„Erasmus+“ – 2021–2027 m. ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa. Švietimas, mokymas, jaunimo veikla ir sportas yra labai svarbios sritys, prisidedančios prie piliečių asmeninio ir profesinio tobulėjimo. Kokybiškas ir įtraukus švietimas ir mokymas, taip pat savaiminis ir neformalusis mokymasis padeda tiek jaunimui, tiek kitų amžiaus grupių dalyviams įgyti prasmingam dalyvavimui demokratinės visuomenės gyvenime, kultūrų tarpusavio supratimui ir sėkmingam patekimui į darbo rinką reikalingą kvalifikaciją ir įgūdžius. Remiantis Programos sėkme 2014–2020 m., dar labiau stiprinamos „Erasmus+“ pastangos suteikti daugiau galimybių dar didesniam dalyvių skaičiui ir platesniam organizacijų ratui, daugiausia dėmesio skiriant kokybiniam Programos poveikiui ir prisidedant prie įtraukesnės ir darnesnės, žalesnės ir skaitmeniniam pasauliui pasirengusios visuomenės kūrimo.

Europos piliečiams reikia įgyti daugiau žinių, įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų sparčiai besikeičiančioje ir vis judesnėje, daugiakultūriškesnėje ir labiau skaitmenizuotoje visuomenėje. Studijos, mokymasis ir darbas kitoje šalyje turėtų tapti įprastu dalyku, o galimybė be gimtosios kalbos išmokti dar dvi kalbas turėtų būti suteikta kiekvienam. Ši programa yra svarbus elementas, padedantis siekti Europos švietimo erdvės, 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plano, Europos jaunimo strategijos ir Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2021–2024 m.) tikslų.

COVID-19 pandemija parodė, kad galimybė mokytis yra kaip niekad svarbi užtikrinant greitą ekonomikos atsigavimą po krizių ir kartu skatinant lygias galimybes visiems. Šio atsigavimo kontekste programos „Erasmus+“ įtraukumas pasiekė naują lygį, nes dabar remiamos tiek Europos, tiek kitų pasaulio šalių gyventojų asmeninio, socialinio, edukacinio ir profesinio tobulėjimo galimybės, siekiant nė vieno nepalikti nuošalyje.

Kad būsimos Programos kokybinis poveikis būtų didesnis nei dabartinės, reikėtų siekti labiau ir geriau pritraukti įvairių amžiaus grupių ir įvairios kultūrinės, socialinės ir ekonominės padėties žmones. Vienas pagrindinių siekių yra priartinti Programą prie mažiau galimybių turinčių asmenų, įskaitant neįgaliuosius ir migrantus, taip pat atokiose vietovėse gyvenančius arba socialinių ir ekonominių sunkumų patiriančius Europos Sąjungos piliečius. Siekiant šio tikslo, Programos dalyviai, ypač jaunimas, taip pat bus skatinami įsitraukti ir mokytis dalyvauti pilietinėje visuomenėje, didinant informuotumą apie bendras Europos Sąjungos vertybes. 2024 m. pagal Programą taip pat bus toliau stengiamasi sušvelninti Rusijos invazijos į Ukrainą padarinius visuomenei, ekonomikai ir švietimui, be kita ko, remiant projektus, kuriais skatinama švietimo veikla ir sudaromos palankesnės sąlygos nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms integruotis į naują mokymosi aplinką, taip pat veikla, kuria remiamos organizacijos, besimokantys asmenys ir darbuotojai Ukrainoje.

Be to, atsižvelgiant į Europos inovacijų darbotvarkės tikslus remti talentų ugdymą siekiant padidinti Europos inovacinį pajėgumą, norint ateityje užtikrinti tvarų Europos ekonomikos augimą ir sanglaudą, labai svarbu ugdyti skaitmeninius įgūdžius ir kompetencijas bei įgūdžius tokiose perspektyvinėse srityse kaip kova su klimato kaita, švari energija, dirbtinis intelektas, robotika ir didžiųjų duomenų analizė. Programa, kuria skatinamos inovacijos ir padedama mažinti Europos žinių, įgūdžių ir gebėjimų spragas, gali labai prie to prisidėti. Kad taptų konkurencingesnės, ES įmonės turi naudotis talentais ir inovacijomis. Ši investicija į žinias, įgūdžius ir gebėjimus bus naudinga asmenims, institucijoms, organizacijoms ir visuomenei, nes prisidės prie tvaraus ekonomikos augimo ir padės užtikrinti lygias galimybes, gerovę ir socialinę įtrauktį Europoje ir už jos ribų.

Kitas uždavinys yra susijęs su visoje Europoje paplitusia nepakankamo dalyvavimo demokratiniame gyvenime tendencija ir su tuo, kad trūksta žinių ir suvokimo apie Europos reikalus ir jų įtaką visų Europos piliečių gyvenimui. Daugelis žmonių nenoriai įsitraukia ir dalyvauja savo bendruomenės ar Europos Sąjungos politiniame ir socialiniame gyvenime ar patiria sunkumų tą darydami. Europinės tapatybės ir jaunimo dalyvavimo demokratiniuose procesuose stiprinimas yra labai svarbus Sąjungos ateičiai.

Šį tikslą taip pat galima pasiekti organizuojant neformaliojo mokymosi veiklą, kuria siekiama ugdyti jaunuolių ir suaugusių besimokančių asmenų įgūdžius, gebėjimus ir jų aktyvų pilietiškumą. Programa gali padėti stiprinti socialinių ir tarpkultūrinių gebėjimų ugdymą, kritinį mąstymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, taip pat tokiu būdu užkirsti kelią dezinformacijai ir melagingoms naujienoms ir su jomis kovoti.

Pagal Europos Sąjungos ekonomikos tvarumo prioritetus planuojant „Erasmus+“ projektus turėtų būti numatoma tausoti aplinką, o žalioji praktika turėtų būti įtraukta į visus jų aspektus. Dalyvaujančiosios organizacijos ir dalyviai turėtų rengti savo projektus vadovaudamiesi aplinkosauginiu požiūriu – tai skatins juos diskutuoti ir mokytis apie aplinkos problemas, vers susimąstyti, ką būtų galima padaryti savo lygmeniu siekiant didesnio projektų tvarumo, ir tai padės rasti ekologiškesnių veiklos vykdymo būdų.

Norint suteikti žmonėms daugiau galių ir bendrųjų gebėjimų, sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, pripažinti formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdu įgytą kompetenciją, ypač svarbu remti ir palengvinti švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sričių organizacijų tarpvalstybinį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Tai padeda skleisti idėjas, perduoti geriausią patirtį bei žinias ir ugdyti skaitmeninius gebėjimus. Taip prisidedama prie kokybiško švietimo ir drauge stiprinama socialinė sanglauda. Programa „Erasmus+“ yra vienas ryškiausių Europos Sąjungos sėkmės pavyzdžių. Ji grindžiama daugiau kaip 35 metų Europos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programų pasiekimais ir tiek europine, tiek tarptautine partneryste.

Šis programos „Erasmus+“ vadovas parengtas pagal Europos Komisijos patvirtintas metines „Erasmus+“ darbo programas, todėl galės būti keičiamas atsižvelgiant į nustatytus prioritetus ir veiksmų kryptis. Šio vadovo įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar, ES biudžeto valdymo institucijai patvirtinus tam tikrų metų biudžetą, bus skirti biudžeto projekte suplanuoti asignavimai, ar bus taikoma laikinųjų dvyliktųjų dalių sistema.