jaunimu vietos, regioniniu, nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmeniu plėtotė, pasitelkiant mobilumo veikloje įgytą neformaliojo ir savaiminio mokymosi patirtį. Šiuo veiksmu prisidedama prie 2019–2027 m. ES jaunimo strategijos tikslų, visų pirma prie Europos darbo su jaunimu darbotvarkės² siekiant darbo su jaunimu kokybės, naujovių ir pripažinimo.

Kalbant konkrečiau, su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektais siekiama:

• suteikti su jaunimu dirbantiems asmenims neformaliojo ir savaiminio mokymosi galimybių lavinimosi ir profesinio tobulėjimo srityje, taip prisidedant prie kokybiškos individualios praktikos ir prie su jaunimu dirbančių organizacijų ir sistemų pokyčių;
• suburti su jaunimu dirbančių asmenų bendruomenę, kuri galėtų prisidėti prie jaunimui skirtų projektų ir veiklos kokybės pagal ES programas ir kitas iniciatyvas;
• plėtoti darbo su jaunimu praktiką ir prisidėti prie dalyvių ir organizacijų kokybiško darbo su jaunimu gebėjimų stiprinimo ir aiškaus poveikio su jaunimu dirbančių asmenų darbui su jaunimu. 

2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija yra ES bendradarbiavimo jaunimo srityje sistema, grindžiama 2018 m. Tarybos rezoliucija³ . Strategija skatinamas jaunimo dalyvavimas demokratiniame gyvenime, remiamas socialinis ir pilietinis įsitraukimas ir siekiama užtikrinti, kad visi jaunuoliai turėtų reikiamų išteklių dalyvauti visuomenės gyvenime. Į ES jaunimo strategiją įtraukta 11 Europos jaunimo tikslų, kuriais nustatomos tarpsektorinės sritys, turinčios įtakos jaunimo gyvenimui. 

Pagal siekį „Susieti“ ES jaunimo strategija palengvinami jaunimo ryšiai ir keitimasis patirtimi kaip pagrindiniai būsimos ES raidos veiksniai. Puoselėti šias sąsajas geriausia įvairių formų mobilumu, pavyzdžiui, jaunimo mainais ir „DiscoverEU“. Pagal siekį „Įtraukti“ strategija palengvinamas jaunimo dalyvavimas, pavyzdžiui, vykdant jaunimo dalyvavimo veiklą ir ES jaunimo dialogą. Pagal siekį „Įgalinti“ sudaromos palankesnės sąlygos kokybiškam darbui su jaunimu, pavyzdžiui, pasitelkiant su jaunimu dirbančių asmenų judumą ir bendradarbiavimą, mokymą ir tinklų kūrimą. 

Visų formatų ir sektorių projektai ir veikla gali remtis ES jaunimo strategijomis ir prie jų prisidėti. Tai galima padaryti nustatant, ar ir kaip projektas padeda įgyvendinti: 

• Europos jaunimo tikslus⁴
• ES darbo su jaunimu politiką⁵ ,⁶
• ES judumo mokymosi tikslais politiką⁷ ,⁸
• Europos jaunimo metų tęstinumą⁹ . 

Dėl paramos, susijusios su projektų susiejimu su ES jaunimo strategija, kreipkitės į savo nacionalinę agentūrą arba SALTO metodinius centrus.

Europos Sąjungos jaunimo strategiją galima rasti adresu: https://youth.europa.eu/strategy_en.

Teminės strategijos jaunimo srityje

Programa „Erasmus+“ siekiama skatinti jaunimo dalyvavimą, didinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi procesų kokybę ir plėtoti kokybišką darbą su jaunimu. Paramą šiose srityse galima gauti per konkrečias temines strategijas, tokias kaip Jaunimo dalyvavimo strategija, „Youthpass“ ir Europos mokymo strategija¹⁰ .

