Skip to main content

Erasmus+

EU programme for education, training, youth and sport

Šis tinklalapis dar neatitinka 2022 m. programos „Erasmus+“ vadovo turinio. Tačiau visą 2022 m. vadovą pasirinkta kalba galite parsisiųsti PDF formatu, spustelėję parsisiuntimo mygtuką šio puslapio dešinėje.

Profesinės kompetencijos centrai

Profesinės kompetencijos centrų (CoVE) iniciatyva remia principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą profesinį meistriškumą dalyvaujant įvairiems vietos suinteresuotiesiems subjektams. Ši iniciatyva padeda profesinio mokymo įstaigoms greitai pritaikyti įgūdžių ugdymą prie kintančių ekonominių ir socialinių poreikių, įskaitant skaitmeninę ir žaliąją pertvarką. Profesinės kompetencijos centrai veikia tam tikrame vietos kontekste ir yra inovacijoms, regioniniam vystymuisi ir socialinei įtraukčiai palankių įgūdžių ekosistemų ramstis, ir taip pat per tarptautinio bendradarbiavimo tinklus bendrauja su kitų šalių profesinės kompetencijos centrais.

Šie centrai teikia jaunuoliams pirminio mokymo, o suaugusiesiems – kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybių, siūlydami lankstų, savalaikį ir dinamiškos darbo rinkos reikmes atitinkantį mokymą žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos kontekste. Jie glaudžiai bendradarbiauja su bendrovėmis, visų pirma MVĮ, ir veikia kaip varomoji jėga vietos verslo inovacijoms.

Profesinės kompetencijos centrai užtikrina kokybiškus įgūdžius ir gebėjimus, savo ruožtu nulemsiančius kokybišką užimtumą ir karjeros galimybes, atitinkančias novatoriškos, įtraukios ir tvarios1  ekonomikos poreikius.

Siūlomai profesinės kompetencijos sampratai būdingas į besimokantį asmenį orientuotas holistinis požiūris, pagal kurį profesinis mokymas:

  • yra integrali įgūdžių ekosistemų2  dalis, prisidedanti prie regioninės plėtros3 , inovacijų4 , pažangiosios specializacijos5  ir klasterių strategijų6 ​​​​​​​, taip pat prie konkrečių vertės grandinių ir pramonės ekosistemų7 ​​​​​​​;
  • yra žinių trikampio8  dalis, glaudžiai susijusi su kitais švietimo ir mokymo sektoriais, mokslo bendruomene, kūrybos sektoriumi ir verslu;
  • per kokybiškas paslaugas, grindžiamas kokybės užtikrinimu, padeda besimokantiems asmenims įgyti tiek profesinių (su darbu susijusių), tiek bendrųjų gebėjimų9 ;
  • kuria novatoriškas partnerystes10  su darbo pasauliu ir remia mokymo ir rengimo srities darbuotojų tęstinį profesinį tobulėjimą, novatoriškus pedagogikos metodus, besimokančių asmenų ir darbuotojų mobilumą ir profesinio mokymo tarptautinimo strategijas.

Veiksmo tikslai

Šiuo veiksmu remiamas laipsniškas profesinės kompetencijos centrų tarptautinių bendradarbiavimo tinklų kūrimas ir plėtojimas, taip prisidedant prie įgūdžių ekosistemų kūrimo, regioninės plėtros ir socialinės įtraukties.

Profesinės kompetencijos centrai veiks dviem lygmenimis:

  1. nacionaliniu lygmeniu, įtraukiant įvairius vietos suinteresuotuosius subjektus, kuriančius vietos inovacijoms, regioniniam vystymuisi ir socialinei įtraukčiai palankias įgūdžių ekosistemas, ir taip pat per tarptautinio bendradarbiavimo tinklus bendraujant su kitų šalių profesinės kompetencijos centrais;
  2. tarptautiniu lygmeniu , suburiant profesinės kompetencijos centrus, besidominčius:
  • tam tikrais sektoriais ar pramonės ekosistemomis11 ;
  • novatoriškais visuomenės uždavinių sprendimo metodais (pavyzdžiui, klimato kaitos, skaitmenizacijos, dirbtinio intelekto, darnaus vystymosi tikslų, migrantų integracijos, žemos kvalifikacijos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir t. t.);
  • novatoriškais metodais, skirtais esamų profesinės kompetencijos centrų aprėpčiai, kokybei ir veiksmingumui didinti.

