Skip to main content
Erasmus+ home page Erasmus+ home page

Erasmus+

EU programme for education, training, youth and sport
Search the guide

Programos „Erasmus+“ Prioritetai

Įtrauktis ir įvairovė

Pagal Programą siekiama skatinti lygias galimybes ir didinti prieinamumą, įtrauktį, įvairovę ir teisingumą vykdant visus Programos veiksmus. Siekiant šių tikslų svarbų vaidmenį atlieka organizacijos ir patys mažiau galimybių turintys dalyviai, todėl, atsižvelgiant į šiuos tikslus, Programoje numatyta būtent jiems skirtų priemonių ir išteklių. Organizacijos, planuodamos savo projektus ir veiklą, turėtų vadovautis įtraukiu požiūriu, kad tie projektai ir veikla būtų prieinami įvairiems dalyviams.

Nacionalinės agentūros taip pat yra labai svarbios remiant projektus, kad jie būtų kuo įtraukesni ir įvairesni. Remdamosi bendrais Europos lygmens principais ir priemonėmis, nacionalinės agentūros parengs įtraukties ir įvairovės planus, padėsiančius tenkinti mažiau galimybių turinčių dalyvių poreikius ir remti su šiomis tikslinėmis grupėmis šalyje dirbančias organizacijas. Ne mažiau svarbūs veikėjai remiant ir įgyvendinant įtraukties ir įvairovės priemones yra SALTO metodiniai centrai, padedantys įgyvendinti programas, visų pirma kaupiant žinias ir planuojant bei vykdant nacionalinių agentūrų darbuotojų ir programų dotacijos gavėjų gebėjimų stiprinimo veiklą. Tiesiogiai valdomų programų dalių atveju ne mažiau svarbų vaidmenį atlieka Europos švietimo ir kultūros vykdomoji tiesiogiai (EACEA). Trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, priartinti Programą prie atitinkamų tikslinių grupių labai padeda ES delegacijos ir nacionaliniai „Erasmus+“ biurai ir „Erasmus+“ ryšių punktai, jei jie yra įsteigti.

Siekiant įgyvendinti šiuos principus, buvo parengtos visas Programos sritis apimančios Įtraukties priemonių sistema1  ir Įtraukties ir įvairovės strategija2 , kuriomis siekiama palengvinti prieigą prie finansavimo kuo įvairesnėms organizacijoms ir užtikrinti didesnę mažiau galimybių turinčių dalyvių aprėptį. Jomis taip pat sukuriama erdvė ir mechanizmai įgyvendinti tiems projektams, kuriais siekiama spręsti su įtrauktimi ir įvairove susijusius klausimus. Šia strategija siekiama padėti įveikti kliūtis, kurių gali kilti įvairioms tikslinėms grupėms siekiant pasinaudoti galimybėmis Europoje ir už jos ribų.

Toliau pateikiamas nebaigtinis tokių galimų kliūčių sąrašas gali būti atskaitos taškas imantis veiksmų, kuriais didinamas prieinamumas ir mažiau galimybių turinčių asmenų aprėptis. Dalyvavimui gali trukdyti toliau nurodytos kliūtys – tiek pavieniui, tiek kartu su kitomis kliūtimis.

