Skip to main content

Erasmus+

EU programme for education, training, youth and sport

Šis tinklalapis dar neatitinka 2022 m. programos „Erasmus+“ vadovo turinio. Tačiau visą 2022 m. vadovą pasirinkta kalba galite parsisiųsti PDF formatu, spustelėję parsisiuntimo mygtuką šio puslapio dešinėje.

Profesinės kompetencijos centrai

Profesinės kompetencijos centrų iniciatyvoje apibrėžiamas kompetencijai taikomas principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas požiūris, kuris reiškia, kad profesinio mokymo įstaigos yra pajėgios greitai pritaikyti įgūdžių ugdymą prie kintančių ekonominių ir socialinių poreikių. Šia iniciatyva siekiama puoselėti tarpvalstybines bendradarbiavimo platformas, kurias pavienėms valstybėms narėms be ES paskatų, techninės paramos ir tarpusavio mokymosi galimybių sukurti būtų sunku.

Siūlomai profesinės kompetencijos sampratai būdingas į besimokantį asmenį orientuotas holistinis požiūris, pagal kurį profesinis mokymas:

  • yra integrali įgūdžių ekosistemų dalis, prisidedanti prie regioninės plėtros, inovacijų, įtraukties ir pažangiosios specializacijos strategijų;
  • yra žinių trikampio dalis, glaudžiai susijusi su kitais švietimo ir mokymo sektoriais, mokslo bendruomene ir verslu;
  • suteikia besimokantiems asmenims galimybę įgyti profesinių ir bendrųjų gebėjimų per kokybiškas paslaugas, grindžiamas kokybės užtikrinimu, padedančias kurti novatoriškas partnerystes su darbo pasauliu ir remiamas mokymo ir rengimo srities darbuotojų tęstiniu profesiniu tobulėjimu, novatoriškos ir įtraukios pedagogikos metodais, mobilumu ir tarptautinimo strategijomis.

VEIKSMO TIKSLAI

Šiuo veiksmu remiamas laipsniškas Europos profesinės kompetencijos centrų platformų kūrimas ir plėtojimas, prisidedant prie regioninės plėtros, inovacijų ir pažangiosios specializacijos strategijų, taip pat prie tarptautinių bendradarbiavimo platformų.

Profesinės kompetencijos centrai veiks dviem lygmenimis:

  1. nacionaliniu lygmeniu konkrečiomis vietos aplinkybėmis, glaudžiai integruojant profesinės kompetencijos centrus į vietos inovacijų ekosistemas ir sujungiant jas Europos lygmeniu;
  2. tarpvalstybiniu lygmeniu per profesinės kompetencijos centrų platformas siekiant sukurti pasaulinio lygio profesinio mokymo atskaitos taškus, suburiant tuos profesinės kompetencijos centrus, kuriuos sieja:
  • bendras domėjimasis konkrečiais sektoriais (pavyzdžiui, aeronautikos, e. mobilumo, žaliųjų ir žiedinių technologijų, IRT, sveikatos priežiūros ir t. t.) arba
  • novatoriški visuomenės uždavinių sprendimo metodai (pavyzdžiui, klimato kaitos, išteklių išeikvojimo ir trūkumo, skaitmenizacijos, dirbtinio intelekto, darnaus vystymosi tikslų, migrantų integracijos, žemos kvalifikacijos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir t. t.).

Platformomis siekiama profesinio mokymo kompetencijos aukštynkryptės konvergencijos. Platformos bus prieinamos šalims su gerai išvystytomis profesinės kompetencijos sistemomis, taip pat toms, kurios rengia panašias iniciatyvas, skirtas visapusiškam profesinio mokymo įstaigų potencialui aktyviai remti ekonomikos augimą, konkurencingumą ir inovacijas atskleisti.

Profesinės kompetencijos centrai skirti organizacijoms, teikiančioms EKS 3–8 lygmens profesinio mokymo, įskaitant vidurinį ugdymą, profesinį mokymą turint vidurinį išsilavinimą ir tretinį mokymą, paslaugas (pavyzdžiui, taikomųjų mokslų universitetams, politechnikos institutams ir t. t.).