Tinklai suburs dabartinius profesinės kompetencijos centrus iš skirtingų šalių arba, susiedami partnerius iš skirtingų šalių, ketinančius per tarptautinį bendradarbiavimą plėtoti profesinio meistriškumo sistemą vietos kontekste, rengs profesinio meistriškumo modelius. Jie, pavyzdžiui, galėtų prisidėti prie naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos įgyvendinimo, bendraujant su bendruomenėmis, siekiančiomis vietos lygmens transformacijos, skatinamos šia iniciatyva.

Tinklai siekia profesinio mokymo kompetencijos aukštynkryptės konvergencijos. Platformos bus prieinamos šalims su gerai išvystytomis profesinės kompetencijos sistemomis, taip pat toms, kurios rengia panašias iniciatyvas, skirtas visapusiškam profesinio mokymo įstaigų potencialui aktyviai remti ekonomikos augimą, konkurencingumą ir inovacijas atskleisti.

Profesinės kompetencijos centrai skirti organizacijoms, teikiančioms EKS 3–8 lygmens profesinio mokymo, įskaitant vidurinį ugdymą, profesinį mokymą turint vidurinį išsilavinimą ir tretinį mokymą, paslaugas (pavyzdžiui, taikomųjų mokslų universitetams, politechnikos institutams ir t. t.).

Tačiau į paraiškas negali būti įtraukta tik veikla, skirta aukštojo mokslo institucijoje besimokantiems asmenims; į paraiškas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama aukštojo mokslo lygmens profesiniam mokymui (EKS 6–8 lygmenys), turi būti įtrauktas bent vienas kitas profesinio mokymo kvalifikacijos lygmuo (EKS 3–5 lygmenys), taip pat tvirtas mokymosi darbo vietoje komponentas12 .

Tinkamumo kriterijai

Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, projektų pasiūlymai dėl profesinės kompetencijos centrų turi tenkinti toliau nurodytus kriterijus.

Kas gali teikti paraišką?

Paraišką gali teikti dalyvaujanti organizacija, teisėtai įsteigta ES valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje. Ši organizacija teikia paraišką visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu.

Kokios organizacijos gali dalyvauti projekte?

Bet kuri viešoji ar privačioji organizacija, veikianti profesinio mokymo srityje arba darbo rinkoje ir teisėtai įsteigta ES valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje ar trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“), gali dalyvauti kaip visateisė partnerė, susijęs subjektas ar asocijuotoji partnerė.

Tai, pavyzdžiui, gali būti (sąrašas neišsamus):

  • profesinio mokymo paslaugų teikėjai
  • bendrovės, pramonės šakai arba sektoriui atstovaujančios organizacijos;
  • nacionalinės ar regioninės kvalifikacijos institucijos;
  • mokslinių tyrimų institutai;
  • inovacijų agentūros;
  • regioninės plėtros institucijos.

Išimtis: šiame veiksme negali dalyvauti organizacijos iš Baltarusijos (2 regionas).

Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius ir pobūdis

Partnerystėje turi dalyvauti bent 8 visateisiai partneriai iš bent 4 ES valstybių narių ar Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių (įskaitant bent 2 ES valstybes nares), taip pat:

kiekviena ES valstybė narė ar Programos asocijuotoji trečioji valstybė turi įtraukti:

a) bent 1 įmonei, pramonės šakai ar sektoriui atstovaujančią organizaciją ir

b) bent 1 profesinio mokymo paslaugų teikėją (vidurinio ir (arba) tretinio lygmens).

Kiti partnerystės dalyviai turėtų atspindėti pasiūlymo pobūdį.

Organizacijos iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, taip pat gali dalyvauti kaip visateisės partnerės, susiję subjektai ar asocijuotosios partnerės (ne pareiškėjos), jei įrodoma, kad jų dalyvavimas projektui suteikia didelės pridėtinės vertės.

Projekto trukmė

4 metai.

Kam teikti paraišką?

Europos švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA).

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius: ERASMUS-EDU-2022-PEX-COVE.

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki rugsėjo 7 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Daugiau informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

Projekto rengimas

Profesinės kompetencijos centrams būdingas sisteminis požiūris, pagal kurį profesinio mokymo įstaigos drauge su įvairiais kitais vietos ar regiono partneriais aktyviai prisideda prie bendro įgūdžių ekosistemų kūrimo. Tikimasi, kad jie neapsiribos vien tik kokybiškos profesinės kvalifikacijos klausimais.

Toliau pateikiamas neišsamus profesinės kompetencijos centrų tipinės veiklos ir paslaugų sąrašas. Projektų tikslų bus siekiama derinant įvairius veiksmus.

