Pagrindinis bendradarbiavimo partnerystės tikslas – sudaryti sąlygas organizacijoms gerinti savo veiklos kokybę ir aktualumą, plėtoti ir stiprinti partnerių tinklus, didinti jų pajėgumą vykdyti bendrą veiklą tarpvalstybiniu lygmeniu, skatinti jų veiklos tarptautinimą, keistis nauja praktika ir metodais ar juos plėtoti, dalytis idėjomis ir jas kvestionuoti. Partneryste siekiama remti novatoriškos praktikos plėtotę, perdavimą ir (arba) įgyvendinimą, taip pat bendrų iniciatyvų, kuriomis Europos lygmeniu skatinamas bendradarbiavimas, tarpusavio mokymasis ir keitimasis patirtimi, įgyvendinimą. Rezultatai turėtų būti pakartotinai panaudojami, perkeliami, kuo plačiau taikomi ir, jei įmanoma, turi turėti stiprų tarpdalykinį aspektą. Tikimasi, kad atrinktų projektų vykdytojai pasidalys veiklos rezultatais vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis.

Bendradarbiavimo partnerystė grindžiama kiekvieno „Erasmus+“ sektoriaus prioritetais ir politikos sistemomis tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu, kartu siekiant skatinti tarpsektorinį ir horizontalųjį bendradarbiavimą teminėse srityse.

Priklausomai nuo siūlomo projekto srities ir pareiškėjo tipo, bendradarbiavimo partnerystę valdo nacionalinės agentūros arba Europos švietimo ir kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA). Daugiau informacijos pateikiama skirsnio „Tinkamumo kriterijai“ skiltyje „Kam teikti paraišką?“.

Veiksmo Tikslai

Bendradarbiavimo partneryste siekiama:

• gerinti dalyvaujančiųjų organizacijų ir institucijų darbo, veiklos ir praktikos kokybę, pritraukti naujų dalyvių, atstovaujančių skirtingiems sektoriams;
• stiprinti organizacijų gebėjimus dirbti tarpvalstybiniu mastu ir įvairiuose sektoriuose;
• tenkinti bendrus poreikius ir prioritetus švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse;
• sudaryti sąlygas permainoms ir pokyčiams (pavienio asmens, organizacijos ar sektoriaus lygmeniu), kad būtų galima tobulinti ir taikyti naujus metodus pagal kiekvienos organizacijos aplinkybes.

Kokie kriterijai taikomi paraiškoms dėl bendradarbiavimo partnerystės?

Kad atitiktų reikalavimus „erasmus+“ dotacijai gauti, projektų pasiūlymai dėl bendradarbiavimo partnerystės turi tenkinti toliau nurodytus tinkamumo kriterijus.

Tinkamumo kriterijai

Kas gali teikti paraišką?

Paraišką gali teikti/koordinatore gali būti dalyvaujanti organizacija, įsteigta ES valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje. Ši organizacija teikia paraišką visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu.

Kad atitiktų reikalavimus, paraišką teikiančios organizacijos turi būti teisiškai įsteigtos likus ne mažiau kaip dvejiems metams iki paraiškų pateikimo termino. 

Europos NVO teikiamų ir Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) valdomų paraiškų dėl partnerystės švietimo, mokymo ir jaunimo srityse atveju pareiškėja / koordinatorė turi būti švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityje veikianti Europos NVO¹ .

Kokios organizacijos gali dalyvauti projekte?

Bendradarbiavimo partnerystėje gali dalyvauti viešoji arba privačioji organizacija, įsteigta ES valstybėje narėje, Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje ar trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“)² .

Išimtis: šiame veiksme negali dalyvauti organizacijos iš Baltarusijos (2 regionas) ir Rusijos Federacijos (4 regionas).

ES valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje įsteigtos organizacijos gali dalyvauti kaip projekto koordinatorės arba kaip organizacijos partnerės.

Trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, įsteigtos organizacijos kaip projekto koordinatorės dalyvauti negali.

