Skip to main content

Erasmus+

EU programme for education, training, youth and sport

Šis tinklalapis dar neatitinka 2022 m. programos „Erasmus+“ vadovo turinio. Tačiau visą 2022 m. vadovą pasirinkta kalba galite parsisiųsti PDF formatu, spustelėję parsisiuntimo mygtuką šio puslapio dešinėje.

Partnerystė, kuria siekiama bendradarbiavimo

KAS YRA PARTNERYSTĖ, KURIA SIEKIAMA BENDRADARBIAVIMO?

Šis veiksmas dalyvaujančiosioms organizacijoms suteikia galimybę įgyti tarptautinio bendradarbiavimo patirties ir stiprinti savo gebėjimus, taip pat pasiekti kokybiškų novatoriškų rezultatų. Atsižvelgiant į projekto tikslus, dalyvaujančiąsias organizacijas, numatomą poveikį ir kitus aspektus, partnerystė, kuria siekiama bendradarbiavimo, gali būti įvairaus masto ir jos veikla gali būti atitinkamai pritaikoma. Kokybinis šių projektų vertinimas bus proporcingas bendradarbiavimo tikslams ir dalyvaujančiųjų organizacijų pobūdžiui.

Remiantis šia logika, siūlomos dviejų tipų partnerystės, padėsiančios organizacijoms dirbti, mokytis ir augti:

  • bendradarbiavimo partnerystė;
  • nedidelio masto partnerystė.

Toliau išsamiai aptariami abu šie partnerystės tipai. Dviejuose skirsniuose pateikta informacija padės pasirinkti partnerystės tipą, geriausiai atitinkantį jūsų organizacijos profilį ir struktūrą bei projekto idėjas.

KOKIĄ VEIKLĄ PAPRASTAI VYKDO PARTNERYSTĖ, KURIA SIEKIAMA BENDRADARBIAVIMO?

Per projekto įgyvendinimo laikotarpį organizacijos paprastai vykdo pačią įvairiausią veiklą. Pradedant įprastine ir baigiant kūrybiškesne ir novatoriškesne veikla, organizacijos gali lanksčiai pasirinkti geriausią derinį, padėsiantį siekti projekto tikslų atsižvelgiant į jo aprėptį ir partnerystės pajėgumus. Pavyzdžiui:

  • projekto valdymas: veikla, būtina užtikrinti tinkamą projektų planavimą, įgyvendinimą ir tolesnę susijusią veiklą, įskaitant sklandų ir veiksmingą projekto partnerių bendradarbiavimą. Šiuo etapu veikla paprastai apima organizacines ir administracines užduotis, virtualius partnerių susitikimus, komunikacijos medžiagos rengimą, dalyvių pasirengimą ir tolesnę susijusią veiklą ir t. t.;
  • veiklos įgyvendinimas: gali apimti tinklaveikos renginius, susitikimus, darbo posėdžius, skirtus keistis patirtimi ir gerinti rezultatus. Ši veikla taip pat gali apimti darbuotojų ir besimokančių asmenų dalyvavimą (jei jų dalyvavimas padeda siekti projekto tikslų);
  • dalijimosi ir sklaidos veikla: konferencijų, sesijų, renginių organizavimas, siekiant dalytis, paaiškinti ir skleisti projekto rezultatus, kad ir kokie jie būtų – apčiuopiami rezultatai, išvados, geroji patirtis ar bet kokios kitos formos pasiekimai.

ŠIO VEIKSMO INDĖLIS SIEKIANT POLITINIŲ PRIORITETŲ

Europos Komisija kasmet nustato bendrus prioritetus ir tikslus, kurių reikia siekti programos „Erasmus+“ lygmeniu įvairiose švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse. Todėl partneryste, kuria siekiama bendradarbiavimo, bandoma ne tik ugdyti projekte dalyvaujančių organizacijų gebėjimus, bet ir jų rezultatais prisidėti prie tų prioritetų įgyvendinimo.

Todėl projektų rengėjų prašoma apibrėžiant darbą susieti jį su vienu ar keliais iš šių prioritetų ir pasirinkti juos paraiškų teikimo etape. Rengiant projektų pasiūlymus taip pat rekomenduojama susipažinti su anksčiau finansuotų projektų, kurie buvo grindžiami panašiais prioritetais, rezultatais, siekiant užtikrinti suderinamumą ir išvengti veiklos dubliavimo, taip pat palaipsniui naudotis turimais rezultatais ir prisidėti prie jungtinės įvairių sričių plėtros. Naudingos informacijos apie finansuotus projektus galima rasti „Erasmus+“ projektų rezultatų platformoje adresu https://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/projects_en.

