Skip to main content
Erasmus+ home page Erasmus+ home page

Erasmus+

EU programme for education, training, youth and sport
Search the guide

Svarbūs Programos „Erasmus+“ Bruožai

Toliau aprašyti svarbiausi Programos bruožai.

Pagarba ES vertybėms

Įgyvendinant programą „Erasmus+“, taigi ir programos dotacijos gavėjų bei pagal programą vykdoma veikla, turi būti laikomasi ES vertybių – pagarbos žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, visapusiškai laikantis ES sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų vertybių ir teisių.

Pagal dotacijos sutartis, jeigu šių nuostatų nesilaikoma, gavėjo dotacijos skyrimas gali būti nutrauktas arba dotacija gali būti sumažinta.

Dalyvių apsauga, sveikata ir saugumas

Programos „Erasmus+“ projektų dalyvių apsauga, sveikata ir saugumas yra svarbūs Programos principai. Visiems dalyviams pagal programą „Erasmus+“ turėtų būti suteikta proga visapusiškai pasinaudoti asmeninio ir profesinio tobulėjimo bei mokymosi galimybėmis. To turėtų būti siekiama saugioje aplinkoje, kurioje gerbiamos ir ginamos visų asmenų teisės, jų fizinė ir emocinė neliečiamybė, psichikos sveikata ir jų gerovė.

Kiekviena organizacija, dalyvaujanti programoje „Erasmus+“, turi turėti veiksmingas procedūras ir priemones, kuriomis skatinamas ir užtikrinamas veiklos dalyvių saugumas, apsauga ir nediskriminavimas. Mobilumo veikloje dalyvaujantys nepilnamečiai (mokiniai, profesinio mokymo įstaigose besimokantys ir kiti jaunuoliai), kai reikia, turėtų būti lydimi suaugusiųjų. Lydintys suaugusieji turėtų užtikrinti, kad mobilumo veiklos mokymosi komponentas būtų pakankamai kokybiškas, ir garantuoti nepilnamečių dalyvių apsaugą ir saugumą.

Be to, visi pagal visus programos „Erasmus+“ pagrindinius veiksmus organizuojamoje mobilumo veikloje dalyvaujantys mokiniai, studentai, stažuotojai, pameistriai, suaugę besimokantys asmenys, jaunimas ir darbuotojai turi būti apdrausti nuo su jų dalyvavimu šioje veikloje susijusios rizikos. Tinkamiausią draudimo paslaugą pasirenka Programos remiamo projekto organizatoriai, atsižvelgdami į vykdomo projekto pobūdį ir į tai, koks draudimas yra prieinamas toje šalyje. Tačiau dalyvių nebūtina papildomai drausti su konkrečiu projektu susijusiu draudimu tada, kai jie jau yra apdrausti pagal projekto organizatorių draudimo politiką.

Bet kuriuo atveju draudžiama:

  • jeigu aktualu, kelionės draudimu (įskaitant bagažo sugadinimą ar praradimą);
  • civilinės atsakomybės draudimu (įskaitant atitinkamai profesinės civilinės atsakomybės arba civilinės atsakomybės draudimą);
  • draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir sunkių ligų (įskaitant nuolatinį ar laikiną nedarbingumą);
  • mirties draudimu (įskaitant repatriaciją, kai projektai vykdomi kitoje šalyje).

Tarpvalstybinės veiklos dalyviams labai patartina turėti Europos sveikatos draudimo kortelę. Tai nemokama kortelė, kurią turint laikinai viešint bet kurioje iš 27 ES valstybių, Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje galima tokiomis pat sąlygomis ir kainomis (kai kuriose šalyse nemokamai), kaip ir toje šalyje apdraustiems asmenims, pasinaudoti būtinosiomis valstybės teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Daugiau informacijos apie kortelę ir apie tai, kaip ją gauti, galima rasti adresu http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=559.

Galiausiai, jeigu projektuose dalyvauja jaunuoliai iki 18 metų, dalyvaujančiosios organizacijos turi iš anksto gauti jų tėvų arba jiems atstovaujančių asmenų leidimą.

Daugiakalbystė

Daugiakalbystė yra viena iš svarbiausių Europos Sąjungos projekto dalių ir reikšmingas ES siekio suvienyti įvairovę simbolis. Užsienio kalbų mokėjimas – svarbus gebėjimas, padedantis geriau pasirengti dalyvauti darbo rinkoje ir kuo geriau išnaudoti prieinamas galimybes. ES yra užsibrėžusi pasiekti, kad kiekvienas pilietis nuo mažens turėtų galimybę išmokti bent dvi užsienio kalbas.