Nepriklausomai nuo projekto srities, bendradarbiavimo partnerystės projektuose gali dalyvauti visų tipų organizacijos, veikiančios bet kuriame švietimo, mokymo ir jaunimo sektoriuje arba kituose socialiniuose ir (arba) ekonomikos sektoriuose, taip pat organizacijos, vykdančios veiklą, kuri yra susijusi su įvairiomis sritimis (pavyzdžiui, vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos, rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo centrai, prekybos rūmai, prekybos organizacijos, profesinio orientavimo centrai, kultūros ir sporto organizacijos).

Atsižvelgiant į projekto prioritetus ir tikslus, bendradarbiavimo partnerystėje turėtų dalyvauti tinkamiausi ir įvairiausi partneriai, kad būtų galima pasinaudoti įvairia jų patirtimi, ypatumais ir specialiosiomis žiniomis ir pasiekti atitinkamų ir kokybiškų projekto rezultatų.

Asocijuotųjų organizacijų partnerių dalyvavimas

Be projekte oficialiai dalyvaujančių organizacijų (koordinatoriaus ir organizacijų partnerių), į bendradarbiavimo partnerystę taip pat galima įtraukti viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerius, prisidedančius prie konkrečių projekto užduočių ir (arba) veiklos įgyvendinimo ar remiančius informacijos apie projektą sklaidą ar jo tvarumą.

„Erasmus+“ projekte tokie partneriai bus vadinami asocijuotaisiais partneriais. Reikalavimų atitikties ir sutarčių valdymo aspektais jie nelaikomi projekto partneriais ir negauna jokio finansavimo pagal Programą, nors dalyvauja projekte. Tačiau kad būtų galima suprasti jų vaidmenį partnerystėje ir susidaryti bendrą siūlomo projekto vaizdą, jų dalyvavimas projekte ir įvairiose veiklos srityse turi būti aiškiai aprašyti.

Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius ir pobūdis

Bendradarbiavimo partnerystė – tarpvalstybinis projektas, kuriame turi dalyvauti bent trys organizacijos iš trijų skirtingų ES valstybių narių ar Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių.

Partnerystėje dalyvaujančių organizacijų skaičius neribojamas.

Visos dalyvaujančiosios organizacijos privalo būti žinomos teikiant paraišką dotacijai gauti.

Kai nacionalinėms agentūroms teikiamos paraiškos bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, suaugusiųjų švietimo ir jaunimo srityse, ta pati organizacija (vienas OID) negali dalyvauti teikiant daugiau kaip 10 paraiškų per nustatytą terminą nei kaip pareiškėjas, nei partneris³ .

Paprastai bendradarbiavimo partneryste siekiama organizacijų, įsteigtų ES valstybėse narėse ar Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse, bendradarbiavimo.

Tačiau organizacijos iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, gali dalyvauti kaip partnerės (ne paraiškos teikėjos), jeigu jų dalyvavimas projektui suteikia didelės pridėtinės vertės ir jei tenkinamas bent trijų organizacijų iš trijų skirtingų ES valstybių narių ar Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių dalyvavimo kriterijus.

Nustatyti prioritetai

Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, bendradarbiavimo partnerystės turi apimti:

• bent vieną horizontalųjį prioritetą

ir (arba)

• bent vieną konkretų prioritetą, susijusį su švietimu, mokymu, jaunimu ir sportu, kuriam daromas didžiausias poveikis.

Švietimo, mokymo ir jaunimo srityse vykdomų projektų, kuriuos netiesiogiai valdo „Erasmus+“ nacionalinės agentūros, atveju nacionalinės agentūros gali daugiau dėmesio skirti ne tik šiems, bet ir kitiems prioritetams, kurie yra ypač svarbūs nacionaliniame kontekste („Europos prioritetai atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes“).

Nacionalinės agentūros turi tinkamai informuoti potencialius pareiškėjus savo oficialiose svetainėse.

Sporto srities projektuose galima numatyti tik vieną prioritetą (horizontalųjį arba konkretų). 

Veiklos vieta (-os)

Visa bendradarbiavimo partnerystės veikla turi būti vykdoma šiame projekte dalyvaujančių organizacijų – visateisių ar asocijuotųjų partnerių – šalyse.