  • Negalia, įskaitant fizinius, psichikos, intelektinius ar jutiminius sutrikimus, galinčius, drauge su kitomis kliūtimis, kliudyti asmeniui visavertiškai ir sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiomis galimybėmis su kitais3 .
  • Sveikatos problemos. Gali kilti kliūčių dėl sveikatos problemų, įskaitant sunkias ar lėtines ligas ir bet kokią kitokią fizinę ar psichikos sveikatos būklę, dėl kurios tam tikriems asmenims sunku dalyvauti Programoje.
  • Su švietimo ir mokymo sistemomis susijusios kliūtys. Su kliūtimis gali susidurti asmenys, kuriems dėl įvairų priežasčių sunku mokytis, mokyklos nebaigę asmenys, nesimokantys ir nedirbantys jaunuoliai (NEET) ir menkų įgūdžių suaugusieji. Nors įtakos tam gali turėti įvairūs veiksniai, mokymosi sunkumų, kurie yra galimai susiję su asmeninėmis aplinkybėmis, daugiausia kyla dėl struktūrinių kliūčių švietimo sistemose ir (arba) kai jose nepakankamai atsižvelgiama į konkrečius asmens poreikius. Kliūčių dalyvauti gali kilti ir tada, kai dėl mokymosi programos struktūros sunku išvykti mokytis į užsienį, nors tai yra mokymosi dalis.
  • Kultūrų skirtumai. Kultūrų skirtumus kliūtimi gali laikyti asmenys iš bet kokios aplinkos, tačiau mažiau galimybių turintiems asmenims jų poveikis gali būti ypač didelis. Dėl tokių skirtumų gali kilti didelių sunkumų mokytis apskritai, ir ypač migrantų ar pabėgėlių kilmės asmenims, visų pirma, be kita ko, neseniai atvykusiems migrantams, tautinių ar etninių mažumų atstovams, gestų kalbos vartotojams arba tiems, kuriems kyla kalbinės adaptacijos ir kultūrinės integracijos sunkumų. Kad ir kokioje Programos veikloje būtų dalyvaujama, vartojamos užsienio kalbos ir kultūrų skirtumai tam tikrus žmones gali atgrasyti ir sumažinti jų dalyvavimo naudą. Kultūrų skirtumai gali net atgrasyti potencialius dalyvius nuo paraiškų Programos paramai gauti teikimo, taigi, jie gali sukliudyti net žengti pirmą žingsnį.
  • Socialinės kliūtys. Kliūtimi gali tapti socialinės adaptacijos sunkumai, pavyzdžiui, nepakankami socialiniai gebėjimai, asocialus ar rizikingas elgesys, esamas ar buvęs nusikalstamumas, esamas ar buvęs piktnaudžiavimas narkotikais ar alkoholiu arba socialinė marginalizacija. Kitų socialinių kliūčių gali kilti dėl šeimos aplinkybių, pavyzdžiui, kai asmuo pirmas savo šeimoje siekia aukštojo išsilavinimo arba turi vaikų (ypač vienišos motinos ir vieniši tėvai), yra artimąjį slaugantis asmuo, išlaikytinių turintis asmuo arba našlaitis, arba yra praeityje gyvenęs ar dabar gyvenantis institucinės globos įstaigoje.
  • Ekonominės kliūtys. Kliūtimi gali būti ir nepalankios ekonominės sąlygos, kaip antai žemas gyvenimo lygis, menkos pajamos, būtinybė besimokantiems asmenims užsidirbti pragyvenimui, priklausomybė nuo socialinės gerovės sistemos, ilgalaikis nedarbas, mažų garantijų padėtis ar skurdas, benamystė, įsiskolinimas, finansinės problemos. Kitų sunkumų gali kilti dėl nepakankamo paslaugų (ypač paramos mažiau galimybių turintiems asmenims) perkeliamumo – tokios paslaugos turi „judėti“ kartu su dalyviais, kai jie dalyvauja veikloje toli nuo savo gyvenamosios vietos arba ypač užsienyje.
  • Kliūtys, susijusios su diskriminavimu. Kliūčių gali atsirasti dėl diskriminavimo dėl lyties, amžiaus, tautybės, religijos arba tikėjimo, seksualinės orientacijos, negalios ar dėl kelių veiksnių (dviejų ar daugiau minėtų diskriminavimo rūšių) sąveikos.
  • Geografinės kliūtys. Kliūtimi gali būti, pvz., gyvenimas atokioje ar kaimo vietovėje, mažose salose ar periferiniuose ir atokiausiuose regionuose4 , priemiesčiuose, nepakankamai išvystytų paslaugų vietovėse (kuriose mažiau viešojo transporto, menkai išvystyta infrastruktūra) ar nepakankamai išvystytose trečiųjų valstybių vietovėse.

Skaitmeninė transformacija

Siekiant paremti į žmogų orientuotą skaitmeninę transformaciją ir veiksmingiau spręsti tokius visuomenės uždavinius kaip dirbtinis intelektas ar dezinformacija, Europai reikia prie skaitmeninio amžiaus pritaikytų švietimo ir mokymo sistemų.  Atsižvelgiant į 2021–2027 m. Skaitmeninio švietimo veiksmų plano5  strateginius prioritetus ir dvi 2023 m. lapkričio mėn. priimtas Tarybos rekomendacijas6  dėl a) pagrindinių sėkmingo skaitmeninio švietimo ir mokymo įgalinamųjų veiksnių ir b) skaitmeninių įgūdžių ugdymo švietimo ir mokymo srityje gerinimo, programa „Erasmus+“ gali atlikti svarbų vaidmenį remiant visų amžiaus grupių piliečius, kad jie galėtų gyventi, mokytis, dirbti, naudotis savo teisėmis, gauti informaciją, naudotis internetinėmis paslaugomis, bendrauti, kritiškai vartoti, kurti ir skleisti skaitmeninio švietimo turinį.