Tačiau į paraiškas negali būti įtraukta tik veikla, skirta aukštojo mokslo institucijoje besimokantiems asmenims; į paraiškas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama aukštojo mokslo lygmens profesiniam mokymui (EKS 6–8 lygmenys), turi būti įtrauktas bent vienas kitas profesinio mokymo kvalifikacijos lygmuo (EKS 3–5 lygmenys), taip pat tvirtas mokymosi darbo vietoje komponentas[1].

TINKAMUMO KRITERIJAI

Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, projektų pasiūlymai dėl profesinės kompetencijos centrų turi tenkinti toliau nurodytus kriterijus.

Kas gali teikti paraišką?

Paraišką gali teikti bet kuri Programos šalyje įsteigta dalyvaujančioji organizacija. Ši organizacija teikia paraišką visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu.

Kokios organizacijos gali dalyvauti projekte?

Bet kuri viešoji ar privačioji organizacija, veikianti profesinio mokymo srityje arba darbo rinkoje ir įsteigta Programos šalyje ar šalyje partnerėje (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“), gali dalyvauti kaip visateisė partnerė, susijęs subjektas ar asocijuotoji partnerė.

Tai, pavyzdžiui, gali būti (sąrašas neišsamus):

  • profesinio mokymo paslaugų teikėjai;
  • bendrovės, pramonės šakai arba sektoriui atstovaujančios organizacijos;
  • nacionalinės ar regioninės kvalifikacijos institucijos;
  • mokslinių tyrimų institutai;
  • inovacijų agentūros;
  • regioninės plėtros institucijos.

Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius ir pobūdis

Partnerystėje turi dalyvauti bent 8 visateisiai partneriai iš bent 4 programos „Erasmus+“ šalių (įskaitant bent 2 ES valstybes nares), taip pat:

a) bent 1 įmonė, pramonės šakai ar sektoriui atstovaujanti organizacija ir

b) bent 1 profesinio mokymo paslaugų teikėjas (vidurinio ir (arba) tretinio lygmens).

Kiti partnerystės dalyviai turėtų atspindėti pasiūlymo pobūdį.

Projekto trukmė

4 metai.

Kam teikti paraišką?

Europos švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA).

Kvietimo teikti paraiškas identifikatorius: ERASMUS-EDU-2021-PEX-COVE.

Kada teikti paraišką?

Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki rugsėjo 7 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Daugiau informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

PROJEKTO RENGIMAS

Profesinės kompetencijos centrams būdingas sisteminis požiūris. Tikimasi, kad jie neapsiribos vien tik kokybiškos profesinės kvalifikacijos klausimais. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo platformoms būdinga įvairiarūšė veikla, grupuojama pagal tris veiksmų grupes:

  1. Mokymas ir mokymasis, įskaitant su darbo rinka susijusių įgūdžių ugdymą laikantis nenutrūkstančio mokymosi visą gyvenimą principo; siekiama kurti novatoriškas į besimokančius asmenis orientuotas mokymo ir mokymosi metodikas, įskaitant nuotolinio mokymosi išteklius, modulinio ir į besimokančius asmenis orientuoto tarpvalstybinio profesinio mokymo sistemą (mokymo programą ir (arba) kvalifikaciją), taip palengvinant besimokančių asmenų ir darbuotojų mobilumą (įskaitant virtualųjį) bei pripažinimą regioniniu ir (arba) nacionaliniu lygmenimis.
  2. Bendradarbiavimas ir partnerystė, įskaitant indėlį į naujų žinių kūrimą ir sklaidą drauge su kitais suinteresuotaisiais subjektais; siekiama užmegzti verslo ir švietimo partnerystę, skirtą pameistrystei, stažuotėms, dalijimuisi įranga, įskaitant nuotolinio mokymosi išteklius, darbuotojų ir mokytojų mainus tarp bendrovių ir profesinio mokymo centrų ir t. t.
  3. Valdymas ir finansavimas, įskaitant veiksmingo valdymo visais lygmenimis užtikrinimą, įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus; siekiama visiškai išnaudoti ES finansines priemones ir lėšas.

Paraiškos formoje pateikiamas neišsamus veiklos, įtrauktos į kiekvieną iš veiksmų grupių, sąrašas.

Projekto paraiškose siūloma veikla turėtų teikti pridėtinės vertės ir daryti tiesioginį poveikį projekto rezultatų pasiekimui.

