Skip to main content

Erasmus+

EU programme for education, training, youth and sport
Search the guide

Programos „Erasmus+“ Prioritetai

Įtrauktis ir įvairovė

Pagal Programą siekiama skatinti lygias galimybes ir didinti prieinamumą, įtrauktį, įvairovę ir teisingumą vykdant visus Programos veiksmus. Siekiant šių tikslų svarbų vaidmenį atlieka organizacijos ir patys mažiau galimybių turintys dalyviai, todėl, atsižvelgiant į šiuos tikslus, Programoje numatyta būtent jiems skirtų priemonių ir išteklių. Organizacijos, planuodamos savo projektus ir veiklą, turėtų vadovautis įtraukiu požiūriu, kad tie projektai ir veikla būtų prieinami įvairiems dalyviams.

Siekiant šių tikslų labai svarbų vaidmenį atlieka nacionalinės agentūros, kurios turėtų siekti, kad jų remiami projektai būtų kuo įtraukesni ir įvairesni. Remdamosi bendrais Europos lygmens principais ir priemonėmis, nacionalinės agentūros parengs įtraukties ir įvairovės planus, padėsiančius tenkinti mažiau galimybių turinčių dalyvių poreikius ir remti su šiomis tikslinėmis grupėmis šalyje dirbančias organizacijas. Ne mažiau svarbūs veikėjai remiant ir įgyvendinant įtraukties ir įvairovės priemones yra SALTO metodiniai centrai, padedantys įgyvendinti programas, visų pirma kaupiant žinias ir planuojant bei vykdant nacionalinių agentūrų darbuotojų ir programų dotacijos gavėjų gebėjimų stiprinimo veiklą. Centralizuotai valdomų programų dalių atveju ne mažiau svarbų vaidmenį atlieka Europos švietimo ir kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA). Trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, priartinti Programą prie strategijos tikslinių grupių labai padeda ES delegacijos ir, jei yra įsteigti, nacionaliniai „Erasmus+“ biurai ir „Erasmus+“ ryšių punktai.

Siekiant įgyvendinti šiuos principus, parengta visas Programos sritis apimanti Įtraukties ir įvairovės strategija1 , kuria siekiama palengvinti prieigą prie finansavimo kuo įvairesnėms organizacijoms ir užtikrinti didesnę mažiau galimybių turinčių dalyvių aprėptį. Strategija taip pat yra pagrindas įgyvendinti tuos pagal Programą remiamus projektus, kuriais siekiama spręsti įtraukties ir įvairovės klausimus. Šia strategija siekiama padėti įveikti kliūtis, kurių gali kilti įvairioms tikslinėms grupėms siekiant pasinaudoti galimybėmis Europoje ir už jos ribų.

Toliau pateikiamas nebaigtinis tokių galimų kliūčių sąrašas gali būti atskaitos taškas imantis veiksmų, kuriais didinamas prieinamumas ir mažiau galimybių turinčių asmenų aprėptis. Dalyvavimui gali trukdyti toliau nurodytos kliūtys – tiek pavieniui, tiek kartu su kitomis kliūtimis.