Kalbų mokymosi ir kalbų įvairovės skatinimas yra vienas iš konkrečių Programos tikslų. Nepakankamas kalbų mokėjimas yra viena didžiausių kliūčių dalyvauti Europos švietimo, mokymo ir jaunimo programose. Teikiamomis kalbinės paramos galimybėmis siekiama, kad mobilumas būtų veiksmingesnis ir efektyvesnis, kad gerėtų mokymasis ir taip būtų prisidėta prie konkretaus Programos tikslo.

Programos dalyviams, dalyvaujantiems mobilumo veikloje, bus teikiama kalbos mokymosi parama. Šia parama bus daugiausia siūloma naudotis per „Erasmus+“ internetinės kalbinės paramos (angl. Online Language Support, OLS) platformą, kuri prireikus bus pritaikyta prie konkrečių sektorių poreikių, nes e. mokymasis turi privalumų mokantis kalbos, pavyzdžiui, yra prieinamesnis ir lankstesnis. „Erasmus+“ internetinė kalbinė parama (OLS) teiks galimybę dalyviams įvertinti, praktiškai naudoti ir tobulinti kalbos žinias. Kartu su OLS gali būti siūloma ir kitokių formų kalbinė parama, padedanti tenkinti konkrečių tikslinių grupių (pavyzdžiui, gestų kalbos ar Brailio rašto vartotojų) kalbų mokymosi poreikius, ir tai gali būti finansuojama pagal specialią finansinio įtraukties rėmimo kategoriją.

Taip pat bus skatinamas kalbų mokymas ir mokymasis pagal bendradarbiavimo projektus. Siekiant tobulinti kalbų vartojimo įgūdžius diegiamos inovacijos ir geroji patirtis gali apimti, pavyzdžiui, mokymo ir vertinimo metodus, pedagoginės medžiagos rengimą, mokslinius tyrimus, kompiuterizuotą kalbos mokymąsi, taip pat užsienio kalbų vartojimą verslo įmonėse.

Europos Komisija įsteigė Europos kalbų ženklo (EKŽ) apdovanojimą, kuris suteikiamas už aukštą kokybę, taip padedant dalytis sėkmingų daugiakalbystės srities projektų rezultatais ir skatinant visuomenę labiau domėtis kalbų mokymusi. Nacionalinės agentūros kasmet ar kas dvejus metus suteiks Europos kalbų ženklą švietimo ir mokymo organizacijoms, užbaigusioms „Erasmus+“ projektą, kuriam nacionalinė agentūra suteikė dotaciją, ir pasiekusioms puikių rezultatų kalbų mokymosi ir mokymo srityje. Nacionalinė agentūra gali nuspręsti suteikti EKŽ ne tik atrinktiems „Erasmus+“ projektams, bet ir kitoms iniciatyvoms, pagal kurias vadovaujamasi visapusišku, įtraukiu ar novatorišku požiūriu į kalbų mokymą ir mokymąsi.

Tarptautinis aspektas

Programa „Erasmus+“ apima svarbų tarptautinį aspektą (t. y. bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės) mobilumo, bendradarbiavimo ir su politika susijusio dialogo srityse. Ji padeda Europos organizacijoms spręsti pasaulinius su globalizacija, klimato kaita ir skaitmenine pertvarka susijusius uždavinius, visų pirma intensyvinant tarptautinį mobilumą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis, ir stiprina Europos Sąjungos, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmenį. Programa stiprina visuomenės ryšius per mobilumą, mainus ir gebėjimų stiprinimą, prisideda prie socialinio atsparumo, žmogaus socialinės raidos, įsidarbinamumo, aktyvaus dalyvavimo, užtikrina reguliarias žmonių bendradarbiavimo galimybes propaguojant vertybes, principus ir bendrais prioritetais grindžiamus interesus. Ši veikla padeda spręsti kokybės, modernizacijos ir įsidarbinamumo uždavinius, nes didina švietimo aktualumą ir reaktyvumą siekiant žalio ir tvaraus socialinio ir ekonominio atsigavimo, augimo ir klestėjimo trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, taip prisidedant prie žmogaus ir institucinės raidos, skaitmeninės pertvarkos, ekonomikos augimo ir darbo vietų, gero valdymo, taikos ir saugumo. Trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, jaunimo įtraukimas yra svarbus atsparesnės visuomenės, kurios pamatiniai principai yra tarpusavio pasitikėjimas ir kultūrų tarpusavio supratimas, kūrimo proceso elementas.

Įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimas ir patvirtinimas

Pagal programą „Erasmus+“ remiamos ES gebėjimų, įgūdžių ir kvalifikacijų skaidrumo ir pripažinimo priemonės, visų pirma „Europass“ (įskaitant Europos skaitmeninius mokymosi kredencialus), „Youthpass“, Europos kvalifikacijų sandara (EKS), Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorius (ESCO), Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS), Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET), Europos kokybės užtikrinimo registras (EQAR), Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacija (ENQA), taip pat ES mastu veikiantys švietimo ir mokymo srities tinklai, padedantys taikyti šias priemones, visų pirma nacionaliniai akademinio pripažinimo informacijos centrai (NARIC), „Euroguidance“ tinklai, nacionaliniai „Europass“ centrai ir EKS nacionaliniai koordinavimo punktai. Bendra šių priemonių paskirtis yra užtikrinti, kad gebėjimai, įgūdžiai ir kvalifikacijos būtų lengviau pripažįstami ir geriau suprantami tiek konkrečioje šalyje, tiek užsienyje, visuose švietimo ir mokymo lygmenyse ir visuose darbo rinkos sektoriuose, nepriklausomai nuo to, ar tie gebėjimai, įgūdžiai ir kvalifikacijos įgyti formaliojo švietimo ir mokymo būdu, ar kitais mokymosi būdais (pavyzdžiui, per darbo patirtį, savanorišką veiklą, mokymąsi internetu).

Prieinamos priemonės, kuriomis galima naudotis siekiant šių tikslų, turėtų padėti atsižvelgti į tokius naujus reiškinius, kaip švietimo ir mokymo tarptautinimas ir vis dažniau naudojamas skaitmeninis mokymasis ir skaitmeniniai kredencialai, ir padėti kurti lanksčias mokymosi trajektorijas, atitinkančias besimokančių asmenų poreikius ir tikslus. Šiomis priemonėmis taip pat turėtų būti didinamas įgūdžių, kompetencijų ir kvalifikacijų palyginamumas ir perkeliamumas tarp valstybių, kad besimokantys asmenys ir darbuotojai galėtų laisvai judėti mokymosi arba darbo tikslais.

Įgyvendinant ir toliau plėtojant šias priemones vadovaujamasi keliais ilgalaikės politikos dokumentais, įskaitant 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2018/646 dėl bendros geresnių paslaugų, susijusių su įgūdžiais ir kvalifikacijomis, teikimo sistemos („Europass“) ir 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo. Be šių horizontaliosios politikos dokumentų, jaunimo srityje tokiomis teminėmis strategijomis1  kaip „Youthpass“ ir Europos mokymo strategija siekiama toliau remti pokyčius minėtose srityse.

Informavimas apie projektus ir jų rezultatus siekiant kuo didesnio poveikio

Informuoti apie projektus ir jų rezultatus yra ypač svarbu siekiant užtikrinti jų poveikį įvairiais lygmenimis. Priklausomai nuo konkretaus veiksmo, pareiškėjai, prašantys finansavimo pagal programą „Erasmus+“, privalo savo komunikacijos veiklą planuoti taip, kad dalytųsi informacija apie projektą ir pasiektus rezultatus per visą projekto gyvavimo ciklą ir jam pasibaigus. Projektų paraiškos bus vertinamos pagal atitinkamus kriterijus, kad būtų atsižvelgta į šiuos aspektus. Komunikacijos ir sklaidos veiklos lygis ir intensyvumas turėtų būti proporcingi įvairių atitinkamų programos „Erasmus+“ veiksmų tikslams, taikymo sričiai ir uždaviniams. „Erasmus+“ finansavimo gavėjai turės laikytis Europos Komisijos parengtų institucinio informavimo gairių, skirtų projekto dotacijos gavėjams, stebėti ir kokybiškai bei kiekybiškai įvertinti savo komunikacijos veiklos sėkmingumą.

Kaip nurodyta institucinio informavimo gairėse, vykdydami komunikacijos ir sklaidos veiklą ir pristatydami savo projektą (pavyzdžiui, per renginius, interneto svetainėse, vaizdinėje medžiagoje ir leidiniuose) paramos gavėjai turi aiškiai nurodyti, kad tai veiklai buvo skirta Europos Sąjungos parama. Jie visų pirma turi užtikrinti, kad visa komunikacijai skirta medžiaga būtų paženklinta Europos Sąjungos emblema, ir laikytis dotacijos sutarties ar sprendimo dėl dotacijos nuostatų2 . Jeigu šių nuostatų nesilaikoma, gavėjo dotacija gali būti sumažinta.