Į projektą turi būti įtraukti atitinkami rezultatai, susiję su:

  • bent trimis 1 veiksmų grupės – mokymas ir mokymasis – paraiškos formoje išvardytomis veiklos rūšimis;
  • bent trimis 2 veiksmų grupės – bendradarbiavimas ir partnerystė – paraiškos formoje išvardytomis veiklos rūšimis ir
  • bent dviem 3 veiksmų grupės – valdymas ir finansavimas – paraiškos formoje išvardytomis veiklos rūšimis.

Pareiškėjas gali numatyti veiklą, kuri nėra įtraukta į pirmiau nurodytas tris grupes. Turi būti įrodyta, kad ta veikla labai padeda siekti kvietimo teikti paraiškas tikslų ir patenkinti nustatytus poreikius, ir turi būti laikoma ir pristatoma kaip nuoseklios veiklos dalis.

Profesinės kompetencijos centrai nėra skirti naujoms profesinio mokymo įstaigoms ir infrastruktūrai kurti (nors gali tą daryti); jie veikiau siekia suburti vietos ir regionų partnerius, pavyzdžiui, pirminio ir tęstinio profesinio mokymo paslaugų teikėjus, aukštojo mokslo įstaigas, įskaitant taikomųjų mokslų universitetus ir politechnikos institutus, mokslinių tyrimų institucijas, bendroves, rūmus, socialinius partnerius, nacionalines ir regionines valdžios institucijas ir plėtros agentūras, valstybines užimtumo tarnybas ir t. t.

Reikalaujama, kad prireikus projektuose būtų taikomos ES masto priemonės[2].

Į projektus turi būti įtraukti ilgalaikiai veiksmų planai, kuriais siekiama laipsniškai diegti projekto rezultatus projektui pasibaigus. Šis planas grindžiamas tvaria švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų ir svarbiausių srities suinteresuotųjų subjektų tinkamo lygmens partneryste. Reikėtų įtraukti tinkamas valdymo struktūras, taip pat išplėstinio taikymo ir finansinio tvarumo planus. Taip pat turėtų būti užtikrintas tinkamas matomumas ir plati platformų darbo sklaida, be kita ko, ES ir nacionaliniu politiniu lygmenimis, išsamiai apibūdinant, kaip, dalyvaujant atitinkamiems partneriams, vyks įgyvendinimas nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmenimis. Veiksmų plane taip pat nurodoma, kaip ES finansavimo (pavyzdžiui, Europos struktūriniais fondais, Europos strateginių investicijų fondu, programa „Erasmus+“, COSME, sektorių programomis) ir nacionalinio bei regioninio finansavimo galimybėmis bus prisidedama prie projekto įgyvendinimo. Tai darant reikėtų atsižvelgti į nacionalines ir regionines pažangiosios specializacijos strategijas.

NUMATOMAS POVEIKIS

Tikimasi, kad laipsniškas Europos profesinės kompetencijos centrų platformų kūrimas ir plėtra padidins profesinio mokymo patrauklumą ir užtikrins, kad profesinis mokymas pirmasis padėtų spręsti sparčiai kintančių įgūdžių poreikių keliamus uždavinius.

Tikimasi, kad profesinės kompetencijos centrai, kurie sudaro svarbią vadinamojo žinių trikampio – glaudžiai susietų įmonių, švietimo ir mokslinių tyrimų – dalį ir atlieka esminį vaidmenį ugdant įgūdžius, kurių reikia inovacijoms ir pažangiajai specializacijai remti, užtikrins kokybiškus įgūdžius ir gebėjimus, savo ruožtu nulemsiančius kokybišką užimtumą ir karjeros galimybes, atitinkančias novatoriškos, įtraukios ir tvarios ekonomikos poreikius. Taip pat tikimasi, kad toks požiūris sudarys sąlygas profesiniam mokymui veikti visapusiškiau ir įtraukiau konceptualizuojant įgūdžių ugdymą, sprendžiant inovacijų, pedagogikos, socialinio teisingumo, mokymosi visą gyvenimą, universaliųjų įgūdžių, organizacinio ir tęstinio profesinio mokymosi ir bendruomenės poreikių klausimus.