Be to, siekiant geriau susieti Europos prioritetus su konkrečiais nacionalinio lygmens poreikiais, „Erasmus+“ nacionalinės agentūros gali nustatyti vieną ar kelis iš šių Europos prioritetų, kurie yra ypač svarbūs jų nacionalinėmis aplinkybėmis, ir taip paskatinti organizacijas tam tikrais metais sutelkti dėmesį į šias atrinktas sritis.

2021 m. partnerystė, kuria siekiama bendradarbiavimo, turi apimti vieną ar kelias iš šių prioritetinių sričių:

Visiems „Erasmus+“ sektoriams taikomi prioritetai

  • Įtrauktis ir įvairovė visuose švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sektoriuose. Programa bus remiami projektai, kuriais skatinama socialinė įtrauktis ir siekiama labiau įtraukti mažiau galimybių turinčius asmenis, įskaitant neįgaliuosius ir iš migrantų šeimų kilusius žmones, taip pat kaimo ir atokiose vietovėse gyvenančius asmenis, su socialiniais ir ekonominiais sunkumais susiduriančius žmones ir asmenis, kurie yra galimai diskriminuojami dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Šiais projektais bus padedama įveikti kliūtis, su kuriomis susiduria šios grupės, kai nori pasinaudoti Programos teikiamomis galimybėmis, ir prisidedama prie įtraukios aplinkos, kurioje ugdomas teisingumas ir lygybė ir kurioje atsižvelgiama į platesnės bendruomenės poreikius, kūrimo.
  • Aplinka ir kova su klimato kaita. Programa siekiama visuose sektoriuose remti didesnį informuotumą apie aplinkos ir klimato kaitos problemas. Pirmenybė bus teikiama projektams, kuriais siekiama stiprinti įvairių tvarumui svarbių sektorių gebėjimus, rengti konkrečių sektorių žaliųjų įgūdžių įgijimo strategijas ir metodikas, taip pat į ateitį orientuotas ir geriau pavienių asmenų poreikius atitinkančias mokymo programas. Pagal Programą taip pat padedama testuoti novatorišką praktiką, kad besimokantys asmenys, darbuotojai ir su jaunimu dirbantys asmenys taptų tikrais pokyčių skatintojais (pavyzdžiui, tausotų išteklius, mažintų energijos suvartojimą ir atliekų susidarymą, kompensuotų išmetamą anglies dioksido kiekį, rinktųsi aplinką tausojančią mitybą ir susisiekimo priemones ir t. t.). Taip pat pirmenybė bus teikiama projektams, pagal kuriuos vykdant švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sričių veiklą skatinami su asmeniniais prioritetais, vartojimo įpročiais ir gyvensena susiję elgesio pokyčiai; plėtojami pedagogų ir švietimo lyderių tvarumo gebėjimai ir remiamas dalyvaujančių organizacijų planuojamas požiūris į aplinkos tvarumą.
  • Skaitmeninės transformacijos klausimo sprendimas stiprinant skaitmeninį pasirengimą, atsparumą ir pajėgumus. Programa bus remiami pradinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo įstaigų skaitmeninės transformacijos planai. Pirmenybė bus teikiama projektams, kuriais siekiama didinti tų įstaigų pajėgumus ir pasirengimą valdyti veiksmingą perėjimą prie skaitmeninio švietimo. Programa bus remiamas tikslingas naudojimasis skaitmeninėmis technologijomis švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse mokymo, mokymosi, vertinimo ir įsitraukimo tikslais. Tai apima skaitmeninės pedagogikos ir mokytojų patirties stiprinimą skaitmeninių priemonių naudojimo srityje, įskaitant prieinamas pagalbines technologijas bei skaitmeninio švietimo turinio kūrimą ir novatorišką naudojimą. Taip pat apimamas visuotinis skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų vystymas per atitinkamas programas ir iniciatyvas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kad būtų skatinama lyčių lygybė ir mažinami skirtumai, susiję su tų technologijų ir metodų prieinamumu ir naudojimu nepakankamai atstovaujamose grupėse. Programa taip pat bus remiamas naudojimasis pedagogams, piliečiams ir organizacijoms skirtomis Europos skaitmeninės kompetencijos sistemomis.
  • Bendros vertybės, pilietinis aktyvumas ir dalyvavimas. Programa bus remiamas aktyvus pilietiškumas ir mokymosi visą gyvenimą etikos normos; ja bus skatinamas socialinių ir tarpkultūrinių gebėjimų, kritinio mąstymo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymas. Pirmenybė taip pat bus teikiama projektams, pagal kuriuos organizuojant formaliojo ar neformaliojo mokymosi veiklą suteikiama galimybių dalyvauti demokratiniame gyvenime, visuomeninėje ir pilietinėje veikloje. Be to, ypač daug dėmesio skiriama informuotumo ir supratimo apie Europos Sąjungą – ypač apie ES bendrąsias vertybes, vienybės ir įvairovės principus, kultūrinį identitetą ir sąmoningumą ir socialinį bei istorinį paveldą – didinimui.

