Pagal šį veiksmą¹  organizacijos gali gauti paramą projektams, kuriuos sudaro vienos ar kelių rūšių mokymosi veikla, skirta su jaunimu dirbančių asmenų ir jų organizacijų profesiniam tobulėjimui ir gebėjimų stiprinimui.

Veiksmo Tikslai

Šiuo veiksmu remiamas su jaunimu dirbančių asmenų profesinis tobulėjimas, taigi ir kokybiško darbo su jaunimu vietos, regioniniu, nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmeniu plėtotė, pasitelkiant mobilumo veikloje įgytą neformaliojo ir savaiminio mokymosi patirtį. Šiuo veiksmu prisidedama prie 2019–2027 m. ES jaunimo strategijos tikslų, visų pirma prie Europos darbo su jaunimu

darbotvarkės²  siekiant darbo su jaunimu kokybės, naujovių ir pripažinimo.

Kalbant konkrečiau, su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektais siekiama:

• suteikti su jaunimu dirbantiems asmenims neformaliojo ir savaiminio mokymosi galimybių lavinimosi ir profesinio tobulėjimo srityje, taip prisidedant prie kokybiškos individualios praktikos ir prie su jaunimu dirbančių organizacijų ir sistemų pokyčių;
• suburti su jaunimu dirbančių asmenų bendruomenę, kuri galėtų prisidėti prie jaunimui skirtų projektų ir veiklos kokybės pagal ES programas ir kitas iniciatyvas;
• plėtoti darbo su jaunimu praktiką ir prisidėti prie dalyvių ir organizacijų kokybiško darbo su jaunimu gebėjimų stiprinimo ir aiškaus poveikio su jaunimu dirbančių asmenų darbui su jaunimu.

Politinės aplinkybės

2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijoje nustatyta Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistema, pagrįsta 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatu „Įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių“. Strategija skatinamas jaunimo dalyvavimas demokratiniame gyvenime, remiamas socialinis ir pilietinis įsitraukimas ir siekiama užtikrinti, kad visi jaunuoliai turėtų reikiamų išteklių dalyvauti visuomenės gyvenime. ES jaunimo strategijoje taip pat numatytas jaunimo dialogo procesas, todėl 2018 m. buvo parengta 11 Europos jaunimo tikslų. Remiantis šiais tikslais, nustatomos tarpsektorinės sritys, turinčios įtakos jaunimo gyvenimui, ir nurodomi uždaviniai. ES jaunimo strategija turėtų padėti įgyvendinti šią jaunimo viziją. Pagal siekį „Suteikti galių“ ES jaunimo strategija remiamas jaunimo įgalinimas užtikrinant darbo su jaunimu kokybę, naujoves ir pripažinimą. https://ec.europa.eu/youth/policy/youth-strategy_en.

Teminės strategijos jaunimo srityje

Programa „Erasmus+“ siekiama skatinti jaunimo dalyvavimą, didinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi procesų kokybę ir plėtoti kokybišką darbą su jaunimu. Paramą šiose srityse galima gauti per konkrečias temines strategijas, tokias kaip Jaunimo dalyvavimo strategija, „Youthpass“ ir Europos mokymo strategija³ .

Veiklos aprašymas

Profesinio tobulėjimo veikla

Profesinio tobulėjimo veikla – tarpvalstybinė arba tarptautinė mobilumo mokymosi tikslais veikla, kuria remiamas su jaunimu dirbančių asmenų profesinis tobulėjimas. Tai gali būti:

• pažintiniai vizitai ir įvairios užduotys, pavyzdžiui, darbo stebėjimas, su jaunimu dirbančių asmenų mainai ir mokymasis vieniems iš kitų su jaunimu dirbančiose organizacijose ir veiklą jaunimo srityje vykdančiose užsienio organizacijose;
• veiksme dalyvaujančių ir jo tikslus remiančių su jaunimu dirbančių asmenų tinklaveika ir bendruomenės telkimas;
• mokymo kursai, kuriais remiamas gebėjimų ugdymas (pavyzdžiui, remiantis atitinkamais esamais kompetencijos modeliais), siekiant kokybiško darbo su jaunimu praktikos arba kurti ir išbandyti novatoriškus metodus (pavyzdžiui, susijusius su skaitmeniniu ir pažangiuoju darbu su jaunimu⁴ );
• teoriniai ir praktiniai seminarai, kuriais visų pirma remiamas konkrečių žinių kaupimas ir dalijimasis geriausia patirtimi, susijusia su ES jaunimo strategijos ir prie jos įgyvendinimo prisidedančių ES programų tikslais, vertybėmis ir prioritetais. Reikalavimų su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektų dotacijoms gauti neatitinka tokia veikla: akademinės pažintinės kelionės; veikla, kuria siekiama pelno; veikla, kurią galima priskirti turizmui; festivaliai; atostogų kelionės; gastrolės, teisės aktais numatyti posėdžiai.