Profesinio tobulėjimo veikla

Profesinio tobulėjimo veikla – tarpvalstybinė arba tarptautinė mobilumo mokymosi tikslais veikla, kuria remiamas su jaunimu dirbančių asmenų profesinis tobulėjimas. Tai gali būti: 

• pažintiniai vizitai ir įvairios užduotys, pavyzdžiui, darbo stebėjimas, su jaunimu dirbančių asmenų mainai ir mokymasis vieniems iš kitų su jaunimu dirbančiose organizacijose ir veiklą jaunimo srityje vykdančiose užsienio organizacijose;
• veiksme dalyvaujančių ir jo tikslus remiančių su jaunimu dirbančių asmenų tinklaveika ir bendruomenės telkimas;
• mokymo kursai, kuriais remiamas gebėjimų ugdymas (pavyzdžiui, remiantis atitinkamais esamais kompetencijos modeliais), siekiant kokybiško darbo su jaunimu praktikos arba kurti ir išbandyti novatoriškus metodus (pavyzdžiui, susijusius su skaitmeniniu ir pažangiuoju darbu su jaunimu¹¹ );
• teoriniai ir praktiniai seminarai, kuriais visų pirma remiamas konkrečių žinių kaupimas ir dalijimasis geriausia patirtimi, susijusia su ES jaunimo strategijos ir prie jos įgyvendinimo prisidedančių ES programų tikslais, vertybėmis ir prioritetais. 

Reikalavimų su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektų dotacijoms gauti neatitinka tokia veikla: akademinės pažintinės kelionės; veikla, kuria siekiama pelno; veikla, kurią galima priskirti turizmui; festivaliai; atostogų kelionės; gastrolės, teisės aktais numatyti posėdžiai.

Sistemos kūrimas ir informavimo veikla

Su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai gali apimti sistemos kūrimo ir informavimo veiklą, kuri papildo viena kitą ir kuria siekiama didinti mobilumo projektų poveikį šiai sričiai. Tai bet kokia veikla, kuria prisidedama prie Europos darbo su jaunimu darbotvarkės¹² siekiant darbo su jaunimu kokybės, naujovių ir pripažinimo, ir skleidžiama įgyvendinant projektus įgytą patirtį bei priemones dalyvaujančiose organizacijose ir už jų ribų. Ši papildoma veikla labiau patyrusiems ir daugiau išteklių turintiems dotacijos gavėjams suteikia galimybę patikrinti novatoriškus metodus ir reakcijas į bendrus sunkumus; ji yra tarsi Europos darbo su jaunimu laboratorija, sukurta remiantis profesinio tobulėjimo veikla, įgyvendinama vykdant projektus ir darančia tolesnį poveikį. 

Keletas pavyzdžių – priemonių kūrimas ir dalijimasis patirtimi, kuria prisidedama prie su jaunimu dirbančių asmenų organizacijų ir sistemų kūrimo ir raidos, informavimo ir bendruomenės telkimo veiklos bei novatoriškų metodų, įskaitant skaitmeninių technologijų naudojimą dirbant su jaunimu, diegimo. Ši veikla yra kur kas platesnė už tolesnę sklaidos veiklą, kuri yra įprasto projekto gyvavimo ciklo dalis, tačiau tikslingesnė ir strategiškesnė sklaidos veikla taip pat gali būti įtraukta į tokią papildomą veiklą.

Sistemos kūrimo ir informavimo veiklą galima vykdyti tarpvalstybiniu, tarptautiniu arba nacionaliniu lygmeniu.

Parengiamieji vizitai

Parengiamaisiais vizitais siekiama užtikrinti kokybišką veiklą palengvinant administracines procedūras ir joms pasiruošiant, stiprinant pasitikėjimą ir supratimą, užmezgant tvirtus partnerystės ryšius tarp organizacijų ir dalyvių. Parengiamieji vizitai vykdomi iki profesinio tobulėjimo veiklos pradžios vienos iš priimančiųjų organizacijų šalyje.

Į pagal šį veiksmą remiamą projektą turi būti įtraukta vienos ar kelių rūšių profesinio tobulėjimo veikla. Veikla gali būti derinama lanksčiai, atsižvelgiant į projekto tikslus ir dalyvaujančiųjų organizacijų bei su jaunimu dirbančių asmenų poreikius.