Pagal programą bus remiamas pirmas strateginis veiksmų plano prioritetas – aukštos kokybės skaitmeninio švietimo ekosistemos plėtra stiprinant gebėjimus ir kritinį supratimą apie tai, kaip naudotis skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis mokant ir mokantis visais lygmenimis visų tipų švietimo ir mokymo įstaigose ir visuose sektoriuose bei rengti ir įgyvendinti švietimo įstaigų skaitmeninės transformacijos planus.

Programa taip pat bus siekiama remti antrą strateginį Veiksmų plano prioritetą padedant įgyvendinti veiksmus, kuriais siekiama stiprinti visų žmonių (įskaitant mažiau galimybių turinčius jaunuolius, studentus, darbo ieškančius asmenis ir darbuotojus) skaitmeninius įgūdžius ir ugdyti kompetenciją visais visuomenės lygmenimis. Daugiausia bus siekiama skatinti bazinių ir pažangesnių skaitmeninių įgūdžių bei skaitmeninio raštingumo, kurie yra tapę kasdienio gyvenimo būtinybe, ugdymą ir suteikti galimybių žmonėms manevruoti algoritmų kupiname pasaulyje ir visapusiškai dalyvauti pilietinėje visuomenėje bei demokratijoje.

Šiems dviem strateginiams Veiksmų plano prioritetams įgyvendinti buvo įsteigtas Europos skaitmeninio švietimo centras7 , padedantis stiprinti bendradarbiavimą skaitmeninio švietimo srityje ES lygmeniu ir prisidedantis prie mokslinių tyrimų gerosios patirties mainų, bendros veiklos bei mokslinių tyrimų eksperimentų. Centro tikslas – remti valstybes nares užtikrinant glaudesnį tarpsektorinį bendradarbiavimą ir į skaitmeninį švietimą žvelgiant iš mokymosi visą gyvenimą perspektyvos. Centras susieja nacionalines valdžios institucijas, privatųjį sektorių, ekspertus, tyrėjus, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus bei pilietinę visuomenę kuriant lankstesnę skaitmeninio švietimo politiką ir praktiką.

Pagal Programą aktyviau naudojantis informacinėmis, ryšių ir technologijų priemonėmis ir derinant fizinį mobilumą su virtualiuoju mokymusi ir virtualiuoju bendradarbiavimu taip pat turėtų būti pasiekta didesnė tikslinė grupė tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų.

Aplinka ir kova su klimato kaita

Aplinkos ir klimato politikos veiksmai yra svarbūs nūdienos ir ateities ES prioritetai. Komunikatas dėl Europos žaliojo kurso8  yra naujoji Europos augimo strategija; jame pripažįstama, kad bendrojo ugdymo įstaigoms, mokymo įstaigoms ir universitetams tenka svarbus vaidmuo įtraukiant mokinius, tėvus ir platesnę bendruomenę ir skatinant pokyčius, kurie yra būtini siekiant, kad iki 2050 m. Europa sėkmingai taptų neutralaus poveikio klimatui žemynu. Be to, Tarybos rekomendacijoje dėl mokymosi siekiant žaliosios pertvarkos9  pabrėžiama būtinybė suteikti visų amžiaus grupių besimokantiems asmenims galimybę sužinoti apie klimato krizę ir tvarumą tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo sistemoje, o mokymąsi siekiant žaliosios pertvarkos padaryti švietimo ir mokymo politikos ir programų prioritetu. Tvarumas turėtų būti įtrauktas į visą švietimo ir mokymo spektrą, įskaitant mokymo programas, pedagogų profesinį tobulėjimą, taip pat pastatus, infrastruktūrą ir veiklą. Dėl to programa „Erasmus+“ yra svarbi priemonė, padedanti formuoti su klimato kaita susijusias žinias, įgūdžius ir nuostatas ir remti darnų vystymąsi tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų. Programa „Erasmus+“ leis padidinti mobilumo galimybes perspektyvinėse žaliosios ekonomikos srityse, kuriose skatinamas kompetencijų ugdymas, didinamos karjeros perspektyvos ir dalyviai įtraukiami į tas dalykines sritis, kurios yra strategiškai svarbios darniam vystymuisi, itin daug dėmesio skiriant kaimo plėtrai (tvariai ūkininkystei, gamtinių išteklių valdymui, dirvožemio apsaugai, ekologiškam žemės ūkiui). Be to, programa „Erasmus+“, kurios esmė yra mobilumas, turėtų būti siekiama anglies dioksido poveikio neutralumo skatinant darnųjį transportą ir aplinkos atžvilgiu atsakingesnį elgesį.