Tvirtai susieti su regionų ir (arba) vietos kontekstu ir tuo pačiu veikdami tarpvalstybiniu lygmeniu, profesinės kompetencijos centrai sudarys stiprias ir ilgalaikes profesinio mokymo bendruomenės ir darbo rinkos nacionalines ir tarpvalstybines partnerystes. Taip bus užtikrintas nuolatinis įgūdžių ugdymo aktualumas ir pasiekta rezultatų, kuriuos būtų sunku pasiekti be žinių mainų ir tvaraus bendradarbiavimo.

Viešinant projektų rezultatus tarpvalstybiniu, nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmenimis ir rengiant ilgalaikį veiksmų planą, skirtą laipsniškam projektų rezultatų diegimui, atsižvelgiant į nacionalines ir regionines pažangiosios specializacijos strategijas, tikimasi, kad pavieniai projektai suburs atitinkamus suinteresuotuosius subjektus iš dalyvaujančiųjų ir kitų organizacijų ir užtikrins ilgalaikį poveikį projektui pasibaigus.

DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI

Taikomi toliau nurodyti kriterijai.

Projekto aktualumas

(ne daugiau kaip 35 balai)

  • Sąsaja su politika: pasiūlymu sukuriama ir plėtojama profesinės kompetencijos centrų tarpvalstybinio bendradarbiavimo platforma, kurios tikslas – remti profesinio mokymo meistriškumą. Jame paaiškinama, kaip projektu bus prisidedama siekiant politikos prioritetų tikslų, nustatytų Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo[3], ir Osnabriuko deklaracijoje[4];
  • Suderinamumas: kokiu mastu pasiūlymas grindžiamas adekvačia poreikių analize; tikslai yra aiškiai apibrėžti, tikroviški ir susiję su dalyvaujančiosioms organizacijoms ir šiam veiksmui svarbiais klausimais;
  • Inovacijos: pasiūlyme numatyta taikyti pažangiausius metodus ir technikas ir jį įgyvendinant bus gautą novatoriškų rezultatų ir problemų sprendimo būdų, susijusių su šia sritimi apskritai arba su geografiniu projekto kontekstu (pavyzdžiui, turinys; gauti rezultatai, taikomi darbo metodai, dalyvaujančiosios organizacijos ir asmenys arba tikslinės grupės).
  • Regioninis aspektas: pasiūlymu atskleidžiamas jo įtraukumas ir indėlis į regionų vystymąsi, inovacijas ir pažangiosios specializacijos strategijas, atsižvelgiant į vietos ir (arba) regionų poreikius ir uždavinius.
  • Bendradarbiavimas ir partnerystė: kokiu mastu pasiūlymas tinkamas tvirtiems ir ilgalaikiams santykiams vietos ir tarpvalstybiniu mastu tarp profesinio mokymo bendruomenės ir įmonių (kurioms gali atstovauti rūmai ar asociacijos), palaikant dvikryptę ir abipusiškai naudingą sąveiką.
  • Europos pridėtinė vertė: pasiūlyme aiškiai parodyta, kokia pridėtinė vertė sukuriama asmeniniu (besimokančių asmenų ir (arba) darbuotojų), instituciniu ir sisteminiu lygmeniu per gaunamus rezultatus, kuriuos partneriams, veikiantiems be Europos bendradarbiavimo, pasiekti būtų sunku;
  • Tarptautinimas: pasiūlymu atskleidžiamas indėlis į profesinio mokymo meistriškumo tarptautinį aspektą, įskaitant profesinio mokymo tarpvalstybinio mobilumo strategijų ir tvarios partnerystės kūrimą.
  • Skaitmeniniai įgūdžiai: kokiu mastu pasiūlyme numatyta su skaitmeninių įgūdžių ugdymu susijusi veikla (pavyzdžiui, įgūdžių numatymas, novatoriškos mokymo programos ir mokymo metodikos, gairės ir t. t.);
  • Žalieji įgūdžiai: kokiu mastu pasiūlyme numatyta su perėjimu prie žiedinės ir žalesnės ekonomikos susijusi veikla (pavyzdžiui, įgūdžių numatymas, novatoriškos mokymo programos ir mokymo metodikos, gairės ir t. t.).
  • Socialinis aspektas: į pasiūlymą įtrauktas visaapimantis siekis vykdant įvairius veiksmus užtikrinti įvairovę ir puoselėti bendras vertybes, lygybę, įskaitant lyčių lygybę, nediskriminavimą ir socialinę įtrauktį, įskaitant specialiųjų poreikių ir (arba) mažiau galimybių turinčių asmenų įtrauktį.