Sistemos kūrimas ir informavimo veikla

Su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai gali apimti sistemos kūrimo ir informavimo veiklą, kuri papildo viena kitą ir kuria siekiama didinti mobilumo projektų poveikį šiai sričiai. Tai bet kokia veikla, kuria prisidedama prie Europos darbo su jaunimu darbotvarkės⁵  siekiant darbo su jaunimu kokybės, naujovių ir pripažinimo, ir skleidžiama įgyvendinant projektus įgytą patirtį bei priemones dalyvaujančiose organizacijose ir už jų ribų. Ši papildoma veikla labiau patyrusiems ir daugiau išteklių turintiems dotacijos gavėjams suteikia galimybę patikrinti novatoriškus metodus ir reakcijas į bendrus sunkumus; ji yra tarsi Europos darbo su jaunimu laboratorija, sukurta remiantis profesinio tobulėjimo veikla, įgyvendinama vykdant projektus ir darančia tolesnį poveikį.

Keletas pavyzdžių – priemonių kūrimas ir dalijimasis patirtimi, kuria prisidedama prie su jaunimu dirbančių asmenų organizacijų ir sistemų kūrimo ir raidos, informavimo ir bendruomenės telkimo veiklos bei novatoriškų metodų, įskaitant skaitmeninių technologijų naudojimą dirbant su jaunimu, diegimo. Ši veikla yra kur kas platesnė už tolesnę sklaidos veiklą, kuri yra įprasto projekto gyvavimo ciklo dalis, tačiau tikslingesnė ir strategiškesnė sklaidos veikla taip pat gali būti įtraukta į tokią papildomą veiklą.

Sistemos kūrimo ir informavimo veiklą galima vykdyti tarpvalstybiniu, tarptautiniu arba nacionaliniu lygmeniu.

Parengiamieji vizitai

Parengiamaisiais vizitais siekiama užtikrinti kokybišką veiklą palengvinant administracines procedūras ir joms pasiruošiant, stiprinant pasitikėjimą ir supratimą, užmezgant tvirtus partnerystės ryšius tarp organizacijų ir dalyvių. Parengiamieji vizitai vykdomi iki profesinio tobulėjimo veiklos pradžios vienos iš priimančiųjų organizacijų šalyje.

Projekto rengimas

Į pagal šį veiksmą remiamą projektą turi būti įtraukta vienos ar kelių rūšių profesinio tobulėjimo veikla. Veikla gali būti derinama lanksčiai, atsižvelgiant į projekto tikslus ir dalyvaujančiųjų organizacijų bei su jaunimu dirbančių asmenų poreikius.

Projektą įgyvendina bent dvi organizacijos. Visas dalyvaujančiąsias organizacijas reikia nustatyti paraiškos teikimo etape, nes tvirta partnerystė yra esminė projekto kokybiško įgyvendinimo sąlyga. Dalyvaujančiosios organizacijos atlieka siunčiančiųjų ir (arba) priimančiųjų (t. y. tų, kuriose vykdoma veikla) dalyvių vaidmenį. Viena iš organizacijų taip pat imasi koordinatorės vaidmens ir partnerystės vardu teikia paraišką dėl viso projekto.

Projektą sudaro keturi etapai – planavimo, parengiamosios veiklos, įgyvendinimo ir tolesnės susijusios veiklos.

• planavimo (nustatyti poreikius, tikslus, mokymosi rezultatus, veiklos formatus, parengti darbo programą, veiklos tvarkaraštį ir t. t.);
• parengiamosios veiklos (praktinis organizavimas, dalyvių atranka, susitarimai su partneriais, kalbinis, kultūrinis, su mokymusi ir su užduotimis susijęs dalyvių parengimas prieš išvykimą ir t. t.);
• veiklos įgyvendinimo;
• tolesnės susijusios veiklos (veiklos vertinimas, dalyvių mokymosi rezultatų nustatymas ir dokumentavimas, taip pat – projekto rezultatų sklaida ir panaudojimas).

Kokybiškas su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektas:

• daro aiškų poveikį nuolatiniam dalyvaujančių su jaunimu dirbančių asmenų darbui su jaunimu ir jų organizacijai;
• pasikliauja aktyviu dalyvaujančiųjų organizacijų ir su jaunimu dirbančių asmenų įsitraukimu į veiklą; jie turėtų aktyviai dalyvauti visuose projekto etapuose, taip išplėsdami savo mokymosi ir tobulėjimo patirtį;
• yra pagrįstas aiškiai nustatytais su jaunimu dirbančių asmenų lavinimosi ir profesinio tobulėjimo⁶  poreikiais, visų pirma susijusiais su kokybe, naujovėmis ir pripažinimu, ir su atitinkamomis atrankos, parengiamosios veiklos ir tolesnės susijusios veiklos priemonėmis;
• užtikrina, kad dalyvių neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatai būtų tinkamai pripažinti ir kad projekto rezultatai, įskaitant visus metodus, medžiagą ir priemones, būtų perkeliami ir naudojami dalyvaujančiosiose organizacijose, prisidedant prie darbo su jaunimu organizacijų raidos, ir toliau plačiai skleidžiami jaunimo reikalų srityje;
• ragina dalyvius apmąstyti Europos temas ir vertybes ir suteikti su jaunimu dirbantiems asmenims priemonių ir metodų, kuriais padedama skatinti pagarbą ir valdyti įvairovę kasdieniame darbe;
• skatina taikyti novatorišką praktiką ir metodus, pavyzdžiui, įtraukti skaitmeninę darbo su jaunimu veiklą, kad būtų galima užkirsti kelią bet kokiai internetinei dezinformacijai ir melagingoms naujienoms.