  • Negalia, įskaitant fizinius, psichikos, intelektinius ar jutiminius sutrikimus, galinčius, drauge su kitomis kliūtimis, kliudyti asmeniui visavertiškai ir sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiomis galimybėmis su kitais2 .
  • Sveikatos problemos. Gali kilti kliūčių dėl sveikatos problemų, įskaitant sunkias ar lėtines ligas ir bet kokią kitokią fizinę ar psichikos sveikatos būklę, dėl kurios sunku dalyvauti Programoje.
  • Su švietimo ir mokymo sistemomis susijusios kliūtys. Su kliūtimis gali susidurti asmenys, kuriems dėl įvairų priežasčių sunku mokytis, mokyklos nebaigę asmenys, nesimokantys ir nedirbantys jaunuoliai (NEET) ir menkų įgūdžių suaugusieji. Nors įtakos tam gali turėti įvairūs veiksniai, mokymosi sunkumų, kurie gali būti susiję ir su asmeninėmis aplinkybėmis, daugiausia kyla dėl struktūrinių kliūčių švietimo sistemoje ir (arba) kai joje nepakankamai atsižvelgiama į konkrečius asmens poreikius. Kliūčių dalyvauti gali kilti ir tada, kai dėl mokymosi programos struktūros sunku išvykti mokytis į užsienį, nors tai yra mokymosi dalis.
  • Kultūrų skirtumai. Kultūrų skirtumus kliūtimi gali laikyti asmenys iš bet kokios aplinkos, tačiau mažiau galimybių turintiems asmenims jų poveikis gali būti ypač didelis. Dėl tokių skirtumų gali kilti didelių sunkumų mokytis apskritai, ir ypač migrantų ar pabėgėlių kilmės asmenims, visų pirma neseniai atvykusiems migrantams, tautinių ar etninių mažumų atstovams, gestų kalbos vartotojams, tiems, kuriems kyla kalbinės adaptacijos ir kultūrinės integracijos sunkumų ir t. t. Kad ir kokioje Programos veikloje būtų dalyvaujama, vartojamos užsienio kalbos ir kultūrų skirtumai tam tikrus žmones gali atgrasyti ir sumažinti jų dalyvavimo naudą. Kultūrų skirtumai gali net atgrasyti potencialius dalyvius nuo paraiškų Programos paramai gauti teikimo, taigi, jie gali sukliudyti net žengti pirmą žingsnį.
  • Socialinės kliūtys. Kliūtimi gali tapti socialinės adaptacijos sunkumai, pavyzdžiui, nepakankami socialiniai gebėjimai, asocialus ar rizikingas elgesys, esamas ar buvęs nusikalstamumas, esamas ar buvęs piktnaudžiavimas narkotikais ar alkoholiu arba socialinė marginalizacija. Kitų socialinių kliūčių gali kilti dėl šeimos aplinkybių, pavyzdžiui, kai asmuo pirmas savo šeimoje siekia aukštojo išsilavinimo arba turi vaikų (ypač vienišos motinos ir vieniši tėvai), yra artimąjį slaugantis asmuo, išlaikytinių turintis asmuo arba našlaitis, arba yra praeityje gyvenęs ar dabar gyvenantis institucinės globos įstaigoje.
  • Ekonominės kliūtys. Kliūtimi gali būti ir nepalankios ekonominės sąlygos, kaip antai žemas gyvenimo lygis, menkos pajamos, būtinybė besimokantiems asmenims užsidirbti pragyvenimui, priklausomybė nuo socialinės gerovės sistemos, ilgalaikis nedarbas, mažų garantijų padėtis ar skurdas, benamystė, įsiskolinimas, finansinės problemos ir t. t. Kitų sunkumų gali kilti dėl nepakankamo paslaugų (ypač paramos mažiau galimybių turintiems asmenims) perkeliamumo – tokios paslaugos turi „judėti“ kartu su dalyviais, kai jie vyksta į tolimą kelionę ir ypač į užsienį.
  • Kliūtys, susijusios su diskriminavimu. Kliūčių gali atsirasti dėl lyties, amžiaus, tautybės, religijos arba tikėjimo, seksualinės orientacijos, negalios ar dėl kelių veiksnių (dviejų ar daugiau iš minėtų su diskriminavimu susijusių kliūčių) sąveikos.
  • Geografinės kliūtys. Kliūtimi gali būti gyvenimas atokioje ar kaimo vietovėje, mažose salose ar periferiniuose ir atokiausiuose regionuose3 , priemiesčiuose, nepakankamai išvystytų paslaugų vietovėse (kuriose mažiau viešojo transporto, menkai išvystyta infrastruktūra) ar nepakankamai išvystytose trečiųjų valstybių vietovėse ir t. t.

Skaitmeninė transformacija

COVID-19 pandemijos akivaizdoje išryškėjo, koks svarbus skaitmeninis švietimas siekiant Europai būtinos skaitmeninės transformacijos. Visų pirma akcentuojamas padidėjęs poreikis išnaudoti skaitmeninių technologijų potencialą mokant ir mokantis bei visuotinai ugdant skaitmeninius įgūdžius. Vadovaujantis 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plano4  strateginiais prioritetais, Programa siekiama prisidėti prie siekio įtraukti besimokančius asmenis, pedagogus, su jaunimu dirbančius asmenis, jaunimą ir organizacijas tiesiant kelią skaitmeninės transformacijos link.