Be to, jei tinkamai pagrindžiama projekto tikslų ar įgyvendinimo atžvilgiu:

• Veikla taip pat gali būti vykdoma Europos Sąjungos institucijos buveinėje⁴ , net jei projekte nedalyvauja organizacijos iš šalies, kurioje įsikūrusi šios institucijos buveinė.
• veikla, susijusi su dalijimusi rezultatais ir jų sklaida, taip pat gali būti vykdoma atitinkamuose teminiuose tarpvalstybiniuose renginiuose ar konferencijose ES valstybėse narėse, Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse ar trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės.

Projekto trukmė

12–36 mėn.

Trukmė turi būti pasirinkta paraiškos teikimo etape pagal projekto tikslą ir veiklos, kurią ilgainiui planuojama vykdyti, rūšį.

Dotacijos gavėjui pateikus pagrįstą prašymą ir nacionalinei agentūrai ar vykdomajai įstaigai sutikus, bendradarbiavimo partnerystės projekto trukmė gali būti pratęsta (jeigu bendra jo trukmė neviršija 36 mėn.). Tokiu atveju bendra dotacijos suma nesikeičia.

Kam teikti paraišką?

Paraiškos dėl partnerystės švietimo, mokymo ir jaunimo srityse, kurią teikia šiose srityse veikianti organizacija, išskyrus Europos NVO, atveju:

• Šalies, kurioje įsteigta paraišką teikianti organizacija, nacionalinei agentūrai.

Paraiškos dėl partnerystės švietimo, mokymo ir jaunimo srityse, kurią pateikė Europos NVO, atveju⁵ :

• Europos švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA) per Finansavimo ir konkursų galimybių portalą (FTOP).
  • Europos NVO – kvietimo teikti paraiškas identifikatorius: ERASMUS-2024-PCOOP-ENGO
    • 1 dalis. ERASMUS-EDU-2024-PCOOP-ENGO
    • 2 dalis. ERASMUS-YOUTH-2024-PCOOP-ENGO

Paraiškos dėl partnerystės sporto srityje:

• Briuselyje įsikūrusiai Europos švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA).
  •  Sporto srityje – kvietimo teikti paraiškas identifikatorius: ERASMUS-SPORT-2024-SCP

Visais atvejais tas pats partnerių konsorciumas gali pateikti tik vieną paraišką ir tik vienai nacionalinei agentūrai⁶ .

Kada teikti paraišką?

Paraiškos dėl partnerystės švietimo, mokymo ir jaunimo srityse, kurią teikia šiose srityse veikianti organizacija, išskyrus Europos NVO, atveju:

• Pareiškėjai dotacijos paraišką dėl rugsėjo 1 d. – gruodžio 31 d. prasidedančių projektų turi pateikti iki tų pačių metų kovo 5 d. 12:00:00 (vidurdienio Briuselio laiku).

Paraiškos dėl partnerystės jaunimo srityje, kurią teikia šioje srityje veikianti organizacija, išskyrus Europos NVO, atveju:

• Pareiškėjai dotacijos paraišką dėl kitų metų sausio 1 d. – rugpjūčio 31 d. prasidedančių projektų turi pateikti iki spalio 1 d. 12:00:00 (vidurdienio Briuselio laiku).

Galimas papildomas terminas

Nacionalinės agentūros švietimo ir mokymo srityje gali organizuoti antrą paraiškų teikimo turą, kuriam taip pat taikomos šiame vadove nustatytos taisyklės. Nacionalinės agentūros apie šią galimybę informuos savo svetainėse.

Jei organizuojamas antras turas, pareiškėjai paraišką dėl dotacijos projektams, prasidedantiems nuo kitų metų sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., turi pateikti iki spalio 1 d. 12:00:00 (vidurdienio Briuselio laiku).

Paraiškos dėl partnerystės švietimo, mokymo ir jaunimo srityse, kurią pateikė Europos NVO, atveju:

• Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki kovo 5 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Paraiškos dėl partnerystės sporto srityje:

• Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki kovo 5 d. 17:00:00 (Briuselio laiku).

Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Daugiau informacijos žr. šio vadovo C dalyje.

Projekto rengimas

Bendradarbiavimo partnerystės projektą sudaro keturi etapai, prasidedantys dar prieš atrenkant projekto pasiūlymą finansavimui: planavimo, parengiamosios veiklos, įgyvendinimo ir tolesnės susijusios veiklos. Dalyvaujančiosios organizacijos ir veiklos dalyviai turėtų išplėsti savo mokymosi patirtį aktyviai įsitraukdami į visus etapus:

• planavimo (nustatyti poreikius, tikslus, projekto ir mokymosi rezultatus, veiklos formatus, tvarkaraštį ir t. t.);
• parengiamosios veiklos (veiklos planavimas, darbo programos rengimas, praktinis organizavimas, planuojamos veiklos tikslinės (-ių) grupės (-ių) patvirtinimas, susitarimai su partneriais ir t. t.);
• veiklos įgyvendinimo;
• tolesnės susijusios veiklos (veiklos ir jos poveikio vertinimas įvairiais lygmenimis, dalijimasis projekto rezultatais ir jų panaudojimas).

Bendradarbiavimo partnerystė gali apimti pavienių asmenų ir jų grupių tarptautinės mokymosi ir mokymo veiklos organizavimą, jeigu siekiant projekto tikslų tai suteikia pridėtinės vertės. Siūlomos veiklos formatas, tikslas, tipas ir dalyvių skaičius bus aprašyti ir pagrįsti projekto paraiškoje.

Horizontalieji aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant projektą

Be oficialių kriterijų laikymosi ir tvarių bendradarbiavimo susitarimų su visais projekto partneriais sudarymo, toliau išvardytais elementais galima prisidėti prie bendradarbiavimo partnerystės poveikio didinimo ir kokybiško įgyvendinimo įvairiais projekto etapais. Pareiškėjai raginami rengiant bendradarbiavimo partnerystės projektus atsižvelgti į šias galimybes ir aspektus. 

Įtrauktis ir įvairovė

Pagal programą „Erasmus+“ siekiama skatinti lygias galimybes ir didinti prieinamumą, įtrauktį ir teisingumą vykdant visus veiksmus. Siekiant įgyvendinti šiuos principus, buvo parengta Įtraukties ir įvairovės strategija⁷ , kuria siekiama įtraukti įvairios socialinės padėties dalyvius, ypač tuos, kurie turi mažiau galimybių dalyvauti Europos projektuose. Bendradarbiavimo partnerystės ypač tinkamos darbui, susijusiam su įtrauktimi ir įvairove, kaip projekto tema, toliau plėtojant įtraukią ir įvairovei atžvalgią praktiką ir metodus pagal atitinkamą veiksmų politikos prioritetą. Be to, neatsižvelgdamos į savo projektų tematiką, organizacijos turėtų parengti prieinamą ir įtraukią projektų veiklą, atsižvelgdamos į mažiau galimybių turinčių dalyvių nuomonę ir įtraukdamos juos į sprendimų priėmimo procesą viso proceso metu.

Aplinkos tvarumas

Projektais turėtų būti numatoma tausoti aplinką, o žalioji praktika turėtų būti įtraukta į visus jų aspektus. Dalyvaujančiosios organizacijos ir dalyviai turėtų planuoti savo veiklą vadovaudamiesi aplinką tausojančiu požiūriu – tai skatins visus dalyvaujančius subjektus diskutuoti ir mokytis apie aplinkos problemas ir apmąstyti, ką būtų galima padaryti įvairiais lygmenimis ir kaip padėti organizacijoms ir dalyviams rasti alternatyvių ekologiškesnių projekto veiklos vykdymo būdų.

Skaitmeninis aspektas

Sėkmingos bendradarbiavimo partnerystės pagrindas – virtualusis bendradarbiavimas ir eksperimentai su virtualiojo ir mišriojo mokymosi galimybėmis. Įgyvendinant bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų švietimo sričių projektus labai rekomenduojama naudoti Europos mokyklinio ugdymo platformą (įskaitant „eTwinning“) arba suaugusiųjų švietimo platformą EPALE – tiek rengiantis vykdyti veiklą, tiek ją vykdant ar užbaigus. Jaunimo srities projektų atveju primygtinai raginama bendradarbiauti naudojantis Europos jaunimo portalu ir Europos jaunimo strategijos platforma.