Į projektą turi būti įtraukti atitinkami rezultatai, susiję su šiomis trimis veiksmų grupėmis:

  • bent trimis 1 veiksmų grupės – mokymas ir mokymasis – paraiškos formoje išvardytomis veiklos rūšimis;
  • bent trimis 2 veiksmų grupės – bendradarbiavimas ir partnerystė – paraiškos formoje išvardytomis veiklos rūšimis ir
  • bent dviem 3 veiksmų grupės – valdymas ir finansavimas – paraiškos formoje išvardytomis veiklos rūšimis.

1 veiksmų grupė. Mokymas ir mokymasis

  1. Padėti žmonėms įgyti darbo rinkoje aktualių įgūdžių, įskaitant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai13 ​​​​​​​ svarbius įgūdžius, taikant mokymosi visą gyvenimą ir įtraukų14  požiūrį ir suteikiant mokymosi galimybių visų amžiaus grupių ir įvairios socialinės ekonominės padėties15 ​​​​​​​ žmonėms. Derinti pirminio profesinio mokymo kvalifikacijų pasiūlą su tęstinio mokymo kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo tikslais (įskaitant mikrokredencialus), remiantis žiniomis apie įgūdžius16 ​​​​​​​.
  2. Teikti profesinio orientavimo paslaugas ir patvirtinti ankstesnį mokymąsi.
  3. Plėtoti novatoriškus mokymo planus, kuriuose itin daug dėmesio skiriama techniniams įgūdžiams ir bendriesiems gebėjimams17 , naudojantis Europos kompetencijos sistemomis ir išvestinėmis priemonėmis (pvz., DigComp18 ​​​​​​​, EntreComp19 ​​​​​​​, LifeComp20 ​​​​​​​, SELFIE WBL21 ​​​​​​​ ir Europos skaitmeninių įgūdžių sertifikatu22 ​​​​​​​).
  4. Rengti novatoriškas, į besimokantį asmenį orientuotas23  mokymo ir mokymosi metodikas, įskaitant tarpdalykinį, projektinį, gebėjimais grindžiamą mokymąsi, vadinamąsias „Learning factories“, gamybos laboratorijas24 , taip pat teikti tarptautinio mobilumo galimybių (įskaitant tarptautinimą vietos lygmeniu25 ), drauge visapusiškai išnaudojant skaitmenines technologijas, kaip antai MOOC, imitavimo priemones, virtualiąją realybę, dirbtinį intelektą ir t. t.
  5. Skatinti besimokančių asmenų meistriškumą26  imantis veiksmų, kuriais profesinio mokymo įstaigose besimokantys asmenys skatinami tyrinėti savo inovacijų ir kūrybos potencialą27 ​​​​​​​, ir sukurti efektyvų ciklą, teikiantį naudos besimokantiems asmenims, dėstytojams ir profesinio mokymo įstaigai, kurie gali gerąją praktiką įtraukti į savo programas.
  6. Rengti modulines ir į besimokantį asmenį orientuotas tarptautines profesinio mokymo paslaugas, užtikrinant jo pripažinimą, taip pat – skaidrumą, mokymosi pasiekimų supratimą ir perkeliamumą, be kita ko, plėtojant ir (arba) naudojant mikrokredencialus ir Europos profesinio mokymo pagrindinius profilius, naudoti „Europass“ skaitmeninių kredencialų priemonę.
  7. Įgyvendinti aukštesnio lygmens profesinio mokymo programas, parengti lanksčių mokymosi trajektorijų ir profesinių mokyklų ir aukštojo mokslo ir studijų įstaigų bendradarbiavimo mechanizmų.
  8. Investuoti į pirminį ir tęstinį profesijos mokytojų ir instruktorių profesinį tobulėjimą28 , ugdant pedagoginius, techninius ir visų pirma skaitmeninius įgūdžius, įskaitant tuos, kurių reikia internetiniam ir nuotoliniam mokymui, taip pat puoselėti kokybės kultūrą, grindžiamą nustatytomis valdymo sistemomis29 ​​​​​​​.
  9. Sukurti tvirtus kokybės užtikrinimo mechanizmus, suderintus su Europos priemonėmis ir instrumentais, be kita ko, siekti švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų sertifikavimo remiantis atitinkamų nacionalinių ir (arba) tarptautinių standartų organizacijų parengtais standartais, pavyzdžiui, ISO 21001 ar EFQM (taip pat žr. profesinio mokymo kompetencijos EVTA ženklas).
  10. Sukurti veiksmingus grįžtamosios informacijos ciklus ir absolventų karjeros sekimo sistemas, padedančias laiku pritaikyti mokymo paslaugas prie kintančių darbo rinkos reikmių.