Paramos gavėjai parengia komunikacijos strategiją ir komunikacijos planą atsižvelgdami į šiuos veiksnius:

  • komunikacijos tikslus, pareiškėjai turėtų įvardyti, ką jie nori pasiekti komunikacijos veikla, t. y. didinti informuotumą, propaguoti visuomenės vertybes, užmegzti naujus būsimos partnerystės ryšius arba daryti įtaką politikai ir praktikai; 
  • auditoriją arba tikslinę grupę, pareiškėjai turi apibrėžti asmenis, kuriuos norima pasiekti ir kurie galėtų naudotis gautais rezultatais.  Auditorija arba tikslinė grupė turėtų būti kuo tiksliau apibrėžta. Tai gali būti plačioji visuomenė, konkretūs suinteresuotieji subjektai, ekspertai ir kiti interesantai, sprendimus priimantys asmenys, žiniasklaida ir kt.;
  • komunikacijos kanalus ir veiksmus, kuriais pasiekiama tikslinė auditorija: pareiškėjai turi rinktis tokius kanalus ir veiksmus, kurie yra veiksmingiausi ir labiausiai atitinka pasirinktų tikslinių grupių poreikius (pavyzdžiui, socialinius tinklus, renginius, leidinius);
  • projekto rezultatus (sukurtus produktus ir rezultatus), tokius kaip gerosios patirties vadovas, praktinė priemonė arba produktas, mokslinių tyrimų ataskaita ar mokslo darbas, įgytos žinios ir įgūdžiai ir kt. Rezultatais taip pat turėtų būti dalijamasi arba skatinama naudotis per „Erasmus+“ projektų rezultatų platformą (https://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/projects_en);
  • laiko planavimą: pareiškėjams reikia efektyviai planuoti įvairios veiklos vykdymo laiką (susiejant šią veiklą su darbo planu ar nustatytais orientyrais), susitarti dėl realiai pasiekiamų tikslų, taip pat užtikrinti lankstumą atsižvelgiant į projekto pažangą, kintančius tikslinės auditorijos ar grupės poreikius ir politikos arba procedūrų kaitą;
  • pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius: veiklos rezultatų rodikliai yra naudinga valdymo priemonė, naudojama stebint komunikacijos ir sklaidos veiklos įgyvendinimo pažangą (ir, prireikus, atliekant pakeitimus) ir vertinant, ar sėkmingai siekiama tikslų. Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (PVRR) turėtų būti suderinti su instituciniais ryšių tinklo rodikliais3 .

Reikalavimas suteikti atvirąją prieigą prie mokomosios Medžiagos, Parengtos Įgyvendinant Programą „Erasmus+“

Siekiant remti mokymą(si) ir darbą su jaunimu pagal programą „Erasmus+“ skatinama suteikti atvirąją prieigą prie projektų rezultatų. Visų pirma „Erasmus+“ dotacijų gavėjai yra įpareigoti užtikrinti, kad plačioji visuomenė galėtų nemokamai pagal atvirąją licenciją naudotis bet kokiais švietimo ištekliais ir priemonėmis, sukurtais įgyvendinant pagal Programą remiamus projektus, t. y. dokumentais, medijomis, programine įranga ar kita medžiaga. Turėtų būti galima lengvai (nemokamai ir be apribojimų) susipažinti su šia medžiaga ir ją gauti, o atviroji licencija turėtų suteikti galimybę plačiajai visuomenei naudotis šiais ištekliais, juos pakartotinai naudoti, pritaikyti ir jais dalytis. Tokie ištekliai vadinami atviraisiais švietimo ištekliais (AŠI) (angl. Open Educational Resources, OER). Tokie ištekliai šiuo tikslu turėtų būti įkelti į tinkamą ir viešai prieinamą platformą tokiu skaitmeniniu formatu, kad būtų galima prireikus juos keisti. Programos „Erasmus+“ dotacijų gavėjai skatinami taikyti pačias atviriausias licencijas4 , tačiau jie gali rinktis ir tokias licencijas, kuriomis nustatomi tam tikri apribojimai, pavyzdžiui, ribojami kitų asmenų gebėjimai naudoti sukurtus išteklius komerciniais tikslais arba kiti asmenys įpareigojami taikyti tą pačią licenciją sukurtiems antriniams kūriniams, jei tai atitinka projekto ir atitinkamos medžiagos pobūdį ir jei tokiu atveju plačioji visuomenė tebeturi galimybę naudotis tais ištekliais ir juos pakartotinai naudoti, pritaikyti ir jais dalytis. Atvirosios prieigos reikalavimo laikytis privaloma; jį taikant nepažeidžiamos dotacijų gavėjų intelektinės nuosavybės teisės.

„Erasmus+“ Atviroji Prieiga prie Mokslinių tyrimų ir duomenų

Programos „Erasmus+“ dotacijų gavėjai skatinami skelbti mokslinių tyrimų rezultatus atvirosios prieigos būdais, t. y. kad juos naudotojams būtų galima pasiekti nemokamai ir be prieigos apribojimų. Dotacijų gavėjai taip pat skatinami mokslinių tyrimų rezultatams taikyti atvirąsias licencijas. Kai įmanoma, įgyvendinant projektus surinkti duomenys turėtų būti paskelbti kaip atvirieji duomenys, t. y. pagal atvirąją licenciją, tinkamu formatu ir naudojantis tinkama atvirųjų duomenų platforma.