Be minėtų bendrųjų prioritetų atitinkamuose sektoriuose bus siekiama toliau nurodytų konkrečių prioritetų.

SU KONKREČIAIS SEKTORIAIS SUSIJĘ PRIORITETAI

Aukštojo mokslo srityje

Pirmenybė bus teikiama veiksmams, kurie ypač svarbūs, kad būtų pasiekti Europos švietimo erdvės tikslai. Siekiama remti aukštojo mokslo sektorių, kad jis būtų dar labiau tarpusavyje susijęs, novatoriškesnis, įtraukesnis ir labiau skaitmenizuotas. Šiuo tikslu Programa bus skatinamas glaudesnis ir tarpdalykinis aukštojo mokslo ir studijų institucijų, taip pat jų inovacijų ekosistemų, tarpusavio bendradarbiavimas ir švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sąsajų stiprinimas. Daugiausia dėmesio bus skiriama įtraukties, mobilumo, skaitmenizacijos, mokymosi visą gyvenimą, kokybės užtikrinimo ir automatinio pripažinimo stiprinimui. Esminis tikslas – paspartinti Europos aukštojo mokslo pertvarką siekiant parengti būsimas kartas bendrai kurti žinias, kurių reikia atspariai, įtraukiai ir tvariai visuomenei.

  • Tarpusavyje susijusių aukštojo mokslo sistemų rėmimas. Programa bus siekiama stiprinti strateginį ir struktūrinį aukštojo mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą šiais būdais: a) remiant įvairių rūšių bendradarbiavimo modelių kūrimą ir išbandymą, įskaitant virtualųjį ir mišrųjį bendradarbiavimą bei skirtingų skaitmeninių priemonių ir interneto platformų naudojimą; b) gerinant mobilumą įgyvendinant automatinį abipusį kvalifikacijų ir mokymosi rezultatų pripažinimą ir įtraukiant mobilumą į mokymo programas; c) teikiant pagalbą aukštojo mokslo ir studijų institucijoms, kad jos galėtų įgyvendinti Bolonijos principus ir priemones ir išplėsti mobilumo galimybes visiems.
  • Novatoriškos mokymosi ir mokymo praktikos skatinimas. Siekiama spręsti visuomenės problemas: a) remiant mokymosi rezultatų ir į besimokantį asmenį orientuotų mokymo programų, geriau atitinkančių jų mokymosi poreikius ir mažinančių įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktį, taip pat svarbių darbo rinkai ir platesnei visuomenei, kūrimą; b) kuriant, išbandant ir įgyvendinant lanksčias mokymosi trajektorijas ir modulinio mokymosi (ištęstinio, internetinio arba mišriojo) galimybes ir atitinkamas vertinimo formas, įskaitant internetinio vertinimo parengimą; c) skatinant mokymosi visą gyvenimą aspektą aukštojo mokslo srityje, be kita ko, palengvinant mikrokredencialus suteikiančių trumpų kursų diegimą, patvirtinimą ir pripažinimą; d) taikant tarpdisciplininius metodus ir naujoviškas pedagogikos priemones, kaip antai atvirkštinį mokymąsi, bendradarbiavimu grindžiamą internetinį tarptautinį mokymąsi ir moksliniais tyrimais grindžiamą mokymąsi; e) integruojant darnų vystymąsi į visas visų sričių studentų mokymo programas visais lygmenimis.
  • Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos (STEM / STEAM) studijų plėtotė, skatinant moterų dalyvavimą. Šiuo prioritetu remiamas tikslinių aukštojo mokslo STEM studijų programų kūrimas ir įgyvendinimas taikant STEAM požiūrį; skatinamas moterų dalyvavimas STEM, ypač inžinerijos, IRT ir aukštesnio lygio skaitmeninių įgūdžių plėtotės, studijų srityse; rengiamos studentams, ypač merginoms ir moterims, skirtos gairės ir mentorystės programos, skatinančios susidomėti STEM ir IRT studijomis ir profesijomis; kuriamos STEM švietimo sistemos, kuriose atsižvelgiama į lyčių aspektą, ir mokymo praktika; šalinami lyčių stereotipai STEM srityje.
  • Atlygis už meistriškumą mokymosi, mokymo ir įgūdžių ugdymo srityje. Be kita ko, a) rengiant ir įgyvendinant strategijas ir plėtojant kokybės kultūrą, kad už mokymo, įskaitant internetinį mokymą ir palankių sąlygų neturinčių asmenų mokymą, meistriškumą būtų atlyginta ir jis būtų skatinamas; b) rengiant dėstytojus mokyti juos naujoviškų ir (arba) internetinių pedagogikos metodų, įskaitant tarpdisciplininius metodus, naujus mokymo programų rengimo, vykdymo ir vertinimo metodus, kai tinkama, švietimą susiejant su moksliniais tyrimais ir inovacijomis; c) skatinant verslų, atvirą ir naujovišką aukštojo mokslo sektorių, propaguojant mokymosi ir mokymo partnerystę su komercinėmis ir nekomercinėmis privačiojo sektoriaus organizacijomis; e) plėtojant naują pedagoginių modelių praktiką, grindžiamą moksliniais tyrimais ir kūrybiškumu.
  • Įtraukių aukštojo mokslo sistemų kūrimas. Programa bus skatinamas įtraukių metodų taikymas mobilumo ir bendradarbiavimo veikloje, kaip antai a) didesnės mažiau galimybių turinčių grupių galimybės mokytis, dalyvauti ir baigti mokslus; b) aktyvi parama atvykstantiems mobiliems dalyviams ieškant būsto, be kita ko, bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais dėl tinkamo ir įperkamo būsto; c) lanksčių karjeros kelių tarp švietimo ir mokslinių tyrimų rėmimas; d) lyčių pusiausvyros skatinimas aukštojo mokslo ir studijų institucijose, visose studijų srityse ir vadovų lygmeniu; e) pilietinio dalyvavimo rėmimas skatinant savaiminio mokymosi ir papildomą veiklą ir pripažįstant savanorišką ir bendruomeninį darbą studentų mokymosi rezultatuose.
  • Skaitmeninių gebėjimų stiprinimas aukštojo mokslo sektoriuje. Be kita ko, remiant a) veiksmus, padedančius įgyvendinti Europos studento pažymėjimo iniciatyvą, užtikrinant saugų studentų duomenų perdavimą elektroninėmis priemonėmis tarp aukštojo mokslo ir studijų institucijų, užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir, kur įmanoma, susiejant su naujuoju „Europass“; b) besimokančių asmenų ir darbuotojų skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų plėtotę.