Projektą įgyvendina bent dvi organizacijos. Visas dalyvaujančiąsias organizacijas reikia nustatyti paraiškos teikimo etape, nes tvirta partnerystė yra esminė projekto kokybiško įgyvendinimo sąlyga. Siekiant užtikrinti, kad dalyvaujančios organizacijos gautų naudos iš dalyvavimo, projektas turėtų būti aktualus reguliariam organizacijų darbui su jaunimu ir atitikti jų tikslus bei poreikius. Dalyvaujančiosios organizacijos atlieka siunčiančiųjų ir (arba) priimančiųjų (t. y. tų, kuriose vykdoma veikla) dalyvių vaidmenį. Viena iš organizacijų taip pat imasi koordinatorės vaidmens ir partnerystės vardu teikia paraišką dėl viso projekto.

Projektą sudaro keturi etapai – 

• planavimo (nustatyti poreikius, tikslus, mokymosi rezultatus, veiklos formatus, parengti darbo programą, veiklos tvarkaraštį ir t. t.);
• parengiamosios veiklos (praktinis organizavimas, dalyvių atranka, susitarimai su partneriais, kalbinis, kultūrinis, su mokymusi ir su užduotimis susijęs dalyvių parengimas prieš išvykimą ir t. t.);
• veiklos įgyvendinimo;
• tolesnės susijusios veiklos (veiklos vertinimas, dalyvių mokymosi rezultatų nustatymas ir dokumentavimas, taip pat – projekto rezultatų sklaida ir panaudojimas).

Kokybiškas su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektas:

• daro aiškų poveikį nuolatiniam dalyvaujančių su jaunimu dirbančių asmenų darbui su jaunimu ir jų organizacijai;
• pasikliauja aktyviu dalyvaujančiųjų organizacijų ir su jaunimu dirbančių asmenų įsitraukimu į veiklą; jie turėtų aktyviai dalyvauti visuose projekto etapuose, taip išplėsdami savo mokymosi ir tobulėjimo patirtį;
• yra pagrįstas aiškiai nustatytais su jaunimu dirbančių asmenų lavinimosi ir profesinio tobulėjimo¹³ poreikiais, visų pirma susijusiais su kokybe, naujovėmis ir pripažinimu, ir su atitinkamomis atrankos, parengiamosios veiklos ir tolesnės susijusios veiklos priemonėmis;
• užtikrina, kad dalyvių neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatai būtų tinkamai pripažinti ir kad projekto rezultatai, įskaitant visus metodus, medžiagą ir priemones, būtų perkeliami ir naudojami dalyvaujančiosiose organizacijose, prisidedant prie darbo su jaunimu organizacijų raidos, ir toliau plačiai skleidžiami jaunimo reikalų srityje;
• ragina dalyvius apmąstyti Europos temas ir vertybes ir suteikti su jaunimu dirbantiems asmenims priemonių ir metodų, kuriais padedama skatinti pagarbą ir valdyti įvairovę kasdieniame darbe;
• skatina taikyti novatorišką praktiką ir metodus, pavyzdžiui, įtraukti skaitmeninę darbo su jaunimu veiklą, kad būtų galima užkirsti kelią bet kokiai internetinei dezinformacijai ir melagingoms naujienoms.

Mokymosi procesas

Su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projekte reikia numatyti, kaip bus remiamas mokymosi rezultatų apsvarstymo procesas, nustatymas ir dokumentavimas, visų pirma naudojantis „Youthpass“, kad būtų prisidedama prie projekto rezultatų pripažinimo ir poveikio, darbo su jaunimu praktikos, metodikos ir medžiagos jaunimo reikalų srityje.

Dalyvių apsauga ir saugumas

Planuojant ir rengiant projektą, turėtų būti sprendžiamas dalyvių apsaugos ir saugumo klausimas ir numatytos visos būtinos rizikos prevencijos ir (arba) mažinimo priemonės. 

„Erasmus“ kokybės standartai jaunimo reikalų srityje

Įgyvendinant visus pagal šį veiksmą remiamus projektus turi būti laikomasi „Erasmus+“ kokybės standartų jaunimo reikalų srityje, kad mobilumo mokymosi tikslais veikla būtų kokybiška. „Erasmus“ kokybės standartai jaunimo reikalų srityje apima pagrindinius veiklos principus, taip pat konkrečią projekto užduočių įgyvendinimo praktiką, pavyzdžiui, dalyvių atranką ir parengimą, mokymosi rezultatų nustatymą, vertinimą ir pripažinimą, dalijimąsi projekto rezultatais ir t. t. „Erasmus“ kokybės standartai jaunimo reikalų srityje pateikiami adresu https://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/resources/documents/erasmus-quality-standards-mobility-projects-youth_en. 