2 veiksmų grupė. Bendradarbiavimas ir partnerystė

  1. Užmegzti verslo ir švietimo partnerystę, skirtą pameistrystei, stažuotėms, įgūdžių numatymui, dalijimuisi įranga, darbuotojų ir dėstytojų mainams tarp įmonių ir profesinio mokymo centrų30 ​​​​​​​, įskaitant prisijungimą prie Įgūdžių pakto31 , ir t. t.
  2. Teikti MVĮ techninę pagalbą, poreikių vertinimą, priemones ir metodikas taip pat prie reikmių pritaikytą mokymą, kad būtų prisidedama prie jų siūlomų pameistrystės ir kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo galimybių.
  3. Kurti ar remti verslo inkubatorius, kad profesinio mokymo įstaigose besimokantys asmenys galėtų ugdytis verslumo įgūdžius ir įgyvendinti iniciatyvas.
  4. Bendradarbiauti su vietos MVĮ per inovacijų centrus, technologijų sklaidos centrus32 ​​​​​​​, prototipų kūrimą ir taikomųjų mokslinių tyrimų33  projektus, įtraukiant profesinio mokymo įstaigose besimokančius asmenis ir darbuotojus.
  5. Prisidėti prie naujų žinių kūrimo ir sklaidos užmezgant partnerystę su kitais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, per atvirąsias inovacijas34 , bendrus mokslinius tyrimus ir plėtrą, vykdomus su universitetais, įmonėmis ir kitais mokslinių tyrimų institutais, ir t. t.
  6. Rengti profesinio mokymo tarptautinimo strategijas, įskaitant tas, kuriomis skatinamas profesinėse mokyklose besimokančių asmenų, mokytojų ir vadovų tarptautinis mobilumas (įskaitant virtualųjį mobilumą). Be kita ko, tai galėtų būti parengiamieji mobilumo darbai, kaip antai ES dalykų mokomosios programos ar kursai, kuriais siekiama pagerinti Europos integracijos proceso ir Europos vietos globalizuotame pasaulyje supratimą (kaip „Jean Monnet“ veiksmų atveju).
  7. Kurti ir aktyviai dalyvauti kampanijose ir veikloje35 , kuriais siekiama padidinti profesinio mokymo patrauklumą ir supratimą apie profesinio mokymo kvalifikacijų teikiamas gyvenimo ir darbo galimybes. Įgyvendinant šias iniciatyvas tam tikromis profesijomis turėtų būti sudominama daugiau žmonių (įskaitant pradinių ir vidurinių mokyklų mokinius) ir prisidedama prie Europos profesinių įgūdžių savaitės.
  8. Dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose įgūdžių konkursuose, kuriais siekiama didinti profesinio mokymo patrauklumą ir meistriškumą.
  9. Rengti tarptautines profesinio mokymo stovyklas ar akademijas. Ši iniciatyva būtų skirta pradinių, vidurinių ir profesinių mokyklų mokiniams, mokytojams, instruktoriams, profesinių mokyklų vadovams, profesinėms sąjungoms36 , taip pat visiems, svarstantiems galimybę ateityje mokytis profesinėje mokykloje. Šiose stovykloje ar akademijose dėmesys galėtų būti sutelkiamas į konkrečias profesines sritis, produktus ar paslaugas, taip pat į sudėtingus visuomeninės ar ekonominės svarbos uždavinius.

3 veiksmų grupė. Valdymas ir finansavimas

  1. Užtikrinti adekvačią autonomiją37  ir veiksmingą valdymą visais lygmenimis, įtraukiant tam tikrus suinteresuotuosius subjektus, visų pirma įmones, profesijų rūmus, specialistų ir sektorių organizacijas, profesines sąjungas, nacionalines ir regionines institucijas ir socialinius partnerius.
  2. Aktyviai įsitraukti į bendras nacionalines įgūdžių valdymo sistemas ir susieti jas su užimtumo ir socialine politika vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu.
  3. Bendrai kurti įgūdžių ekosistemas, kad būtų remiamos inovacijos, pažangiosios specializacijos strategijos, klasteriai ir sektoriai bei vertės grandinės (pramoninės ekosistemos).
  4. Kurti tvarius finansinius modelius, kuriuose derinamas viešasis ir privatusis finansavimas, bei vykdyti pajamas generuojančią veiklą.
  5. Remti užsienio investicijų projektų38  pritraukimą užtikrinant, kad būtų tenkinami vietoje investuojančių įmonių įgūdžių poreikiai.
  6. Visapusiškai išnaudoti nacionalines ir ES finansines priemones ir lėšas. Tai, be kita ko, švietimo ir mokymo veiksmų, besimokančių asmenų ir darbuotojų mobilumo, taikomųjų mokslinių tyrimų veiklos, investicijų į infrastruktūrą siekiant modernizuoti profesinio mokymo centrus aprūpinant juos pažangia įranga rėmimas, valdymo sistemų įgyvendinimas siekiant užtikrinti profesinio mokymo paslaugų teikėjų ir pačių paslaugų meistriškumą ir tvarumą ir t. t.

