Skip to main content

Erasmus+

EU programme for education, training, youth and sport

Šis tinklalapis dar neatitinka 2022 m. programos „Erasmus+“ vadovo turinio. Tačiau visą 2022 m. vadovą pasirinkta kalba galite parsisiųsti PDF formatu, spustelėję parsisiuntimo mygtuką šio puslapio dešinėje.

„Erasmus+“ Mokytojų Akademijų Iniciatyva

2019 m. Tarybos rezoliucijoje dėl tolesnio Europos švietimo erdvės plėtojimo[1] Komisija raginama „kurti naujas priemones, skirtas mokyti ir remti kompetentingus, motyvuotus ir aukštos kvalifikacijos mokytojus, dėstytojus, pedagogus ir mokyklų vadovus, ir skatinti jų tęstinį profesinį tobulėjimą, taip pat aukštos kokybės, moksliniais tyrimais pagrįstą mokytojų rengimą“[2],[3]. 2019 m. Europos aukščiausiojo lygio susitikime švietimo klausimais taip pat pabrėžta ypatinga mokytojų svarba, o per konsultacijas dėl būsimos bendradarbiavimo sistemos mokytojų vaidmuo buvo įvardytas kaip vienas svarbiausių klausimų, kuriuos reikia spręsti ES bendradarbiavimo srityje.

2020 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose dėl Europos mokytojų ir dėstytojų ateities[4] dar kartą pabrėžiamas mokytojų, kaip Europos švietimo erdvės kertinių akmenų, vaidmuo ir raginama toliau remti mokytojų karjerą ir kompetencijos tobulinimą bei gerovę visais karjeros etapais. Išvadose pabrėžiama mokytojų mobilumo nauda ir būtinybė įtraukti mobilumą į pirminį ir tęstinį mokytojų švietimą. Be to, išvadose Komisija raginama remti glaudesnį mokytojų rengimo paslaugų teikėjų bendradarbiavimą tęstinio mokytojų profesinio tobulėjimo procese.

2020 m. Komisijos komunikate dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m.[5] pripažįstamas esminis mokytojų vaidmuo ir išdėstyta kompetentingų ir motyvuotų pedagogų, kurie savo karjeroje gali naudotis įvairia pagalba ir profesinio tobulėjimo galimybėmis, vizija. Jame siūloma įvairių veiksmų, padėsiančių įveikti sunkumus, su kuriais susiduria pedagogai, įskaitant planuojamą „Erasmus+“ mokytojų akademijų iniciatyvą.

Komisijos skaitmeninio švietimo veiksmų plane (2021–2027 m.)[6] pabrėžiamas poreikis užtikrinti, kad visi mokytojai ir dėstytojai norėtų ir gebėtų veiksmingai ir kūrybiškai naudotis technologijomis, kad įtrauktų ir motyvuotų besimokančius asmenis, ir užtikrinti, kad visi besimokantys asmenys išsiugdytų skaitmeninius gebėjimus mokytis, gyventi ir dirbti skaitmenizuotame pasaulyje.

Visos ES šalys išreiškia norą didinti šios profesijos patrauklumą: EBPO TALIS tyrime dalyvavusiose ES šalyse vidutiniškai mažiau nei 20 proc. pagrindinių mokyklų mokytojų manė, kad visuomenė jų profesiją laiko vertinga. Susirūpinimą kelia pedagogų senėjimas, nes dėl artėjančių išėjimo į pensiją bangų konkrečiose šalyse gali pritrūkti mokymo srities darbuotojų. 2019 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje[7] taip pat nurodoma, kad kai kuriose Europos šalyse labai trūksta visų sričių arba tam tikrų sričių, pavyzdžiui, tiksliųjų mokslų, mokytojų arba specialiųjų profilių mokytojų, pavyzdžiui, galinčių mokyti specialiųjų poreikių turinčius mokinius.

EBPO TALIS tyrimo duomenimis, nepaisant didelės tęstinio profesinio tobulėjimo pasiūlos, mokytojai vis dar praneša apie profesinio tobulėjimo galimybių trūkumą. Nepaisant mobilumo teikiamos naudos, jis vis dar nėra veiksmingai įtrauktas į mokytojų rengimo procesą dėl įvairių praktinių kliūčių, kurias reikėtų šalinti vykdant nuoseklesnę politiką.