Horizontalieji aspektai

Rengiant mobilumo projektą turi būti atsižvelgiama į toliau nurodytus horizontaliuosius aspektus. 

Įtrauktis ir įvairovė

Pagal programą „Erasmus+“ siekiama skatinti lygias galimybes ir didinti prieinamumą, įtrauktį ir teisingumą vykdant visus veiksmus. Organizacijos turėtų parengti prieinamą ir įtraukią projektų veiklą, atsižvelgdamos į mažiau galimybių turinčių dalyvių nuomonę ir įtraukdamos juos į sprendimų priėmimo procesą. 

• Su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai yra ypač tinkami su jaunimu dirbančių asmenų įvairovės supratimui pagerinti ir patobulinti įgūdžius ir gebėjimus, kurių reikia norint į darbo su jaunimu praktiką sėkmingai įtraukti mažiau galimybių turinčius dalyvius. Su jaunimu dirbančių asmenų dalyvavimas visuose projekto etapuose padeda atidžiai valdyti mokymosi ir tobulėjimo procesą ir geriau stebėti tolesnę veiklą.
• Instruktorių ir fasilitatorių dalyvavimas daugumoje veiksmų užtikrina artimesnį ir adaptuotą požiūrį, geriau atitinkantį dalyvių poreikius.
• Visas projektas turėtų būti grindžiamas sąmoningu įtraukties ir įvairovės traktavimu. Į šiuos aspektus turėtų būti atsižvelgiama planuojant, vykdant parengiamąją veiklą, įgyvendinant ir vykdant tolesnę susijusią veiklą. Ypač svarbu tai, kaip projektu stiprinamas dalyvaujančiųjų organizacijų gebėjimas spręsti įtraukties ir įvairovės klausimus vykdant įprastą veiklą.
• Toks formatas taip pat padeda įtraukti mažiau galimybių turinčius dalyvius. Veiklos formos lankstumas (pavyzdžiui, trukmė, rūšis ir t. t.) leidžia prisitaikyti prie dalyvių poreikių. Su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai taip pat tinka darbui, susijusiam su įtrauktimi ir įvairove kaip projekto tema, pavyzdžiui, keičiantis įtraukiąja praktika ir metodais. 

Aplinkos tvarumas

Projektu turėtų būti skatinamas aplinkos požiūriu tvarus ir atsakingas dalyvių elgesys, didinant informuotumą apie tai, kaip svarbu imtis veiksmų, kad būtų mažinamas arba kompensuojamas mobilumo veiklos poveikis aplinkai. Jis turėtų būti rengiamas ir įgyvendinamas atsižvelgiant į aplinkos apsaugą, pavyzdžiui, integruojant tvarią praktiką, kaip antai daugkartinio naudojimo ar ekologiškų medžiagų pasirinkimą, atliekų mažinimą ir perdirbimą, tvarias transporto priemones. 

Skaitmeninė transformacija;

Pagal programą „Erasmus+“ visoms dalyvaujančiosioms organizacijoms padedama diegti ir naudoti skaitmenines priemones ir mokymosi metodus fizinei veiklai papildyti, organizacijų partnerių bendradarbiavimui stiprinti ir jų vykdomos veiklos kokybei gerinti. Skatinama naudoti skaitmeninius ir internetinius elementus, kad mažiau galimybių turintiems dalyviams būtų lengviau dalyvauti veikloje. Įgyvendinant Programos projektus ir veiklą, kuriais siekiama pagerinti skaitmeninius įgūdžius, skatinti skaitmeninį raštingumą ir (arba) ugdyti supratimą apie skaitmeninių technologijų keliamus pavojus ir teikiamas galimybes galima pakeisti mąstyseną ir prisidėti prie jaunimo veiklos skaitmenizacijos ir mišrumo plėtotės. 