Profesinės kompetencijos centrai nėra skirti naujoms profesinio mokymo įstaigoms ir infrastruktūrai kurti (nors gali tą daryti); jie veikiau siekia suburti vietos ir regionų partnerius, pavyzdžiui, pirminio ir tęstinio profesinio mokymo paslaugų teikėjus, aukštojo mokslo įstaigas, įskaitant taikomųjų mokslų universitetus ir politechnikos institutus, mokslinių tyrimų institucijas, bendroves, rūmus, socialinius partnerius, nacionalines ir regionines valdžios institucijas ir plėtros agentūras, valstybines užimtumo tarnybas ir t. t.

Reikalaujama, kad prireikus projektuose būtų taikomos ES masto priemonės39 .

Į projektus turi būti įtraukti ilgalaikiai veiksmų planai, kuriais siekiama laipsniškai diegti projekto rezultatus projektui pasibaigus. Šis planas grindžiamas tvaria švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų ir svarbiausių srities suinteresuotųjų subjektų tinkamo lygmens partneryste. Reikėtų įtraukti tinkamas valdymo struktūras, taip pat išplėstinio taikymo ir finansinio tvarumo planus. Taip pat turėtų būti užtikrintas tinkamas matomumas ir plati platformų darbo sklaida, be kita ko, ES ir nacionaliniu politiniu lygmenimis, išsamiai apibūdinant, kaip, dalyvaujant atitinkamiems partneriams, vyks įgyvendinimas nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmenimis. Veiksmų plane taip pat nurodoma, kaip ES finansavimo (pavyzdžiui, Europos struktūriniais fondais, Europos strateginių investicijų fondu, programa „Erasmus+“, COSME, sektorių programomis) ir nacionalinio bei regioninio finansavimo galimybėmis bus prisidedama prie projekto įgyvendinimo. Tai darant reikėtų atsižvelgti į nacionalines ir regionines pažangiosios specializacijos strategijas.

Numatomas poveikis

Tikimasi, kad laipsniškas Europos profesinės kompetencijos centrų platformų kūrimas ir plėtra padidins profesinio mokymo patrauklumą ir užtikrins, kad profesinis mokymas pirmasis padėtų spręsti sparčiai kintančių įgūdžių poreikių keliamus uždavinius.

Tikimasi, kad profesinės kompetencijos centrai, kurie sudaro svarbią vadinamojo žinių trikampio – glaudžiai susietų įmonių, švietimo ir mokslinių tyrimų – dalį ir atlieka esminį vaidmenį ugdant įgūdžius, kurių reikia inovacijoms ir pažangiajai specializacijai remti, užtikrins kokybiškus įgūdžius ir gebėjimus, savo ruožtu nulemsiančius kokybišką užimtumą ir karjeros galimybes, atitinkančias novatoriškos, įtraukios ir tvarios ekonomikos poreikius. Taip pat tikimasi, kad toks požiūris sudarys sąlygas profesiniam mokymui veikti visapusiškiau ir įtraukiau konceptualizuojant įgūdžių ugdymą, sprendžiant inovacijų, pedagogikos, socialinio teisingumo, mokymosi visą gyvenimą, universaliųjų įgūdžių, organizacinio ir tęstinio profesinio mokymosi ir bendruomenės poreikių klausimus.

Tvirtai susieti su regionų ir (arba) vietos kontekstu ir tuo pačiu veikdami tarpvalstybiniu lygmeniu, profesinės kompetencijos centrai sudarys stiprias ir ilgalaikes profesinio mokymo bendruomenės ir darbo rinkos nacionalines ir tarpvalstybines partnerystes. Taip bus užtikrintas nuolatinis įgūdžių ugdymo aktualumas ir pasiekta rezultatų, kuriuos būtų sunku pasiekti be žinių mainų ir tvaraus bendradarbiavimo.

Viešinant projektų rezultatus tarpvalstybiniu, nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmenimis ir rengiant ilgalaikį veiksmų planą, skirtą laipsniškam projektų rezultatų diegimui, atsižvelgiant į nacionalines ir regionines pažangiosios specializacijos strategijas, tikimasi, kad pavieniai projektai suburs atitinkamus suinteresuotuosius subjektus iš dalyvaujančiųjų ir kitų organizacijų ir užtikrins ilgalaikį poveikį projektui pasibaigus.

Dotacijų skyrimo kriterijai

Taikomi toliau nurodyti kriterijai.