„Erasmus+“ mokytojų akademijos spręs šiuos klausimus, papildys kitą su švietimo erdvės kūrimu susijusią veiklą ir padės perkelti rezultatus į nacionalinę ir regioninę politiką ir galiausiai į mokytojų švietimo ir bendrojo ugdymo įstaigų rėmimo sistemas. Šių akademijų veikla bus grindžiama nacionalinio mokytojų rengimo inovacijomis ir veiksminga praktika ir Europos bendradarbiavimu ir padės juos toliau plėtoti. Ypatingas dėmesys bus skiriamas veiksmingos praktikos sklaidai ir naudojimui skirtingose šalyse ir mokytojų rengimo įstaigose, taip pat grįžtamojo ryšio ir poveikio užtikrinimui politikos lygmeniu.

VEIKSMO TIKSLAI

Šio veiksmo bendrasis tikslas – sudaryti mokytojų švietimo ir rengimo paslaugų teikėjų europinę partnerystę, steigiant „Erasmus+“ mokytojų akademijas, kuriose bus plėtojamos mokytojų rengimo europinės ir tarptautinės perspektyvos. Mokytojų akademijose bus remiama daugiakalbystė ir kultūros įvairovė, plėtojamas mokytojų rengimas pagal ES švietimo politikos prioritetus ir padedama siekti Europos švietimo erdvės tikslų.

„Erasmus+“ mokytojų akademijų iniciatyva bus siekiama šių tikslų:

  • prisidėti prie mokytojų rengimo politikos ir praktikos tobulinimo Europoje, kuriant mokytojų rengimo tinklus ir praktikos bendruomenes, kurie suburtų pirminio mokytojų rengimo (būsimų mokytojų rengimo) paslaugų teikėjus ir tęstinio profesinio tobulėjimo (jau dirbančių mokytojų) paslaugų teikėjus, kitus susijusius subjektus, pavyzdžiui, mokytojų asociacijas, ministerijas ir suinteresuotuosius subjektus, kad būtų parengtos ir išbandytos profesinio mokymosi strategijos ir programos, kurios būtų veiksmingos, prieinamos ir perkeliamos į kitus kontekstus;
  • stiprinti mokytojų rengimo europinį aspektą ir jo tarptautinimą, novatoriškai ir praktiškai bendradarbiaujant su kitų Europos šalių pedagogais ir mokytojais ir dalijantis patirtimi, susijusia su tolesne mokytojų rengimo raida Europoje. Šis bendradarbiavimas prisidės prie pagrindinių Europos Sąjungos prioritetų, pavyzdžiui, mokymosi skaitmeniniame pasaulyje, tvarumo, teisingumo ir įtraukties, be kita ko, siūlant mokytojų kursus, modulius ir kitas mokymosi galimybes šiose srityse;
  • parengti ir drauge išbandyti skirtingus mobilumo (virtualiojo, fizinio ir mišriojo) modelius pirminio mokytojų rengimo ir nuolatinio profesinio tobulėjimo srityje, siekiant pagerinti mobilumo kokybę ir dalyvių skaičių, taip pat užtikrinti, kad mobilumas Europoje taptų neatsiejama mokytojų rengimo dalimi;
  • plėtoti tvarų mokytojų rengimo paslaugų teikėjų bendradarbiavimą, darantį poveikį mokytojų rengimo kokybei Europoje, ir prisidėti prie mokytojų rengimo politikos Europos ir nacionaliniu lygmenimis.

TINKAMUMO KRITERIJAI

Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, projektų pasiūlymai dėl „Erasmus+“ mokytojų akademijų turi tenkinti toliau nurodytus kriterijus.

Kas gali teikti paraišką?

Paraišką gali teikti bet kuri nacionaliniu lygmeniu pripažinta organizacija (galinti veikti kaip dalyvaujančioji organizacija, kaip nurodyta toliau), įsteigta Programos šalyje. Ši organizacija teikia paraišką visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu.

Kokios organizacijos gali dalyvauti projekte?