Dalyvavimas ir pilietinis aktyvumas

Įgyvendinant visus Programos veiksmus remiamas dalyvavimas ir pilietinis aktyvumas. Bendradarbiavimo partnerystės projektai turėtų suteikti galimybių žmonėms dalyvauti demokratiniame gyvenime, būti socialiai ir pilietiškai aktyviems. Be to, ypač daug dėmesio skiriama informuotumo ir supratimo apie Europos Sąjungą – ypač apie ES bendrąsias vertybes, vienybės ir įvairovės principus, kultūrinį identitetą ir sąmoningumą ir socialinį bei istorinį paveldą – didinimui.

Dotacijų skyrimo kriterijai

Aktualumas (daugiausia 25 balai)

Kokiu mastu:

• pasiūlymas yra aktualus siekiant šio veiksmo tikslų ir prioritetų. Pasiūlymas bus laikomas labai aktualiu, jei:
  • į jį įtrauktas įtraukties ir įvairovės prioritetas;
  • „Erasmus+“ nacionalinių agentūrų valdomų projektų atveju: į jį įtrauktas vienas ar daugiau Europos prioritetų atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, kaip yra nurodžiusi nacionalinė agentūra;
  • švietimo, mokymo ir jaunimo srities NVO Europos švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai teikiamų projektų atveju – kokiu mastu paraiškos teikėjas vykdo veiklą, kuria remiamas ES politikos įgyvendinimas viename iš šių sektorių;  
• pasiūlymas yra aktualus siekiant gerbti ir skatinti bendras ES vertybes, pavyzdžiui, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat kovoti su bet kokia diskriminacija;
• dalyvaujančiųjų organizacijų profilis, patirtis ir veikla yra aktualūs paraiškos srityje;
• projektas yra grindžiamas tikrų ir adekvačių poreikių analize;
• pasiūlymas tinkamas įvairių švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sričių sinergijai kurti arba gali padaryti didelį poveikį vienai ar kelioms iš šių sričių;
• pasiūlymas yra novatoriškas;
• pasiūlymas papildo kitas dalyvaujančiųjų organizacijų jau įgyvendinamas iniciatyvas;
• pasiūlymas suteikia pridėtinės vertės ES lygmeniu, nes tokių rezultatų nebūtų galima pasiekti vykdant veiklą pavienėse šalyse.

Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (daugiausia 30 balų)

Kokiu mastu:

• projekto tikslai yra aiškiai apibrėžti, realistiški ir atitinka dalyvaujančiųjų organizacijų poreikius ir tikslus bei jų tikslinių grupių reikmes;
• siūloma metodika yra aiški, adekvati ir pagrįsta; 
  • projekto darbo planas yra aiškus, išsamus ir veiksmingas, įskaitant atitinkamus parengiamosios veiklos, įgyvendinimo ir dalijimosi rezultatais etapus;
  • projektas yra ekonomiškai efektyvus ir kiekvienos rūšies veiklai skiriami tinkami ištekliai;
  • projekte siūlomos kokybės kontrolės, stebėsenos ir vertinimo priemonės, kuriomis užtikrinama, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai, užbaigtas laiku ir neviršijant biudžeto;
• veikla yra prieinama, įtrauki ir atvira mažiau galimybių turintiems asmenims;
• projektas apima skaitmeninių priemonių ir mokymosi metodų taikymą, siekiant papildyti fizinę veiklą ir stiprinti organizacijų partnerių bendradarbiavimą.
  • Jei dalyvaujančiųjų organizacijų veikloje naudojamos „Erasmus+“ internetinės platformos: kokiu mastu projekte naudojamos „Erasmus+“ interneto platformos (Europos mokyklinio ugdymo platforma, įskaitant „eTwinning“, EPALE, Europos jaunimo portalas, ES jaunimo strategijos platforma) kaip projekto parengiamosios veiklos, įgyvendinimo ir tolesnės susijusios veiklos priemonės.
• Projektais turėtų būti numatoma tausoti aplinką, o žalioji praktika turėtų būti įtraukta į visus jų aspektus.