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė

(ne daugiau kaip 25 balai)

  • Nuoseklumas: projektas iš esmės parengtas taip, kad būtų užtikrintas jo tikslų, veiklos ir siūlomo biudžeto suderinamumas. Pasiūlyme pateikiamas nuoseklus ir išsamus atitinkamos veiklos ir paslaugų, kuriais bus siekiama patenkinti nustatytus poreikius ir gauti planuojamus rezultatus, aprašas. Numatyti tinkami parengiamosios veiklos, įgyvendinimo, stebėsenos, rezultatų naudojimo, vertinimo ir sklaidos etapai.
  • Metodika: siūlomos metodikos kokybė ir įgyvendinamumas bei jos tinkamumas numatytiems rezultatams pasiekti.
  • Valdymas: numatytos patikimos valdymo priemonės. Tvarkaraštis, organizavimas, užduotys ir pareigos yra tinkamai apibrėžti ir tikroviški. Pasiūlyme kiekvienai veiklai numatyti tinkami ištekliai. Nustatyti aiškūs pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai ir jų vertinimo bei pasiekimo grafikas.
  • Biudžetas: biudžete numatyti tinkami ištekliai, reikalingi projektui sėkmingai įgyvendinti; jis nėra nei per didelis, nei per mažas.
  • Darbo planas: darbo plano kokybė ir veiksmingumas, be kita ko, mastas, kuriuo darbo paketams skirti ištekliai atitinka jų tikslus ir rezultatus.
  • Finansų ir kokybės kontrolė: kontrolės priemonėmis (nuolatiniu kokybės vertinimu, tarpusavio vertinimais, lyginamosios analizės veikla ir t. t.) ir kokybės rodikliais užtikrinama, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai ir ekonomiškai efektyviai. Aiškiai įvardytos su projektu susijusios problemos ir rizika yra aiškiai nustatytos ir numatyti jų šalinimo veiksmai. Ekspertų atliekama peržiūra įtraukta kaip neatsiejama projekto dalis. Numatytas nepriklausomas išorės vertinimas laikotarpio viduryje ir projekto pabaigoje.
  • Jei projektas apima mobilumo veiklą (besimokančių asmenų ir (arba) darbuotojų):
  • praktinio organizavimo, valdymo ir rėmimo kokybė;
  • kokiu mastu ši veikla yra tinkama projekto tikslų atžvilgiu ir ar joje dalyvauja tinkamas dalyvių skaičius;
  • dalyvių mokymosi rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo priemonių, atitinkančių europines skaidrumo ir pripažinimo priemones ir principus, kokybė.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė

(ne daugiau kaip 20 balų)

  • Sudėtis: projekte dalyvauja įvairios viena kitą papildančios organizacijos, turinčios reikiamą profilį, kompetenciją, patirties ir žinių, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą visais jo aspektais.
  • Aukštynkryptė konvergencija: kokiu mastu partnerystė suburia organizacijas, veikiančias profesinio mokymo srityje arba darbo rinkoje, ir pasiekusias nevienodą profesinio meistriškumo lygį, ir sudaro sąlygas sklandžiam ir veiksmingam partnerių keitimuisi patirtimi ir žiniomis.
  • Geografinis aspektas: kokiu mastu į partnerystę įtraukti atitinkami partneriai iš skirtingų geografinių vietovių, taip pat kokiu mastu pareiškėjas pagrindė geografinę partnerystės sudėtį ir įrodė jos svarbą siekiant profesinės kompetencijos centrų tikslų; taip pat kokiu mastu partnerystė apima platų ir tinkamą atitinkamų subjektų ratą vietos ir regioniniu lygmenimis.
  • Šalių partnerių dalyvavimas: jei taikoma, dalyvaujančiosios organizacijos iš šalių partnerių dalyvavimas projektui suteikia esminės pridėtinės vertės.
  • Įsipareigojimas: koordinatorius įrodo gebėjimą kokybiškai valdyti ir koordinuoti tarpvalstybinius tinklus ir vadovauti sudėtingoje aplinkoje; atsakomybės sritys ir užduotys yra aiškiai ir tinkamai paskirstytos ir iš jų paskirstymo matyti visų dalyvaujančių organizacijų įsipareigojimas ir aktyvus įsitraukimas pagal kompetenciją ir pajėgumus.
  • Bendradarbiavimas: siūlomas veiksmingas mechanizmas tinkamam dalyvaujančiųjų organizacijų, dalyvių ir kitų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio koordinavimui, sprendimų priėmimui ir komunikacijai užtikrinti.