Atsižvelgiant į veiklos turinį ir tikslus, į mobilumo veiklą mokymosi tikslais galima įtraukti skaitmeninių gebėjimų ugdymą ir skaitmeninių klausimų išmanymą bei naujųjų technologijų naudojimą. 

Nacionalinės agentūros, vykdydamos mokymo ir bendradarbiavimo veiklą, siūlo įvairias mokymo galimybes su jaunimu dirbantiems asmenims ir jaunimo lyderiams, be kita ko, susijusias su parama skaitmeninei transformacijai jaunimo srityje. Šie pasiūlymai skelbiami Europos mokymo kalendoriuje: https://www.salto-youth.net/tools/european-training-calendar/. Įkvėpimo šaltiniu taip pat gali tapti SALTO priemonių skiltis: https://www.salto-youth.net/tools/.

Dalyvavimas demokratiniame gyvenime, bendros vertybės ir pilietinis aktyvumas.

Programa „Erasmus+“ remiami visi jaunimo dalyvavimo aspektai. Su jaunimu dirbančių asmenų gebėjimų ugdymo veikla turėtų sustiprinti dalyvių dalyvavimo įgūdžius, socialinius ir tarpkultūrinius gebėjimus, kritinį mąstymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, taip pat jų profesinę kompetenciją remti jaunimo dalyvavimą. Kai įmanoma, projektais turėtų būti suteikiamos su jaunimu dirbančių asmenų demokratinio dalyvavimo galimybės, įskaitant pilietinį aktyvumą, ir galimybė daryti poveikį ir dalyvauti priimant sprendimus su jais susijusiais klausimais. Jie taip pat turėtų įtvirtinti dalyvavimo aspektą, t. y. suteikti atitinkamas galimybes su jaunimu dirbantiems asmenims aktyviai dalyvauti kuriant ir įgyvendinant projekto veiklą¹⁴ . Projektais turėtų būti gerinamas dalyvių supratimas apie Europos Sąjungą ir bendras europines vertybes, įskaitant demokratijos principus, žmogaus orumą, vienybę ir įvairovę, tarpkultūrinį dialogą ir Europos socialinį, kultūrinį ir istorinį paveldą.

Kas gali teikti paraišką?

Paraišką gali teikti reikalavimus atitinkanti dalyvaujanti organizacija, įsteigta ES valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje. Ši organizacija teikia paraišką visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu¹⁵ .

Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančiosios organizacijos

Dalyvaujančioji organizacija gali būti:

• ne pelno organizacija, asociacija, NVO; Europos jaunimo NVO; vietos, regioninio ar nacionalinio lygmens viešoji įstaiga; socialinė įmonė; pelno siekianti organizacija, veikianti įmonių socialinės atsakomybės srityje;
• jaunimo grupė, veikianti darbo su jaunimu srityje, bet nebūtinai jaunimo organizacijos struktūroje (t. y. neformalioji jaunimo grupė)¹⁶

įsteigti ES valstybėje narėje arba Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje, arba reikalavimus atitinkančioje ES kaimyninėje trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė (1–4 regionai žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“).

Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius

Turi dalyvauti bent dvi dalyvaujančiosios organizacijos (bent viena siunčiančioji ir bent viena priimančioji organizacija) iš skirtingų šalių.

Ta pati organizacija (vienas OID) šiame veiksme negali dalyvauti teikiant daugiau kaip 5-ias to paties termino paraiškas (nei kaip pareiškėja, nei kaip partnerė).

Projekto trukmė

3–24 mėn.

Kam teikti paraišką?

Šalies, kurioje įsteigta paraišką teikianti organizacija, nacionalinei agentūrai.

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki:

Vasario 12 d. 12:00:00 (vidurdienio Briuselio laiku) projektams, prasidedantiems nuo tų pačių metų birželio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Spalio 1 d. 12:00:00 (vidurdienio Briuselio laiku) projektams, prasidedantiems nuo kitų metų sausio 1 d. iki gegužės 31 d.

Galimas papildomas terminas:

Nacionalinės agentūros gali nuspręsti paskelbti papildomą terminą. Apie papildomo termino paskelbimą nacionalinės agentūros pareiškėjams praneša savo interneto svetainėje.