Programa bus remiamas pirmas strateginis Veiksmų plano prioritetas – aukštos kokybės skaitmeninio švietimo ekosistemos plėtra stiprinant gebėjimus ir kritinį visų tipų švietimo ir mokymo įstaigų supratimą apie tai, kaip naudotis skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis mokant ir mokantis visais lygmenimis ir visuose sektoriuose bei rengti ir įgyvendinti švietimo įstaigų skaitmeninės transformacijos planus.

Programa taip pat bus siekiama remti antrą strateginį Veiksmų plano prioritetą padedant įgyvendinti veiksmus, kuriais siekiama stiprinti visų žmonių (įskaitant mažiau galimybių turinčius jaunuolius, studentus, darbo ieškančius asmenis ir darbuotojus) skaitmeninius įgūdžius ir ugdyti kompetenciją visais visuomenės lygmenimis. Daugiausia bus siekiama skatinti bazinių ir pažangesnių skaitmeninių įgūdžių bei skaitmeninio raštingumo, kurie yra tapę kasdienio gyvenimo būtinybe, ugdymą ir suteikti galimybių žmonėms manevruoti algoritmų kupiname pasaulyje ir visapusiškai dalyvauti pilietinėje visuomenėje bei demokratijoje.

Šiems dviem strateginiams Veiksmų plano prioritetams įgyvendinti bus įsteigtas Europos skaitmeninio švietimo centras, padėsiantis stiprinti bendradarbiavimą skaitmeninio švietimo srityje ES lygmeniu ir prisidėsiantis prie mokslinių tyrimų gerosios patirties mainų, bendros veiklos bei mokslinių tyrimų eksperimentų. Centro tikslas – remti valstybes nares užtikrinant glaudesnį tarpsektorinį bendradarbiavimą ir į skaitmeninį švietimą žvelgiant iš mokymosi visą gyvenimą perspektyvos. Centras susies nacionalines valdžios institucijas, privatųjį sektorių, ekspertus, tyrėjus, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus bei pilietinę visuomenę kuriant lankstesnę skaitmeninio švietimo politiką ir praktiką.

Pagal Programą aktyviau naudojantis informacinėmis, ryšių ir technologijų priemonėmis ir derinant fizinį mobilumą su virtualiuoju mokymusi ir virtualiuoju bendradarbiavimu taip pat turėtų būti pasiekta didesnė tikslinė grupė tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų.

Aplinka ir kova su klimato kaita

Aplinkos ir klimato politikos veiksmai yra svarbūs nūdienos ir ateities ES prioritetai. Komunikatas dėl Europos žaliojo kurso5  yra naujoji Europos augimo strategija; jame pripažįstama, kad bendrojo ugdymo įstaigoms, mokymo įstaigoms ir universitetams tenka svarbus vaidmuo įtraukiant mokinius, tėvus ir platesnę bendruomenę ir skatinant pokyčius, kurie yra būtini siekiant, kad iki 2050 m. Europa sėkmingai taptų neutralaus poveikio klimatui žemynu.

Dėl to programa „Erasmus+“ bus svarbi priemonė, padedanti formuoti su klimato kaita susijusias žinias, įgūdžius ir nuostatas ir remti darnų vystymąsi tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų. Programa „Erasmus+“ leis padidinti mobilumo galimybes perspektyvinėse žaliosios ekonomikos srityse, kuriose skatinamas kompetencijų ugdymas, didinamos karjeros perspektyvos ir dalyviai įtraukiami į tas dalykines sritis, kurios yra strategiškai svarbios darniam vystymuisi, itin daug dėmesio skiriant kaimo plėtrai (tvariai ūkininkystei, gamtinių išteklių valdymui, dirvožemio apsaugai, ekologiškam žemės ūkiui). Be to, programa „Erasmus+“, kurios esmė yra mobilumas, turėtų būti siekiama anglies dioksido poveikio neutralumo skatinant darnųjį transportą ir aplinkos atžvilgiu atsakingesnį elgesį.

Aplinka ir kova su klimato kaita taps horizontaliuoju projektų atrankos prioritetu. Pirmenybė bus teikiama tiems projektams, kurių tikslas – plėtoti kompetenciją įvairiuose žaliuosiuose sektoriuose, įskaitant tuos, kuriuose švietimas ir kultūra prisideda prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, kurti žaliųjų sektorinių įgūdžių strategijas ir metodikas, į ateitį orientuotas mokymo programas ir iniciatyvas, kuriomis remiamas dalyvaujančių organizacijų požiūris į aplinkos tvarumą.