Mokymosi procesas

Su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projekte reikia numatyti, kaip bus remiamas mokymosi rezultatų apsvarstymo procesas, nustatymas ir dokumentavimas, visų pirma naudojantis „Youthpass“, kad būtų prisidedama prie projekto rezultatų pripažinimo ir poveikio, darbo su jaunimu praktikos, metodikos ir medžiagos jaunimo reikalų srityje.

Dalyvių apsauga ir saugumas

Planuojant ir rengiant projektą, turėtų būti sprendžiamas dalyvių apsaugos ir saugumo klausimas ir numatytos visos būtinos rizikos prevencijos ir (arba) mažinimo priemonės.

„Erasmus+“ Kokybės Standartai jaunimo reikalų srityje

Įgyvendinant visus pagal šį veiksmą remiamus projektus turi būti laikomasi „Erasmus+“ kokybės standartų jaunimo reikalų srityje, kad mobilumo mokymosi tikslais veikla būtų kokybiška. „Erasmus+“ kokybės standartai jaunimo reikalų srityje apima pagrindinius veiklos principus, taip pat konkrečią projekto užduočių įgyvendinimo praktiką, pavyzdžiui, dalyvių atranką ir parengimą, mokymosi rezultatų nustatymą, vertinimą ir pripažinimą, dalijimąsi projekto rezultatais ir t. t. „Erasmus+“ kokybės standartai jaunimo reikalų srityje pateikiami adresu https://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/resources/documents/erasmus-quality-standards-mobility-projects-youth_en. 

Horizontalieji aspektai

Rengiant mobilumo projektą, į jį turėtų būti įtraukti šie visai programai „Erasmus+“ būdingi aspektai

Įtrauktis ir įvairovė

Pagal programą „Erasmus+“ siekiama skatinti lygias galimybes ir didinti prieinamumą, įtrauktį ir teisingumą vykdant visus veiksmus. Organizacijos turėtų parengti prieinamą ir įtraukią projektų veiklą, atsižvelgdamos į mažiau galimybių turinčių dalyvių nuomonę ir įtraukdamos juos į sprendimų priėmimo procesą. 

• Su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai yra ypač tinkami su jaunimu dirbančių asmenų įvairovės supratimui pagerinti ir patobulinti įgūdžius ir gebėjimus, kurių reikia norint į darbo su jaunimu praktiką sėkmingai įtraukti mažiau galimybių turinčius dalyvius. Su jaunimu dirbančių asmenų dalyvavimas visuose projekto etapuose padeda atidžiai valdyti mokymosi ir tobulėjimo procesą ir geriau stebėti tolesnę veiklą.
• Instruktorių ir fasilitatorių dalyvavimas daugumoje veiksmų užtikrina artimesnį ir adaptuotą požiūrį, geriau atitinkantį dalyvių poreikius.
• Visas projektas turėtų būti grindžiamas sąmoningu įtraukties ir įvairovės traktavimu. Į šiuos aspektus turėtų būti atsižvelgiama planuojant, vykdant parengiamąją veiklą, įgyvendinant ir vykdant tolesnę susijusią veiklą. Ypač svarbu tai, kaip projektu stiprinamas dalyvaujančiųjų organizacijų gebėjimas spręsti įtraukties ir įvairovės klausimus vykdant įprastą veiklą.
• Toks formatas taip pat padeda įtraukti mažiau galimybių turinčius dalyvius. Veiklos formos lankstumas (pavyzdžiui, trukmė, rūšis ir t. t.) leidžia prisitaikyti prie dalyvių poreikių. Su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai taip pat tinka darbui, susijusiam su įtrauktimi ir įvairove kaip projekto tema, pavyzdžiui, keičiantis įtraukiąja praktika ir metodais. 

Aplinkos tvarumas

Projektu turėtų būti skatinamas aplinkos požiūriu tvarus ir atsakingas dalyvių elgesys, didinant informuotumą apie tai, kaip svarbu imtis veiksmų, kad būtų mažinamas arba kompensuojamas mobilumo veiklos poveikis aplinkai. Jis turėtų būti rengiamas ir įgyvendinamas atsižvelgiant į aplinkos apsaugą, pavyzdžiui, integruojant tvarią praktiką, kaip antai daugkartinio naudojimo ar ekologiškų medžiagų pasirinkimą, atliekų mažinimą ir perdirbimą, tvarias transporto priemones.