Jei paskelbiamas papildomas terminas, pareiškėjai paraišką dėl projektų, prasidedančių nuo rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d., turi pateikti iki gegužės 7 d. 12:00:00 (vidurdienio Briuselio laiku).

Kaip teikti paraišką?

Dėl išsamesnės informacijos, kaip teikti paraišką, žr. šio vadovo C dalį.

Priedai

Į kiekvieną projektą turi būti įtrauktas bent vienas profesinio tobulėjimo veiksmas.

Prie paraiškos formos turi būti pridėtas kiekvieno projekte planuojamo profesinio tobulėjimo veiksmo, parengiamųjų vizitų, sistemos kūrimo ir informavimo veiklos tvarkaraštis.

Minimalūs profesinio tobulėjimo veiklos reikalavimai

Veiklos trukmė

2–60 d., neįskaičiuojant kelionės dienų.

Mažiausiai dvi dienos turi sudaryti nepertraukiamą laikotarpį.

Veiklos vieta (-os)

Veikla turi būti vykdoma vienos (arba kelių, jei numatyta vykti į kitą šalį) iš dalyvaujančiųjų organizacijų šalyje.

Išimtis: Veikla negali būti vykdoma Baltarusijoje arba Rusijoje.

Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius

Turi dalyvauti bent dvi dalyvaujančiosios organizacijos (bent viena siunčiančioji ir bent viena priimančioji organizacija) iš skirtingų šalių.

Veikla ES valstybėse narėse ir Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse: visos dalyvaujančiosios organizacijos turi būti iš tos pačios ES valstybės narės ar Programos asocijuotosios trečiosios valstybės.

Veikla su ES kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės: veikloje turi dalyvauti bent viena dalyvaujančioji organizacija iš ES valstybės narės ar Programos asocijuotosios valstybės narės ir viena dalyvaujančioji organizacija iš ES kaimyninės trečiosios valstybės, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė (iš 1–4 regionų).

Reikalavimus atitinkantys dalyviai

Amžiaus apribojimai netaikomi.

Dalyviai turi nuolat gyventi juos siunčiančios arba priimančios organizacijos šalyje.

Instruktoriai, lydintys asmenys ir fasilitatoriai nelaikomi veiklos dalyviais, bet atitinka reikalavimus paramai gauti pagal tam tikras biudžeto kategorijas.

Dalyvių skaičius

Dalyvių skaičius: iki 50 dalyvių kiekvienoje pagal projektą planuojamoje veikloje.

Instruktoriai, lydintys asmenys ir fasilitatoriai neįtraukiami į dalyvių skaičių.

Kiekvienoje veikloje turi dalyvauti priimančiosios organizacijos šalies dalyviai.

Kiti kriterijai

Bent viena iš siunčiančiųjų arba priimančiųjų organizacijų turi būti iš šalies, kurios nacionalinei agentūrai buvo pateikta paraiška.

Minimalūs reikalavimai parengiamiesiems vizitams

Veiklos vieta (-os)

Veikla turi būti vykdoma vienos iš profesinio tobulėjimo veiklos priimančiųjų organizacijų šalyje.

Išimtis: Veikla negali būti vykdoma Baltarusijoje arba Rusijoje.

Reikalavimus atitinkantys dalyviai

Dalyvaujančiųjų organizacijų atstovai, instruktoriai ir fasilitatoriai¹⁷ .

Pateiktos paraiškos bus vertinamos balais iš 100 galimų, vadovaujantis toliau nurodytais kriterijais ir balais. Kad būtų svarstoma galimybė skirti dotaciją, paraiškų įvertinimas turi atitikti šias ribines vertes:

• jos turi būti įvertintos bent 60 balų iš 100 ir
• bent puse didžiausio galimo balų skaičiaus kiekvienoje iš trijų dotacijos skyrimo kriterijų kategorijų.