Poveikis

(ne daugiau kaip 20 balų)

  • Rezultatų panaudojimas: pasiūlyme parodoma, kaip partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai naudosis projekto rezultatais. Jame numatomos priemonės rezultatų panaudojimui projekto metu ir jam pasibaigus įvertinti.
  • Sklaida: pasiūlyme numatytas aiškus rezultatų sklaidos planas ir nurodyti atitinkami tikslai, veikla, tvarkaraštis, priemonės ir kanalai, kuriais bus užtikrinta, kad rezultatai ir nauda tiek projekto metu, tiek jam pasibaigus būtų veiksmingai skleidžiami suinteresuotiesiems subjektams, politikams, specialistams, įmonėms, jauniems besimokantiems asmenims ir t.t.; pasiūlyme taip pat nurodoma, kurie partneriai bus atsakingi už sklaidą.
  • Poveikis: pasiūlyme parodomas galimas projekto poveikis:
  • dalyviams ir dalyvaujančiosioms organizacijoms įgyvendinant projektą ir jam pasibaigus;
  • vietos, regioniniu, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai nedalyvaujantiems projekte.

Į pasiūlymą įtrauktos priemonės, aiškiai nustatyti uždaviniai ir rodikliai, kad būtų galima stebėti pažangą ir vertinti numatomą (trumpalaikį ir ilgalaikį) poveikį.

  • Tvarumas: pasiūlyme paaiškinama, kaip bus įgyvendinama ir toliau plėtojama profesinės kompetencijos centrų iniciatyva. Pasiūlyme numatytas ilgalaikis veiksmų planas, kuriuo siekiama laipsniškai diegti projekto rezultatus projektui pasibaigus. Šis planas grindžiamas tvaria švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų ir svarbiausių srities suinteresuotųjų subjektų tinkamo lygmens partneryste. Reikėtų įtraukti tinkamas valdymo struktūras, taip pat išplėstinio taikymo ir finansinio tvarumo planus, įskaitant finansinių išteklių (Europos, nacionalinių ir privačių) nustatymą, siekiant užtikrinti, kad rezultatai ir nauda būtų ilgalaikiai ir tvarūs.

Ar skirti finansavimą, svarstoma, jeigu paraiška įvertinama ne mažiau kaip 70 balų (iš 100), taip pat atsižvelgiant į mažiausią būtiną balų skaičių pagal kiekvieną iš keturių dotacijos skyrimo kriterijų: bent 18 balų „projekto aktualumo“ kategorijoje; bent 13 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijoje ir 11 balų „partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ ir „poveikio“ kategorijose. Ex aequo atvejais pirmenybė bus teikiama projektams, surinkusiems daugiausiai balų „projekto aktualumo“ ir „poveikio“ kategorijose.

Paprastai, atsižvelgiant į dabartinių nacionalinių ir Europos teisinių sistemų aprėptį, rezultatai turėtų būti pateikiami kaip atvirieji švietimo ištekliai (AŠI), taip pat atitinkamose profesinėse, sektorių ar kompetentingų institucijų platformose. Pasiūlyme apibūdinama, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtų duomenų, medžiagos, dokumentų, audiovizualinės medžiagos ir socialinių tinklų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.

KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?

Šis veiksmas finansuojamas pagal fiksuotosios sumos modelį. Kiekvienos dotacijos vienkartinė fiksuotoji suma bus nustatoma pagal pareiškėjo siūlomos veiklos numatomą biudžetą. Dotaciją teikianti institucija nustatys kiekvienos dotacijos fiksuotąją sumą remdamasi pasiūlymu, vertinimo rezultatais, finansavimo normomis ir didžiausia kvietime teikti paraiškas nustatyta dotacijos suma.

Didžiausia ES dotacija vienam projektui yra 4 mln. EUR.