Skaitmeninė transformacija

Pagal programą „Erasmus+“ visoms dalyvaujančiosioms organizacijoms padedama diegti ir naudoti skaitmenines priemones ir mokymosi metodus fizinei veiklai papildyti, organizacijų partnerių bendradarbiavimui stiprinti ir jų vykdomos veiklos kokybei gerinti. Skatinama naudoti skaitmeninius ir internetinius elementus, kad mažiau galimybių turintiems dalyviams būtų lengviau dalyvauti veikloje. Įgyvendinant Programos projektus ir veiklą, kuriais siekiama pagerinti skaitmeninius įgūdžius, skatinti skaitmeninį raštingumą ir (arba) ugdyti supratimą apie skaitmeninių technologijų keliamus pavojus ir teikiamas galimybes galima pakeisti mąstyseną ir prisidėti prie jaunimo veiklos skaitmenizacijos ir mišrumo plėtotės.

Atsižvelgiant į veiklos turinį ir tikslus, į mobilumo veiklą mokymosi tikslais galima įtraukti skaitmeninių gebėjimų ugdymą ir skaitmeninių klausimų išmanymą bei naujųjų technologijų naudojimą.

Nacionalinės agentūros, vykdydamos mokymo ir bendradarbiavimo veiklą, siūlo įvairias mokymo galimybes su jaunimu dirbantiems asmenims ir jaunimo lyderiams, be kita ko, susijusias su parama skaitmeninei transformacijai jaunimo srityje. Šie pasiūlymai skelbiami Europos mokymo kalendoriuje https://www.salto-youth.net/tools/european-training-calendar/. Įkvėpimo šaltiniu taip pat gali tapti SALTO priemonių skiltis https://www.salto-youth.net/tools/.

Dalyvavimas

Pagal programą „Erasmus+“ visos dalyvaujančiosios organizacijos remiamos tam, kad pagerintų savo projektų kokybę, integruodamos dalyvavimo aspektą ir suteikdamos su jaunimu dirbantiems asmenims tinkamas galimybes aktyviai įsitraukti ir dalyvauti rengiant ir įgyvendinant projekto veiklą, nes tai padeda atrasti aktyvaus pilietiškumo ir dalyvavimo demokratiniame gyvenime privalumus. Remiamų projektų dalyvavimo aspekto stiprinimo priemonių galima rasti, be kita ko, interneto svetainėje participationpool.eu. Taip pat skatinama palaikyti ryšius su esamomis nacionalinėmis, tarptautinėmis ar (kitomis) ES iniciatyvomis ir platformomis, susijusiomis su dalyvavimu ir pilietiniu aktyvumu, ir dalyvauti jų veikloje.

Standartiniams su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektams vertinti taikomi kriterijai

Tinkamumo kriterijai

Toliau pateikti bendrieji kriterijai taikomi standartiniams su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektams. Dėl akredituotų pareiškėjų žr. atitinkamą šio vadovo skirsnį.

Kas gali teikti paraišką?

Paraišką gali teikti reikalavimus atitinkanti dalyvaujanti organizacija, įsteigta ES valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje. Ši organizacija teikia paraišką visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu⁷ .

Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančiosios organizacijos

Dalyvaujančioji organizacija gali būti:

• ne pelno organizacija, asociacija, NVO; Europos jaunimo NVO; vietos, regioninio ar nacionalinio lygmens viešoji įstaiga; socialinė įmonė; pelno siekianti organizacija, veikianti įmonių socialinės atsakomybės srityje;
•  jaunimo grupė, veikianti darbo su jaunimu srityje, bet nebūtinai jaunimo organizacijos struktūroje (t. y. neformalioji jaunimo grupė) ⁸

įsteigta ES valstybėje narėje, Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje ar ES kaimyninėje trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė (iš 1–4 regionų, žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“).

Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius

Turi dalyvauti bent dvi dalyvaujančiosios organizacijos (bent viena siunčiančioji ir bent viena priimančioji organizacija) iš skirtingų šalių.

Ta pati organizacija (vienas OID) šiame veiksme negali dalyvauti teikiant daugiau kaip 5-ias to paties termino paraiškas (nei kaip pareiškėja, nei kaip partnerė).

Projekto trukmė

3–24 mėn.

Kam teikti paraišką?

Šalies, kurioje įsteigta paraišką teikianti organizacija, nacionalinei agentūrai.

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki:

Vasario 20 d. 12:00:00 (vidurdienio Briuselio laiku) projektams, prasidedantiems nuo tų pačių metų birželio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Spalio 1 d. 12:00:00 (vidurdienio Briuselio laiku) projektams, prasidedantiems nuo kitų metų sausio 1 d. iki gegužės 31 d.

Galimas papildomas terminas:

Nacionalinės agentūros gali nuspręsti paskelbti papildomą terminą. Apie papildomo termino paskelbimą nacionalinės agentūros pareiškėjams praneša savo interneto svetainėje.

Jei paskelbiamas papildomas terminas, pareiškėjai paraišką dėl projektų, prasidedančių nuo tų pačių metų rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d., turi pateikti iki gegužės 7 d. 12:00:00 (vidurdienio Briuselio laiku).