Toliau nurodytos Programos šalyse įsteigtos organizacijos (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“) gali dalyvauti kaip visateisės partnerės arba asocijuotosios partnerės:

  • mokytojų rengimo įstaigos (kolegijos, institutai, universitetai, teikiantys pirminio mokytojų rengimo ir (arba) tęstinio profesinio tobulėjimo paslaugas) ISCED 1–3 lygmens mokytojams, įskaitant profesijos mokytojus;
  • ministerijos arba panašios viešosios įstaigos, atsakingos už bendrojo ugdymo politiką;
  • viešosios (vietos, regioninės ar nacionalinės) ir privačiosios įstaigos, atsakingos už politikos formavimą ir mokytojų rengimo pasiūlą bei mokytojų kvalifikacijos standartų nustatymą;
  • mokytojų asociacijos ir kiti nacionaliniu lygmeniu pripažinti mokytojų rengimo ir nuolatinio profesinio tobulėjimo paslaugų teikėjai;
  • valdžios institucijos, atsakingos už mokytojų švietimą ir mokymą bei jų nuolatinio profesinio tobulėjimo ir kvalifikacijos priežiūrą;
  • bendrojo ugdymo įstaigos, dirbančios su mokytojų rengimo paslaugų teikėjais, kad būtų sudaryta praktinio mokymo, kaip mokytojų rengimo dalies, galimybių;
  • kitos bendrojo ugdymo įstaigos (nuo ikimokyklinio ugdymo iki pirminio profesinio mokymo) arba kitos su projektu susijusios organizacijos (pavyzdžiui, NVO, mokytojų asociacijos).

Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius ir pobūdis

„Erasmus+“ mokytojų akademijų veikloje turi dalyvauti bent 3 visateisiai partneriai iš bent 3 Programos šalių (įskaitant bent dvi ES valstybes nares), taip pat:

  • bent du nacionaliniu lygmeniu pripažinti pirminio mokytojų rengimo paslaugų teikėjai iš 2 skirtingų Programos šalių, ir
  • bent vienas nacionaliniu lygmeniu pripažintas tęstinio mokytojų (jau dirbančių) profesinio tobulėjimo paslaugų teikėjas.

Be to, partnerystėje kaip visateisė partnerė ar asocijuotoji partnerė taip pat turi dalyvauti bent viena praktinio / profesinio rengimo įstaiga.

Partnerystėje kaip visateisės arba asocijuotosios partnerės taip pat gali dalyvauti kitos organizacijos, turinčios atitinkamos patirties mokytojų rengimo srityje, ir (arba) institucijos, nustatančios mokytojų rengimo standartus, kvalifikaciją ar kokybės užtikrinimą.

Veiklos vieta (-os)

Visa „Erasmus+“ mokytojų akademijų veikla turi būti vykdoma Programos šalyse.

Projekto trukmė

3 metai

Kam teikti paraišką?

Europos švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA).

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius: ERASMUS-EDU-2021-PEX-TEACH-ACA

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki rugsėjo 7 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Daugiau informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

PROJEKTO RENGIMAS

Kiekviena „Erasmus+“ mokytojų akademija įgyvendina nuoseklią ir visapusišką veiklą, pavyzdžiui:

  • bendradarbiauja ir kuria tinklus ir praktikos bendruomenes su mokytojų rengimo paslaugų teikėjais, mokytojų asociacijomis, visuomeninėmis organizacijomis, dalyvaujančiomis mokytojų rengimo procese, ir kitais atitinkamais subjektais, kad būtų sukurtos novatoriškos pirminio ir tęstinio mokytojų rengimo ir tęstinio profesinio tobulėjimo bei bendrojo ugdymo įstaigų strategijos ir programos;
  • rengia ir teikia bendrus, novatoriškus ir veiksmingus mokytojų rengimo srities ir mokytojų gebėjimams skirtus mokymosi modulius sudėtingais ir (arba) naujais visiems rūpimais pedagoginiais klausimais. Šios akademijos tenkina skirtingus pedagogikos studentų (pirminio mokytojų rengimo) ir jau dirbančių mokytojų (tęstinio profesinio tobulėjimo) poreikius;
  • plėtoja bendrą mokymosi, turinčio tvirtą europinį aspektą, pasiūlą, apimančią visų formų mobilumo veiklą, pavyzdžiui, rengiant vasaros mokyklas, studentų ir dėstytojų pažintinius vizitus, taip pat kitas universitetų bendradarbiavimo formas – tiek fizines, tiek virtualiąsias;
  • nustato veiksmingus mobilumo kliūčių šalinimo būdus, įskaitant praktinius susitarimus ir mokymosi pripažinimą, siekiant padidinti mobilumo veiksmų skaičių bei kokybę ir mobilumo įtraukimą į pirminio ir tęstinio mokytojų rengimo sistemą;
  • įtraukia bendrojo ugdymo įstaigas ir ypač profesinio rengimo įstaigas, siekiant išbandyti naujoviškus mokymo būdus (įskaitant nuotolinio ir mišriojo mokymo ir mokymosi metodus) ir jais dalytis;
  • pagal šio kvietimo tikslus atlieka studijas, mokslinius tyrimus ir (arba) apklausas arba renka veiksmingos praktikos pavyzdžius, kad parengtų santraukas, diskusijų dokumentus, rekomendacijas ir t. t., siekiant skatinti diskusijas ir prisidėti prie mokytojų rengimo politikos;
  • remia ir teikia pirmenybę esamoms „Erasmus+“ priemonėms, pavyzdžiui, „eTwinning“ ir „School Education Gateway“, skirtoms virtualiajam mobilumui, bendradarbiavimui, komunikacijai testavimo ir dalijimosi rezultatais tikslais.

NUMATOMAS POVEIKIS

Tikimasi, kad „Erasmus+“ mokytojų akademijų plėtotė padidins mokytojo profesijos patrauklumą ir užtikrins mokytojų, pedagogų ir mokyklų vadovų kokybišką pirminį rengimą ir tęstinį profesinį tobulėjimą.

Manoma, kad „Erasmus+“ mokytojų akademijų iniciatyva, pagal kurią bus kuriama Europos mokytojų švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų partnerystė, sustiprins europinį mokytojų rengimo aspektą ir prisidės prie jo tarptautinimo. Numatoma, kad glaudus atitinkamų subjektų bendradarbiavimas už Europos ribų pasižymės novatorišku Europos bendradarbiavimu ir esmine mokytojų rengimo politikos ir praktikos plėtra, remiantis esamomis inovacijomis ir veiksminga praktika nacionalinėse mokytojų rengimo sistemose bei bendra mokymosi pasiūla dalyvaujantiems mokytojams. Tikimasi, kad toks požiūris padės užtikrinti, kad mobilumas taptų neatsiejama mokytojų rengimo dalimi Europoje, pašalinant esamas mobilumo kliūtis ir nustatant sėkmingų mobilumo strategijų ir programų sąlygas.

Nacionaliniu ir Europos lygmeniu veikiančios „Erasmus+“ mokytojų akademijos suformuos tvirtą ir tvarią pirminio mokytojų rengimo ir tęstinio profesinio tobulėjimo paslaugų teikėjų partnerystę. Šia iniciatyva bus užtikrintas glaudesnis mokytojų rengimo paslaugų teikėjų bendradarbiavimas, paklojantis pagrindą struktūrinei partnerystei ir jungtinėms institucijų programoms. Taip „Erasmus+“ mokytojų akademijos užtikrins kokybišką, veiksmingą pirminį rengimą ir tęstinį profesinį tobulėjimą ir padės pasiekti rezultatų, kuriuos būtų sunku pasiekti be žinių mainų ir veiksmingo bendradarbiavimo.

Naudojant įvairius sklaidos kanalus tarpvalstybiniu, nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmenimis, taip pat parengiant ilgalaikį veiksmų planą, skirtą laipsniškam projektų rezultatų diegimui, tikimasi, kad projektai įtrauks atitinkamus suinteresuotuosius subjektus iš dalyvaujančiųjų ir kitų organizacijų ir užtikrins ilgalaikį poveikį net ir projektui pasibaigus.

DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI

Projekto aktualumas

(ne daugiau kaip 35 balai)

  • Sąsaja su politika: kokiu mastu pasiūlymu suburiama ir plėtojama Europos mokytojų švietimo ir rengimo paslaugų teikėjų partnerystė, kurios tikslas – steigti „Erasmus+“ mokytojų akademijas, teikiančias mokytojams novatoriško mokymosi galimybes.
  • Suderinamumas: kokiu mastu pasiūlymas grindžiamas adekvačia poreikių analize; tikslai yra aiškiai apibrėžti, tikroviški ir susiję su dalyvaujančiosioms organizacijoms ir šiam veiksmui svarbiais klausimais.
  • Novatoriškumas: pasiūlyme numatyta taikyti pažangiausius metodus ir technikas ir jį įgyvendinant bus gautą novatoriškų rezultatų ir problemų sprendimo būdų, susijusių su šia sritimi apskritai arba su geografiniu projekto kontekstu (pavyzdžiui, turinys; gauti rezultatai, taikomi darbo metodai, dalyvaujančiosios organizacijos ir asmenys arba tikslinės grupės).
  • Bendradarbiavimas ir partnerystė: kokiu mastu pasiūlymas tinkamas tvirtiems ir ilgalaikiams santykiams vietos, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu tarp pirminio mokytojų rengimo (būsimų mokytojų rengimo) paslaugų teikėjų ir (jau dirbančių mokytojų) tęstinio profesinio tobulėjimo paslaugų teikėjų, palaikant dvikryptę ir abipusiškai naudingą sąveiką.
  • Europos pridėtinė vertė: pasiūlyme aiškiai parodyta, kokia pridėtinė vertė sukuriama asmeniniu (besimokančių asmenų ir (arba) darbuotojų), instituciniu ir sisteminiu lygmeniu per gaunamus rezultatus, kuriuos partneriams, veikiantiems be Europos bendradarbiavimo, pasiekti būtų sunku; pasiūlyme naudojamos ir remiamos esamos ES lygmens priemonės, pavyzdžiui, „eTwinning“ ir „School Education Gateway“, skirtos bendradarbiavimui, komunikacijai testavimo ir dalijimosi rezultatais tikslais.
  • Tarptautinimas: pasiūlymu atskleidžiamas indėlis į tarptautinį mokytojų rengimo aspektą, įskaitant jungtinių mobilumo (virtualiojo, fizinio ir mišriojo) modelių ir kitos mokymosi pasiūlos kūrimą pirminio mokytojų rengimo ir tęstinio profesinio tobulėjimo srityse.
  • Skaitmeniniai įgūdžiai: kokiu mastu pasiūlyme numatyta su skaitmeninių įgūdžių ugdymu susijusi veikla (pavyzdžiui, novatoriškų mokymo programų ir metodikų kūrimas, veiksmingi mokymosi moduliai ir t. t.).
  • Žalieji įgūdžiai: kokiu mastu pasiūlyme numatyta su Europos aplinkos tvarumo prioritetais ir perėjimu prie žiedinės ir žalesnės ekonomikos susijusi veikla (pavyzdžiui, novatoriškos mokymo programos ir mokymo metodikos, veiksmingo mokymosi moduliai ir t. t.).
  • Socialinis aspektas: į pasiūlymą įtrauktas visaapimantis siekis vykdant įvairius veiksmus užtikrinti įvairovę ir puoselėti bendras vertybes, lygybę, nediskriminavimą ir socialinę įtrauktį, įskaitant specialiųjų poreikių ir (arba) mažiau galimybių turinčių asmenų ir asmenų, dirbančių daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje, atžvilgiu.
  • Lyčių aspektas: kokiu mastu pasiūlyme atsižvelgiama į lyčių lygybę ir padedama užtikrinti galimybę bendrojo ugdymo įstaigose veiksmingai atsižvelgti į lyčių aspektą.