Jeigu projektu planuojama vykdyti mokymo ir mokymosi veiklą:

• kokiu mastu ši veikla yra tinkama projekto tikslų atžvilgiu ir ar jo dalyvių skaičius ir profilis yra tinkamas;
• mokymosi ir mokymo veiklos praktinio organizavimo, valdymo ir rėmimo kokybė;
• dalyvių mokymosi rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo priemonių, atitinkančių europines skaidrumo ir pripažinimo priemones ir principus, kokybė.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė (daugiausia 20 balų)

Kokiu mastu:

• projekte dalyvauja įvairios dalyvaujančiosios organizacijos, turinčios skirtingus profilius, įskaitant visuomenines organizacijas, ankstesnės dalyvavimo Programoje patirties ir žinių, kad galėtų sėkmingai pasiekti visus projekto tikslus;
• projektu į veiklą įtraukiama naujų dalyvių ir mažiau patirties turinčių organizacijų;
• siūlomas užduočių paskirstymas atskleidžia visų dalyvaujančiųjų organizacijų įsipareigojimą ir aktyvų įsitraukimą;
• į pasiūlymą įtraukti veiksmingi dalyvaujančiųjų organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio koordinavimo ir komunikacijos mechanizmai.
• Jei taikytina, kokiu mastu trečiosios valstybės, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, organizacijos dalyvavimas suteikia projektui didelės pridėtinės vertės (jeigu ši sąlyga neįvykdoma, dalyvaujančioji organizacija iš trečiosios valstybės, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, bus atmesta projekto vertinimo etapu).

Poveikis (daugiausia 25 balai)

Kokiu mastu:

• projekto pasiūlyme numatyti konkretūs ir logiški veiksmai, kad projekto rezultatai būtų integruoti į kasdienį dalyvaujančiųjų organizacijų darbą;
• projektas gali daryti teigiamą poveikį dalyviams ir dalyvaujančiosioms organizacijoms, taip pat platesnei bendruomenei;
• numatomi projekto rezultatai gali būti panaudoti už projekte dalyvaujančių organizacijų ribų tiek įgyvendinant projektą, tiek jam pasibaigus, taip pat vietos, regioniniu, nacionaliniu ar Europos lygmenimis;
• projekto pasiūlyme pateikta konkrečių ir efektyvių veiksmų, kad projekto rezultatai būtų žinomi dalyvaujančiosiose organizacijose, kad jais būtų dalijamasi su kitomis organizacijomis ir visuomene ir viešai pripažįstamas Europos Sąjungos teikiamas finansavimas;
  • jei aktualu, kokiu mastu pasiūlyme apibūdinama, kaip bus užtikrinta laisva prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų ir kaip bus skatinama jais naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų;
• projekto pasiūlyme numatyti konkretūs ir efektyvūs veiksmai, kuriais užtikrinamas projekto tvarumas, jo gebėjimas daryti poveikį ir duoti rezultatų net ir išnaudojus ES dotaciją.

Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 70 balų. Be to, kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų jiems turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus (t. y. bent po 13 balų⁸  „projekto aktualumo“ ir „poveikio“ kategorijose; 15 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijoje ir 10 balų „partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ kategorijoje).

Jei dvi ar daugiau paraiškų įvertinamos tokiu pačiu balų skaičiumi (ex aequo atveju), pirmenybė bus teikiama projektams, surinkusiems daugiausiai balų „projekto aktualumo“ ir „poveikio“ kategorijose.

Kokios yra finansavimo taisyklės?

Siūlomas finansavimo modelis – trys vienkartinės fiksuotosios sumos, prilygstančios bendrai projekto dotacijai: 120 000 EUR, 250 000 EUR ir 400 000 EUR. Priklausomai nuo planuojamos veiklos ir siekiamų rezultatų pareiškėjai pasirinks vieną iš trijų iš anksto nustatytų sumų.