Kaip teikti paraišką?

Dėl išsamesnės informacijos, kaip teikti paraišką, žr. šio vadovo C dalį.

Kiti kriterijai

Prie paraiškos formos turi būti pridėta teisinio atstovo sąžiningumo deklaracija.

Į kiekvieną projektą turi būti įtrauktas bent vienas profesinio tobulėjimo veiksmas.

Prie paraiškos formos turi būti pridėtas kiekvieno projekte planuojamo profesinio tobulėjimo veiksmo, parengiamųjų vizitų, sistemos kūrimo ir informavimo veiklos tvarkaraštis.

Papildomi tinkamumo kriterijai, taikomi profesinio tobulėjimo veiklai

Veiklos trukmė

2–60 d., neįskaičiuojant kelionės dienų. Mažiausiai dvi dienos turi sudaryti nepertraukiamą laikotarpį.

Veiklos vieta (-os)

Veikla turi būti vykdoma vienos (arba kelių, jei numatyta vykti į kitą šalį) iš dalyvaujančiųjų organizacijų šalyje. 

Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius

Turi dalyvauti bent dvi dalyvaujančiosios organizacijos (bent viena siunčiančioji ir bent viena priimančioji organizacija) iš skirtingų šalių.

Veikla ES valstybėse narėse ir Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse: visos dalyvaujančiosios organizacijos turi būti iš tos pačios ES valstybės narės ar Programos asocijuotosios trečiosios valstybės.

Veikla su ES kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės: veikloje turi dalyvauti bent viena dalyvaujančioji organizacija iš ES valstybės narės ar Programos asocijuotosios valstybės narės ir viena dalyvaujančioji organizacija iš ES kaimyninės trečiosios valstybės, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė (iš 1–4 regionų).

Reikalavimus atitinkantys dalyviai

Amžiaus apribojimai netaikomi.

Dalyviai turi gyventi jų siunčiančiosios ar priimančiosios organizacijos šalyje.

Instruktoriai, lydintys asmenys ir fasilitatoriai nelaikomi veiklos dalyviais, bet atitinka reikalavimus paramai gauti pagal tam tikras biudžeto kategorijas.

Dalyvių skaičius

Dalyvių skaičius: iki 50 dalyvių kiekvienoje pagal projektą planuojamoje veikloje. Instruktoriai, lydintys asmenys ir fasilitatoriai neįtraukiami į dalyvių skaičių. Kiekvienoje veikloje turi dalyvauti priimančiosios organizacijos šalies dalyviai.

Kiti kriterijai

Bent viena iš siunčiančiųjų arba priimančiųjų organizacijų turi būti iš šalies, kurios nacionalinei agentūrai buvo pateikta paraiška.

Papildomi tinkamumo kriterijai, taikomi Parengiamiesiems Vizitams

Veiklos vieta (-os)

Veikla turi būti vykdoma vienos iš priimančiųjų organizacijų šalyje. 

Reikalavimus atitinkantys dalyviai

Dalyvaujančiųjų organizacijų atstovai, instruktoriai ir fasilitatoriai, dalyvaujantys pagrindinėje veikloje.

Dotacijų skyrimo kriterijai

Pateiktos paraiškos bus vertinamos balais iš 100 galimų, vadovaujantis toliau nurodytais kriterijais ir korekciniais koeficientais. Kad būtų svarstoma galimybė skirti dotaciją, paraiškų įvertinimas turi atitikti šias ribines vertes:

• jos turi būti įvertintos bent 60 balų iš 100 ir
• bent puse didžiausio galimo balų skaičiaus kiekvienoje iš trijų dotacijos skyrimo kriterijų kategorijų.

Aktualumas, loginis pagrindimas ir poveikis (daugiausia 30 balų)

Kokiu mastu:

• pareiškėjo profilis, patirtis ir veikla yra susiję su darbo su jaunimu sritimi;
• projektu bus siekiama vieno ar daugiau ES jaunimo dialogo prioritetų arba jaunimo srities tikslų;
• projektu prisidedama prie Programos įtraukties ir įvairovės, ekologiškumo, skaitmeninio ir dalyvavimo aspektų;
• siūlomas projektas yra aktualus veiksmo tikslų atžvilgiu;
• pasiūlymas yra svarbus siekiant gerbti ir skatinti bendras ES vertybes, pavyzdžiui, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat kovoti su bet kokia diskriminacija;
• projektas ir siūloma veikla dera su dalyvaujančių su jaunimu dirbančių asmenų ir darbo su jaunimu organizacijų vystymosi poreikiais;
• projektu padedama:
  • stiprinti ir transformuoti dalyvaujančiųjų organizacijų praktiką, siekiant darbo su jaunimu kokybės, naujovių ir pripažinimo, taip pat – jų veiksmų aprėptį, pradedant vietos ir baigiant pasauliniu lygmeniu;
  • užtikrinti kokybiškus su jaunimu dirbančių asmenų mokymosi rezultatus;įtraukti su jaunimu dirbančius dalyvius į dalyvaujančiąsias organizacijas, taip pat organizacijas, kurios imasi konkretaus darbo su jaunimu ir reguliariai dirba su jaunimu vietos lygmeniu;
  • daryti poveikį dalyvaujantiems su jaunimu dirbantiems asmenims ir dalyvaujančiosioms organizacijoms įgyvendinant projektą ir jam pasibaigus;
  • daryti poveikį vietos, regiono, nacionaliniu ir (arba) Europos ar pasauliniu lygmeniu organizacijoms ar asmenims, netiesiogiai dalyvaujantiems projekte;(jei taikoma) siūloma sistemos kūrimo ir informavimo veikla prisidedama prie darbo su jaunimu aplinkos tobulinimo;
• projektu į veiklą įtraukiama naujų dalyvių ir mažiau patirties turinčių organizacijų;