Kaip nustatoma projekto fiksuotoji suma?

Pareiškėjai turi užpildyti išsamią biudžeto lentelę pagal paraiškos formą, atsižvelgdami į šiuos aspektus:

  1. biudžetas turėtų būti tiek išsamus, kiek tai būtina dotacijos gavėjui (-ams) ir suskirstytas į nuoseklius darbo paketus (pavyzdžiui, projekto valdymo, mokymo, renginių organizavimo, pasirengimo mobilumui ir jo įgyvendinimo, komunikacijos ir sklaidos, kokybės užtikrinimo ir t. t.);
  2. pasiūlyme turi būti aprašyta į kiekvieną darbo paketą įtraukta veikla;
  3. pareiškėjai savo pasiūlyme turi fiksuotąją sumą paskirstyti pagal darbo paketus (ir kiekviename darbo pakete pagal kiekvienam dotacijos gavėjui ir susijusiam subjektui priskirtą dalį);
  4. numatytomis lėšomis bus galima padengti personalo išlaidas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, išlaidas įrangai ir subrangos bei kitas išlaidas (pavyzdžiui, informacijos sklaidos, leidybos, vertimo raštu).

Pasiūlymai bus vertinami remiantis standartine vertinimo tvarka ir pasitelkiant vidaus ir (arba) išorės ekspertus. Ekspertai įvertins pasiūlymų kokybę pagal kvietime teikti paraiškas nustatytus reikalavimus, numatomą poveikį, veiksmo kokybę ir veiksmingumą.

Įvertinus pasiūlymą, leidimus suteikiantis pareigūnas nustatys fiksuotąją sumą, atsižvelgdamas į atlikto vertinimo išvadas. Fiksuotoji suma neviršys 80 proc. po vertinimo nustatytos biudžeto sąmatos.

Dotacijos parametrai (didžiausia dotacijos suma, finansavimo norma, visos tinkamos finansuoti išlaidos ir kt.) bus nustatyti dotacijos sutartyje.

Projekto pasiekimai bus vertinami užbaigus veiklą. Tokia finansavimo schema leistų sutelkti dėmesį į rezultatus, o ne į sąnaudas ir taip pabrėžti kokybę ir išmatuojamų tikslų įgyvendinimo lygį.

Daugiau informacijos pateikta dotacijos sutarties šablone, kurį rasite portale „Funding and Tender Opportunities Portal“ (FTOP).

  1. Pagal CEDEFOP mokymasis darbo vietoje apima žinias ir įgūdžius, įgyjamus vykdant užduotis (ir jas apmąstant) profesinio mokymo srityje darbo vietoje [...] arba profesinio mokymo įstaigoje. Pagal 2013 m. Komisijos ataskaitą (Work-based learning in Europe: Practices and Policy pointers) pirminio profesinio mokymo atveju mokymasis darbo vietoje gali būti trejopas: 1) pakaitinis mokymasis ar pameistrystė, dažniausiai vadinama dualine profesinio mokymo sistema, 2) mokymasis darbo vietoje kaip mokykliniu ugdymu grindžiamas profesinis mokymas, apimantis mokymosi darbo vietoje laikotarpius įmonėse, ir 3) mokymasis darbo vietoje, integruotas į bendrojo ugdymo programą, atliekant projekto užduotis vietoje įsteigtose laboratorijose, dirbtuvėse, virtuvėse, restoranuose, antrinėse ar praktikos įmonėse, imitavimo ar verslo ir (arba) pramonės realiomis sąlygomis.

    Visos profesinio mokymo sąvokos, įskaitant mokymąsi darbo vietoje, pateiktos oficialiame CEDEFOP leidinyje:

    https://www.cedefop.europa.eu/en/publications-and-resources/publications/4117.

  2. Pavyzdžiui, EKS, EQAVET, Tarybos rekomendacija dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos, Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų gebėjimų ir t. t.

  3. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:C:2020:417:FULL&from=EN

  4. https://www.cedefop.europa.eu/files/osnabrueck_declaration_eu2020.pdf

.foot {font-size: 0.8em; margin-left: 2.5em; border-top: 1px solid black;} table, td, tr{border: 1px solid black; cellpadding="1"; cellspacing="1";} table{margin-bottom: 30px;}