Aktualumas, loginis pagrindimas ir poveikis (daugiausia 30 balų)

Kokiu mastu:

• pareiškėjo profilis, patirtis ir veikla yra susiję su darbo su jaunimu sritimi;
• projektu bus siekiama vieno ar daugiau ES jaunimo dialogo prioritetų arba jaunimo srities tikslų;
• projektu prisidedama prie Programos įtraukties ir įvairovės, ekologiškumo, skaitmeninio ir dalyvavimo aspektų;
• siūlomas projektas yra aktualus veiksmo tikslų atžvilgiu;
• pasiūlymas yra svarbus siekiant gerbti ir skatinti bendras ES vertybes, pavyzdžiui, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat kovoti su bet kokia diskriminacija;
• projektas ir siūloma veikla dera su dalyvaujančių su jaunimu dirbančių asmenų ir darbo su jaunimu organizacijų vystymosi poreikiais;
• projektu padedama:
• stiprinti ir transformuoti dalyvaujančiųjų organizacijų praktiką, siekiant darbo su jaunimu kokybės, naujovių ir pripažinimo, taip pat – jų veiksmų aprėptį, pradedant vietos ir baigiant pasauliniu lygmeniu;
• užtikrinti kokybiškus su jaunimu dirbančių asmenų mokymosi rezultatus;
  • įtraukti su jaunimu dirbančius dalyvius į dalyvaujančiąsias organizacijas, taip pat organizacijas, kurios imasi konkretaus darbo su jaunimu ir reguliariai dirba su jaunimu vietos lygmeniu;
  • daryti poveikį dalyvaujantiems su jaunimu dirbantiems asmenims ir dalyvaujančiosioms organizacijoms įgyvendinant projektą ir jam pasibaigus;
  • daryti poveikį vietos, regiono, nacionaliniu ir (arba) Europos ar pasauliniu lygmeniu organizacijoms ar asmenims, netiesiogiai dalyvaujantiems projekte;
  • (jei taikoma) siūloma sistemos kūrimo ir informavimo veikla prisidedama prie darbo su jaunimu aplinkos tobulinimo;
• projektu į veiklą įtraukiama naujų dalyvių ir mažiau patirties turinčių organizacijų;

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (daugiausia 40 balų)

Kokiu mastu:

• pasiūlyme įrodomas nustatytų poreikių, projekto tikslų, dalyvių profilių ir siūlomos veiklos suderinamumas;
• pasiūlyme aiškiai ir įtikinamai apibūdinami visi projekto etapai (parengiamoji veikla, įgyvendinimas ir tolesnė veikla) ir aktyvus dalyvių dalyvavimas visuose etapuose;
• užtikrinamas subalansuotas dalyvių atstovavimas šalių ir lyties atžvilgiu;
• su jaunimu dirbančių asmenų atrankos priemonės yra tinkamos ir atitinka su jaunimu dirbančio asmens apibrėžtį teisiniame pagrinde;
• veikla yra prieinama ir įtrauki ir atvira įvairios kilmės ir įvairių gebėjimų dalyviams;
• veikla apima tvarią ir aplinką tausojančią praktiką;
• siūlomi mokymosi metodai, įskaitant skaitmenines priemones ar virtualios veiklos komponentus, yra tinkami veiklai vykdyti;
• svarstymų proceso rėmimo priemonės, dalyvių mokymosi rezultatų nustatymas ir dokumentavimas, skaidrumo ir pripažinimo priemonių, visų pirma „Youthpass“, naudojimas yra tinkami;
• (jei taikoma) skiltyje „Sistemos kūrimo ir informavimo veikla“ siūlomos priemonės ir praktika yra tinkamos ir gali būti atkartotos bei įkvėpti kitas organizacijas.

Projekto valdymo kokybė (daugiausia 30 balų)

Kokiu mastu:

• praktinio organizavimo, valdymo ir rėmimo kokybė yra tinkama;
• numatytos priemonės dalyvių saugai ir apsaugai užtikrinti yra tinkamos ir veiksmingos;
• veiklos užduotys ir atsakomybė yra aiškiai apibrėžtos laikantis „Erasmus“ kokybės standartų;
• bendradarbiavimo ir komunikacijos tarp grupės (-ių) dalyvių, dalyvaujančiųjų organizacijų, taip pat su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais planas yra pagalbinė projekto valdymo sistema;
• pareiškėjas pasiūlė tinkamą įvairių projekto etapų ir rezultatų vertinimo būdą atsižvelgiant į jo tikslus;
• pareiškėjas pasiūlė tinkamą būdą skleisti projekto rezultatus dalyvaujančiosiose organizacijose ir už jų ribų;
• į projektą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad jo rezultatai būtų tvarūs pasibaigus projekto įgyvendinimui;