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (daugiausia 40 balų)

Kokiu mastu:

• pasiūlyme įrodomas nustatytų poreikių, projekto tikslų, dalyvių profilių ir siūlomos veiklos suderinamumas;
• pasiūlyme aiškiai ir įtikinamai apibūdinami visi projekto etapai (parengiamoji veikla, įgyvendinimas ir tolesnė veikla) ir aktyvus dalyvių dalyvavimas visuose etapuose;
• užtikrinamas subalansuotas dalyvių atstovavimas šalių ir lyties atžvilgiu;
• su jaunimu dirbančių asmenų atrankos priemonės yra tinkamos ir atitinka su jaunimu dirbančio asmens apibrėžtį teisiniame pagrinde;
• veikla yra prieinama ir įtrauki ir atvira įvairios kilmės ir įvairių gebėjimų dalyviams; 
• veikla apima tvarią ir aplinką tausojančią praktiką;
• siūlomi mokymosi metodai, įskaitant skaitmenines priemones ar virtualios veiklos komponentus, yra tinkami veiklai vykdyti;
• svarstymų proceso rėmimo priemonės, dalyvių mokymosi rezultatų nustatymas ir dokumentavimas, skaidrumo ir pripažinimo priemonių, visų pirma „Youthpass“, naudojimas yra tinkami;
• (jei taikoma) skiltyje „Sistemos kūrimo ir informavimo veikla“ siūlomos priemonės ir praktika yra tinkamos ir gali būti atkartotos bei įkvėpti kitas organizacijas.

Projekto valdymo kokybė (daugiausia 30 balų)

Kokiu mastu:

• praktinio organizavimo, valdymo ir rėmimo kokybė yra tinkama;
• numatytos priemonės dalyvių saugai ir apsaugai užtikrinti yra tinkamos ir veiksmingos;
• veiklos užduotys ir atsakomybė yra aiškiai apibrėžtos laikantis „Erasmus“ kokybės standartų;
• bendradarbiavimo ir komunikacijos tarp grupės (-ių) dalyvių, dalyvaujančiųjų organizacijų, taip pat su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais planas yra pagalbinė projekto valdymo sistema; 
• pareiškėjas pasiūlė tinkamą įvairių projekto etapų ir rezultatų vertinimo būdą atsižvelgiant į jo tikslus;
• pareiškėjas pasiūlė tinkamą būdą skleisti projekto rezultatus dalyvaujančiosiose organizacijose ir už jų ribų;
• į projektą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad jo rezultatai būtų tvarūs pasibaigus projekto įgyvendinimui;

Finansavimo taisyklės

Biudžeto kategorija - Organizacinė parama

Tinkamos finansuoti išlaidos ir taikomos taisyklės

Išlaidos, tiesiogiai susijusios su mobilumo veiklos įgyvendinimu.

Finansavimo mechanizmas: pagal vieneto įkainį.

Lėšų skyrimo taisyklė:  Lydintys asmenys, instruktoriai ir fasilitatoriai negali gauti organizacinės paramos.

Suma

125 EUR vienam profesinio tobulėjimo veiklos dalyviui

Biudžeto kategorija - Kelionės išlaidos

Tinkamos finansuoti išlaidos ir taikomos taisyklės

Parama dalyvių, įskaitant instruktorius, lydinčius asmenis ir fasilitatorius, kelionės iš jų kilmės vietos į veiklos vietą ir atgal išlaidoms padengti.

Jeigu kelionės atstumas mažesnis kaip 500 km, dalyvis paprastai  keliauja mažataršėmis transporto priemonėmis.

Finansavimo mechanizmas: pagal vieneto įkainį.

Lėšų skyrimo taisyklė: pagal kelionės atstumą ir asmenų skaičių.

Pareiškėjas turi nurodyti atstumą nuo kilmės vietos iki veiklos vietos⁹  naudodamas Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę¹⁰ .

Jei numatyta vykti į kitą šalį, pareiškėjas turėtų susumuoti atstumus tarp atskirų veiklos vietų ir pasirinkti bendrą atstumą atitinkantį atstumo intervalą¹¹ .