Projekto aktualumas (daugiausia 35 balai)

  • Sąsaja su politika: pasiūlymu sukuriama ir plėtojama profesinės kompetencijos centrų tarpvalstybinio bendradarbiavimo platforma, kurios tikslas – remti profesinio mokymo meistriškumą. Jame paaiškinama, kaip projektu bus prisidedama prie politikos prioritetų tikslų, nustatytų Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo40  ir Osnabriuko deklaracijoje41 ​​​​​​​;
  • Suderinamumas: kokiu mastu pasiūlymas grindžiamas adekvačia poreikių analize; tikslai yra aiškiai apibrėžti, tikroviški ir susiję su dalyvaujančiosioms organizacijoms ir šiam veiksmui svarbiais klausimais;
  • Inovacijos: pasiūlyme numatyta taikyti pažangiausius metodus ir technikas ir jį įgyvendinant bus gauta novatoriškų rezultatų ir problemų sprendimo būdų, susijusių su šia sritimi apskritai arba su geografiniu projekto kontekstu (pavyzdžiui, turinys; gauti rezultatai, taikomi darbo metodai, dalyvaujančiosios organizacijos ir asmenys arba tikslinės grupės).
  • Regioninis aspektas: pasiūlymu atskleidžiamas jo įtraukumas ir indėlis į regionų vystymąsi, inovacijas ir pažangiosios specializacijos strategijas, atsižvelgiant į vietos ir (arba) regionų poreikius ir uždavinius.
  • Bendradarbiavimas ir partnerystė: kokiu mastu pasiūlymas tinkamas tvirtiems ir ilgalaikiams santykiams vietos ir tarpvalstybiniu mastu tarp profesinio mokymo bendruomenės ir įmonių (kurioms gali atstovauti rūmai ar asociacijos), palaikant dvikryptę ir abipusiškai naudingą sąveiką.
  • Europos pridėtinė vertė: pasiūlyme aiškiai parodyta, kokia pridėtinė vertė sukuriama asmeniniu (besimokančių asmenų ir (arba) darbuotojų), instituciniu ir sisteminiu lygmeniu per gaunamus rezultatus, kuriuos partneriams, veikiantiems be Europos bendradarbiavimo, pasiekti būtų sunku;
  • Tarptautinimas: pasiūlymu atskleidžiamas indėlis į profesinio mokymo meistriškumo tarptautinį aspektą, įskaitant profesinio mokymo tarpvalstybinio mobilumo strategijų ir tvarios partnerystės kūrimą.
  • Skaitmeniniai įgūdžiai: kokiu mastu pasiūlyme numatyta su skaitmeninių įgūdžių ugdymu susijusi veikla (pavyzdžiui, įgūdžių numatymas, novatoriškos mokymo programos ir mokymo metodikos, gairės ir t. t.);
  • Žalieji įgūdžiai: kokiu mastu pasiūlyme numatyta su perėjimu prie žiedinės ir žalesnės ekonomikos susijusi veikla (pavyzdžiui, įgūdžių numatymas, novatoriškos mokymo programos ir mokymo metodikos, gairės ir t. t.).
  • Socialinis aspektas: į pasiūlymą įtrauktas visaapimantis siekis vykdant įvairius veiksmus užtikrinti įvairovę ir puoselėti bendras vertybes, lygybę, įskaitant lyčių lygybę, nediskriminavimą ir socialinę įtrauktį, įskaitant specialiųjų poreikių ir (arba) mažiau galimybių turinčių asmenų įtrauktį.

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (daugiausia 25 balai)