Aplinka ir kova su klimato kaita yra horizontalusis projektų atrankos prioritetas.  Pirmenybė bus teikiama tiems projektams, kurių tikslas – plėtoti kompetenciją įvairiuose žaliuosiuose sektoriuose, įskaitant tuos, kuriuose švietimas ir kultūra prisideda prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, kurti žaliųjų sektorinių įgūdžių strategijas ir metodikas, į ateitį orientuotas mokymo programas ir iniciatyvas, kuriomis remiamas dalyvaujančių organizacijų požiūris į aplinkos tvarumą.

Pagal Programą remiamas novatoriškos praktikos taikymas siekiant, kad besimokantys asmenys, darbuotojai ir su jaunimu dirbantys asmenys taptų tikraisiais pokyčių skatintojais (pavyzdžiui, tausotų išteklius, mažintų suvartojamą energiją, atliekas ir anglies pėdsaką, rinktųsi aplinką tausojančią mitybą ir mobilumo priemones). Be to, pirmenybė bus teikiama projektams, pagal kuriuos vykdant švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sričių veiklą skatinami su asmeniniais prioritetais, kultūros vertybėmis ir informuotumu susiję elgesio pokyčiai ir apskritai būtų remiamas aktyvus darnaus vystymosi įsipareigojimas.

Todėl dalyvaujančiosios organizacijos ir dalyviai planuodami savo veiklą turėtų siekti integruoti žaliąją praktiką į visus projektus – tai skatins juos diskutuoti ir mokytis apie aplinkos problemas ir apmąstyti, ką būtų galima padaryti savo lygmeniu, ir tai padės jiems rasti ekologiškesnių veiklos vykdymo būdų.

Tokios platformos, kaip Europos mokyklinio ugdymo platforma (įskaitant „eTwinning“) ir EPALE, toliau siūlys pagalbinę medžiagą ir lengvins veiksmingos švietimo apie aplinkos tvarumą praktikos ir politikos mainus. „Erasmus+“ yra galinga priemonė, leidžianti pasiekti ir įtraukti pačius įvairiausius mūsų visuomenės subjektus (bendrojo ugdymo įstaigas, universitetus, profesinio mokymo paslaugų teikėjus, jaunimo ir sporto organizacijas, NVO, vietos ir regionines valdžios institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas ir t. t.), kurie gali imtis aktyvių veiksmų užtikrinant, kad iki 2050 m. būtų pereita prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.

Dalyvavimas demokratiniame gyvenime, bendros vertybės ir pilietinis aktyvumas

Programoje „Erasmus+“ atsižvelgiama į ribotą piliečių dalyvavimą demokratiniuose procesuose ir menkas žinias apie Europos Sąjungą ir mėginama jiems padėti įveikti sunkumus, kad jie galėtų aktyviai įsitraukti ir dalyvauti savo bendruomenių veikloje ir Sąjungos politiniame bei socialiniame gyvenime. Sąjungos ateičiai užtikrinti itin svarbu nuo mažens didinti piliečių supratimą apie Europos Sąjungą. Didinti supratimą apie Europos Sąjungą ir puoselėti bendrystę gali ne tik formalusis švietimas, bet ir neformalusis mokymasis.

Programa remiamas aktyvus pilietiškumas ir mokymosi visą gyvenimą etika, skatinama ugdyti socialinius ir tarpkultūrinius gebėjimus, kritinį mąstymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis. Pirmenybė teikiama projektams, pagal kuriuos organizuojant formaliojo ar neformaliojo mokymosi veiklą suteikiama galimybių dalyvauti demokratiniame gyvenime, visuomeninėje ir pilietinėje veikloje. Ypač daug dėmesio skiriama informuotumo ir supratimo apie Europos Sąjungą – ypač apie ES bendrąsias vertybes, vienybės ir įvairovės principus, taip pat jos socialinį, kultūrinį ir istorinį paveldą – didinimui.

Jaunimo srityje buvo parengta Jaunimo dalyvavimo strategija10  – taip sukurta bendra sistema ir padedama Programa skatinti jaunimo dalyvavimą demokratiniame gyvenime. Strategija siekiama padidinti jaunimo dalyvavimo Programoje kokybę; ji papildo svarbiausius ES jaunimo politikos dokumentus, kaip antai ES jaunimo strategiją ir ES jaunimo tikslus11 . Prie Strategijos pridedamas Jaunimo dalyvavimo rinkinys12 ​​​​​​​, kuriuo siekiama praktiškai paskatinti jaunimo dalyvavimą kiekviename iš Programos veiksmų, dalijantis žiniomis, rekomendacijomis, priemonėmis ir praktinėmis gairėmis. Rinkinio moduliuose itin daug dėmesio skiriama naujiems horizontaliesiems projektų prioritetams. ​​​​​​​