Bendrojo ugdymo srityje pirmenybė teikiama toliau nurodytiems aspektams.

  • Su nepalankiomis mokymosi sąlygomis, mokyklos nebaigimu ir žemu bazinių įgūdžių lygiu susijusių problemų sprendimas. Šio prioriteto tikslas – suteikti galimybę sėkmingai mokytis visiems, ypač mažiau galimybių turintiems, asmenims. Prioritetu apimama rizikos grupėms priklausančių mokinių stebėsena, ankstyvasis nustatymas, prevencinės ir ankstyvosios intervencijos metodai sunkumų patiriančių besimokančių asmenų atveju, labiau į besimokančius asmenis orientuotas požiūris, besimokančių asmenų ir mokytojų gerovės bei psichinės sveikatos stiprinimas ir apsauga nuo patyčių mokykloje. Bendrojo ugdymo lygmeniu šiuo prioritetu remiamas holistinis požiūris į mokymą ir mokymąsi bei visų bendrojo ugdymo dalyvių ir šeimų, kitų išorės suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas. Galiausiai strateginiu lygmeniu dėmesys telkiamas į geresnes galimybes pereiti iš vienos švietimo pakopos į kitą, geresnį vertinimą ir stiprių kokybės užtikrinimo sistemų kūrimą.
  • Mokytojų, mokyklų vadovų ir kitų pedagogų rėmimas. Šiuo prioritetu teikiama pagalba mokytojo profesijos atstovams (įskaitant mokytojų rengėjus) visais jų karjeros etapais. Pagal šį prioritetą įgyvendinamuose projektuose orientuojamasi į mokytojų pirminį rengimą ir tęstinį profesinį tobulėjimą, visų pirma gerinant politikos sistemą ir suteikiant konkrečių mokytojų mobilumo galimybių. Kitas aspektas – didinti mokytojo profesijos patrauklumą ir įvairovę, tobulinti mokytojų atrankos, samdos ir vertinimo procesą. Galiausiai projektais galima tiesiogiai stiprinti lyderystę mokyklose ir kurti naujoviškus mokymo ir vertinimo metodus.
  • Bendrųjų gebėjimų plėtotė. Pagal šį prioritetą įgyvendinamuose projektuose dėmesys bus telkiamas į tarpdisciplininį bendradarbiavimą, naudojant naujoviškus mokymosi metodus, stiprinant kūrybiškumą, padedant mokytojams mokyti remiantis gebėjimais ir vystyti bendrųjų gebėjimų vertinimą bei tvirtinimą.
  • Visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi skatinimas. Šis prioritetas apima projektus, pagal kuriuos remiamas kalbų aspekto įtraukimas į mokymosi programas ir užtikrinama, kad besimokantys asmenys pasiektų tinkamą kalbos kompetencijos lygį iki privalomojo švietimo pabaigos. Pagal šį prioritetą remiamas ir naujų kalbos mokymosi technologijų diegimas. Galiausiai prioritetu remiami projektai, kurie gali padėti kurti kalbų mokėjimo svarbą gerai suprantančias mokyklas, besiremiančias mokyklose didėjančia kalbų įvairove, pavyzdžiui, skatinant ankstyvą kalbų mokymąsi ir sąmoningumą, plėtojant dvikalbio mokymo galimybes (ypač pasienio regionuose ir vietovėse, kuriose gyventojai vartoja daugiau nei vieną kalbą).
  • Skatinimas domėtis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) studijomis ir STEAM požiūriu bei meistriškumas šioje srityje. Šiuo prioritetu remiami projektai, kuriais skatinamas STEM požiūris į švietimą remiant tarpdisciplininį dėstymą kultūriniame, aplinkos, ekonominiame, dizaino ir kituose kontekstuose. Prioritetas apima veiksmingos ir novatoriškos pedagogikos bei vertinimo metodų kūrimą ir skatinimą. Šiomis aplinkybėmis itin svarbu kurti bendrojo ugdymo įstaigų, verslo įmonių, aukštojo mokslo ir studijų institucijų, mokslo tyrimo institutų ir plačiosios visuomenės partnerystę. Strateginiu lygmeniu prioritetu skatinamas nacionalinių STEM strategijų kūrimas.
  • Kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų kūrimas. Šiuo prioritetu skatinamas ES ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės sistemos įgyvendinimas. Apimami projektai, kuriais remiamas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros organizavimo, vadovavimo ir paslaugų teikimo veikloje dalyvaujančių darbuotojų pirminis ir tęstinis profesinis tobulėjimas. Be to, pagal šį prioritetą taip pat remiamas strategijų ir praktikos, kuriomis skatinamas visų vaikų, įskaitant mažiau galimybių turinčius vaikus, dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje, kūrimas, testavimas ir įgyvendinimas.
  • Tarptautinės mobilumo mokymosi tikslais veiklos dalyvių mokymosi rezultatų pripažinimas. Šiuo prioritetu padedama praktiškai įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl automatinio abipusio rezultatų pripažinimo. Remiami į bendrojo ugdymo programas integruoti tarptautiniai klasių mainai, stiprinami bendrojo ugdymo įstaigų gebėjimai organizuoti savo mokinių mokymąsi užsienyje ir kuriama ilgalaikė skirtingose šalyse esančių mokyklų partnerystė. Strateginiu lygmeniu šiuo prioritetu siekiama didesnio bendrojo ugdymo įstaigų įsitraukimo visais lygmenimis, siekiant užtikrinti pripažinimą; taip pat remiamas pasirengimo buvimui užsienyje, stebėsenos ir užsienyje praleistų laikotarpių pripažinimo priemonių ir praktikos kūrimas ir dalijimasis jomis.

Profesinio mokymo (tiek pirminio, tiek tęstinio) srityje pirmenybė teikiama toliau nurodytiems aspektams.