Planuodamos projektus paraiškas teikiančios organizacijos su savo projektų partneriais, atsižvelgdami į poreikius ir tikslus, turės pasirinkti vienkartinę fiksuotąją sumą, kuria bus padengtos projektų išlaidos. Jei projektas atrenkamas finansavimui, prašoma fiksuotoji suma tampa bendra dotacijos suma.

Pasiūlymuose būtina aprašyti veiklą, kurią pareiškėjai įsipareigoja vykdyti naudodami prašytą fiksuotąją sumą, ir turi būti laikomasi ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų.

Prašoma fiksuotoji suma turėtų būti grindžiama paties pareiškėjo numatoma suma, kurios reikės visoms projekto išlaidoms padengti. Remdamiesi šia numatyta suma, pareiškėjai turi pasirinkti vienkartinę fiksuotąją sumą, geriausiai atitinkančią jų poreikius, drauge užtikrinant, kad visos lėšos bus veiksmingai panaudotos ir kas bus laikomasi bendro finansavimo principo (t. y. projekto biudžetas turėtų būti papildytas iš kitų finansavimo šaltinių, o tai reiškia, kad planuojamos projekto išlaidos bus didesnės nei prašoma fiksuotoji suma).

Jeigu abejoja, kurią iš dviejų sumų rinktis, pareiškėjai gali: a) sumažinti projekto išlaidas, pavyzdžiui, surasdami ekonomiškai veiksmingesnių būdų tiems patiems rezultatams pasiekti arba pritaikydami projekto veiksmų skaičių ir (arba) mastą prie biudžeto galimybių; b) padidinti projekto mastą, pavyzdžiui, vykdoma veikla pritraukiant daugiau dalyvių, padidinant veiksmų skaičių arba siekiant papildomų projekto rezultatų.

Siūlomų projekto veiksmų skaičiaus, masto ir kompleksiškumo adekvatumas, palyginti su prašoma suma, drauge su projekto tikslų aktualumu bus svarbūs kokybės vertinimo veiksniai, kaip numatyta pagal pirmiau aprašytus dotacijos skyrimo kriterijus.

Reikalavimai

Projekto aprašyme turi būti pateikta išsami projekto metodika su aiškiu užduočių paskirstymu ir finansiniais partnerių susitarimais, smulkus grafikas su pagrindiniais siektinais rezultatais, stebėsenos ir kontrolės sistema bei priemonės, kuriomis užtikrinamas savalaikis projekto veiklos įgyvendinimas.

Projekto metodika turi aprėpti analizę, padedančią nustatyti poreikius, iškelti tikslus, įdiegti projekto stebėsenos sistemą, kokybės užtikrinimo mechanizmą ir vertinimo strategiją. Vertinimo strategijoje pareiškėjai turi pateikti kiekybinius ir kokybinius rodiklius, leidžiančius įvertinti, kaip rezultatais prisidedama prie projekto tikslų siekimo.

Projekto aprašyme projekto valdymas turi būti aiškiai atskirtas nuo įgyvendinimui skirtų darbo paketų. Pareiškėjai projekto veiklą turi padalyti į vadinamuosius darbo paketus.

Darbo paketas – veiksmų, kuriais prisidedama prie bendrų konkrečiųjų tikslų siekimo, rinkinys.

Kiekviename darbo pakete turi būti aiškiai aprašytos sąsajos su konkrečiaisiais tikslais ir rezultatais. Rekomenduojama, kad pareiškėjai padalytų savo projektus į ne daugiau kaip 5 darbo paketus, įskaitant vieną projekto valdymo paketą. Projekto valdymo darbo paketas yra skirtas horizontaliajai veiklai, kurios reikia projektui įgyvendinti, pavyzdžiui, stebėsenai, koordinavimui, komunikacijai, vertinimui ir rizikos valdymui. Projektų, turinčių specialų projektų valdymo darbų paketą, atveju šiam darbo paketui skiriama fiksuotosios sumos dalis turėtų būti ne didesnė kaip 20 proc. visos sumos.