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė

(ne daugiau kaip 25 balai)

  • Nuoseklumas: projektas iš esmės parengtas taip, kad būtų užtikrintas jo tikslų, veiklos ir siūlomo biudžeto suderinamumas. Pasiūlyme pateikiamas nuoseklus ir išsamus atitinkamos veiklos ir paslaugų, kuriais bus siekiama patenkinti nustatytus poreikius ir gauti planuojamus rezultatus, aprašas.
  • Metodika: siūlomos metodikos kokybė ir įgyvendinamumas bei jos tinkamumas numatytiems rezultatams pasiekti.
  • Struktūra: darbo programos, įskaitant atitinkamus parengiamosios veiklos, įgyvendinimo, stebėsenos, rezultatų naudojimo, vertinimo ir sklaidos etapus, aiškumas, išsamumas ir kokybė.
  • Valdymas: numatytos patikimos valdymo priemonės. Tvarkaraštis, organizavimas, užduotys ir pareigos yra tinkamai apibrėžti ir tikroviški. Pasiūlyme kiekvienai veiklai numatyti tinkami ištekliai.
  • Biudžetas: biudžete numatyti tinkami ištekliai, reikalingi projektui sėkmingai įgyvendinti; jis nėra nei per didelis, nei per mažas.
  • Rizikos valdymas: Aiškiai įvardytos su projektu susijusios problemos ir rizika yra aiškiai nustatytos ir numatyti jų šalinimo veiksmai.
  • Kokybės užtikrinimas: tinkamai įdiegtos kontrolės priemonės (nuolatinis kokybės vertinimas, tarpusavio vertinimas, lyginamosios analizės veikla ir t. t.).
  • Stebėsenos priemonės: nustatyti rodikliai, kuriais siekiama užtikrinti kokybišką ir ekonomiškai efektyvų projekto įgyvendinimą.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė

(ne daugiau kaip 20 balų)

  • Sudėtis: projekte dalyvauja įvairios viena kitą papildančios organizacijos, turinčios reikiamą profilį, kompetenciją, patirties ir žinių, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą visais jo aspektais.
  • Aukštynkryptė konvergencija: kokiu mastu partnerystė kuria tinklus ir praktikos bendruomenes su mokytojų rengimo paslaugų teikėjais, valdžios institucijomis, dalyvaujančiomis mokytojų rengimo procese, ir kitais atitinkamais subjektais, ir sudaro sąlygas tiems partneriams veiksmingai keistis patirtimi ir žiniomis.
  • Geografinis aspektas: kokiu mastu į partnerystę įtraukti atitinkami partneriai iš skirtingų geografinių vietovių, taip pat kokiu mastu pareiškėjas pagrindė geografinę partnerystės sudėtį ir įrodė jos svarbą siekiant „Erasmus+“ mokytojų akademijų tikslų; taip pat kokiu mastu partnerystė apima platų ir tinkamą atitinkamų subjektų ratą vietos ir regioniniu lygmenimis.
  • Virtualusis bendradarbiavimas ir mobilumas: kokiu mastu bendradarbiavimas siejamas su esamomis „Erasmus+“ priemonėmis, pavyzdžiui, „eTwinning“ ir „School Education Gateway“.
  • Įsipareigojimas: atsakomybės sritys ir užduotys yra aiškiai ir tinkamai paskirstytos ir iš jų paskirstymo matyti visų dalyvaujančių organizacijų įsipareigojimas ir aktyvus įsitraukimas pagal kompetenciją ir pajėgumus.
  • Užduotys: koordinatorius įrodo gebėjimą kokybiškai valdyti ir koordinuoti tarpvalstybinius tinklus ir vadovauti sudėtingoje aplinkoje; individualios užduotys paskirstomos atsižvelgiant į konkrečią kiekvieno partnerio praktinę patirtį.
  • Bendradarbiavimas: siūlomas veiksmingas mechanizmas tinkamam dalyvaujančiųjų organizacijų, dalyvių ir kitų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio koordinavimui, sprendimų priėmimui ir komunikacijai užtikrinti.

Poveikis

(ne daugiau kaip 20 balų)