A2.2 lentelė. Profesinio tobulėjimo veiklai skirta individuali parama

Footnote

1. Didžioji šio veiksmo biudžeto dalis skiriama tarpvalstybinei veiklai, kurioje dalyvauja ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių organizacijos ir dalyviai, remti. Tačiau iki 25 proc. turimo biudžeto gali būti naudojama mobilumo veiklai finansuoti, įskaitant organizacijas ir dalyvius iš ES kaimyninių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės (1–4 regionai; žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“). ↩ back
2. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos darbo su jaunimu darbotvarkės nustatymo sistemos:  http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=uriserv:OJ.C_.2020.415.01.0001.01.ENG . Daugiau informacijos apie Europos darbo su jaunimu darbotvarkės įgyvendinimą pateikiama adresu www.bonn-process.net. ↩ back
3. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv%3AOJ.C_.2018.456.01.0001.01.ENG&toc=OJ%3AC%3A2018%3A456%3AFULL ↩ back
4. https://youth.europa.eu/strategy/european-youth-goals_lt ↩ back
5. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=uriserv:OJ.C_.2020.415.01.0001.01.ENG ↩ back
6. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=OJ:C_202403526 ↩ back
7. https://eur-lex.europa.eu/eli/C/2024/3364 ↩ back
8. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32022H0411%2801%29 ↩ back
9. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=COM:2024:1:FIN ↩ back
10. Strategijas rasite adresu  https://www.salto-youth.net/ ↩ back
11. Tarybos išvados dėl pažangaus darbo su jaunimu:  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52017XG1207(01) ↩ back
12. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:42020Y1201(01)&from=GA  ir  www.bonn-process.net . ↩ back
13. „European Training Strategy Competence model for Youth Workers to work internationally“:  https://www.salto-youth.net/rc/training-and-cooperation/trainingstrategy/ ↩ back
14. Dėl išteklių ir įkvėpimo žr. SALTO PI parengto Jaunimo dalyvavimo priemonių rinkinio 12 modulį („Dalyvavimo planavimas“), kuriuo siekiama su jaunimu dirbantiems asmenims suteikti praktinės patirties, rekomendacijų, priemonių ir praktinių gairių bei svarstymų, kaip skatinti jaunimo dalyvavimą:  https://participationpool.eu/toolkit/ . ↩ back
15. Dalyvaujančiosios organizacijos turės pasirašyti prisijungimo formą, skirtą teikiančiai organizacijai. Prisijungimo formos turėtų būti suteiktos paraiškos teikimo etapu ir ne vėliau kaip iki dotacijos sutarties pasirašymo. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį. ↩ back
16. Bent keturių 13–30 m. amžiaus jaunuolių grupė. Vienas iš grupės narių, kuris yra bent 18 metų amžiaus, prisiima atstovo vaidmenį ir atsakomybę grupės vardu. Neformaliosios grupės apibrėžtis pateikta žodyne. ↩ back
17. Numatoma, kad parengiamuosiuose vizituose dalyvaujantys asmenys taip pat dalyvaus pagrindinėje veikloje. ↩ back
18. Pavyzdžiui,  jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja veikloje Romoje (Italija), pareiškėjas apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1 365,28 km) ir pasirenka reikiamą kelionės atstumo intervalą (t. y. 500–1 999 km). ↩ back
19. https://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/resources/distance-calculator_lt . ↩ back
20. Pavyzdžiui, jei dalyvis iš Madrido (Ispanija) dalyvauja išvykstamojoje veikloje, vykdomoje iš pradžių Romoje (Italija), o po to Liublianoje (Slovėnija), pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1 365,28 km), tada nuo Romos iki Liublianos (489,75 km) ir susumuoja abu atstumus (1 855,03 km); b) pasirenka taikomą kelionės atstumo intervalą (t. y. nuo 500 iki 1 999 km) ir c) apskaičiuoja ES dotacijos sumą, skirtiną kaip paramą dalyvio kelionės iš Madrido į Liublianą (per Romą) ir atgal išlaidoms padengti (275 EUR). ↩ back