Pagal Programą remiamas novatoriškos praktikos taikymas siekiant, kad besimokantys asmenys, darbuotojai ir su jaunimu dirbantys asmenys taptų tikraisiais pokyčių skatintojais (pavyzdžiui, tausotų išteklius, mažintų suvartojamą energiją, atliekas ir anglies pėdsaką, rinktųsi aplinką tausojančią mitybą ir mobilumo priemones ir t. t.). Be to, pirmenybė bus teikiama projektams, pagal kuriuos vykdant švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sričių veiklą skatinami su asmeniniais prioritetais, kultūros vertybėmis ir informuotumu susiję elgesio pokyčiai ir apskritai būtų remiamas aktyvus darnaus vystymosi įsipareigojimas.

Todėl dalyvaujančiosios organizacijos ir dalyviai planuodami savo veiklą turėtų siekti integruoti žaliąją praktiką į visus projektus – tai skatins juos diskutuoti ir mokytis apie aplinkos problemas ir apmąstyti, ką būtų galima padaryti savo lygmeniu, ir tai padės jiems rasti alternatyvių ekologiškesnių veiklos vykdymo būdų.

Tokios platformos, kaip „eTwinning“ ir EPALE, toliau siūlys pagalbinę medžiagą ir lengvins veiksmingos švietimo apie aplinkos tvarumą praktikos ir politikos mainus. „Erasmus+“ yra galinga priemonė, leidžianti pasiekti ir įtraukti pačius įvairiausius mūsų visuomenės subjektus (bendrojo ugdymo įstaigas, universitetus, profesinio mokymo paslaugų teikėjus, jaunimo ir sporto organizacijas, NVO, vietos ir regionines valdžios institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas ir t. t.).

Dalyvavimas demokratiniame gyvenime, bendros vertybės ir pilietinis aktyvumas

Programoje „Erasmus+“ atsižvelgiama į ribotą piliečių dalyvavimą demokratiniuose procesuose ir menkas žinias apie Europos Sąjungą ir mėginama jiems padėti įveikti sunkumus, kad jie galėtų aktyviai įsitraukti ir dalyvauti savo bendruomenių veikloje ar Sąjungos politiniame ir socialiniame gyvenime. Sąjungos ateičiai užtikrinti itin svarbu nuo mažens didinti piliečių supratimą apie Europos Sąjungą. Didinti supratimą apie Europos Sąjungą ir puoselėti priklausymo jai jausmus gali ne tik formalusis švietimas, bet ir neformalusis mokymasis.

Programa remiamas aktyvus pilietiškumas ir mokymosi visą gyvenimą etika; skatinama ugdyti socialinius ir tarpkultūrinius gebėjimus, kritinį mąstymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis. Pirmenybė teikiama projektams, pagal kuriuos organizuojant formaliojo ar neformaliojo mokymosi veiklą suteikiama galimybių dalyvauti demokratiniame gyvenime, visuomeninėje ir pilietinėje veikloje. Ypač daug dėmesio skiriama informuotumo ir supratimo apie Europos Sąjungą – ypač apie ES bendrąsias vertybes, vienybės ir įvairovės principus, taip pat jos socialinį, kultūrinį ir istorinį paveldą – didinimui.

Jaunimo srityje buvo parengta Jaunimo dalyvavimo strategija6 - taip sukurta bendra sistema ir padedama Programa skatinti jaunimo dalyvavimą demokratiniame gyvenime. Strategija siekiama padidinti jaunimo dalyvavimo Programoje kokybę; ji papildo svarbiausius ES jaunimo politikos dokumentus, kaip antai ES jaunimo strategiją ir ES jaunimo tikslus. Prie Strategijos pridedamas Jaunimo dalyvavimo rinkinys7 , kuriuo siekiama praktiškai paskatinti jaunimo dalyvavimą kiekviename iš Programos veiksmų, dalijantis žiniomis, rekomendacijomis, priemonėmis ir praktinėmis gairėmis. Rinkinio moduliuose itin daug dėmesio skiriama naujiems horizontaliesiems projektų prioritetams.