  • Nuoseklumas: projektas iš esmės parengtas taip, kad būtų užtikrintas jo tikslų, veiklos ir siūlomo biudžeto suderinamumas. Pasiūlyme pateikiamas nuoseklus ir išsamus atitinkamos veiklos ir paslaugų, kuriais bus siekiama patenkinti nustatytus poreikius ir gauti planuojamus rezultatus, aprašas. Numatyti tinkami parengiamosios veiklos, įgyvendinimo, stebėsenos, rezultatų naudojimo, vertinimo ir sklaidos etapai.
  • Metodika: siūlomos metodikos kokybė ir įgyvendinamumas bei jos tinkamumas numatytiems rezultatams pasiekti.
  • Valdymas: numatytos patikimos valdymo priemonės. Tvarkaraštis, organizavimas, užduotys ir pareigos yra tinkamai apibrėžti ir tikroviški. Pasiūlyme kiekvienai veiklai numatyti tinkami ištekliai. Nustatyti aiškūs pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai ir jų vertinimo bei pasiekimo grafikas.
  • Biudžetas: biudžete numatyti tinkami ištekliai, reikalingi projektui sėkmingai įgyvendinti; jis nėra nei per didelis, nei per mažas.
  • Darbo planas: darbo plano kokybė ir veiksmingumas, be kita ko, mastas, kuriuo darbo paketams skirti ištekliai atitinka jų tikslus ir rezultatus.
  • Finansų ir kokybės kontrolė: kontrolės priemonėmis (nuolatiniu kokybės vertinimu, tarpusavio vertinimais, lyginamosios analizės veikla ir t. t.) ir kokybės rodikliais užtikrinama, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai ir ekonomiškai efektyviai. Aiškiai įvardytos su projektu susijusios problemos ir rizika yra aiškiai nustatytos ir numatyti jų šalinimo veiksmai. Ekspertų atliekama peržiūra įtraukta kaip neatsiejama projekto dalis. Numatytas nepriklausomas išorės vertinimas laikotarpio viduryje ir projekto pabaigoje.
  • Jei projektas apima mobilumo veiklą (besimokančių asmenų ir (arba) darbuotojų):
    • praktinio organizavimo, valdymo ir rėmimo kokybė;
    • kokiu mastu ši veikla yra tinkama projekto tikslų atžvilgiu ir ar joje dalyvauja tinkamas dalyvių skaičius;
    • dalyvių mokymosi rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo priemonių, atitinkančių europines skaidrumo ir pripažinimo priemones ir principus, kokybė.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė (daugiausia 20 balų)

  • Sudėtis: projekte dalyvauja įvairios viena kitą papildančios organizacijos, turinčios reikiamą profilį, kompetenciją, patirties ir žinių, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą visais jo aspektais.
  • Aukštynkryptė konvergencija: kokiu mastu partnerystė suburia organizacijas, veikiančias profesinio mokymo srityje arba darbo rinkoje, ir pasiekusias nevienodą profesinio meistriškumo lygį, ir sudaro sąlygas sklandžiam ir veiksmingam partnerių keitimuisi patirtimi ir žiniomis.
  • Geografinis aspektas: kokiu mastu į partnerystę įtraukti atitinkami partneriai iš skirtingų geografinių vietovių, taip pat kokiu mastu pareiškėjas pagrindė geografinę partnerystės sudėtį ir įrodė jos svarbą siekiant profesinės kompetencijos centrų tikslų; taip pat kokiu mastu partnerystė apima platų ir tinkamą atitinkamų subjektų ratą vietos ir regioniniu lygmenimis.
  • Trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, įtraukimas: jei taikoma, organizacijų iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, dalyvavimas projektui suteikia esminės pridėtinės vertės.
  • Įsipareigojimas: koordinatorius įrodo gebėjimą kokybiškai valdyti ir koordinuoti tarpvalstybinius tinklus ir vadovauti sudėtingoje aplinkoje; atsakomybės sritys ir užduotys yra aiškiai ir tinkamai paskirstytos ir iš jų paskirstymo matyti visų dalyvaujančių organizacijų įsipareigojimas ir aktyvus įsitraukimas pagal kompetenciją ir pajėgumus.
  • Bendradarbiavimas: siūlomas veiksmingas mechanizmas tinkamam dalyvaujančiųjų organizacijų, dalyvių ir kitų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio koordinavimui, sprendimų priėmimui ir komunikacijai užtikrinti.

Poveikis (daugiausia 20 balų)

  • Rezultatų panaudojimas: pasiūlyme parodoma, kaip partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai naudosis projekto rezultatais. Jame numatomos priemonės rezultatų panaudojimui projekto metu ir jam pasibaigus įvertinti.
  • Sklaida: pasiūlyme numatytas aiškus rezultatų sklaidos planas ir nurodyti atitinkami tikslai, veikla, tvarkaraštis, priemonės ir kanalai, kuriais bus užtikrinta, kad rezultatai ir nauda tiek projekto metu, tiek jam pasibaigus būtų veiksmingai skleidžiami suinteresuotiesiems subjektams, politikams, specialistams, įmonėms, jauniems besimokantiems asmenims ir t.t.; pasiūlyme taip pat nurodoma, kurie partneriai bus atsakingi už sklaidą.
  • Poveikis: pasiūlyme parodomas galimas projekto poveikis:
  • dalyviams ir dalyvaujančiosioms organizacijoms įgyvendinant projektą ir jam pasibaigus;
  • vietos, regioniniu, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai nedalyvaujantiems projekte.

Į pasiūlymą įtrauktos priemonės, aiškiai nustatyti uždaviniai ir rodikliai, kad būtų galima stebėti pažangą ir vertinti numatomą (trumpalaikį ir ilgalaikį) poveikį.