  • Profesinio mokymo pritaikymas prie darbo rinkos reikmių. Tai apima profesinio mokymo programų, kuriomis siūlomas subalansuotas profesinių įgūdžių derinys ir teikiama mokymosi darbo vietoje galimybių, kūrimą, priderintą prie ekonomikos sąlygų, besikeičiančios užimtumo padėties ir darbo metodų bei bendrųjų gebėjimų. Šiuo prioritetu taip pat skatinamas profesinio mokymo programų, jų pasiūlos ir kvalifikacijų, kurios yra reguliariai atnaujinamos plėtotė, remiantis išsamiomis žiniomis apie įgūdžius. Projektai padės profesinio mokymo paslaugų teikėjams pritaikyti siūlomą mokymą prie besikeičiančių įgūdžių poreikių, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų bei ekonomikos ciklų.
  • Didesnis lankstumas profesinio mokymo srityje. Šiuo prioritetu remiamos iniciatyvos, kuriomis kuriamos lanksčios ir į besimokantį asmenį orientuotos profesinio mokymo programos, prisidedančios prie darbingo amžiaus suaugusiųjų galimybių mokytis atotrūkio mažinimo siekiant sėkmingai valdyti judėjimą darbo rinkoje. Pagal šį prioritetą vykdomais projektais taip pat prisidedama prie tęstinio profesinio mokymo programų, sukurtų taip, kad jos tiktų darbo rinkai, kūrimo ir programų, kuriomis palengvinamas mokymosi rezultatų perkėlimas, pripažinimas ir kaupimas ir sudaromos galimybės įgyti nacionaliniu lygmeniu pripažįstamas kvalifikacijas.
  • Indėlis į inovacijų diegimą profesinio mokymo srityje. Šiuo prioritetu remiami projektai, kurių pagrindinis tikslas – iš esmės pakeisti tai, kaip organizuojamas profesinis mokymas, siekiant, kad jis taptų aktualesnis dabartiniams ir būsimiems ekonominiams ir visuomenės poreikiams. Šie pokyčiai gali būti organizaciniai (planavimas, finansavimas, žmogiškųjų išteklių valdymas, stebėsena ir komunikacija). Jie taip pat gali būti susiję su mokymo ir mokymosi procesais kuriant ir įgyvendinant naujus ir aktualesnius mokymo ir mokymosi metodus. Šie pokyčiai gali būti susiję su profesinio mokymo paslaugų teikėjų ekosistema ir tuo, kaip jie bendrauja su partneriais, pavyzdžiui, pasitelkdami technologinę sklaidą ir taikomuosius mokslinius tyrimus, tarpininkavimą, tinklaveiką ir tarptautinimo veiklą. Jie taip pat gali būti orientuoti į profesinio mokymo produktų ir paslaugų plėtrą ir teikimą (pavyzdžiui, įgūdžių ugdymą, taikomuosius mokslinius tyrimus ir konsultacijas) išorės dalyviams, pavyzdžiui, studentams, įmonėms ir vyriausybėms.
  • Profesinio mokymo patrauklumo didinimas. Pirmenybė bus teikiama projektams, kuriais prisidedama prie profesinio mokymo patrauklumo didinimo įvairiais lygmenimis. Pavyzdžiui, tai gali būti projektai, kurie užtikrina didesnį įvairių švietimo lygmenų pralaidumą, kuriais plėtojama atvira ir įtrauki mokymosi aplinka, remiamas profesijos mokytojų ir instruktorių profesinis tobulėjimas arba lengvinamas mokymosi rezultatų pripažinimas bei „Europass“ ir kitų skaitmeninių paslaugų naudojimas. Pirmenybė taip pat teikiama projektams, kuriais vystoma ilgalaikė partnerystė siekiant įtvirtinti arba stiprinti tarptautinius, nacionalinius, regioninius ar sektorinius įgūdžių konkursus. Šios veiklos poveikį galima optimizuoti glaudžiai bendradarbiaujant su įmonėmis, profesinio mokymo paslaugų teikėjais, prekybos rūmais ir kitais svarbiais suinteresuotaisiais subjektais visuose projekto gyvavimo ciklo etapuose.
  • Profesinio mokymo kokybės užtikrinimo gerinimas. Šiuo prioritetu orientuojamasi į profesinio mokymo kokybės vertinimą ir didinimą kuriant nacionalines kokybės užtikrinimo sistemas tiek pirminio, tiek tęstinio profesinio mokymo lygmeniu visose mokymosi aplinkose ir visais mokymosi formatais, kai profesinio mokymo paslaugas teikia ir viešieji, ir privatieji teikėjai. Visų pirma tai apima absolventų karjeros stebėjimo tvarkos nustatymą ir testavimą pagal Tarybos rekomendaciją dėl absolventų karjeros stebėjimo ir Rekomendaciją dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos (EQAVET)[1] bei ES pagrindinių profesinių profilių analizę ir mikrokredencialus.
  • Profesinio mokymo paslaugų teikėjams skirtų tarptautinimo strategijų kūrimas ir įgyvendinimas. Šiuo prioritetu siekiama įdiegti paramos mechanizmus ir sutartines sistemas, kad būtų skatinimas kokybiškas profesinio mokymo darbuotojų ir besimokančių asmenų mobilumas. Ypač svarbūs aspektai yra automatinis abipusis kvalifikacijų ir mokymosi rezultatų pripažinimas ir besimokančių asmenų rėmimo paslaugų vystymas mobilumo tikslais. Tokios paslaugos gali būti profesinio mokymo įstaigose besimokančių asmenų informavimas, motyvavimas, rengimas ir integracijos priimančioje šalyje palengvinimas ir jų tarpkultūrinio sąmoningumo bei aktyvaus pilietiškumo skatinimas.

Suaugusiųjų švietimo srityje pirmenybė teikiama toliau nurodytiems aspektams.