  • Rezultatų panaudojimas: pasiūlyme parodoma, kaip partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai naudosis projekto rezultatais. Jame numatomos priemonės rezultatų panaudojimui projekto metu ir jam pasibaigus įvertinti.
  • Sklaida: pasiūlyme numatytas aiškus rezultatų sklaidos planas ir nurodomi atitinkami tikslai, veikla, tvarkaraštis, priemonės ir kanalai, kuriuos naudojant bus užtikrinta, kad rezultatai ir nauda projekto metu ir jam pasibaigus būtų veiksmingai skleidžiami suinteresuotiesiems subjektams, politikams, mokytojų rengimo paslaugų teikėjams, valdžios institucijoms ir t. t.; pasiūlyme taip pat nurodoma, kurie partneriai bus atsakingi už rezultatų sklaidą, ir įrodoma jų turima aktuali sklaidos veiklos patirtis; pasiūlyme išdėstomos sklaidos priemonės, pirmenybę teikiant „Erasmus+“ priemonėms, tokioms kaip „eTwinning“ ir „School Education Gateway“.
  • Poveikis: pasiūlyme parodomas galimas projekto poveikis:
  • dalyviams ir dalyvaujančiosioms organizacijoms įgyvendinant projektą ir jam pasibaigus;
  • vietos, regioniniu, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai nedalyvaujantiems projekte.

Į pasiūlymą įtrauktos priemonės, uždaviniai ir rodikliai, kad būtų galima stebėti pažangą ir vertinti numatomą (trumpalaikį ir ilgalaikį) poveikį.

  • Tvarumas ir tęstinumas: pasiūlyme paaiškinama, kaip bus įgyvendinama ir toliau plėtojama „Erasmus+“ mokytojų akademijų iniciatyva. Pasiūlyme numatytas ilgalaikis veiksmų planas, kuriuo siekiama laipsniškai diegti projekto rezultatus projektui pasibaigus. Šis planas grindžiamas tvaria pirminio mokytojų rengimo (būsimų mokytojų rengimo) paslaugų teikėjų ir tęstinio profesinio tobulėjimo (jau dirbančių mokytojų) paslaugų teikėjų partneryste. Reikėtų įtraukti tinkamas valdymo struktūras, taip pat išplėstinio taikymo ir finansinio tvarumo planus, įskaitant finansinių išteklių (Europos, nacionalinių ir privačių) nustatymą, siekiant užtikrinti, kad rezultatai ir nauda būtų ilgalaikiai ir tvarūs.

Ar skirti finansavimą, svarstoma, jeigu paraiška įvertinama ne mažiau kaip 60 balų (iš 100), taip pat atsižvelgiant į mažiausią būtiną balų skaičių pagal kiekvieną iš keturių dotacijos skyrimo kriterijų: bent 18 balų pagal „projekto aktualumo“ kategoriją; 13 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijoje ir 11 balų „partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ ir „poveikio“ kategorijose. Ex aequo atvejais pirmenybė bus teikiama projektams, surinkusiems daugiausiai balų „projekto aktualumo“ ir „poveikio“ kategorijose.

KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?

ES dotacija bus prisidedama prie faktinių projekto išlaidų padengimo (realiųjų išlaidų finansavimo modelis). Tik reikalavimus atitinkančios išlaidos ir išlaidos, kurias gavėjas faktiškai patyrė įgyvendindamas projektą (ne į biudžetą įtrauktos išlaidos).

Didžiausia ES dotacija vienam projektui yra 1,5 mln. EUR.

Be to,

  • išsamūs dotacijos parametrai bus nustatyti dotacijos sutartyje;
  • ES finansinis įnašas negali viršyti 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų;  
  • skirta dotacija gali būti mažesnė nei prašoma suma.

Daugiau informacijos pateikta dotacijos sutarties šablone, kurį rasite portale „Funding and Tender Opportunities Portal“ (FTOP).

  1. https://data.consilium.europa.eu/doc/document/st-13298-2019-init/lt/pdf

  2. 2019 m. švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis, p. 28.

  3. 2019 m. lapkričio 8 d., 13298/19, https://data.consilium.europa.eu/doc/document/st-13298-2019-init/lt/pdf

  4. https://www.consilium.europa.eu/media/44115/st08269-en20.pdf

  5. https://ec.europa.eu/education/resources-and-tools/document-library/eea-communication-sept2020_en

  6. https://ec.europa.eu/education/education-in-the-eu/digital-education-action-plan_lt

  7. https://ec.europa.eu/education/resources-and-tools/document-library/education-and-training-monitor-2019-executive-summary_en

.foot {font-size: 0.8em; margin-left: 2.5em; border-top: 1px solid black;} table, td, tr{border: 1px solid black; cellpadding="1"; cellspacing="1";} table{margin-bottom: 30px;}