Suma

Kelionės atstumas	Ekologiška kelionė	Neekologiška kelionė
10–99 km	56 EUR	28 EUR
100–499 km	285 EUR	211 EUR
500–1999 km	417 EUR	309 EUR
2000–2999 km	535 EUR	395 EUR
3000–3999 km	785 EUR	580 EUR
4000–7999 km	1188 EUR	1188 EUR
8 000 km arba daugiau	1735 EUR	1735 EUR

Biudžeto kategorija - Individuali parama

Tinkamos finansuoti išlaidos ir taikomos taisyklės

Su pragyvenimu susijusios išlaidos.

Finansavimo mechanizmas: pagal vieneto įkainį.

Lėšų skyrimo taisyklė:  pagal kiekvieno dalyvio, lydinčių asmenų, instruktorių ir fasilitatorių (jei būtina), buvimo užsienyje trukmę, taip pat įskaitant vieną kelionės dieną prieš pradedant veiklą ir vieną kelionės dieną veiklai pasibaigus, ir ne daugiau kaip keturias papildomas dienas, jei dalyviams, lydintiems asmenims, instruktoriams ir fasilitatoriams skiriama ekologiškos kelionės dotacija.

Suma

A2.2 lentelė, vienam dalyviui per dieną. 

Ši lentelė taip pat taikoma instruktoriams, fasilitatoriams ir lydintiems asmenims.

Ne daugiau kaip 1 100 EUR vienam dalyviui (įskaitant instruktorius, fasilitatorius ir lydinčius asmenis)

Biudžeto kategorija - Įtraukties rėmimas

Tinkamos finansuoti išlaidos ir taikomos taisyklės

Organizacijų įtraukties rėmimas: Išlaidos, susijusios su mobilumo veiklos, į kurią įtraukiami mažiau galimybių turintys dalyviai, organizavimu.

Finansavimo mechanizmas: pagal vieneto įkainį.

Lėšų skyrimo taisyklė: pagal mažiau galimybių turinčių dalyvių skaičių, išskyrus lydinčius asmenis, instruktorius ir fasilitatorius.

Suma

125 EUR vienam dalyviui

Dalyvių įtraukties rėmimas: Papildomos išlaidos, tiesiogiai susijusios su mažiau galimybių turinčiais dalyviais ir juos lydinčiais asmenimis, instruktoriais ir fasilitatoriais (įskaitant pagrįstas kelionės ir pragyvenimo išlaidas, jeigu šiems dalyviams neprašyta dotacijos pagal biudžeto kategorijas „Kelionės išlaidos“ ir „Individuali parama“).

Finansavimo mechanizmas: realiosios išlaidos.

Lėšų skyrimo taisyklė: pareiškėjas turi pagrįsti prašymą ir jį turi patvirtinti nacionalinė agentūra.

100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų

Biudžeto kategorija - Parama parengiamajam vizitui

Tinkamos finansuoti išlaidos ir taikomos taisyklės

Išlaidos, susijusios su parengiamojo vizito vykdymu, įskaitant kelionės ir pragyvenimo išlaidas.

Finansavimo mechanizmas: pagal vieneto įkainį.

Lėšų skyrimo taisyklė: neįtraukiami dalyviai iš priimančiosios organizacijos. Galima finansuoti ne daugiau kaip 2 dalyvaujančiosios organizacijos vienos rūšies veiklos dalyvius. Be to, galima finansuoti vieną fasilitatorių vienam parengiamajam vizitui. Sąlyga: pareiškėjas turi pagrįsti parengiamojo vizito poreikį, tikslus ir dalyvius ir juos turi patvirtinti nacionalinė agentūra. Ši sąlyga netaikoma projektams, finansuojamiems pagal akreditacijos sistemą.

Suma

680 EUR vienam dalyviui vieno parengiamojo vizito metu

Biudžeto kategorija - Sistemos kūrimas ir informavimo veikla

Tinkamos finansuoti išlaidos ir taikomos taisyklės

Šlaidos, susijusios su papildomos veiklos įgyvendinimu.

Netiesioginės išlaidos: fiksuotosios normos suma, neviršijanti 7 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių papildomos veiklos išlaidų, yra tinkama finansuoti kaip netiesioginės išlaidos, kurias sudaro dotacijos gavėjo bendrosios administracinės išlaidos, kurias galima laikyti papildomai veiklai priskirtinomis išlaidomis (pavyzdžiui, sąskaitos už elektros energiją arba interneto ryšį, su patalpomis susijusios išlaidos, išlaidos nuolatiniams darbuotojams ir t. t.).

Finansavimo mechanizmas: realiosios išlaidos.

Lėšų skyrimo taisyklė: pareiškėjas turi pagrįsti poreikį ir tikslus ir juos turi patvirtinti nacionalinė agentūra. Šiai veiklai galima skirti ne daugiau kaip 10 proc. visų projekto išlaidų.

Suma

Iki 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Biudžeto kategorija - Išimtinės išlaidos

Tinkamos finansuoti išlaidos ir taikomos taisyklės

Išlaidos, susijusios su finansinės garantijos suteikimu, kai to prašo nacionalinė agentūra.