  • Kokybiškų suaugusiųjų mokymosi galimybių prieinamumo didinimas. Šiuo prioritetu padedama kurti ir stiprinti lanksčius mokymosi pasiūlymus, atitinkančius suaugusiųjų mokymosi poreikius, pavyzdžiui, teikiant skaitmeninio ir mišriojo mokymosi galimybes. Pirmenybė taip pat teikiama projektams, kuriais siekiama patvirtinti įgūdžius, įgytus neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdu.
  • Įgūdžių tobulinimo krypčių kūrimas, prieigos gerinimas ir geresnis suaugusiųjų švietimo diegimas. Šiuo prioritetu siekiama skatinti naujas suaugusiųjų, visų pirma žemo įgūdžių, žinių ir kompetencijų lygio suaugusiųjų, švietimo galimybes. Naujų įgūdžių tobulinimo krypčių kūrimas turėtų suaugusiems besimokantiems asmenims sudaryti galimybių patobulinti bendruosius gebėjimus ir pasikelti kvalifikaciją. Pagal šį prioritetą vykdoma papildoma veikla apima orientavimo paslaugų, kuriomis užtikrinama, kad suaugusieji turėtų prieigą prie aktualaus mokymosi visą gyvenimą, plėtotę, įgūdžių nustatymo ir atrankos gerinimą, poreikius atitinkančių mokymosi pasiūlymų kūrimą ir veiksmingų informavimo, orientavimo ir motyvavimo strategijų kūrimą.
  • Pedagogų ir kitų suaugusiųjų švietimo darbuotojų kompetencijos gerinimas. Pirmenybė visų pirma teikiama projektams, kuriais didinama darbuotojų kompetencija, teikiama galimybių apskritai patobulinti suaugusiųjų švietimo paslaugų teikimą, tikslingumą ir veiksmingumą. Tai apima suaugusių besimokančių asmenų turimų žinių ir įgūdžių vertinimą, geresnius ir naujoviškesnius mokymo metodus, taip pat suaugusiųjų švietimo srities darbuotojų vaidmens motyvuojant, orientuojant ir konsultuojant besimokančiuosius, susiduriančius su sudėtingomis mokymosi situacijomis, stiprinimą.
  • Geresnis kokybės užtikrinimas suaugusiųjų švietimo srityje. Šiuo prioritetu remiamas geresnių kokybės užtikrinimo mechanizmų plėtojimas suaugusiųjų mokymosi politikos ir paslaugų teikimo srityje. Visų pirma tai apima stebėsenos metodikų kūrimą ir perkėlimą siekiant įvertinti suaugusiųjų švietimo paslaugų teikimo veiksmingumą ir stebėti besimokančių asmenų pažangą.
  • Perspektyvinių mokymosi centrų kūrimas. Šiuo prioritetu remiama vietos lygmens mokymosi aplinka siekiant paskatinti socialinę įtrauktį, pilietinį dalyvavimą ir demokratiją bei pritraukti ir visiems bendruomenės nariams pasiūlyti mokymosi visą gyvenimą ir mokymosi iš gyvenimo galimybių, be kita ko, naudojantis skaitmeninėmis technologijomis. Projektais būtų galima, pavyzdžiui, skatinti vietos mokymosi centrus, bibliotekas, pilietinę ir plačiąją visuomenę (NVO, vietos valdžios, sveikatos priežiūros, kultūros ir kt. institucijas) dirbti drauge siekiant motyvuoti ir skatinti įvairaus amžiaus suaugusiuosius įgyti svarbių įgūdžių ir bendrųjų gebėjimų, reikalingų tam, kad jie būtų atsparūs ir gebėtų prisitaikyti prie pokyčių ir nežinomybės.
  • „Erasmus+“ propagavimas visiems piliečiams ir įvairioms kartoms. Pirmenybė teikiama projektams, pagal kuriuos vyresnio amžiaus žmonėms siūloma švietimo ir dalijimosi patirtimi veikla, kuria siekiama kurti ir stiprinti europinę tapatybę.

Jaunimo reikalų srityje

Pirmenybė bus teikiama veiksmams, kuriais prisidedama prie 2019–2027 m. ES Jaunimo strategijos svarbiausių siekių: įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tarpsektorinio bendradarbiavimo stiprinimui, suteikiant didesnės sinergijos skirtingose jaunimui rūpimose srityse galimybių, skatinant įvairaus masto ir formatų jaunimo dalyvavimą ir remiant aktyvų jaunuolių, ypač patiriančių atskirties riziką, pilietiškumą. Toliau pristatomi konkretūs prioritetai jaunimo srityje.