  • Tvarumas: pasiūlyme paaiškinama, kaip bus įgyvendinama ir toliau plėtojama profesinės kompetencijos centrų iniciatyva. Pasiūlyme numatytas ilgalaikis veiksmų planas, kuriuo siekiama laipsniškai diegti projekto rezultatus projektui pasibaigus. Šis planas grindžiamas tvaria švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų ir svarbiausių srities suinteresuotųjų subjektų tinkamo lygmens partneryste. Reikėtų įtraukti tinkamas valdymo struktūras, taip pat išplėstinio taikymo ir finansinio tvarumo planus, įskaitant finansinių išteklių (Europos, nacionalinių ir privačių) nustatymą, siekiant užtikrinti, kad rezultatai ir nauda būtų ilgalaikiai ir tvarūs.

Ar skirti finansavimą, svarstoma, jeigu paraiška įvertinama ne mažiau kaip 70 balų (iš 100), taip pat atsižvelgiant į mažiausią būtiną balų skaičių pagal kiekvieną iš keturių dotacijos skyrimo kriterijų: bent 18 balų „projekto aktualumo“ kategorijoje; bent 13 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijoje ir 11 balų „partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ ir „poveikio“ kategorijose. Ex aequo atvejais pirmenybė bus teikiama projektams, surinkusiems daugiausiai balų „projekto aktualumo“ ir „poveikio“ kategorijose.

Paprastai, atsižvelgiant į dabartinių nacionalinių ir Europos teisinių sistemų aprėptį, rezultatai turėtų būti pateikiami kaip atvirieji švietimo ištekliai (AŠI), taip pat atitinkamose profesinėse, sektorių ar kompetentingų institucijų platformose. Pasiūlyme apibūdinama, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtų duomenų, medžiagos, dokumentų, audiovizualinės medžiagos ir socialinių tinklų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.

Kokios yra finansavimo taisyklės?

Šis veiksmas finansuojamas pagal fiksuotosios sumos modelį. Kiekvienos dotacijos vienkartinė fiksuotoji suma bus nustatoma pagal pareiškėjo siūlomos veiklos numatomą biudžetą. Dotaciją teikianti institucija nustatys kiekvienos dotacijos fiksuotąją sumą remdamasi pasiūlymu, vertinimo rezultatais, finansavimo normomis ir didžiausia kvietime teikti paraiškas nustatyta dotacijos suma.

Didžiausia ES dotacija vienam projektui yra 4 mln. EUR.

Kaip nustatoma projekto fiksuotoji suma?

Pareiškėjai turi užpildyti išsamią biudžeto lentelę pagal paraiškos formą, atsižvelgdami į šiuos aspektus:

  • biudžetas turėtų būti tiek išsamus, kiek tai būtina dotacijos gavėjui (-ams) ir suskirstytas į nuoseklius darbo paketus (pavyzdžiui, projekto valdymo, mokymo, renginių organizavimo, pasirengimo mobilumui ir jo įgyvendinimo, komunikacijos ir sklaidos, kokybės užtikrinimo ir t. t.);
  • pasiūlyme turi būti aprašyta į kiekvieną darbo paketą įtraukta veikla;
  • pareiškėjai savo pasiūlyme turi fiksuotąją sumą paskirstyti pagal darbo paketus (ir kiekviename darbo pakete pagal kiekvienam dotacijos gavėjui ir susijusiam subjektui priskirtą dalį);
  • numatytomis lėšomis bus galima padengti personalo išlaidas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, išlaidas įrangai ir subrangos bei kitas išlaidas (pavyzdžiui, informacijos sklaidos, leidybos, vertimo raštu).

Pasiūlymai bus vertinami remiantis standartine vertinimo tvarka ir pasitelkiant vidaus ir (arba) išorės ekspertus. Ekspertai įvertins pasiūlymų kokybę pagal kvietime teikti paraiškas nustatytus reikalavimus, numatomą poveikį, veiksmo kokybę ir veiksmingumą.

Įvertinus pasiūlymą, leidimus suteikiantis pareigūnas nustatys fiksuotąją sumą, atsižvelgdamas į atlikto vertinimo išvadas. Fiksuotoji suma neviršys 80 proc. po vertinimo nustatytos biudžeto sąmatos.

Dotacijos parametrai (didžiausia dotacijos suma, finansavimo norma, visos tinkamos finansuoti išlaidos ir kt.) bus nustatyti dotacijos sutartyje.

Projekto pasiekimai bus vertinami užbaigus veiklą. Tokia finansavimo schema leistų sutelkti dėmesį į rezultatus, o ne į sąnaudas ir taip pabrėžti kokybę ir išmatuojamų tikslų įgyvendinimo lygį.

Daugiau informacijos pateikta dotacijos sutarties šablone, kurį rasite portale „Funding and Tender Opportunities Portal“.