Skip to main content

Erasmus+

EU programme for education, training, youth and sport
Search the guide

Šis tinklalapis dar neatitinka 2022 m. programos „Erasmus+“ vadovo turinio. Tačiau visą 2022 m. vadovą pasirinkta kalba galite parsisiųsti PDF formatu, spustelėję parsisiuntimo mygtuką šio puslapio dešinėje.

A Dalis. Bendra informacija apie programą „Erasmus+“

„Erasmus+“ – 2021–2027 m. ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa. Švietimas, mokymas, jaunimo veikla ir sportas yra labai svarbios sritys, prisidedančios prie piliečių asmeninio ir profesinio tobulėjimo. Kokybiškas ir įtraukus švietimas ir mokymas, taip pat savaiminis ir neformalusis mokymasis padeda tiek jaunimui, tiek kitų amžiaus grupių dalyviams įgyti prasmingam dalyvavimui demokratinės visuomenės gyvenime, kultūrų tarpusavio supratimui ir sėkmingam patekimui į darbo rinką reikalingą kvalifikaciją ir įgūdžius. Remiantis Programos sėkme 2014–2020 m., dar labiau stiprinamos „Erasmus+“ pastangos suteikti daugiau galimybių didesniam dalyvių skaičiui ir platesniam organizacijų ratui, daugiausia dėmesio skiriant kokybiniam poveikiui ir prisidedant prie įtraukesnės ir darnesnės, žalesnės ir skaitmeniniam pasauliui pasirengusios visuomenės kūrimo.

Europos piliečiams reikia įgyti daugiau žinių, įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų sparčiai besikeičiančioje ir vis judesnėje, daugiakultūriškesnėje ir labiau skaitmenizuotoje visuomenėje. Studijos, mokymasis ir darbas kitoje šalyje turėtų tapti įprastu dalyku, o be gimtosios kalbos mokėti dar dvi kalbas – turėtų tapti norma. Ši programa yra svarbus elementas, padedantis siekti Europos švietimo erdvės, 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plano, Europos jaunimo strategijos ir Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje tikslų.

COVID-19 pandemija parodė, kad galimybė mokytis yra kaip niekad svarbi užtikrinant greitą ekonomikos atsigavimą ir kartu skatinant lygias galimybes visiems. Šio atsigavimo kontekste programos „Erasmus+“ įtraukumas pasiekė naują lygį, nes dabar remiamos tiek Europos, tiek kitų pasaulio šalių gyventojų asmeninio, socialinio, edukacinio ir profesinio tobulėjimo galimybės, siekiant nė vieno nepalikti nuošalyje.

Kad būsimos Programos kokybinis poveikis būtų didesnis nei dabartinės, reikėtų siekti labiau ir geriau pritraukti įvairių amžiaus grupių ir įvairios kultūrinės, socialinės ir ekonominės padėties žmones. Vienas pagrindinių siekių yra priartinti Programą prie mažiau galimybių turinčių asmenų, įskaitant neįgaliuosius ir migrantus, taip pat atokiose vietovėse gyvenančius arba socialinių ir ekonominių sunkumų patiriančius Europos Sąjungos piliečius. Siekiant šio tikslo, Programos dalyviai, ypač jaunimas, taip pat bus skatinami įsitraukti ir mokytis dalyvauti pilietinėje visuomenėje, didinant informuotumą apie bendras Europos Sąjungos vertybes.

Be to, norint ateityje užtikrinti tvarų Europos ekonomikos augimą ir sanglaudą, labai svarbu ugdyti skaitmeninius įgūdžius ir kompetencijas bei įgūdžius tokiose perspektyvinėse srityse kaip kova su klimato kaita, švari energija, dirbtinis intelektas, robotika, didžiųjų duomenų analizė ir t. t. Programa, kuria skatinamos inovacijos ir padedama mažinti Europos žinių, įgūdžių ir gebėjimų spragas, gali labai prie to prisidėti. Kad taptų konkurencingesnės, ES įmonės turi naudotis talentais ir inovacijomis. Ši investicija į žinias, įgūdžius ir gebėjimus bus naudinga asmenims, institucijoms, organizacijoms ir visuomenei, nes prisidės prie tvaraus ekonomikos augimo ir padės užtikrinti lygias galimybes, gerovę ir socialinę įtrauktį Europoje ir už jos ribų.

Kitas uždavinys yra susijęs su visoje Europoje paplitusia nepakankamo dalyvavimo demokratiniame gyvenime tendencija ir su tuo, kad trūksta žinių ir suvokimo apie Europos reikalus ir jų įtaką visų Europos piliečių gyvenimui. Daugelis žmonių nenoriai įsitraukia ir dalyvauja savo bendruomenės ar Europos Sąjungos politiniame ir socialiniame gyvenime ar patiria sunkumų tą darydami. Europinės tapatybės ir jaunimo dalyvavimo demokratiniuose procesuose stiprinimas yra labai svarbus Sąjungos ateičiai. Šį klausimą taip pat galima tikslingai spręsti organizuojant neformaliojo mokymosi veiklą, kuria siekiama ugdyti jaunuolių įgūdžius, gebėjimus ir jų aktyvų pilietiškumą.

Pagal Europos Sąjungos ekonomikos tvarumo prioritetus planuojant projektus turėtų būti numatoma tausoti aplinką, o žalioji praktika turėtų būti įtraukta į visus jų aspektus. Dalyvaujančiosios organizacijos ir dalyviai turėtų rengti savo projektus vadovaudamiesi aplinkosauginiu požiūriu – tai skatins juos diskutuoti ir mokytis apie aplinkos problemas, vers susimąstyti, ką būtų galima padaryti savo lygmeniu, ir tai padės rasti alternatyvių ekologiškesnių veiklos vykdymo būdų.

Norint suteikti žmonėms daugiau galių ir bendrųjų gebėjimų, sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, pripažinti formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdu įgytą kompetenciją, ypač svarbu remti ir palengvinti švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sričių organizacijų tarpvalstybinį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Tai padeda skleisti idėjas, perduoti geriausią patirtį bei žinias ir ugdyti skaitmeninius gebėjimus – taip prisidedama prie kokybiško švietimo ir drauge stiprinama socialinė sanglauda. Programa „Erasmus+“ yra vienas ryškiausių Europos Sąjungos sėkmės pavyzdžių. Ji grindžiama daugiau kaip trisdešimties metų Europos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programų pasiekimais ir tiek europine, tiek tarptautine partneryste.

Šis programos „Erasmus+“ vadovas parengtas pagal Europos Komisijos patvirtintą metinę „Erasmus+“ darbo programą, todėl ateityje galės būti keičiamas atsižvelgiant į ateinančių metų darbo programose nustatysimus prioritetus ir veiksmų kryptis. Šio vadovo įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar, ES biudžeto valdymo institucijai patvirtinus tam tikrų metų biudžetą, bus skirti biudžeto projekte suplanuoti asignavimai, ar bus taikoma laikinųjų dvyliktųjų dalių sistema.