Šie reikalavimai bus vertinami laikantis proporcingumo principo: kuo didesnė prašoma suma, tuo tikslesnės ir išsamesnės projekto metodikos bus reikalaujama.

Paslaugų subranga leidžiama tais atvejais, jei ji taikoma ne pagrindinei veiklai, nuo kurios tiesiogiai priklauso veiklos tikslų pasiekimas. Tokiais atvejais subrangos užduotys turi būti aiškiai nurodytos ir aprašytos paraiškoje.

Dotacijos mokėjimas

Visiško dotacijos išmokėjimo sąlyga – visos paraiškoje aprašytos veiklos užbaigimas laikantis paraiškoje nustatytų kokybės kriterijų. Jei viena ar daugiau veiklų neužbaigta, užbaigta iš dalies arba įvertinta kaip netenkinanti kokybės vertinimo reikalavimų, dotacijos suma gali būti atitinkamai sumažinta baigiamosios atskaitos teikimo etapu, o prasto, dalinio arba pernelyg uždelsto projekto įgyvendinimo atveju gali būti nepriimami atskiri darbo paketai arba veikla arba tam tikra procentine dalimi sumažinama bendra suma.

Baigiamosios ataskaitos vertinimas grindžiamas išsamiu vykdytos veiklos aprašymu, kiekybine ir kokybine informacija, rodančia paraiškoje nurodytų projekto tikslų pasiekimo lygį, į „Erasmus+“ projektų rezultatų platformą įkeltų projekto rezultatų kokybe ir organizacijų partnerių įsivertinimu.

Footnote

• 1 Programos tikslais – NVO, veikianti oficialiai pripažintoje struktūroje, kurią sudaro Europos institucija ir (arba) sekretoriatas, teisėtai įsteigti bent vieneriems metams vienoje iš ES valstybių narių ar Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių, ir nacionalinės organizacijos ir (arba) padaliniai bent devyniose ES valstybėse narėse ar Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse.

  Šios nacionalinės organizacijos ir (arba) padaliniai turi: 

  · turėti statutinį ryšį su Europos institucija ir (arba) sekretoriatu; 

  · veikti švietimo, mokymo arba jaunimo srityje.

  Todėl Europos NVO turi sudaryti bent devyni subjektai (Europos įstaiga ir (arba) sekretoriatas ir aštuonios nacionalinės organizacijos ir (arba) padaliniai), įsteigti devyniose skirtingose ES valstybėse narėse ir Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse. ↩ back

• 2 Aukštojo mokslo ir studijų institucija, įsteigta ES valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje ir norinti dalyvauti bendradarbiavimo partnerystėje, turi turėti galiojančią „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją (ECHE). Dalyvaujančioms trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, aukštojo mokslo ir studijų institucijoms reikalavimas turėti ECHE netaikomas, tačiau jos turi įsipareigoti laikytis jos principų. Šio veiksmo tikslais neformaliosios jaunimo grupės nėra laikomos organizacijomis, todėl jos dalyvauti negali (nei kaip pareiškėjos, nei kaip partnerės). ↩ back
• 3 Nustatant šį maksimalų dydį atsižvelgiama į visas paraiškas, pateiktas dėl visų šių sričių kartu. ↩ back
• 4 Europos Sąjungos institucijų buveinės yra Briuselyje, Frankfurte, Liuksemburge, Strasbūre ir Hagoje. ↩ back
• 5 Europos NVO apibrėžtis programos „Erasmus+“ tikslais pateikta šio vadovo D dalyje „Sąvokų žodynas“. ↩ back
• 6 Tai apima tiek „Erasmus+“ nacionalines agentūras, tiek Briuselyje įsikūrusią Europos švietimo ir kultūros vykdomąją įstaigą (EACEA). ↩ back
• 7 https://erasmus-plus.ec.europa.eu/document/implementation-guidelines-erasmus-and-european-solidarity-corps-inclusion-and-diversity-strategy ↩ back
• 8 Kadangi vertinant šį veiksmą dešimtosios balo dalys netaikomos, mažiausias balų skaičius pagal šiuos kriterijus suapvalinamas iki 13 balų. ↩ back