  • Aktyvaus pilietiškumo, jaunuolių iniciatyvumo ir verslumo, įskaitant socialinį verslumą, skatinimas. Prioritetu siekiama ugdyti aktyvų jaunuolių pilietiškumą, visų pirma per savanorišką ir solidarumo veiklą, taip stiprinant jaunuolių iniciatyvumą, visų pirma socialinėje srityje, ir remti jų bendruomenes. Projektais pagal šį prioritetą taip pat būtų galima skatinti jaunimo verslumą, kūrybišką mokymąsi ir socialinį verslumą. Svarbiausi šio prioriteto veiksniai – tarpkultūrinis dialogas, žinios, įvairovės pripažinimas ir tolerancijos puoselėjimas.
  • Darbo su jaunimu kokybės, novatoriškumo ir pripažinimo didinimas. Prioritetu siekiama skatinti darbo su jaunimu pripažinimą ir patvirtinimą bei savaiminį ir neformalųjį mokymąsi visais lygmenimis, taip pat remti darbo su jaunimu kokybės plėtotę ir inovacijas. Tai apima su jaunimu dirbančių asmenų gebėjimą dirbti internetu ir ne internetu, pagalbą rengiant užribyje atsidūrusių jaunuolių veiksmingo įtraukimo metodus ir dalijimąsi jais, kovą su rasizmu ir netolerancija jaunimo srityje, rizikos prevenciją, skaitmenizacijos galimybes ir padarinius.
  • Jaunimo įdarbinimo galimybių didinimas. Prioritetu siekiama stiprinti jaunuolių bendruosius gebėjimus ir bazinius įgūdžius. Jaunimo sektoriui tenka svarbus vaidmuo prisidedant prie jaunuolių perėjimo į suaugusiųjų gyvenimą, be kita ko, padedant integruotis į darbo rinką. Šio prioriteto pagrindinis siekis – įtraukti ir įdarbinti mažiau galimybių turinčius jaunuolius (įskaitant nedirbančius ir nesimokančius jaunuolius) ypatingą dėmesį skiriant marginalizacijos riziką patiriantiems ir iš emigrantų šeimų kilusiems jaunuoliams.
  • Politikos, mokslinių tyrimų ir praktikos sąsajų stiprinimas. Šis prioritetas susijęs su stipresnių jaunimo reikalų politikos, mokslinių tyrimų ir praktikos sąsajų kūrimu siekiant suteikti geresnių tokios reikmės įrodymų ir palengvinti politikos formavimą. Įgyvendinant šį prioritetą bus svarbu gilinti žinias apie jaunimo padėtį ir politiką Europoje ir už jos ribų.

Sporto srityje

Pirmenybė bus teikiama partnerystei, kuria prisidedama prie pagrindinių politikos dokumentų, tokių kaip 2021–2024 m. ES darbo planas sporto srityje arba Tarybos rekomendacija dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo, įgyvendinimo. Konkretūs prioritetai sporto srityje, be kita ko, yra šie:

  • Dalyvavimo sporto ir fizinėje veikloje skatinimas. projektuose pagal šį prioritetą daugiausia dėmesio bus skiriama a) Tarybos rekomendacijos dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo, ES fizinio aktyvumo gairių ir Tartu raginimo rinktis sveiką gyvenseną, b) Europos sporto savaitės įgyvendinimo rėmimui, c) sporto ir fizinės veiklos kaip sveikatinimo priemonės rėmimui, d) veiklos, kuria skatinama sporto ir fizinės veiklos praktika, įskaitant tradicines sporto šakas, žaidimus ir kartų varžybas, rėmimui.
  • Sąžiningumo ir vertybių sporto srityje skatinimas Pagal šį prioritetą vykdomuose projektuose daugiausia dėmesio bus skiriama a) kovai su dopingu, b) kovai su susitarimais dėl varžybų baigties ir korupcija sporte, c) gero valdymo sporto srityje gerinimui ir d) pozityvių vertybių sporte skatinimui.
  • Švietimas sporte ir per sportą. Pagal šį prioritetą vykdomuose projektuose dėmesys bus skiriamas a) įgūdžių ugdymo sporto srityje rėmimui, b) dvikryptės sportininkų karjeros skatinimui, c) trenerių ir darbuotojų darbo kokybės didinimui, d) mobilumo kaip kvalifikacijos kėlimo priemonės naudojimui, e) įdarbinimo galimybių didinimui per sportą.
  • Kova su smurtu ir rasizmo, diskriminacijos, nepakantumo ir smurtinės radikalizacijos klausimų sporte sprendimas. Pagal šį prioritetą vykdomuose projektuose daugiausia dėmesio bus skiriama kovai su šiais reiškiniais, galinčiais turėti neigiamos įtakos sporto praktikai ir plačiajai visuomenei. Projektais bus prisidedama prie kovos su bet kokios formos diskriminacija ir lygybės, įskaitant lyčių lygybę, užtikrinimo sporto srityje.
  1. OL C 417, 2020 12 2, p. 1–16.

.foot {font-size: 0.8em; margin-left: 2.5em; border-top: 1px solid black;} table, td, tr{border: 1px solid black; cellpadding="1"; cellspacing="1";} table{margin-bottom: 30px;}