Vizos ir susijusios išlaidos, leidimų gyventi šalyje, skiepų, medicininių pažymų išlaidos.

Dalyvių, lydinčių asmenų, instruktorių ir fasilitatorių brangių kelionių išlaidos, kurių dėl geografinio atokumo ar kitų kliūčių negalima padengti pagal įprastą kategoriją „Kelionės išlaidos“ (t. y. kai dėl švaresnių, mažiau anglies dioksido išmetančių transporto priemonių naudojimo patiriamos brangių kelionių išlaidos).  Jei skiriama išmoka išimtinėms brangios kelionės išlaidoms padengti, ji skiriama vietoj vieneto įkainiais grindžiamos paramos kelionei.

Finansavimo mechanizmas: realiosios išlaidos.

Lėšų skyrimo taisyklė: pareiškėjas turi pagrįsti prašymą ir jį turi patvirtinti nacionalinė agentūra. Brangios kelionės tarifai taikomi tais atvejais, kai taikant vieneto įkainį būtų padengta mažiau kaip 70 proc. dalyvio kelionės išlaidų.  Jei skiriama išmoka išimtinėms brangios kelionės išlaidoms padengti, ji skiriama vietoj neekologiškos kelionės dotacijos.

Suma

Finansinė garantija: 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Brangių kelionių išlaidos: 80 proc. tinkamų finansuoti kelionės išlaidų.

Vizos ir susijusios išlaidos, leidimų gyventi šalyje, skiepų, medicininių pažymų išlaidos: 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų

A2.2 lentelė. Profesinio tobulėjimo veiklai skirta individuali parama

	Individuali parama (EUR per dieną)
Austrija	84
Belgija	88
Bulgarija	60
Kroatija	75
Kipras	81
Čekija	65
Danija	95
Estija	76
Suomija	93
Prancūzija	85
Vokietija	77
Graikija	80
Vengrija	77
Islandija	99
	91
Italija	85
Latvija	66
Lichtenšteinas	84
Lietuva	65
Liuksemburgas	84
Мalta	77
Nyderlandai	92
Šiaurės Makedonija	57
Norvegija	94
Lenkija	68
Portugalija	78
Rumunija	64
Serbija	59
Slovakija	67
Slovėnija	78
Ispanija	81
Švedija	87
Turkija	68
Kaimyninės trečiosios valstybės, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės	62

Footnote

1. Didžioji šio veiksmo biudžeto dalis skiriama tarpvalstybinei veiklai, kurioje dalyvauja ES valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių organizacijos ir dalyviai, remti. Tačiau iki 25 proc. turimo biudžeto gali būti naudojama mobilumo veiklai finansuoti, įskaitant organizacijas ir dalyvius iš ES kaimyninių trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės (1–4 regionai; žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“). ↩ back
2. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos darbo su jaunimu darbotvarkės nustatymo sistemos:

   http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=uriserv:OJ.C_.2020.415.01.0001.01.ENG. Daugiau informacijos apie Europos darbo su jaunimu darbotvarkės įgyvendinimą pateikiama adresu www.bonn-process.net.  ↩ back

3. Strategijas rasite adresu https://www.salto-youth.net/ ↩ back
4. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52017XG1207(01) ↩ back
5. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:42020Y1201(01)&from=GA ir www.bonn-process.net. ↩ back
6. Žr. „European Training Strategy Competence model for Youth Workers to work internationally“: https://www.salto-youth.net/rc/training-and-cooperation/trainingstrategy/ ↩ back
7. Dalyvaujančiosios organizacijos turės pasirašyti įgaliojimą paraišką teikiančiai organizacijai. Prisijungimo formos turėtų būti suteiktos paraiškos teikimo etapu ir ne vėliau kaip iki dotacijos sutarties pasirašymo. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį. ↩ back
8. Bent keturių 13–30 m. amžiaus jaunuolių grupė. Vienas iš grupės narių, kuris yra bent 18 metų amžiaus, prisiima atstovo vaidmenį ir atsakomybę grupės vardu. Neformaliosios grupės apibrėžtis pateikta žodyne. ↩ back
9. Pavyzdžiui, jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja Romoje (Italija) vykdomoje veikloje, pareiškėjas apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1 365,28 km) ir pasirenka reikiamą kelionės atstumo intervalą (t. y. 500–1 999 km). ↩ back
10. https://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/resources/distance-calculator_lt. ↩ back
11. Pavyzdžiui, jei dalyvis iš Madrido (Ispanija) dalyvauja išvykstamojoje veikloje, vykdomoje iš pradžių Romoje (Italija), o po to Liublianoje (Slovėnija), pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1 365,28 km), tada nuo Romos iki Liublianos (489,75 km) ir susumuoja abu atstumus (1 855,03 km); b) pasirenka taikomą kelionės atstumo intervalą (t. y. nuo 500 iki 1 999 km) ir c) apskaičiuoja ES dotacijos sumą, skirtiną kaip paramą dalyvio kelionės iš Madrido į Liublianą (per Romą) ir atgal išlaidoms padengti (275 EUR). ↩ back